A-556-1238-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A556-1238/2014

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01296-2013-9

Procesinio sprendimo kategorija 2.3.1 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gegužės 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Topada“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Topada“ skundą atsakovams Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai ir Klaipėdos rajono savivaldybės tarybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „GJ Magma“ dėl sprendimo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas UAB „Topada“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą (b. l. 5–12) su skundu, kurį teismo posėdžio metu patikslino, prašydamas panaikinti Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2013 m. rugsėjo 26 d. sprendimą Nr. T11-539 „Dėl nepritarimo Klaipėdos rajono Kairių smėlio ir žvyro telkinyje planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitai ir planuojamos ūkinės veiklos galimybėms“ ir įpareigoti Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją derinti parengtą poveikio aplinkai vertinimo programą ir pritarti planuojamai veiklai Klaipėdos rajono Kairių smėlio ir žvyro telkinyje.

Pareiškėjas paaiškino, kad ginčijamu 2013 m. rugsėjo 26 d. sprendimu Klaipėdos rajono savivaldybės taryba nusprendė nepritarti UAB „GJ Magma“ parengtai Klaipėdos rajono Kairių smėlio ir žvyro telkinyje planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitai ir planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus UAB „Topada“ planuojamos ūkinės veiklos galimybėms – Klaipėdos rajono Kairių smėlio ir žvyro telkinio kasimui, nes pagal Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrąjį planą planuojama teritorija yra miškų ūkio paskirties ir inžinerinės infrastruktūros teritorijose, planuojama teritorija yra priskirta Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rezervinei teritorijai, bei Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrajame plane, Inžinerinės infrastruktūros ir susisiekimo brėžinyje planuojamos ūkinės veiklos vieta pažymėta kaip pripažinta valstybei svarbaus viešo logistikos centro projekto teritorija.

Ginčijamas administracinis aktas yra nepagrįstas, neatitinka susiklosčiusios situacijos ir priimtas nesivadovaujant taikytinų teisės aktų nuostatomis. Priimto sprendimo nepritarti parengtai poveikio aplinkai vertinimo ataskaitai (toliau – ir PAV ataskaita) motyvai absoliučiai nesusiję su Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (toliau – ir PAV įstatymo) tikslais, todėl toks sprendimas neturi juridinio pagrindo. Paaiškino, kad Klaipėdos rajono savivaldybė, suderindama PAV programą, jokių prieštaravimų nepareiškė, tik 2012 m. gruodžio 14 d. rašte Nr. 15.1.427-A5-6434 pažymėjo, jog pagal Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrąjį planą planuojama teritorija yra miškų ūkio paskirties žemėje ir kad dėl artimiausios saugomos kultūros vertybės – Karaliaus Vilhelmo kanalo – turi būti atlikti žvalgomieji archeologiniai tyrimai.

Minėtas Klaipėdos rajono savivaldybės pritarimas parengtai PAV programai leido rengti PAV ataskaitą, todėl atsakovas nepagrįstai reiškia nepritarimą PAV ataskaitai galutiniame poveikio aplinkai vertinimo proceso etape. UAB „Topada“ suderintame su Vyriausybės įgaliotomis institucijomis plote, Klaipėdos rajono Kairių kaime, detaliai išžvalgė Kairių žvyro ir smėlio telkinį ir Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktorius 2012 m. spalio 1 d. įsakymu Nr. 1-150 aprobavo šio telkinio išteklius. Tvirtino, jog planuojamo įrengti karjero teritorijoje viešasis logistikos centras negali būti statomas, nes būtų prarasti valstybei išskirtine teise priklausantys žemės gelmių ištekliai, be to, Klaipėdos viešajam logistikos centrui parinkta teritorija yra už PAV ataskaitoje nagrinėjamo ploto ribų.

Pareiškėjo manymu, atsižvelgiant į Žemės gelmių įstatymo 20 straipsnio 1 dalį, prioritetas turėtų būti teikiamas žemės gelmių išteklių įsisavinimui, o ne teritorijos užstatymui. Paaiškino, kad planuojamą naudoti žemės plotą pagal panaudos teisę valdo Kretingos miškų urėdija, todėl atsakovas sprendime nepagrįstai teigia, jog žemės sklypo naudotojas yra valstybės įmonė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Pabrėžė, jog Klaipėdos rajono bendrojo plano tekstinėje dalyje yra numatoma galimybė kasti naudinguosius žemės gelmių išteklius miško žemėje, be to, po Klaipėdos rajono bendrojo plano patvirtinimo buvo išžvalgyta daug naudingųjų iškasenų telkinių tiek miško žemėje, tiek žemės ūkio paskirties žemėje, todėl atsakovo elgesys pareiškėjo atžvilgiu yra diskriminacinis.

Paaiškino, kad naudingųjų iškasenų išteklių gavybai įteisinti pagal galiojančią tvarką privaloma atlikti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūras. Gavus Lietuvos geologijos tarnybos leidimą šio telkinio naudojimui, pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis detaliuoju planu bus keičiama į naudingųjų iškasenų teritoriją. Kadangi pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis yra keičiama pagal Teritorijų planavimo įstatymo nuostatas vėlesniame etape, kai jau būna atliktos PAV procedūros ir gautas Lietuvos geologijos tarnybos leidimas naudingųjų iškasenų telkinio ištekliams naudoti, todėl Klaipėdos rajono savivaldybės taryba, nepritardama PAV ataskaitai, negalėjo remtis tuo, kad telkinys yra miško paskirties žemėje.

Nurodė, kad Klaipėdos rajono savivaldybės taryba praleido tiek sprendimo priėmimo, tiek informavimo apie jį terminus, tuo būdu pažeisdama PAV įstatymo nuostatas. UAB „Topada“ atstovas teismo posėdžio metu pažymėjo, jog jeigu teritorijoje negali būti vykdoma ūkinė veikla, tai net nėra pradedamos poveikio aplinkai vertinimo procedūros. Šiuo atveju planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procesas buvo pradėtas ir iki šiol joks sprendimas, paneigiantis galimybę vykdyti ūkinę veiklą, nebuvo priimtas. Teigė, kad Klaipėdos rajono savivaldybės taryba planuojamos ūkinės veiklos vykdymo galimybes galėjo svarstyti tik iki PAV programos patvirtinimo, o ne jau esant parengtai PAV ataskaitai.

Tvirtino, jog PAV ataskaita jokių gamtosauginių reikalavimų nepažeidžia. Miškų įstatymas numato galimybę pakeisti žemės naudojimo paskirtį. Tuo tarpu remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu Nr. 1070 planuojama vykdyti ūkinė veikla nėra priskirta prie uosto rezervinėje teritorijoje draudžiamų vykdyti veiklų.

Atsakovai Klaipėdos rajono savivaldybės taryba ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracija atsiliepimuose (b. l. 38–41, 65–68) su pareiškėjo skundu nesutiko.

Atsakovai nurodė, kad UAB „GJ Magma“ parengta Klaipėdos rajono Kairių smėlio ir žvyro telkinyje planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaita 2013 m. rugsėjo 16 d. buvo svarstoma Klaipėdos rajono savivaldybės poveikio aplinkai vertinimo programų ir ataskaitų vertinimo ir išvadų teikimo komisijoje, kuri nutarė atsižvelgiant į tai, jog pagal Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrąjį planą planuojama teritorija yra miškų ūkio paskirties ir inžinerinės infrastruktūros teritorijose, siūlyti administracijos direktoriui klausimą dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių pasirinktoje teritorijoje teikti svarstyti savivaldybės tarybai.

Klaipėdos rajono savivaldybės taryba, išnagrinėjusi pateiktą ataskaitą, 2013 m. rugsėjo 26 d. sprendimu Nr. T11-539 nusprendė nepritarti UAB „GJ Magma“ parengtai Klaipėdos rajono Kairių smėlio ir žvyro telkinyje planuojamos ūkinės veiklos PAV ataskaitai ir planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus UAB „Topada“ planuojamos ūkinės veiklos galimybėms – Klaipėdos rajono Kairių smėlio ir žvyro telkinio kasimui, nes:

1) pagal Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrąjį planą, planuojama teritorija yra miškų ūkio paskirties ir inžinerinės infrastruktūros teritorijose, 2) planuojama teritorija yra priskirta Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rezervinei teritorijai, 3) Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrajame plane, Inžinerinės infrastruktūros ir susisiekimo brėžinyje, planuojamos ūkinės veiklos vieta pažymėta kaip pripažinta valstybei svarbaus viešo logistikos centro projekto teritorija. Teigė, kad ginčijamas Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimas, atsižvelgiant į PAV įstatymo nuostatas, nestabdo tolimesnių procedūrų, kadangi galutinį sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos priima atsakinga institucija – Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas, todėl daro išvadą, jog skundžiamas administracinis aktas pagal savo pobūdį negali būti priskirtas prie administracinių aktų, kurie gali būti ginčo dalyku administraciniame teisme ir prašo bylą nutraukti.

Atsakovai pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2008 m. vasario 6 d. nutarimu Nr. 110 pripažino valstybei svarbiu ekonominiu projektu Klaipėdos viešojo logistikos centro projektą Klaipėdos rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje – tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kanalo vandenvietės. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2008 m. balandžio 17 d. nutarimu Nr. 385 nustatė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rezervinės teritorijos ribas, priskiriant Klaipėdos apskrities viršininko patikėjimo teise valdomą 3 365 000 kv. m valstybinės žemės teritoriją, esančią tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kanalo vandenvietės, minėtą teritoriją įrašant į rezervinių teritorijų, reikalingų Klaipėdos valstybiniam jūrų uostui plėsti, sąrašą.

Pažymėjo, kad Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje yra daug teritorijų ne miško žemėje, kur galima eksploatuoti naudingąsias iškasenas, ir, atsakovų manymu, šiuo metu nėra sąlygų, jog UAB „Topada“ galėtų pasinaudoti Miškų įstatymo suteikta galimybe miško žemę paversti kitomis naudmenomis.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. gruodžio 4 d. sprendimu (b. l. 87–94) administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Topada“ skundo dalį dėl Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2013 m. rugsėjo 26 d. sprendimo Nr. T11-539 panaikinimo nutraukė. Pareiškėjo UAB „Topada“ skundo dalį dėl įpareigojimo Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją suderinti parengtą poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą ir pritarti planuojamai veiklai Klaipėdos rajono Kairių smėlio ir žvyro telkinyje atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas konstatavo, kad ginčas kilo dėl Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2013 m. rugsėjo 26 d. sprendimo Nr. T11-539 „Dėl nepritarimo Klaipėdos rajono Kairių smėlio ir žvyro telkinyje planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitai ir planuojamos ūkinės veiklos galimybėms“ teisėtumo ir pagrįstumo. Taigi nagrinėjamas ginčas tiesiogiai susijęs su planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procesu. Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi PAV įstatymo 2 straipsnio 6 dalimi, 9 straipsnio 4 dalimi, 2 straipsnio 2 dalimi, 5 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 3 dalimi, 16 straipsnio 4 dalimi.

Teismas iš aukščiau aptarto teisinio reglamentavimo padarė išvadą, kad Klaipėdos rajono savivaldybės taryba yra savivaldybės atstovaujamoji institucija – PAV subjektas. Todėl Klaipėdos rajono savivaldybės taryba svarstydama UAB „GJ Magma“ parengtą Klaipėdos rajono Kairių smėlio ir žvyro telkinyje planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą ir priimdama ginčijamą sprendimą jai suteiktų įgalinimų neviršijo. Pareiškėjo teigimu, atsakovas priėmė sprendimą, kuris galėjo būti priimtas tik iki Klaipėdos rajono Kairių smėlio ir žvyro telkinyje planuojamos veiklos poveikio aplinkai vertinimo programos patvirtinimo, kaip tai numato PAV įstatymo 8 straipsnio 9 dalis, kadangi atsakovas nutarė nepritarti planuojamos ūkinės veiklos galimybėms.

Tačiau iš atsakovo 2013 m. rugsėjo 26 d. sprendimo Nr. T11-539 „Dėl nepritarimo Klaipėdos rajono Kairių smėlio ir žvyro telkinyje planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitai ir planuojamos ūkinės veiklos galimybėms“ teisinės argumentacijos ir turinio nustatyta, kad ginčijamas sprendimas priimtas būtent svarstant pateiktą Klaipėdos rajono Kairių smėlio ir žvyro telkinyje planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą ir priimant sprendimą dėl pritarimo/nepritarimo PAV ataskaitai pagal PAV įstatymo 9 straipsnio 4 dalį, pagal kurią poveikio aplinkai vertinimo subjektams numatyta pareiga išnagrinėti ataskaitą ir per 20 darbo dienų nuo jos gavimo dienos savo motyvuotas išvadas dėl ataskaitos ir planuojamos ūkinės veiklos galimybių pateikti poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui.

Dėl to atsakovo 2013 m. rugsėjo 26 d. sprendimas Nr. T11-539 atitinka įstatymo normoje numatytą formuluotę (PAV 9 straipsnio 4 dalį), PAV subjektas jį priėmė jam suteiktos kompetencijos ribose ir toje PAV proceso stadijoje, todėl teisinių pasekmių prasme negali būti laikomas sprendimu, priimtu dėl planuojamos ūkinės veiklos draudimo galimybių, dėl kurių poveikio aplinkai vertinimo procedūros negali būti tęsiamos tol, kol galioja savivaldybės tarybos priimtas sprendimas (PAV įstatymo 8 straipsnio 9 dalis). Teismas nurodė, kad poveikio aplinkai vertinimo procesas, remiantis PAV įstatymo 2 straipsnio 5 dalimi, yra planuojamos ūkinės veiklos galimo poveikio aplinkai, t. y. numatomo aplinkos pokyčio, kurio priežastis yra planuojama ūkinė veikla (PAV įstatymo 2 str. 7 d.), nustatymas, apibūdinimas ir įvertinimas.

Šio proceso tikslai yra:

1) nustatyti, apibūdinti ir įvertinti galimą tiesioginį ir netiesioginį planuojamos ūkinės veiklos poveikį visuomenės sveikatai, gyvūnijai ir augalijai, dirvožemiui, žemės paviršiui ir jos gelmėms, orui, vandeniui, klimatui, kraštovaizdžiui ir biologinei įvairovei, socialinei ekonominei aplinkai ir materialinėms vertybėms, nekilnojamosioms kultūros vertybėms bei šių aplinkos komponentų tarpusavio sąveikai;

2) sumažinti planuojamos ūkinės veiklos neigiamą poveikį visuomenės sveikatai ir kitiems šio straipsnio 1 punkte išvardytiems aplinkos komponentams arba šio poveikio išvengti;

3) nustatyti, ar planuojama ūkinė veikla, įvertinus jos pobūdį ir poveikį aplinkai, leistina pasirinktoje vietoje (PAV įstatymo 4 str.). Tuo tarpu, vadovaujantis PAV įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi, PAV proceso dalyviai yra:

1) atsakinga institucija – Vyriausybės įgaliota institucija;

2) planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo subjektai: valstybės institucijos, atsakingos už sveikatos apsaugą, priešgaisrinę apsaugą, kultūros vertybių apsaugą, ir savivaldybių institucijos;

3) planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas);

4) PAV dokumentų rengėjas;

5) visuomenė;

6) kai atliekamas tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimas – Vyriausybės įgaliota institucija, koordinuojanti tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo procesą. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, PAV subjektai gali būti ir kitos šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nenurodytos valstybės institucijos, jei jas pakviečia dalyvauti atsakinga institucija ar jos pačios suinteresuotos dalyvauti PAV procese ir atsakinga institucija, atsižvelgdama į planuojamos ūkinės veiklos pobūdį, mastą ar vietos ypatumus, tam pritaria. Tokiais atvejais atsakinga institucija raštu praneša visiems PAV subjektams bei planuojamos ūkinės veiklos organizatoriui (užsakovui) ir PAV dokumentų rengėjui, kokios kitos valstybės institucijos dalyvauja PAV procese.

Minėtų PAV proceso dalyvių funkcijos apibrėžtos PAV įstatymo 6 straipsnyje, numatančiame, jog atsakinga institucija koordinuoja PAV procesą, atlieka atranką, nagrinėja ir tvirtina programas, nagrinėja suinteresuotos visuomenės pasiūlymų įvertinimą, suinteresuotos visuomenės pasiūlymus, ataskaitas, poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadas dėl programų, ataskaitų bei planuojamos ūkinės veiklos galimybių ir priima sprendimą, taip pat prireikus pasitelkia konsultantus. Tuo tarpu planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) savo lėšomis atlieka šio įstatymo jam nustatytas PAV procedūras.

PAV dokumentų rengėjas nustato, apibūdina ir įvertina planuojamos ūkinės veiklos galimą poveikį aplinkai, rengia programą ir ataskaitą bei atlieka šio įstatymo jam nustatytas PAV procedūras. Planuojamos ūkinės veiklos PAV subjektai pagal savo kompetenciją nagrinėja programas bei ataskaitas ir teikia išvadas dėl programų, ataskaitų bei planuojamos ūkinės veiklos galimybių. Visuomenė Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka teikia pasiūlymus dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ir šios veiklos galimo poveikio aplinkai.

Remiantis PAV įstatymo 3 straipsnio 5 dalimi, planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procesą sudaro:

1) atranka dėl PAV, PAV proceso dalyvių informavimas bei pranešimas visuomenei apie priimtą atrankos išvadą;

2) planuojamos ūkinės veiklos PAV programos rengimas, pranešimas visuomenei apie parengtą programą, derinimas ir tvirtinimas;

3) planuojamos ūkinės veiklos PAV ataskaitos rengimas, derinimas ir viešas visuomenės supažindinimas;

4) sprendimo priėmimas ir PAV proceso dalyvių informavimas apie priimtą sprendimą. Teismas pažymėjo, jog PAV programa nustato PAV ataskaitos turinį ir joje nagrinėjamus klausimus (PAV įstatymo 8 str. 3 d.). Šios programos rengimo, derinimo ir tvirtinimo procedūrą numato PAV įstatymo 8 straipsnio 5-13 dalys. Nagrinėjamu atveju Klaipėdos rajono Kairių smėlio ir žvyro telkinyje planuojamos veiklos poveikio aplinkai vertinimo programos rengimo ir tvirtinimo procedūra buvo užbaigta, ši programa nėra ginčijama ar nuginčyta, todėl ja remiantis buvo rengiama PAV ataskaita.

PAV subjektai išnagrinėja ataskaitą ir per 20 darbo dienų nuo jos gavimo dienos savo motyvuotas išvadas dėl ataskaitos ir planuojamos ūkinės veiklos galimybių pateikia PAV dokumentų rengėjui (PAV įstatymo 9 str. 4 d.), kuris atsakingai institucijai pateikia ataskaitą, PAV subjektų išvadas dėl ataskaitos ir planuojamos ūkinės veiklos galimybių bei argumentuotą suinteresuotos visuomenės pasiūlymų įvertinimą (PAV įstatymo 9 str. 6 d.). Tuo tarpu atsakinga institucija, vadovaujantis PAV įstatymo 10 straipsnio 1 dalimi, išnagrinėjusi ataskaitą, PAV subjektų išvadas dėl ataskaitos ir planuojamos ūkinės veiklos galimybių, argumentuotą suinteresuotos visuomenės pasiūlymų įvertinimą, taip pat raštu gautus suinteresuotos visuomenės motyvuotus pasiūlymus, per 25 darbo dienas nuo ataskaitos gavimo dienos teikia motyvuotus reikalavimus ataskaitą pataisyti ar papildyti arba priima sprendimą.

Atsakingos institucijos priimtas teigiamas sprendimas galioja 5 metus nuo jo priėmimo dienos (PAV įstatymo 10 str. 8 d.). Tačiau jeigu atsakinga institucija priima sprendimą, kad planuojama ūkinė veikla dėl atitinkamų įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų pažeidimų ir (ar) galimo neigiamo poveikio aplinkai pasirinktoje vietoje neleistina, planuojama ūkinė veikla negali būti vykdoma (PAV įstatymo 10 str. 9 d.). Taigi tik po minėtų PAV subjektų motyvuotų išvadų pateikimo prasideda atsakingos institucijos atliekamas PAV ataskaitos nagrinėjimas, t. y. baigiamoji planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo proceso stadija, o PAV procedūra užbaigiama atsakingai institucijai (šiuo atveju Aplinkos apsaugos agentūrai) priėmus sprendimą pritarti arba nepritarti PAV ataskaitai ir planuojamos ūkinės veiklos galimybei, būtent kuris ir sukelia realias teisines pasekmes.

PAV subjektų atliekamo PAV ataskaitų vertinimo tikslas – patikrinti, ar ataskaitoje išsamiai išnagrinėti PAV subjektų kompetencijai priklausantys ir programoje numatyti klausimai. Teismas, atsižvelgdamas į tai, konstatavo, jog PAV subjektų atliekamas PAV ataskaitos vertinimas bei išvadų pateikimas yra tik viena iš PAV proceso etapų sudedamųjų (tarpinių) dalių ir PAV subjektų PAV įstatymo pagrindu atlikti veiksmai bei priimtos išvados realiai jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia. Šias aplinkybes patvirtina ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. birželio 23 d.

įsakymu Nr. D1-311 patvirtinto Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo dokumentų nagrinėjimo Aplinkos ministerijoje ir jai pavaldžiose institucijose tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) nuostatos. Šio aprašo 1 punktu numatyta, kad Aplinkos apsaugos agentūra ir Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. liepos 28 d. nutarimu Nr. 900 „Dėl įgaliojimų Aplinkos ministerijai ir jai pavaldžioms institucijoms suteikimo“ ir šiuo Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo dokumentų nagrinėjimo Aplinkos ministerijoje ir jai pavaldžiose institucijose tvarkos aprašu, nustatyta tvarka vykdo atsakingos institucijos funkcijas, o Aplinkos ministerija koordinuoja tarpvalstybinį poveikio aplinkai vertinimą.

Pagal Aprašo 1 priedo 1.1.1 punktą būtent aplinkos apsaugos agentūra yra atsakinga institucija nagrinėjant UAB „GJ Magma“ parengtos Klaipėdos rajono Kairių smėlio ir žvyro telkinyje planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos dokumentus. Aprašo 20 punktas numato, kad būtent atsakinga institucija, išnagrinėjusi Ataskaitą, PAV subjektų išvadas dėl Ataskaitos ir planuojamos ūkinės veiklos galimybių, argumentuotą suinteresuotos visuomenės pasiūlymų įvertinimą bei raštu gautus suinteresuotos visuomenės prašymus, įvertinusi, ar visuomenės supažindinimas su Ataskaita atliktas pagal nustatytus reikalavimus, per 25 darbo dienas nuo Ataskaitos gavimo dienos turi priimti sprendimą (4 priedas), ar planuojama ūkinė veikla, atsižvelgus į atitinkamų įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatas, veiklos pobūdį ir (ar) poveikį aplinkai, leistina pasirinktoje vietoje, arba teikti motyvuotus reikalavimus Ataskaitą pataisyti ar papildyti.

Aprašo 21 punktas numato, kad kai PAV subjektų išvados dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių prieštarauja viena kitai ir/ar Atsakinga institucija yra gavusi suinteresuotos visuomenės pasiūlymų, Atsakinga institucija, prieš priimdama sprendimą, kviečia atvykti planuojamos ūkinės veiklos organizatorių (užsakovą), PAV dokumentų rengėją, PAV subjektus svarstyti jų išvadas ir (ar) pasiūlymus, kartu pridedami ir suinteresuotos visuomenės pasiūlymai. Taip pat kviečia ir pasiūlymus pateikusius suinteresuotos visuomenės atstovus.

Atsakinga institucija po aptarimo parengia pasitarimo protokolą ir, išnagrinėjusi visų PAV subjektų išvadas bei suinteresuotos visuomenės pasiūlymus, priima sprendimą. Taigi akivaizdu, kad galutinį sprendimą dėl PAV ataskaitos priima atsakinga institucija, kuri nėra saistoma šioje byloje atsakovo ginčijamo sprendimo ir būtent jai tenka pareiga įvertinti, ar atsakovo argumentai susiję su PAV ataskaitos įvertinimu. Teismas atkreipė dėmesį, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ne kartą yra pažymėjęs, kad vientisos (vienos) administracinės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas (pvz., tarnybinis pranešimas, paklausimas, siuntimas, teikimas, tarnybinė išvada ar kt.).

Šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Dėl šios priežasties šie dokumentai dažnai (tačiau jokiu būdu ne visada) suinteresuotiems asmenims jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia (žr., pvz., LVAT 2011 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-69/2011, Administracinė jurisprudencija Nr. 21, 2011 m.).

Teismas, remdamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalimi, 5 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 22 straipsnio 1 dalimi, padarė išvadą, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu.

Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., LVAT 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009; 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010).

Teismas pabrėžė, jog nors PAV įstatymo 15 straipsnio 1 dalis numato, kad ginčai dėl šio įstatymo taikymo, taip pat dėl sprendimų, veiksmų ar neveikimo poveikio aplinkai vertinimo srityje nagrinėjami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, šios nuostatos turi būti aiškinamos sistemiškai atsižvelgiant į minėtas ABTĮ nuostatas. Taigi, įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatavo, kad Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2013 m. rugsėjo 26 d. sprendimas Nr. T11-539 yra tik tarpinis dokumentas, kuris neužkerta kelio tolesnėms procedūroms, todėl jo teisėtumas negali būti vertinamas pagal atskirą reikalavimą, t. y. jis negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku.

Būtent tokios teisminės praktikos laikomasi ir LVAT išnagrinėtoje, iš esmės analogiškoje teisės taikymu prasme, administracinėje byloje (žr. 2012 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1193/2012). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, administracinę bylą vadovaudamasis ABTĮ 101 straipsnio 1 punktu nutraukė. Teismas pažymėjo, jog nesutikdamas su tokio pobūdžio procedūriniu sprendimu (išvada), asmuo šio nesutikimo argumentus (bet ne savarankiškus reikalavimus) gali pareikšti įstatymų nustatyta tvarka ginčydamas galutinį atsakingos institucijos priimtą sprendimą dėl PAV ataskaitos.

Būtent nagrinėdamas pastarąjį ginčą administracinis teismas gali įvertinti ir tarpinį sprendimą, t. y. šioje byloje ginčijamą sprendimą, jos teisėtumą bei pagrįstumą, taip pat reikšmę ir poveikį galutinio atsakingos institucijos sprendimo dėl PAV ataskaitos teisėtumui ir pagrįstumui. Pareiškėjas reiškia ir kitą išvestinį reikalavimą įpareigoti Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją derinti parengtą poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą ir pritarti planuojamai veiklai Klaipėdos rajono Kairių smėlio ir žvyro telkinyje.

Kaip jau paminėta teismo sprendime, pagal Aprašo 1 priedo 1.1.1 punktą, būtent aplinkos apsaugos agentūra yra atsakinga institucija nagrinėjanti UAB „GJ Magma“ parengtos Klaipėdos rajono Kairių smėlio ir žvyro telkinyje planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos dokumentus. Pagal Aprašo 19-20 punktų nuostatas, būtent atsakingai institucijai turi būti pateikta PAV ataskaita su PAV subjektų išvadomis, kuri ir įvertina, ar ataskaita atitinka nustatytus reikalavimus ir priima sprendimą dėl ataskaitos. Kaip jau minėta, atsakovo nepritarimas PAV ataskaitai kelio tolesniam PAV ataskaitos svarstymui ir tvirtinimui neužkerta, todėl ir reikalavimas įpareigoti atsakovą pritarti PAV ataskaitai bei planuojamai veiklai negali būti tenkinamas.

Teismas pažymėjo ir tai, kad bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog PAV ataskaita ir jos derinimo medžiaga nėra pateikta atsakingai institucijai sprendimo priėmimui, todėl nėra priimtas joks sprendimas dėl PAV ataskaitos. Būtent atsakingai institucijai išnagrinėjus visų PAV subjektų išvadas bei suinteresuotos visuomenės pasiūlymus ir priėmus sprendimą dėl PAV ataskaitos, atsiras teisinis pagrindas vertinti visumą juridinių faktų.

III. Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 98–105) prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 4 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – panaikinti Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2013 m. rugsėjo 26 d. sprendimą Nr. T11-539 dėl nepritarimo Klaipėdos rajono kairių smėlio ir žvyro telkinyje planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitai ir planuojamos ūkinės veiklos galimybėms ir įpareigoti Klaipėdos rajono savivaldybės tarybą derinti parengtą PAV ataskaitą ir pritarti planuojamai veiklai Klaipėdos rajono Kairių smėlio ir žvyro telkinyje, nes nėra teisinio pagrindo kitokiam sprendimui.

Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia tuo, kad teismas priimdamas skundžiamą sprendimą pažeidė ABTĮ 86 straipsnio 2 dalies reikalavimus, nes tinkamai neištyrė visų aplinkybių, turinčių esminės reikšmės bylai. Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos priimto sprendimo nepritarti parengtai PAV ataskaitai motyvai absoliučiai nesusiję su PAV įstatymo tikslais, todėl toks sprendimas neturi juridinio pagrindo ir yra naikintinas. Teismas neteisingai konstatavo, kad skundžiamas aktas ar veiksmas nesukelia jokių materialinių teisinių. Teismas neįvertino visos PAV ataskaitos derinimo ir tvirtinimo procedūros galutinio rezultato, kuris tiesiogiai priklauso nuo skundžiamo veiksmo. Akivaizdu, kad Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2013 m. rugsėjo 26 d. sprendimas Nr. T11-539 daro tiesioginę įtaką galutiniam PAV ataskaitos tvirtinimui. Dėl šio neigiamo Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimo atsakingas funkcijas dėl PAV vertinimo vykdanti aplinkos apsaugos agentūra prie Aplinkos ministerijos netvirtins PAV ataskaitos, todėl teismas turėjo įvertinti visą PAV derinimo procedūros grandinę, įskaitant pareiškėjo skundžiamą atsakovo veiksmą, kurios galutinis patvirtinimas bus tiesiogiai priklausomas nuo skundžiamo veiksmo. Klaipėdos rajono savivaldybės tarybai nesuderinus ir nepritarus PAV ataskaitai, galutinis sprendimas dėl PAV ataskaitos nebus priimtas. Būtent pačios PAV procedūros užbaigimas (šiuo atveju neužbaigimas) atsakingos institucijos, kuri akivaizdžiai priims sprendimą nepritarti PAV ataskaitai arba iš viso jos nenagrinėti, sukelia apeliantui realias teisines pasekmes. Be to, teismas priimdamas sprendimą neįvertino aplinkybės, kad PAV ataskaitoje planuojama teritorija yra priskirta Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rezervinei teritorijai (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. balandžio 17 d. nutarimas Nr. 385) tik formaliai, kadangi teritorija logistikos centrui negali būti rezervuojama vandenvietės apsaugos juostos zonoje. Planuojamas naudoti Kairių smėlio ir žvyro telkinys iš esmės yra paties uosto prioritetas, kadangi jo ištekliai (žvyras, smėlis) bus panaudojami uosto krantinių ir uosto teritorinei plėtrai.

Atsakovai Klaipėdos rajono savivaldybės administracija ir Klaipėdos rajono savivaldybės taryba atsiliepimais į apeliacinį skundą (b. l. 115; 116) prašo UAB „Topada“ apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovai nurodo, kad sutinka su Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendime išdėstytais motyvais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Tikrinamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2013 m. rugsėjo 26 d. sprendimo Nr. T11-539 „Dėl nepritarimo Klaipėdos rajono Kairių smėlio ir žvyro telkinyje planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitai ir planuojamos ūkinės veiklos galimybėms“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procesą ir šio proceso dalyvių tarpusavio santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas (akto redakcija, galiojusi ginčijamo sprendimo priėmimo metu, nuo 2013 m. birželio 18 d. iki 2014 m. sausio 1 d.), kurio 2 straipsnio 5 dalis apibrėžė poveikio aplinkai vertinimo procesą kaip planuojamos ūkinės veiklos galimo poveikio aplinkai nustatymą, apibūdinimą ir įvertinimą. Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūra skirta numatomo aplinkos pokyčio, kurio priežastimi yra planuojama ūkinė veikla, nustatymui ir sprendimo, ar tokia veikla yra leistina, priėmimui.

Vadovaujantis PAV įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punktu, poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyviais inter alia yra planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo subjektai: valstybės institucijos, atsakingos už sveikatos apsaugą, priešgaisrinę apsaugą, kultūros vertybių apsaugą, ir savivaldybių institucijos.

Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procesą sudarantys etapai yra nustatyti PAV įstatymo 3 straipsnio 5 dalyje. PAV įstatymo 3 straipsnio 5 dalies 3 punkte numatytas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos rengimas, derinimas ir viešas visuomenės supažindinimas. Nagrinėjamoje byloje būtent dėl šio etapo (plačiau reglamentuoto PAV įstatymo 9 straipsnyje) pareiškėjas ir ginčija Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2013 m. rugsėjo 26 d. sprendimą Nr. T11-539. Kaip matyti iš bylos medžiagos, skundžiamas Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimas priimtas po planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo programos patvirtinimo, t. y. po antrojo planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo proceso etapo, kuris numatytas PAV įstatymo 8 straipsnyje (Poveikio aplinkai vertinimo programa).

Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 8 straipsnio 9 dalyje yra numatyta norma, pagal kurią savivaldybės, kurios teritorijoje planuojama ūkinė veikla, taryba turi teisę priimti neigiamą sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių iki poveikio aplinkai vertinimo programos patvirtinimo, t. y. nebaigus poveikio aplinkai vertinimo procedūrų. Tokiu atveju poveikio aplinkai vertinimo procedūros negali būti tęsiamos tol, kol galioja savivaldybės tarybos priimtas sprendimas, išskyrus atvejus, kai planuojama ūkinė veikla yra valstybinės reikšmės ir jos įgyvendinimas numatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintuose valstybės strateginiuose planuose.

Byloje nustatyta, kad Klaipėdos rajono savivaldybės administracija 2012 m. gruodžio 14 d. raštu Nr. (5.1.42)-A5-6434 „Dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo programos“ UAB „GJ Magma“ pateikė išvadą, jog pritarė pateiktos programos dėl Klaipėdos rajono Kairių žvyro ir smėlio telkinyje planuojamos ūkinės veiklos derinimui (prie bylos pridėtos Klaipėdos rajono Kairių smėlio ir žvyro telkinyje planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos 2 t., b. l. 44).

Aplinkos apsaugos agentūra 2013 m. kovo 18 d. raštu Nr. (2.6)-A4-851 „Dėl poveikio aplinkai vertinimo programos“ informavo UAB „GJ Magma“, kad vadovaudamasi Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 8 straipsnio 11 dalies nuostatomis tvirtina Klaipėdos rajono Kairių smėlio ir žvyro telkinio planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo programą (prie bylos pridėtos Klaipėdos rajono Kairių smėlio ir žvyro telkinyje planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos 2 t., b. l. 54).

Taigi iš pirmiau išdėstytos argumentacijos negalima tvirtinti, kad savivaldybės taryba priėmė neigiamą sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių pagal PAV įstatymo 8 straipsnio 9 dalį, kuris daro tiesioginį poveikį pačiai PAV procedūrai, t. y. ją faktiškai nutraukė ir tolimesni veiksmai tapo negalimi. Priešingai, po programos patvirtinimo, planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros toliau buvo vykdomos, t. y. buvo rengiama PAV ataskaita.

Klaipėdos rajono savivaldybės poveikio aplinkai vertinimo programų ir ataskaitų vertinimo ir išvadų teikimo komisijos 2013 m. rugsėjo 16 d. posėdžio protokolo Nr. A6-309 bei Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2013 m. rugsėjo 17 d. pasitarimo protokolo Nr. A6-313 nutarimais, atsižvelgiant į tai, kad pagal Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrąjį planą planuojama teritorija yra miškų ūkio paskirties ir inžinerinės infrastruktūros teritorijose, nutarta klausimą dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių Klaipėdos rajono Kairių smėlio ir žvyro telkinyje teikti svarstyti savivaldybės tarybai (b. l. 56–58).

Ginčijamu 2013 m. rugsėjo 26 d. sprendimu Klaipėdos rajono savivaldybės taryba nusprendė nepritarti UAB „GJ Magma“ parengtai Klaipėdos rajono Kairių smėlio ir žvyro telkinyje planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitai ir planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus UAB „Topada“ planuojamos ūkinės veiklos galimybėms – Klaipėdos rajono Kairių smėlio ir žvyro telkinio kasimui, nes pagal Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrąjį planą planuojama teritorija yra miškų ūkio paskirties ir inžinerinės infrastruktūros teritorijose; planuojama teritorija yra priskirta Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rezervinei teritorijai, bei Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrajame plane, Inžinerinės infrastruktūros ir susisiekimo brėžinyje, planuojamos ūkinės veiklos vieta pažymėta kaip pripažinta valstybei svarbaus viešo logistikos centro projekto teritorija.

Skundžiamas Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimas priimtas vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 9 straipsnio 4 dalimi ir atsižvelgiant į Klaipėdos rajono savivaldybės poveikio aplinkai vertinimo programų ir ataskaitų vertinimo ir išvadų teikimo komisijos pasitarimo 2013 m. rugsėjo 16 d. protokolo Nr. A6-309 nutarimą bei Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos pasitarimo 2013 m. rugsėjo 17 d. protokolo Nr. A6-313 nutarimą (b. l. 15).

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis, kad ginčijamas sprendimas priimtas būtent svarstant pateiktą Klaipėdos rajono Kairių smėlio ir žvyro telkinyje planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą ir priimant sprendimą dėl pritarimo/nepritarimo PAV ataskaitai pagal PAV įstatymo 9 straipsnio 4 dalį, pagal kurią poveikio aplinkai vertinimo subjektams numatyta pareiga išnagrinėti ataskaitą ir per 20 darbo dienų nuo jos gavimo dienos savo motyvuotas išvadas dėl ataskaitos ir planuojamos ūkinės veiklos galimybių pateikti poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui. Dėl to atsakovo 2013 m. rugsėjo 26 d. sprendimas Nr. T11-539 teisinių pasekmių prasme negali būti laikomas sprendimu, priimtu dėl planuojamos ūkinės veiklos draudimo galimybių, dėl kurių poveikio aplinkai vertinimo procedūros negali būti tęsiamos tol, kol galioja savivaldybės tarybos priimtas sprendimas (PAV įstatymo 8 straipsnio 9 dalis).

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad nagrinėjamai bylai yra reikšminga Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1193/2012, kurioje teisėjų kolegija sprendė klausimus, tiesiogiai susijusius su planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procesu inter alia ir dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo subjektų atliekamo PAV ataskaitų vertinimo (Teismų įstatymo 33 str. 4 d., Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 str.). Teisėjų kolegija nurodytoje išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. A858-1193/2012 akcentavo, kad „PAV ataskaitos rengimo metu planuojamos ūkinės veiklos PAV subjektai patikrina, ar PAV dokumentų rengėjo pagal motyvuotus suinteresuotos visuomenės pasiūlymus pateiktoje patikslintoje ataskaitoje išsamiai išnagrinėti jų kompetencijai priklausantys ir programoje numatyti klausimai (PAV įstatymo 9 str. 3 d.). PAV subjektai išnagrinėja ataskaitą ir per 20 darbo dienų nuo jos gavimo dienos savo motyvuotas išvadas dėl ataskaitos ir planuojamos ūkinės veiklos galimybių pateikia PAV dokumentų rengėjui (PAV įstatymo 9 str. 4 d.), kuris atsakingai institucijai pateikia ataskaitą, PAV subjektų išvadas dėl ataskaitos ir planuojamos ūkinės veiklos galimybių bei argumentuotą suinteresuotos visuomenės pasiūlymų įvertinimą (PAV įstatymo 9 str. 6 d.). Tuo tarpu atsakinga institucija, vadovaujantis PAV įstatymo 10 straipsnio 1 dalimi, išnagrinėjusi ataskaitą, PAV subjektų išvadas dėl ataskaitos ir planuojamos ūkinės veiklos galimybių, argumentuotą suinteresuotos visuomenės pasiūlymų įvertinimą, taip pat raštu gautus suinteresuotos visuomenės motyvuotus pasiūlymus, per 25 darbo dienas nuo ataskaitos gavimo dienos teikia motyvuotus reikalavimus ataskaitą pataisyti ar papildyti arba priima sprendimą. Atsakingos institucijos priimtas teigiamas sprendimas galioja 5 metus nuo jo priėmimo dienos (PAV įstatymo 10 str. 6 d.). Tačiau jeigu atsakinga institucija priima sprendimą, kad planuojama ūkinė veikla dėl atitinkamų įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų pažeidimų ir (ar) galimo neigiamo poveikio aplinkai pasirinktoje vietoje neleistina, planuojama ūkinė veikla negali būti vykdoma (PAV įstatymo 10 str. 7 d.).

Taigi tik po minėtų PAV subjektų motyvuotų išvadų pateikimo prasideda atsakingos institucijos atliekamas PAV ataskaitos nagrinėjimas, t. y. baigiamoji planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo proceso stadija, o PAV procedūra užbaigiama atsakingai institucijai (šiuo atveju Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regioniniam aplinkos apsaugos departamentui) priėmus sprendimą pritarti arba nepritarti PAV ataskaitai ir planuojamos ūkinės veiklos galimybei, būtent kuris ir sukelia realias teisines pasekmes. Pabrėžtina, kad PAV subjektų atliekamo PAV ataskaitų vertinimo tikslas – patikrinti, ar ataskaitoje išsamiai išnagrinėti PAV subjektų kompetencijai priklausantys ir programoje numatyti klausimai. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog PAV subjektų atliekamas PAV ataskaitos vertinimas bei išvadų pateikimas yra tik viena iš PAV proceso etapų sudedamųjų (tarpinių) dalių ir PAV subjektų PAV įstatymo pagrindu atlikti veiksmai bei priimtos išvados realiai jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia.“.

Ši administracinė byla pagal savo aplinkybes bei taikytiną teisinį reguliavimą iš esmės analogiška pirmiau paminėtai bylai, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo kitokioms išvadoms nei padarytos administracinėje byloje Nr. A858-1193/2012. Tik pažymėtina, kad tikrinamoje byloje PAV procedūra užbaigiama atsakingai institucijai - šiuo atveju Aplinkos apsaugos agentūrai, priėmus sprendimą pritarti arba nepritarti PAV ataskaitai ir planuojamos ūkinės veiklos galimybei, būtent kuris ir sukelia realias teisines pasekmes.

Pagal PAV įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, atsakinga institucija – Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija, koordinuojanti poveikio aplinkai vertinimo procesą ir vykdanti kitas šio įstatymo nustatytas funkcijas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. liepos 28 d. nutarimu Nr. 900 „Dėl įgaliojimų Aplinkos ministerijai ir jai pavaldžioms institucijoms suteikimo“ (akto redakcija, galiojanti nuo 2011 m. rugsėjo 25 d. iki 2014 m. liepos 1 d.) numatyta, kad, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymu (Žin., 1996, Nr. 82-1965; 2005, Nr. 84-3105), Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: 1.

Įgalioti Aplinkos ministeriją koordinuoti tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo procesą. 2. Įgalioti Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentus ir Aplinkos apsaugos agentūrą Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka vykdyti Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nustatytas atsakingos institucijos funkcijas. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. D1-311 patvirtinto Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo dokumentų nagrinėjimo Aplinkos ministerijoje ir jai pavaldžiose institucijose tvarkos aprašo (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2012 m. gruodžio 2 d. iki 2014 m. liepos 1 d.) 1 punktu numatyta, kad Aplinkos apsaugos agentūra ir Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymu (Žin., 1996, Nr. 82-1965; 2005, Nr. 84-3105), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. liepos 28 d. nutarimu Nr. 900 „Dėl įgaliojimų Aplinkos ministerijai ir jai pavaldžioms institucijoms suteikimo“ (Žin., 2000, Nr. 65-1956) ir šiuo Aprašu, nustatyta tvarka vykdo atsakingos institucijos funkcijas, o Aplinkos ministerija koordinuoja tarpvalstybinį poveikio aplinkai vertinimą.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pagal Aprašo 1 priedo 1.1.1 punktą būtent Aplinkos apsaugos agentūra yra atsakinga institucija nagrinėjant UAB „GJ Magma“ parengtos Klaipėdos rajono Kairių smėlio ir žvyro telkinyje planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos dokumentus.

Teisėjų kolegija pirmiau paminėtoje administracinėje byloje Nr. A858-1193/2012 taip pat atkreipė dėmesį, jog „Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad vientisos (vienos) administracinės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas (pvz., tarnybinis pranešimas, paklausimas, siuntimas, teikimas, tarnybinė išvada ar kt.). Šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Dėl šios priežasties šie dokumentai dažnai (tačiau jokiu būdu ne visada) suinteresuotiems asmenims jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-69/2011, Administracinė jurisprudencija Nr. 21, 2011 m.).“.

Teisėjų kolegija įvertinusi tai, kas išdėstyta, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2013 m. rugsėjo 26 d. sprendimas Nr. T11-539 yra tik tarpinis dokumentas, kuris neužkerta kelio tolesnėms procedūroms, todėl jo teisėtumas negali būti vertinamas pagal atskirą reikalavimą, t. y. jis negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku.

Kartu pažymėtina, jog nesutikdamas su tokio pobūdžio procedūriniu sprendimu (išvada), asmuo šio nesutikimo argumentus (bet ne savarankiškus reikalavimus) gali pareikšti įstatymų nustatyta tvarka ginčydamas galutinį atsakingos institucijos priimtą sprendimą dėl PAV ataskaitos. Būtent nagrinėdamas pastarąjį ginčą, administracinis teismas gali įvertinti ir tarpinį sprendimą, t. y. Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2013 m. rugsėjo 26 d. sprendimą Nr. T11-539, jo teisėtumą bei pagrįstumą, taip pat reikšmę ir poveikį galutinio atsakingos institucijos sprendimo dėl PAV ataskaitos teisėtumui ir pagrįstumui.

Taigi skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutraukė administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Topada“ skundo dalį dėl Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2013 m. rugsėjo 26 d. sprendimo Nr. T11-539 panaikinimo.

Reikalavimas dėl įpareigojimo Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją suderinti parengtą poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą ir pritarti planuojamai veiklai Klaipėdos rajono Kairių smėlio ir žvyro telkinyje yra išvestinis iš pirmojo ir organiškai su pastaruoju susijęs, todėl atskira teisinė analizė nebereikalinga. Pastarojo reikalavimo atžvilgiu administracinė byla taip pat nutrauktina (ABTĮ 101 straipsnio 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, teismų praktikos kontekste teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, todėl tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Atsižvelgiant į tai, kad administracinė byla nutrauktina pagal pareiškėjo visus skundo reikalavimus, teismo sprendimas keistinas.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo UAB „Topada“ apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 4 d. sprendimą pakeisti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 4 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjo UAB „Topada“ skundo dalis dėl įpareigojimo Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją suderinti parengtą poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą ir pritarti planuojamai veiklai Klaipėdos rajono Kairių smėlio ir žvyro telkinyje atmesta kaip nepagrįsta, panaikinti ir administracinę bylą pagal šią skundo dalį nutraukti.

Kitą Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 4 d. sprendimo dalį, kuria administracinė byla pagal pareiškėjo UAB „Topada“ skundo dalį dėl Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2013 m. rugsėjo 26 d. sprendimo Nr. T11-539 panaikinimo nutraukta, palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius