A-87-261/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-87-261/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02774-2012-8

Procesinio sprendimo kategorija 33.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. vasario 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos B. C. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos B. C. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. pareiškėja B. C. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 17-18), kuriame prašė panaikinti: 1) Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir VAGK, Komisija) 2012 m. spalio 8 d. sprendimą Nr. 3R-221(AG-200/01-2012); 2) Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, NMA prie ŽŪM, Agentūra) 2012 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo Nr. BRK-(3.82)-7567 dalį dėl 2 067 Lt dydžio sankcijos; 3) NMA prie ŽŪM 2012 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo Nr. BR6-1829594 dalį dėl 4 916,05 Lt dydžio kompleksinio paramos susiejimo sankcijos.

Nurodė, kad Komisija jos skundą atmetė motyvuodama tuo, kad nedetalizavo bei nenurodė motyvų, kuriais remiantis mano, kad NMA prie ŽŪM 2012 m. rugpjūčio 6 d. sprendimas yra neteisėtas, o teiginių, kuriais remiantis teigė, jog turimus žemės plotus prižiūrėjo, šienavo, ganė gyvulius, nepatvirtino jokiais konkrečiais įrodymais. Ilgalaikė sankcija pritaikyta pagal 2008 m. ir 2010 m. paraiškas. Taikydama sankcijas, institucija turi įrodyti asmens kaltumą dėl pažeistų teisės normų, šiuo atveju Komisija, sprendime nurodydama, kad pareiškėja nepagrindė savo teiginių, įrodinėjimo naštą nepagrįstai perkėlė jai. Taip pat pažymėjo, kad visi patikrinimai vyko pareiškėjai nedalyvaujant. Nors atsakovas teigė, kad pareiškėja apie patikras buvo informuota, tačiau jokių įrodymų šiems teiginiams pagrįsti nepateikė. VAGK pateiktus duomenis vertino kritiškai, neobjektyviai, palaikydama NMA prie ŽŪM poziciją.

Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjos skundą (b. l. 44-46) su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad pareiškėja 2011 m. balandžio 18 d. pateikė Paramos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus paraišką (toliau – ir 2011 m. Paraiška), kurioje deklaravo 9,04 ha plotą pagrindinei išmokai už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus bei paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“ (toliau – ir priemonė MPŪV) (didelio nepalankumo vietovės) gauti. Paraiška buvo vertinama vadovaujantis Paramos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės 2011 m. taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2011 m. kovo 10 d.

įsakymu Nr. 3D-192 (toliau – ir Taisyklės), Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonių „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natura 2000 išmokos ir su Direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“ ir „Natura 2000 išmokos“ įgyvendinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-151 (toliau – ir MPŪV taisyklės), bei kitais nacionaliniais bei Europos Sąjungos teisės aktais, reglamentuojančiais paramos žemės ūkiui bei kaimo plėtrai administravimą.

Pareiškėjos valdoje 2011 m. rugpjūčio 19 d. – rugsėjo 14 d. buvo atlikta patikra vietoje, kurios metu nustatyta, kad kontroliniame žemės sklype Nr. 100600-6046 esančiuose laukuose Nr. 1, kuriame deklaruotas plotas – 0,97 ha 5DG-1 ir Nr. 2, kuriame deklaruotas plotas – 0,93 ha 5DG-1 bei kontroliniame žemės sklype Nr. 100600-8919, esančiame lauke Nr. 1, kuriame deklaruotas plotas – 0,48 ha 5DG-1, nebuvo laikomasi Geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės žemės ūkio naudmenoms reikalavimų aprašo (toliau – ir Aprašas) 1.3 punkte nustatyto reikalavimo.

Baigusi administruoti 2011 m. Paraišką, NMA prie ŽŪM 2012 m. rugpjūčio 6 d. priėmė sprendimą Nr. BR6-1829594 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo pareiškėjai pritaikyta 100 proc. dydžio kompleksinio paramos susiejimo sankcija. Taip pat pareiškėja 2008 m. birželio 18 d. pateikė paraišką gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus ir paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones (toliau – ir 2008 m. Paraiška), kurioje deklaravo 12,55 ha plotą pagrindinei išmokai bei išmokai pagal priemonę MPŪV gauti.

Atlikus patikrą vietoje, buvo nustatyti pažeidimai. Baigus administruoti paraiškas, 2010 m. rugsėjo 20 d. buvo priimtas sprendimas Nr. BR6-1008318 neskirti paramos už einamus metus – 2008 m. bei 2009 m. Be kitų sankcijų pareiškėjai buvo pritaikyta 2 067 Lt dydžio ilgalaikė sankcija, kuri 3 metus išskaičiuojama iš pareiškėjai mokamų išmokų. Šis sprendimas apskųstas nebuvo. Pareiškėja 2009 m. birželio 8 d. pateikė paraišką gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus ir paramą pagal kitas programas, kurioje deklaravo 11,99 ha žemės ūkio naudmenų plotą, už kurį mokama pagrindinė išmoka bei teikiama parama pagal priemonę MPŪV.

Kadangi už 2008 m. pareiškėjai buvo pritaikyta sankcija nemokėti paramos už einamuosius ir kitus kalendorinius metus (2008 ir 2009 m.), parama pagal 2009 m. paraišką nebuvo skirta. Paramos už 2009 m. paraišką neskyrimas įvertintas 2010 m. rugsėjo 20 d. sprendime, kuris apskųstas nebuvo. Pareiškėja 2010 m. birželio 1 d. pateikė paraišką (toliau – ir 2010 m. Paraiška), kurioje deklaravo 11,89 ha žemės ūkio naudmenų plotą, už kurį mokama pagrindinė išmoka bei teikiama parama pagal priemonę MPŪV. Atlikus patikrą, buvo nustatyti pažeidimai, kurie priskirti tyčiniams, kadangi to paties reikalavimo tyčinis pažeidimas nustatytas ir 2008 m.

NMA prie ŽŪM 2011 m. liepos 5 d. priėmė sprendimą Nr. BR6-1650796, kuriuo parama pagal 2010 m. Paraišką pareiškėjai nebuvo skirta, taip pat nuspręsta nemokėti paramos ir už ateinančius 2011 m. Šis sprendimas taip pat nebuvo apskųstas. Atsižvelgiant į tai, kad sprendimu už 2010 m. pareiškėjai buvo pritaikyta sankcija nemokėti paramos už einamuosius bei kitus kalendorinius metus, t. y. už 2010 ir 2011 m., administruojant 2011 m. Paraišką, pareiškėjai skirta tik atsieta nuo gamybos papildoma nacionalinė tiesioginė išmoka (43,89 Lt).

Pažymėjo, kad 2012 m. rugpjūčio 8 d. dalis pagal 2008 m. Paraišką už priemonę MPŪV pritaikytos ilgalaikės sankcijos (t. y. 43,89 Lt) buvo išskaičiuota atsietosios nuo gamybos papildomos nacionalinės tiesioginės išmokos už 2011 deklaravimo metus mokėjimo metu. Apie atliktą išskaičiavimą pareiškėja buvo informuota 2012 m. rugpjūčio 24 d. raštu. Pareiškėja pateikė skundą Komisijai, kuri 2012 m. spalio 8 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

Pažymėjo, kad ginčijamas 2012 m. rugpjūčio 6 d. atsakovo sprendimas yra priimtas atsižvelgiant į patikrų metu nustatytus pažeidimus, kurie yra detalizuoti patikrų vietoje ataskaitose, užfiksuoti nuotraukose. Sprendime pritaikyta sankcija apskaičiuota atsižvelgiant į 2008-2010 m. pareiškėjos valdoje atliktų patikrų vietoje rezultatus. Pasekmes pagal 2011 m. Paraišką sukelia pažeidimai, kurie buvo nustatyti 2008 m. ir 2010 m. Paraiškose. Šių paraiškų patikrų rezultatai nebuvo paneigti ar panaikinti kompetentingų institucijų, todėl nebuvo jokio pagrindo jais nesivadovauti. Be to, pareiškėja, pateikdama 2011 m. Paraišką, sutiko, kad Agentūra neįspėjusi gali atlikti patikrinimą jos ūkyje bei įsipareigojo laikytis Aprašo reikalavimų, todėl skundo argumentas, kad patikros buvo atliekamos jai nesant, nepagrįstas. Ginčijamu NMA prie ŽŪM 2012 m. rugpjūčio 24 d. raštu pareiškėja buvo informuota apie dalies ilgalaikės sankcijos (43,89 Lt) išskaičiavimą, jokios sankcijos šiuo sprendimu nebuvo taikytos. Šiame rašte nurodyta ilgalaikė sankcija – 2 067 Lt – pareiškėjai buvo pritaikyta NMA prie ŽŪM 2010 m. rugsėjo 20 d. sprendimu Nr. BR6-1008313, priimtu pagal pareiškėjos 2008 m. Paraišką. Ginčijami sprendimai yra pagrįsti objektyviais faktais, juose detalizuotos faktinės aplinkybės, lėmusios sankcijų atsiradimą, taikytos sankcijos pagrįstos konkrečiomis teisės aktų nuostatomis, todėl jų naikinti nėra jokio pagrindo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. gruodžio 30 d. sprendimu (b. l. 80–83) pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad pareiškėja 2011 m. balandžio 18 d. pateikė Paramos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus paraišką, kurioje deklaravo 9,04 ha plotą pagrindinei išmokai už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus bei paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“ (didelio nepalankumo vietovės) gauti (VAGK bylos l. 17-19). Baigusi administruoti šią paraišką, NMA prie ŽŪM 2012 m. rugpjūčio 6 d. priėmė sprendimą Nr. BR6-1829594, kuriuo pareiškėjai, pritaikius kompleksinio paramos susiejimo sankciją, skirta galutinė 43,89 Lt paramos suma (b. l. 21-23). NMA prie ŽŪM 2012 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu, įformintu 2012 m. rugpjūčio 24 d. raštu Nr. BR6-1829594, 43,89 Lt buvo išskaičiuoti iš atsietosios nuo gamybos papildomos nacionalinės tiesioginės išmokos už 2011 deklaravimo metus pareiškėjai mokėjimo metu dėl pagal priemonę MPŪV pritaikytos ilgalaikės sankcijos (b. l. 24).

Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 58 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A146-362/2013 pagal pareiškėjos B. C. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos B. C. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, kurioje pareiškėja prašė panaikinti atsakovės 2011 m. birželio 21 d. sprendimą Nr. BR6-(1.14)-5364 ir įpareigoti išmokėti išmokas už 2004–2010 metus, kurioje nurodė, kad dėl ginčui aktualaus 2006–2010 metų laikotarpio, už kurį pareiškėja reikalauja iš atsakovės išmokų, į bylą pateikti įrodymai, kad pareiškėja iš viso teikė Agentūrai keturias paraiškas išmokoms už deklaruotus žemės ūkio naudmenų plotus gauti, t. y.: 2006 m. birželio 12 d., 2008 m. birželio 18 d., 2009 m. birželio 8 d., 2010 m. birželio 1 d.; įvertinusi nurodytas pareiškėjos paraiškas, Agentūra pagal kiekvieną paraišką mokėtinas išmokų sumas ir taikomas sankcijas nustatė šiuose galutiniuose Agentūros sprendimuose: dėl 2006 m. paraiškos – 2007 m. liepos 19 d. sprendime Nr. BR6-(11.13)-18144; dėl 2008 m. paraiškos – 2010 m. rugsėjo 20 d. sprendime Nr. BR6-1008318; dėl 2009 m. paraiškos – 2010 m. rugsėjo 20 d. sprendime Nr. BR6-1365335; dėl 2010 m. paraiškos – 2011 m. liepos 5 d. sprendime Nr. BR6-1650796; Agentūros patikrų vietoje, atliktų pagal pareiškėjos 2006 m., 2008 m., 2009 m., 2010 m. paraiškas, rezultatai, taip pat įvertinus nustatytus pažeidimus priimti minėti Agentūros galutiniai sprendimai dėl pareiškėjai mokėtinų išmokų sumų ir taikomų sankcijų yra nenuginčyti ir galiojantys.

Taip pat teismas rėmėsi ginčijamo sprendimo priėmimo metu galiojusios Sankcijų už kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimą taikymo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. 3D-306, 22 punktu (2011 m. vasario 22 d. įsakymo Nr. 3D-151 redakcija), pagal kurį, nustačius pakartotinį tyčinio reikalavimo pažeidimą, taikoma sankcija – išmokos suma sumažinama 100 proc., be to, parama neskiriama ir už kitus kalendorinius metus. Pakartotiniu reikalavimo pažeidimu, kaip numato šios metodikos 2 punktas, pripažįstamas to paties geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimo ar standarto, valdymo ir (ar) trąšų ir augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimo pažeidimas daugiau negu vieną kartą per trejus metus iš eilės, nors žemės ūkio veiklos subjektas buvo informuotas apie ankstesnius nustatytus reikalavimų pažeidimus ir turėjo galimybę juos pašalinti, o tyčiniu reikalavimų pažeidimu – pareiškėjo veika siekiant neteisėtai gauti paramą, kai jis sąmoningai neužtikrina net būtinosios žemės ūkio naudmenų priežiūros arba daro žalą aplinkai, kelia pavojų žmonių sveikatai, gyvūnų gerovei ir sveikatai. Pakartotinis netyčinis reikalavimų pažeidimas metodikoje nustatytu atveju ir tvarka taip pat laikomas tyčiniu reikalavimų pažeidimu.

Kadangi, kaip nustatyta teismo sprendimu, Agentūros 2011 m. liepos 5 d. sprendimas Nr. BR6-1650796, kuriuo pareiškėjai pagal 2010 m. Paraiškos, nustačius pakartotinį tyčinio reikalavimo pažeidimą, vadovaujantis Sankcijų už kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimą taikymo metodikos 22 punktu, buvo taikyta sankcija – išmokos suma sumažinama 100 proc., Agentūra tokį patį sprendimą privalėjo priimti ir dėl pareiškėjos 2011 m. Paraiškos.

Analogiškai, atsižvelgdama į tai, kad pagal 2008 m. Paraišką galiojančiu Agentūros 2010 m. rugsėjo 20 d. sprendimu Nr. BR6-1008318 pareiškėjai buvo pritaikyta 2 067 Lt ilgalaikė sankcija, susidariusi pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“ (VAGK bylos l. 20-32, 61-63), šiai sankcijai išieškoti reikalingas lėšas Agentūra turėjo pagrindą išskaičiuoti atsietos nuo gamybos papildomos nacionalinės tiesioginės išmokos mokėjimo pareiškėjai metu.

III. Pareiškėja B. C. pateikė apeliacinį skundą (b. l. 88-89), kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjos skundą visiškai.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pareiškėja pateikė ne tik pirmosios instancijos teismo nurodytas 2006 m. birželio 12 d., 2008 m. birželio 18 d., 2009 m. birželio 8 d., 2010 m. birželio 1 d. paraiškas, bet ir 2011 m. balandžio 18 d. paraišką gauti paramą už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus. Savo skunde pareiškėja būtent ginčijo atsakovo 2011 rugpjūčio 19 d. – rugsėjo 14 d. atliktą šios paraiškos patikrą vietoje, kurios metu nustatyta esą pareiškėja deklaruotuose sklypuose nesilaikė Geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės žemės ūkio naudmenoms reikalavimų aprašo 1.3 punkto reikalavimo. Tačiau pareiškėja deklaruotus plotus iš tikrųjų prižiūrėjo, šienavo, ganė gyvulius, todėl jokių geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų nepažeidė. Tačiau, dėl jų skundžiamame sprendime liko visiškai nepasisakyta. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo argumentai, susiję su anksčiau pareiškėjos teiktomis paraiškomis, nėra aktualūs vertinant pareiškėjos reikalavimų pagrįstumą.

2. Prieš atliekant patikrą dėl 2011 m. Paraiškoje nurodytų duomenų pagrįstumo, pareiškėja nebuvo įspėta ir todėl jos metu negalėjo parodyti ir įrodyti, kad laikosi visų teisės aktais keliamų reikalavimų išmokų gavėjams. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi atsakovo dokumentais, surašytais atlikus patikras vietoje. Šiuose dokumentuose nurodoma informacija yra melaginga ir neatitinka tikrovės. Jie negali būti laikomi įrodančiais vienokių ar kitokių pažeidimų padarymą. Tuo tarpu atsakovas kitokių įrodymų, kad pareiškėja, pateikusi 2011 m. balandžio 18 d. paraišką, būtų nevykdžiusi išmokų gavėjams keliamų reikalavimų, nepateikė. Atsakovas Agentūra yra stiprioji šio teisinio santykio pusė. Jis objektyviai turi geresnes galimybes įrodyti savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrįstumą nei pareiškėja. Todėl jai negali būti perkeliama įrodinėjimo našta ir reikalaujama, kad įrodytų savo reikalavimų pagrįstumą.

Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą (b. l. 99-101) prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatyta, jog skunde, kuris paduodamas administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui, turi būti nurodytos aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinantys įrodymai. Todėl pareiškėja nepagrindė motyvų, kuriais remdamasi, ji mano, jog Agentūros sprendimai yra neteisėti bei nepagrįsti. Pareiškėjos teiginiai, kad savo turimus žemės plotus ji prižiūri, šienauja, gano gyvulius nėra pagrindas Agentūros sprendimų pripažinti nepagrįstais.

2. 4 916 05 Lt dydžio kompleksinio paramos susiejimo sankcija pritaikyta atsižvelgiant į patikrų metu nustatytus pažeidimus, kurie yra detalizuoti patikrų vietoje ataskaitose, taip pat užfiksuoti nuotraukose. Administracinių teismų praktikoje yra pripažįstama, jog patikros vietoje yra vienas iš paramos administravimo etapų, todėl per patikras nustatyti pažeidimai, jeigu nebuvo nuginčyti ar paneigti, yra priimamų sprendimų pagrindas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-2775/2011). Pažymėtina jog Agentūros 2012 m. rugpjūčio 6 d. sprendime Nr. BR6-1829594 taikyta kompleksinio paramos susiejimo sankcija apskaičiuota atsižvelgiant į 2008-2010 m. pareiškėjos valdoje atliktų patikrų vietoje rezultatus. Kaip jau buvo minėta, pasekmes (t. y. taikomas sankcijas) pagal 2011 m. Paraišką sukelia pažeidimai, kurie buvo nustatyti 2008 m. Paraiškoje bei 2010 m. Paraiškoje. Atkreiptinas dėmesys, jog minėtų paraiškų patikrų rezultatai nebuvo paneigti ar panaikinti kompetentingų institucijų, todėl Agentūra, priimdama sprendimus, neturėjo pagrindo jais nesivadovauti. Taip pat pažymėtina, jog pareiškėja, pateikdama 2011 m. Paraišką, sutiko, jog „Agentūra neįspėjusi gali atlikti patikrinimą mano ūkyje“ (Paraiškos III dalies „Įsipareigojimai“ 11 punktas), bei įsipareigojo laikytis geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų (Paraiškos III dalies „Įsipareigojimai“ 8 punktas) (analogiškos nuostatos yra numatytos ir ankstesnių metų paraiškose). Todėl apeliaciniame skunde išdėstyta pareiškėjos pretenzija, jog Agentūra patikras vietoje atlieka jai nedalyvaujant, yra nepagrįsta.

3. NMA prie ŽŪM 2012 m. rugpjūčio 24 d. raštu sankcijos pareiškėjai nebuvo pritaikytos, pareiškėja buvo tik informuota apie dalies ilgalaikės sankcijos (43,89 Lt) išskaičiavimą. Šiame rašte nurodyta ilgalaikė sankcija – 2 067 Lt – pareiškėjai buvo pritaikyta NMA prie ŽŪM 2010 m. rugsėjo 20 d. sprendimu Nr. BR6-1008313, priimtu pagal pareiškėjos 2008 m. Paraišką.

4. Ginčijami sprendimai yra pagrįsti objektyviais faktais, juose detalizuotos faktinės aplinkybės, lėmusios sankcijų atsiradimą, taikytos sankcijos pagrįstos konkrečiomis teisės aktų nuostatomis, todėl jų naikinti nėra jokio pagrindo.

5. Agentūra yra atsakinga už tinkamą – teisėtą bei teisingą – valstybės ir Europos Sąjungos paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai lėšų administravimą bei jų panaudojimo kontrolę, yra atsakinga ne tik Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai, bet ir Europos Sąjungos Komisijai, kuriai teikia išlaidų deklaracijas, informaciją apie pažeidimus, metines finansines ataskaitas ir bet kurią kitą su paramos administravimus susijusią informaciją. Agentūrai nėra suteikta neribota teisė bet kokiomis sąlygomis dalyti Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos paramos lėšas. Agentūra vykdo jai priskirtas funkcijas, vadovaudamasi teisės aktais.

6. Pirmosios instancijos teismas išanalizavo visus byloje esančius įrodymus, juos tinkamai įvertino, nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu priėmė teisėtą ir objektyviomis aplinkybėmis pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnį, todėl nėra pagrindo jį naikinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga yra patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, be to, šio teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą.

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 81 straipsniu nustatyta bylos nagrinėjimo apimtimi, patikrinęs bylos faktinių aplinkybių nustatymo bei tyrimo objektyvumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, būtinas teisingam ginčo santykių kvalifikavimui. Todėl, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje van de Hurk prieš Nyderlandus) ir atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją), nekartoja pirmosios instancijos teismo motyvų dėl faktinių aplinkybių vertinimo, o tik, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, juos papildo.

Pareiškėjos ginčijamų sprendimų turinys patvirtina, kad pareiškėjai sankcija buvo pritaikyta ne pagal nuo 2011 m. rugpjūčio 19 d. iki 2011 m. rugsėjo 14 d. atliktos patikros duomenis, o pagal ankstesnių paraiškų vertinimo rezultatus, dėl kurių jau yra užbaigtas teisminis ginčas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A146-362/2013 pagal pareiškėjos B. C. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 16 d. sprendimo nustatyta, kad įvertinusi pirmiau nurodytas pareiškėjos paraiškas, Agentūra pagal kiekvieną paraišką mokėtinas išmokų sumas ir taikomas sankcijas nustatė šiuose galutiniuose Agentūros sprendimuose: dėl 2006 m. paraiškos – 2007 m. liepos 19 d. sprendime Nr. BR6-(11.13)-18144; dėl 2008 m. paraiškos – 2010 m. rugsėjo 20 d. sprendime Nr. BR6-1008318; dėl 2009 m. paraiškos – 2010 m. rugsėjo 20 d. sprendime Nr. BR6-1365335; dėl 2010 m. paraiškos – 2011 m. liepos 5 d. sprendime Nr. BR6-1650796.

Agentūros 2011 m. liepos 5 d. sprendimu Nr. BR6-1650796 įvertinus pareiškėjos 2010 m. paraišką, priimtas sprendimas taikyti sankciją – išmokos sumą sumažinti 100 proc. ir neskirti paramos už ateinančius metus, t. y. 2011 m. Minėtu teismo sprendimu Agentūros 2011 m. liepos 5 d. sprendimas Nr. BR6-1650796 nebuvo panaikintas, todėl atsakovo sprendimu nustatytos pasekmės pagrįstai buvo pritaikytos vertinant pareiškėjos 2011 m. paraišką. Esant šioms aplinkybėms, vertinti atskirai patikrą, atliktą nuo 2011 m. rugpjūčio 19 d. iki 2011 m. rugsėjo 14 d. nėra pagrindo, kadangi pareiškėja neskundė Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2011 m. kovo 10 d. įsakymu Nr. 3D-192 79-81 punktuose nustatyta tvarka atliktos patikros rezultatų paraiškos administravimo nustatyta tvarka ir dėl to nebuvo priimtas sprendimas, o remiantis šių Taisyklių 82 punktu patikrinimo rezultatai nevertinami, kadangi patikros rezultatai nėra skundžiamo NMA prie ŽŪM 2012 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo Nr. BR6-1829594 sudėtinė dalis.

Remdamasi šiais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio reikalavimus bei teismų praktiką, suformuotą iš esmės panašiose bylose. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjos B. C. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Dainius Raižys