A-146-1011-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A146-1011/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00828-2012-6

Procesinio sprendimo kategorija 69.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. vasario 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan, apeliacine tvarka rašytinio proceso būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės mokėjimų agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. J. R. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas A. J. R. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1–2), ir patikslintu skundu (b. l. 13) prašydamas:

1) panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2012 m. kovo 2 d. sprendimą Nr. 3R-42(AG-32/03-2012);

2) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra, atsakovas) 2012 m. vasario 9 d. sprendimą Nr. BR6-(3.329)-1194;

3) įpareigoti Agentūrą laikytis 2007 m. rugsėjo 24 d. paramos sutartyje Nr. AAP-AM/S-065D1005142211 (toliau – ir Paramos sutartis) nurodytų reikalavimų.

Pareiškėjas paaiškino, kad 2008 metais pagal Kaimo plėtros 2004-2006 metų plano priemonę „Žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ (toliau – ir KPP priemonė „Žemės apželdinimas mišku“) nuosavybės teise valdomoje žemėje suprojektuotame 7 ha plote Rokiškio rajone (duomenys neskelbtini) kaime įveisė mišką. Agentūra įsipareigojo kompensuoti apskaičiuotas išlaidas numatyta tvarka ir sąlygomis, susijusiomis su miško įveisimu, įveisto miško priežiūra, apsauga ir kompensuoti prarastas pajamas. Pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2006 m. įsakymu Nr. 3D-429 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2004-2006 metų plano priemonės „Žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ administravimo taisyklių (toliau – ir Administravimo taisyklės) 4 punktą mišku želdinamą plotą sudaro – miško želdinimo plote nurodytas plotas, kurį sudaro suprojektuotų miško želdinių, priešgaisrinių mineralizuotų juostų <...> bei neželdinamų juostų, suprojektuotų šalia kitų žemės ūkio savininkų sklypų, plotai. Pareiškėjo miško želdinimo projekte nurodyta, kad plotas, kuriame numatoma įveisti mišką, susideda iš: 0,53 ha apsauginės zonos nuo kaimyninių sklypų, 0,47 ha mineralizuotos juostos ir 6 ha želdomo ploto (iš viso 7 ha).

Atsakovo atstovas 2009 m. sausio 27 d. pareiškėjui nedalyvaujant atliko patikrą vietoje ir ataskaitoje Nr. AM/P-IVS-344 nurodė, kad buvo matuotas apsodintas medeliais plotas ir mineralizuota juosta, taip pat, kad priimtinas (faktinis) plotas sudaro 6.13 ha, tačiau tai neatitinka tikrovės. Su tokiais matavimais pareiškėjas nesutiko, nes nebuvo matuotas bendras pagal projektą plotas, taip pat neželdinamos suprojektuotos apsauginės juostos nuo kaimyninių sklypų (iš viso 0,53 ha). Pareiškėjas ne kartą kreipėsi į atsakovą ir į Žemės ūkio ministeriją dėl neteisingai atliktų matavimų, tačiau sklypas iš naujo nebuvo pamatuotas. Dėl sklypo matavimų 2010 m. kovo 23 d. pateikė skundą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrui. Paskutinis matavimas atliktas 2011 m. birželio 7 d. ir galutinai nustatytas 6.83 ha mišku užsodintas plotas. Su šiais matavimais pareiškėjas sutiko, tačiau atsakovas neišmoka jam paramos pagal pasirašytą Paramos sutartį už 6.83 ha plotą, paramą skaičiuoja pagal pirminės patikros pažymoje užfiksuotą – 6.13 ha plotą. Nesutikdamas su tuo pareiškėjas kreipėsi į Komisiją, prašydamas įpareigoti Agentūrą skaičiuoti paramą pagal trijų teisingai atliktų matavimų duomenis. Komisija 2012 m. kovo 2 d. sprendimu skundo netenkino, nesivadovaudama jokiais teisės aktais, nepagrįstai nurodė, kad paskutinis matavimas neturi reikšmės.

Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos su pareiškėjo skundu nesutiko.

Atsiliepime į skundą (b. l. 23–24) paaiškino, kad pareiškėjas 2006 m. gruodžio 14 d. pateikė Agentūrai paraišką Nr. 065D1005142211 paramai gauti pagal Paramos priemonę „Žemės apželdinimas mišku“, kurioje nurodė, kad bendras sklypo, kuriame numatoma įveisti mišką plotas – 7 ha. Pareiškėjas pasirašė su Agentūra 2007 m. rugsėjo 24 d. paramos sutartį Nr. AAP-AM/S-065D1005142211, kurioje įsipareigojo įgyvendinti projektą „Žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“, laikytis Administravimo taisyklių, laiku teikti mokėjimo prašymus su dokumentais, pagrindžiančiais patirtas išlaidas, laikytis kitų Paramos sutartyje numatytų, reikalavimų.

Parama pareiškėjui buvo apskaičiuota ir skirta už jo paraiškoje deklaruotą 7 ha ploto mišku apželdinamą sklypą. Vadovaujantis Administravimo taisyklių 39 bei 40 punktais, Agentūros Kontrolės departamentas yra įgaliotas atlikti patikras vietoje, atrinkdamas pareiškėjus ar paramos gavėjus atsitiktinės ar rizikos analizės būdu. 2008 m. gruodžio 22 d. atrinkus pareiškėją rizikos analizės būdu, Agentūros Kontrolės departamentas atliko patikrą vietoje. Sklype (unikalus Nr. 7380-0004-0014) vietoj pareiškėjo deklaruotų 7,00 ha rado 6,28 ha. 2009 m. sausio 26-27 d.

Agentūra, atrinkusi pareiškėją atsitiktinės atrankos būdu, vėl atliko patikrą vietoje. Minėtame sklype vietoj deklaruotų 7,00 ha buvo rasti 6,13 ha. Patikrų vietoje ataskaitose nurodyta, kad sklypas buvo matuotas remiantis dirbtiniais riboženkliais bei natūraliomis ribomis. Apsauginis plotas nuo kitų žemės savininkų nebuvo atskirtas ir tinkamai pažymėtas, neprižiūrėtas – apžėlęs krūmais ir piktžolėmis, jame nebuvo įrengta dirbtinių riboženklių, todėl nebuvo įmanoma nustatyti to ploto ribų. Natūralių jo ribų taip pat nebuvo įmanoma nustatyti, kadangi gretimas sklypas taip pat buvo apžėlęs ir nebuvo įmanoma atskirti, kur baigiasi pareiškėjo sklypas ir prasideda kaimyninis sklypas.

Atsižvelgiant į tai, buvo matuotas apsodintas medeliais plotas ir mineralizuota juosta, t. y. kiek buvo įmanoma objektyviai išmatuoti remiantis dirbtiniais riboženkliais ir natūraliomis ribomis. Pareiškėjas 2009 m. sausio 26-27 d. patikros vietoje ataskaitoje Nr. AM/P-IVS-344 pateiktoje pastaboje nurodė, kad apsauginė zona nėra visiškai nušienauta ir kai kur neiškirsti krūmai, taigi sutiko su tuo, kad apsauginė juosta nuo kaimyninių žemės sklypų nebuvo tinkamai įrengta. 2009 m. sausio 26-27 d. patikros vietoje ataskaitoje Nr. AM/P-IVS-344 nurodyta, kad iš bendro ploto buvo atimtas keliukas, vedantis į sodybą ir savaime apaugęs miškelis.

Administravimo taisyklių 49.1.4 punkte (paskutinės Administravimo taisyklių redakcijos – 50.2 punkte) numatyta, kad parama mokama pagal rastą mažiausią patikros vietoje nustatytą plotą ir pareiškėjas grąžina visą gautų išmokų dalį, proporcingą sumažintam plotui. Agentūra, vadovaudamasi minėtu Administravimo taisyklių punktu, priėmė sprendimą susigrąžinti dalį išmokėtos paramos ir informavo apie tai pareiškėją 2009 m. liepos 17 d. raštu Nr. BR6-(3.82)-10068. Pareiškėjas 2009 m. lapkričio 23 d. Agentūrai apskundė patikrų vietoje rezultatus bei prašė sustabdyti skolos išieškojimo procedūras. Agentūra į skundą atsakė 2009 m. gruodžio 31 d. raštu Nr. BR6-(1.14)-15411, kurį pareiškėjas apskundė Komisijai, kuri 2010 m. vasario 3 d. sprendimu pareiškėjo skundo netenkino. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. birželio 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. balandžio 26 d. nutartimi šį sprendimą paliko galioti. Pareiškėjui buvo atnaujinta skolos išieškojimo procedūra pagal Skolos sprendimą ir apie tai pareiškėjas buvo informuotas Agentūros 2011 m. gruodžio 5 d. raštu Nr. BR6-(3.82)-10669 „Dėl skolos išieškojimo atnaujinimo ir apskaičiuotų palūkanų“. Agentūroje 2011 m. gruodžio 15 d. gautas pareiškėjo 2011 m. gruodžio 8 d. raštas Nr. 20, kuriame prašoma pervesti į pareiškėjo sąskaitą jo manymu, jam priklausančias ir neteisėtai neišmokėtas išmokų sumas. Pareiškėjo prašymas nebuvo tenkintas. Agentūra 2012 m. vasario 9 d. raštu Nr. BR6-(3.329)-1194 pareiškėją informavo, kad įvertinus 2011 m. lapkričio 28 d. mokėjimo prašymą Nr. M115KPPD0031 jam vietoj prašytos 5 144,99 Lt sumos, suteikiama 4 513,15 Lt parama, kadangi atliekant patikrą vietoje vietoj deklaruoto 7,00 ha ploto faktiškai surastas 6,13 ha įveisto miško plotas. Pareiškėjas 2012 m. vasario 8 d. su skundu kreipėsi į Komisiją, kuri 2012 m. kovo 2 d. sprendimu Nr. 3R-42 (AG-32/03-2012) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjo skunde keliami reikalavimai jau ne kartą buvo nagrinėti jam pateikus skundus Agentūrai, Žemės ūkio ministerijai, Komisijai bei administraciniams teismams.

Teigė, kad Agentūros atlikta patikra vietoje, kurios duomenimis remiantis pareiškėjui yra skaičiuojama mokėtina paramos suma, yra teisėta, o jos pagrindu priimami sprendimai taip pat yra teisėti, pagrįsti bei nėra teisinio pagrindo juos keisti. Komisija tinkamai išnagrinėjo tarp šalių kilusį ginčą ir priėmė teisėtą ir pagrįstą objektyviomis aplinkybėmis sprendimą, todėl naikinti šį sprendimą nėra pagrindo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. spalio 4 d. sprendimu (b. l. 54–58) pareiškėjo skundą patenkino.

Teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 19 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. I-1379-281/2010, ir toje pačioje byloje priimta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartimi Nr. A756-1364/2011 buvo nustatytos aplinkybės, kad Agentūros Kontrolės departamento Panevėžio skyrius, 2008 m. gruodžio 22 d. atlikęs pareiškėjo pateikto mokėjimo prašymo patikrą vietoje, nustatė, kad bendras apželdinamo žemės sklypo plotas yra 6,28 ha ir neatitinka deklaruoto paraiškoje ploto – 7 ha. Pareiškėjas 2009 d. sausio 14 d. raštu kreipėsi į Agentūrą dėl patikros metu netinkamai atliktų matavimų. Agentūros Kontrolės departamento Kontrolės kokybės skyrius 2009 m. sausio 26-27 d. atliko dar vieną pareiškėjo pateikto mokėjimo prašymo patikrą vietoje. Šios patikros metu taip pat buvo nustatyta, kad bendras apželdinamo žemės sklypo plotas yra mažesnis (6,13 ha) nei deklaruotas pareiškėjo pateiktoje paraiškoje. Pareiškėjo 2009 m. sausio 14 d. skundo Agentūra netenkino, su tuo nesutikdamas pareiškėjas 2009 m. kovo 30 d. raštu dar kartą kreipėsi į Agentūrą ir į Žemės ūkio ministeriją. Į šį pareiškėjo raštą buvo atsakyta Agentūros 2009 m. balandžio 29 d. raštu Nr. BR6-(1.14)-6012, kuriame pareiškėjo pastabos įvertintos kaip nepagrįstos. Į pareiškėjo 2009 m. kovo 30 d. raštą taip pat buvo atsakyta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2009 m. birželio 1 d. raštu Nr. 39N-R-428-866, kuriuo pareiškėjo pastabos dėl atliktų patikrų buvo atmestos. Agentūros 2009 m. balandžio 29 d. atsakymo Nr. BR6-(1.14)-6012 ir Žemės ūkio ministerijos 2009 m. birželio 1 d. atsakymo Nr. 39N-R-428-866 pareiškėjas įstatymų nustatyta tvarka neskundė nei Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai, nei teismui.

Teismas iš 2010 m. spalio 7 d. Mokėjimo prašymo patikros vietoje ataskaitos pagal schemą „Priežiūra“ Nr. AM/P-PRZ-662 (administracinė byla Nr. I-1379-281/2011, b. l. 133–136) ir 2011 m. birželio 7 d. Mokėjimo prašymo/Kasmetinio prašymo pagal KPP priemonės „Žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ schemą „Įvesto miško priežiūra“ patikros vietoje ataskaitos Nr. AM/P-PRZ-16305 (VAG byla, b. l. 7–8), vėliau, t. y. 2010 m. spalio 7 d. ir 2011 m. birželio 7 d., atliktų patikrų vietoje metu nustatė, kad iš bendro pareiškėjo A. J. R. deklaruoto apželdinamo žemės sklypo ploto priimtini yra 6,80 ha ir 6,83 ha plotai.

Iš Agentūros 2012 m. vasario 9 d. sprendimo Nr. BR6-(3.329)-1194, teismas nustatė, kad pareiškėjas 2011 m. lapkričio 28 d. kreipėsi į atsakovą su mokėjimo prašymu išmokėti jam 5 144,99 Lt paramą pagal Priemonę „Žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“. Agentūra 2012 m. vasario 9 d. sprendimu Nr. BR6-(3.329)-1194 nusprendė, kad A. J. R. suteikiama 4 513,15 Lt parama vietoj prašytos 5 144,99 Lt paramos, kadangi patikros metu vietoj deklaruoto 7 ha ploto rastas 6,13 ha faktinis įveisto miško plotas, prarastosios pajamos, tiesiogiai proporcingos apželdintam plotui, sumažintos nuo 2 205 Lt iki 1 930,95 Lt, o miško priežiūros ir apsaugos išmoka ketvirtais metais sumažinta iki 2 582,20 Lt. Toks sprendimas priimtas vadovaujantis Administravimo taisyklių 50.2 punktu. Pareiškėjas Agentūros 2012 m. vasario 9 d. sprendimą apskundė Komisijai, kuri 2012 m. kovo 2 d. sprendimu Nr. 3R-42(AG-32/03-2012) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Ginčas byloje kilo dėl to, ar pagrįstai ir teisėtai atsakovas sumažino 5 144.99 Lt paramos išmoką iki 4 513.15 Lt, t. y. prarastų pajamų, tiesiogiai proporcingų apželdintam plotui, išmoką sumažino nuo 2 205 Lt iki 1 930.95 Lt, o miško priežiūros ir apsaugos išmoką ketvirtais projekto vykdymo metais sumažino iki 2 582.20 Lt.

Nuo 2008 m. gegužės 23 d. iki 2009 m. rugsėjo 27 d. galiojusioje Administravimo taisyklių redakcijoje sankcijos už pažeidimus, išskyrus nenugalimos jėgos (force majeure) atvejus, buvo numatytos 49.1 punkte. Žemės ūkio ministro 2009 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 3D-694 buvo pakeista Administravimo taisyklių punktų numeracija ir jų atskiros nuostatos, tarp jų – susijusios su taikomomis sankcijomis, ir nuo 2009 m. rugsėjo 27 d. galiojančioje Administravimo taisyklių redakcijoje sankcijos už pažeidimus, išskyrus nenugalimos jėgos (force majeure) atvejus, numatytos 50.1–50.2 punktuose. Jei patikros metu nustatoma, kad apželdintas plotas yra mažesnis nė deklaruotas (viršijant leistiną paklaidą – iki 7 proc.) (Administravimo taisyklių 50.1 punktas): kai neapželdinta nuo 7 proc. iki 15 proc. deklaruoto ploto, miško įveisimo išmokos suma mažinama 20 proc. (Administravimo taisyklių 50.1.1 punktas); kai neapželdinta nuo 16 proc. iki 20 proc. deklaruoto ploto, miško įveisimo išmokos suma mažinama 50 proc. (Administravimo taisyklių 50.1.2 punktas); kai neapželdinta daugiau kaip 20 proc. deklaruoto ploto, miško įveisimo išmokos suma mažinama 100 proc., paramos sutartis nutraukiama, Agentūra susigrąžina visą suteiktą paramą (Administravimo taisyklių 50.1.3 punktas); parama mokama pagal mažiausią patikrų vietoje metu rastą želdinamą (faktinį) plotą ir Agentūra susigrąžina visą gautų išmokų dalį, proporcingą sumažintam plotui (išskyrus kai neapželdinta daugiau kaip 20 proc. deklaruoto ploto), o patikrų vietoje metu rastam plotui pritaikomos aukščiau minėtos sankcijos ir toliau parama mokama už mažiausią patikrų metu rastą plotą (Administravimo taisyklių 50.2 punktas).

Iš minėto reglamentavimo teismas nustatė, kad Administravimo taisyklių 50.2 punkto nuostata, t. y. nuostata dėl tolesnio paramos mokėjimo neatsižvelgiant į vėliau atliktų patikrų rezultatus, savo esme yra sankcija, ir ji, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 11 straipsnio 1 dalies nuostatas, galioja ir gali būti taikoma tik santykiams, susiklosčiusiems po jos įsigaliojimo, t. y. po 2009 m. rugsėjo 27 d. 2010 m. spalio 7 d. ir 2011 m. birželio 7 d. atliktų patikrų vietoje metu galiojo Administravimo taisyklių 50.2 punkto 2009 m. rugsėjo 23 d. redakcija. Šių patikrų metu nustatyta, kad iš pareiškėjo bendro deklaruoto apželdinamo žemės sklypo ploto priimtinas yra atitinkamai 6.80 ha ir 6.83 ha plotas. Atsižvelgdamas į tai, teismas panaikino Komisijos 2012 m. kovo 2 d. sprendimą Nr. 3R-42 (AG-32/3-2012) ir atsakovo 2012 m. vasario 9 d. sprendimą Nr. BR6-(3.329)-1194, kuriuo 4 513,15 Lt paramos dydis ketvirtaisiais projekto vykdymo metais apskaičiuotas vadovaujantis nuostata, kad faktinis pareiškėjo įveisto miško plotas yra 6.13 ha, įpareigojo atsakovą perskaičiuoti pareiškėjui mokėtiną paramos sumą pagal jo 2011 m. lapkričio 28 d. mokėjimo prašymą vadovaujantis nuostata, kad faktinis pareiškėjo įveisto miško plotas yra 6,80 ha.

III. Atsakovas Nacionalinė mokėjimų agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir apeliantas) padavė apeliacinį skundą (b. l. 64–65), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 4 d. sprendimą, o Komisijos 2012 m. kovo 2 d. sprendimą Nr. 3R-42 (AG-32/3-2012) ir Agentūros 2012 m. vasario 9 d. sprendimą Nr. BR6-(3.329)-1194 palikti galioti.

Atsakovas atsiliepime pakartoja faktines aplinkybes, kurias buvo nurodęs atsiliepime į pareiškėjo skundą, ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.

Nagrinėjamu atveju ginčo dalykas yra mišku apželdinto žemės sklypo plotas, pagal kurį apskaičiuojama paramos išmoka. 2009 m. rugsėjo 27 d. įsigaliojus naujai Administravimo taisyklių redakcijai ir pakeitus šių Taisyklių punktų numeraciją 50.2 punktu buvo pakeistas tapačius santykius prieš tai reglamentavęs Administravimo taisyklių 49.1.4 punktas. Tiek Taisyklių redakcijoje, galiojusioje iki 2009 m. rugsėjo 26 d., tiek redakcijoje, galiojusioje nuo 2009 m. rugsėjo 27 d. teisiniai santykiai reglamentuoti vienodai – parama mokama pagal mažiausią patikrų vietoje metu rastą želdinamą (faktinį) plotą. Vėlesnė Administravimo taisyklių nuostata (50.2 punktas) tik konkretizavo anksčiau galiojusį reglamentavimą (49.1.4 punktą), tačiau jo nepakeitė. Pareiškėjo padėtis, taikant Administravimo taisyklių 50.2 punkto redakciją, įsigaliojusią 2009 m. rugsėjo 27 d., pabloginta nebuvo, todėl teismo sprendimas panaikinti ginčijamus sprendimus yra nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas įpareigojo Agentūrą perskaičiuoti pareiškėjui mokėtiną paramos sumą pagal jo 2011 m. lapkričio 28 d. mokėjimo prašymą vadovaujantis nuostata, kad faktinis pareiškėjo įveisto miško plotas yra 6,80 ha. Toks teismo įpareigojimas, apelianto nuomone, yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi Administravimo taisyklės, reglamentuojančios paramos skaičiavimą, nenumato galimybės mokėti pareiškėjams paramą neatsižvelgiant į mažiausią patikrų vietoje metu rastą želdinamą (faktinį) plotą.

Pareiškėjas A. J. R. atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą (b. l. 70) nurodo, kad su juo nesutinka ir prašo jo netenkinti. Remiasi argumentais, kuriuos nurodė skunde ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamas ginčas kilęs dėl sankcijų taikymo paramos gavėjui pagal Kaimo plėtros 2004-2006 metų plano priemonę „Žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ už pažeidimus, kuriuos teisės aktų įgaliotas administravimo subjektas (Nacionalinei mokėjimo agentūrai) nustato, kontroliuodamas kaip paramos gavėjas vykdo miško želdinimo projektą.

Byloje yra duomenys apie tai, kad 2007 m. rugsėjo 24 d. tarp Agentūros (atsakovo) ir pareiškėjo buvo pasirašyta Paramos sutartis, kuria Agentūra įsipareigojo paramos gavėjui A. J. R. šioje sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis kompensuoti iki 91 035,29 Lt investicijas, padarytas vykdant Projektą, kurį nuspręsta remti Agentūros direktoriaus 2007 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. BR1-239. Paramos sutartyje parama suskirstyta į 3 dalis (miško įveisimo schema; įveisto miško priežiūros ir apsaugos išmokų schema; prarastų pajamų kompensavimo išmokų schema), dėl kiekvienos paramos dalies nurodant atitinkamą paramos sumą pinigais numatytos visos paramos sumos (91 035, 29 Lt) ribose. Sutartyje paramos suteikimas išskaidytas į 21 dalį (1; 2-6; 7-21 paramos metai) iki projekto įgyvendinimo pabaigos (2027 m. gruodžio 31 d.) nustatant konkrečias galimos paramos sumas pagal paramos dalis (metus). Paramos sutartyje detaliai aptartos paramos suteikimo sąlygos (3–6 straipsniai), be kita ko, nurodant, kad vykdydamas Projektą, paramos gavėjas privalo tiksliai jo laikytis (3 straipsnis); parama suteikiama tik tada, kai vykdomos paramos suteikimo sąlygos (4 straipsnis); Agentūra turi teisę mažinti paramą, jeigu bus nustatyti pažeidimai numatyti KPP priemonėje „Žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ ir Taisyklėse (6 straipsnis).

Miško želdinimo projekte nurodyta, kad sklypo, kuriame numatoma įvesti mišką, plotas yra 7 ha. Šis plotas Projekte paskirstytas taip: želdomas plotas – 6 ha, apsauginė zona nuo kaimyninių sklypų – 0,53 ha, mineralizuota zona - 0,47 ha. Be to, Projekte nurodyta, kad kelio plotas (0,09 ha) neįeina į apželdintą plotą.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašė panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2012 m. kovo 2 d. sprendimą Nr.3R-42(AG-32/03-2012), kuriuo Komisija atmetė pareiškėjo skundą dėl Agentūros įpareigojimo laikytis Paramos sutarties įsipareigojimų, 2009 m. sausio 27 d. patikros pažymą pripažinimo niekine ir paramos išmokėjimo pagal vėliau atliktų patikrų rezultatus. Pareiškėjas taip pat prašė panaikinti Agentūros 2012 m. vasario 9 d. sprendimą Nr. BR6-(3.329)-1194, kuriuo atsakovas, išnagrinėjęs pareiškėjo 2011 m. lapkričio 28 d. mokėjimo prašymą, atitinkamai sumažino visas paramos dalis. Paramos dalį už projekto įgyvendinimą Agentūra sumažino nuo 5144,99 Lt iki 4513,15 Lt (vietoj deklaruoto įveisti 7,00 ha ploto patikros vietoje metu faktiškai buvo rasta 6,13 ha). Atitinkamai (proporcingai įveisto miško plotui) buvo sumažintos ir kitos paramos dalys, t. y. prarastos pajamos, taip pat įveisto miško priežiūros ir apsaugos išmokos. Be to, pareiškėjas prašė įpareigoti Agentūrą laikytis 2007 m. rugsėjo 24 d. paramos sutarties reikalavimų.

Pirmosios instancijos teismas 2012 m. spalio 4 d. sprendimu panaikino Agentūros ir Komisijos sprendimus motyvuodamas tuo, kad Taisyklių (2009 m. rugsėjo 23 d. įsakymo Nr. 3D-694 redakcija, įsigaliojusi nuo 2009 m. rugsėjo 27 d.) 50.2 punktas, kuriuo nustatyta atitinkama sankcija (t. y. teisės norma, kuri buvo pritaikyta priimant skundžiamus Komisijos ir Agentūros sprendimus) gali būti taikoma tik tiems teisiniams santykiams, kurie susiklostė po šios normos įsigaliojimo. Atsižvelgęs į byloje nustatytą aplinkybę, kad patikrų vietoje, atliktų po to, kai įsigaliojo Taisyklių (2009 m. rugsėjo 23 d. įsakymo Nr. 3D-694 redakcija) 50.2 punktas, metu (2010 m. spalio 7 d. ir 2011 m. birželio 7 d.) įveisto miško plotas buvo nustatytas atitinkamai 6,80 ir 6,53 ha, pirmosios instancijos teismas panaikino skundžiamus sprendimus ir įpareigojo Agentūrą išmokėti pareiškėjui pagal 2011 m. lapkričio 28 d. mokėjimo prašymą paramą už 6,80 ha įveisto miško plotą (t.y. už mažesnį iš nustatytų patikrų metu po 2009 m. rugsėjo 27 d.).

Atsakovo apeliacinis skundas grindžiamas argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnio 2 dalis nustato, kad apeliacine tvarka nagrinėjant bylą teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą. Teisėjų kolegija patikrino bylą, be kita ko, atsižvelgdama į šiuos įstatymo reikalavimus.

Administravimo taisyklių 50.2 punktas (2009 m. rugsėjo 23 d. ŽŪM įsakymo Nr. 3D-694 redakcija, įsigaliojusi nuo 2009 m. rugsėjo 27 d. ir galiojusi iki 2012 m. lapkričio 18 d.), nustatė, kad „parama mokama pagal mažiausią patikrų vietoje metu rastą želdinamą (faktinį) plotą ir Agentūra susigrąžina visą gautų išmokų dalį, proporcingą sumažintam plotui (išskyrus kai neapželdinta daugiau kaip 20 proc. deklaruoto ploto), o patikrų vietoje metu rastam plotui pritaikomos aukščiau minėtos sankcijos ir toliau parama mokama už mažiausią patikrų metu rastą plotą“. Iki 2009 m. rugsėjo 27 d. galiojusių Administravimo taisyklių 49.1.4 punktas (2008 m. gegužės 14 d. įsakymo Nr. 3D-275 redakcija) šiuo aspektu nustatė, kad „parama mokama pagal mažiausią patikrų vietoje metu rastą želdinamą (faktinį) plotą ir Agentūra susigrąžina visą gautų išmokų dalį, proporcingą sumažintam plotui (išskyrus kai neapželdinta daugiau kaip 20 proc. deklaruoto ploto)“. Negalima sutikti su atsakovo apeliacinio skundo argumentais, kad šis Administravimo taisyklių teisinis reguliavimas buvo visiškai tapatus, kadangi iki 2009 m. rugsėjo 27 d. galiojusiame Administravimo taisyklių 49.1.4 punkte nebuvo nuostatos, kad „patikrų vietoje metu rastam plotui pritaikomos aukščiau minėtos sankcijos ir toliau parama mokama už mažiausią patikrų metu rastą plotą“.

Pareiškėjo skundžiamą 2012 m. vasario 9 d. sprendimą Nr. BR6-(3.329)-1194 Agentūra priėmė pagal pareiškėjo 2011 m. lapkričio 28 d. mokėjimo prašymą. Iš šio sprendimo matyti, kad sankcija pareiškėjui taikyta atsižvelgiant į patikrą vietoje, atliktą 2009 m. sausio 26–27 d., t. y. iki Administravimo taisyklių 50.2 punkto (2009 m. rugsėjo 23 d. ŽŪM įsakymo Nr. 3D-694 redakcija) įsigaliojimo. Nors šio Agentūros sprendimo priėmimo metu galiojo minėtos redakcijos Administravimo taisyklės, tačiau teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad šiuo sprendimu parama pareiškėjui buvo nepagrįstai mažinta atsižvelgiant į matavimus, atliktus iki šios normos įsigaliojimo Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad įsigaliojus 2009 m. rugsėjo 27 d. redakcijos Administravimo taisyklėms, patikros vietoje buvo atliktos 2010 m. spalio 7 d. ir 2011 m. birželio 7 d.

Šių patikrų metu gauti skirtingi rezultatai, patvirtinantys, kad faktinis apželdintos mišku žemės plotas skyrėsi nuo deklaruoto ploto (7,00 ha), t. y. 2010 m. spalio 7 d. patikros metu nustatyta 6,80 ha, o 2011 m. birželio 7 d. – 6,83 ha. Todėl negalima sutikti su apeliantu, kad Administravimo taisyklių 50.2 punkto taikymas skaičiuojant paramą pagal 2009 m. sausio 27 d. patikrą vietoje (6,13 ha) nepablogina pareiškėjo padėties. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė Agentūrai paramos sumą pareiškėjui skaičiuoti pagal faktinį (6,80 ha) įveisto miško plotą, t.y. pagal mažesnį plotą, nustatytą atliktų patikrų metu galiojant 2009 m. rugsėjo 27 d. redakcijos Administravimo taisyklėms.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bylos aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad Agentūros 2012 m. vasario 9 d. sprendimas Nr. BR6-(3.329)-1194 turi būti panaikintas. Pirmosios instancijos teismas sprendime atskirai nepasisakė dėl pareiškėjo reikalavimo įpareigoti Agentūrą laikytis 2007 m. rugsėjo 24 d. paramos sutarties reikalavimų. Šis skundo reikalavimas nėra konkretus, tačiau iš ginčo esmės matyti, kad sutarties sąlygų prasme šioje byloje pareiškėjas kreipėsi į teismą su konkrečiu reikalavimu ir prašė panaikinti Agentūros 2012 m. vasario 9 d. sprendimą Nr. BR6-(3.329)-1194.

Pirmosios instancijos teismas, panaikindamas šį Agentūros sprendimą ir įpareigodamas atsakovą atitinkamai perskaičiuoti paramą pagal pareiškėjo 2011 m. lapkričio 28 d. mokėjimo prašymą, tokiu būdu sutarties sąlygų prasme nustatė atsakovui atitinkamą įpareigojimą. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nenustatė pagrindo konstatuoti, kad teismas neišsprendė pareiškėjo skundo vieno reikalavimo.

Su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria panaikintas Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2012 m. kovo 2 d. sprendimas Nr. 3R-42(AG-32/03-2012), teisėjų kolegija nesutinka. Pažymėtina, kad pareiškėjo skunduose Komisijai ir teismui pateikti reikalavimai nėra tapatūs. Pareiškėjas teismui apskundė Agentūros 2012 m. vasario 9 d. sprendimą Nr. BR6-(3.329)-1194, kuris Komisijos 2012 m. kovo 2 d. sprendime Nr. 3R-42(AG-32/03-2012 nebuvo nagrinėtas (neapskųstas Komisijai). Komisijos 2012 m. kovo 2 d. sprendimas Nr. 3R-42(AG-32/03-2012 priimtas dėl bendro pobūdžio pareiškėjo reikalavimų (buvo prašoma 2009 m. sausio 27 d. patikros pažymą pripažintų niekine; įpareigoti atsakovą laikytis sutarties sąlygų; laikytis vėlesnių patikrų rezultatų ir pagal juos mokėti paramą). Pareiškėjas Komisijai neskundė jokio konkretaus Agentūros sprendimo. Komisijos 2012 m. kovo 2 d. sprendime Nr. 3R-42(AG-32/03-2012 pateikti argumentai dėl Administravimo taisyklių 50.2 punkto taikymo nėra susieti su jokiu konkrečiu Agentūros sprendimu. Pareiškėjo skundo reikalavimus Komisija atmetė iš esmės pagrįstai. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria panaikintas minėtas Komisijos sprendimas, turi būti pakeista.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti atsakovo apeliacinį skundą nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktais, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Atsakovo Nacionalinės mokėjimų agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 4 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 4 d. sprendimo dalį, kuria panaikintas Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2012 m. kovo 2 d. sprendimas Nr. 3R-42(AG-32/03-2012).

Likusią Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 4 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas

Veslava Ruskan