AS-821-556/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-821-556/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01131-2015-7

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. gegužės 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 18 d. nutarties dalies administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas J. S. (toliau – ir pareiškėjas) 2015 m. vasario 13 d. paštu išsiuntė teismui skundą (teisme gautas 2015 m. vasario 17 d.), kuriame prašė: 1) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK) 2015 m. sausio 13 d. sprendimą Nr. PP-216(7-179/2014); 2) įpareigoti MGK iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2014 m. gruodžio 30 d. skundą dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie FM) 2014 m. lapkričio 28 d. sprendimo Nr. (1.12-31-4)-RM-19769 ir priimti naują sprendimą; 3) panaikinti VMI prie FM 2014 m. lapkričio 28 d. sprendimą Nr. (1.12-31-4)-RM-19769; 4) įpareigoti VMI prie FM iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2014 m. rugpjūčio 25 d. skundą dėl UAB „Lugenta“ veiksmų ir priimti naują sprendimą.

Paduotas skundas atitiko ne visus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23 ir 24 straipsniuose skundui keliamus reikalavimus, todėl teismas 2015 m. vasario 23 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti.

2015 m. kovo 16 d. teisme gautas pareiškėjo patikslintas skundas, kuriuo pareiškėjas prašė: 1) atnaujinti terminą skundui paduoti dėl VMI prie FM 2014 m. lapkričio 28 d. sprendimo Nr. (1.12-31-4)-RM-19769 panaikinimo; 2) panaikinti VMI prie FM 2014 m. lapkričio 28 d. sprendimą Nr. (1.12-31-4)-RM-19769; 3) įpareigoti VMI prie FM iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2014 m. rugpjūčio 25 d. skundą dėl UAB „Lugenta“ veiksmų ir priimti naują sprendimą; 4) panaikinti MGK 2015 m. sausio 13 d. sprendimą Nr. PP-10 (7-4/2015) (teismo pastaba, pareiškėjas nurodė sprendimo Nr. PP-216(7-179/2014), tačiau pateikti rašytiniai įrodymai tvirtina, kad skundžiamo sprendimo Nr. PP-10(7-4/2015), todėl teismas vertino, kad tai rašymo apsirikimas); 5) įpareigoti MGK iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2014 m. gruodžio 30 d. skundą dėl VMI prie FM 2014 m. lapkričio 28 d. sprendimo Nr. (1.12-31-4)-RM-19769 ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjas paaiškino, kad VMI prie FM 2014 m. lapkričio 28 d. sprendimą gavo neregistruotu paštu, todėl tikslios gavimo datos neatsimena. Be to, skundą pateikė MGK, kurios prašė panaikinti minėtą atsakovo VMI prie FM 2014 m. lapkričio 28 d. sprendimą. Tai reiškia, kad naudojosi ikiteismine ginčo sprendimo ne teisme tvarka. Pažymėjo, kad jis yra pensininkas ir dėl neįgalumo turi atitinkamus sveikatos sutrikimus.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. kovo 18 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį, kuria prašoma panaikinti VMI prie FM 2014 m. lapkričio 28 d. sprendimą Nr. (1.12-31-4)-RM-19769 ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2014 m. rugpjūčio 25 d. skundą dėl UAB „Lugenta“ veiksmų ir priimti naują sprendimą. Teismas priėmė pareiškėjo 2015 m. kovo 16 d. teisme gauto skundo dalį dėl reikalavimų panaikinti MGK 2015 m. sausio 13 d. sprendimą Nr. PP-10(7-4/2015) bei įpareigoti MGK iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2014 m. gruodžio 30 d. skundą dėl VMI prie FM 2014 m. lapkričio 28 d. sprendimo Nr. (1.12-31-4)-RM-19769 ir priimti naują sprendimą (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.).

Teismas konstatavo, kad ginčijamas VMI prie FM sprendimas yra priimtas 2014 m. lapkričio 28 d., į MGK su skundu pareiškėjas kreipėsi 2014 m. gruodžio 30 d., o į teismą 2015 m. vasario 13 d. Nesant objektyvių duomenų, kada skundžiamas VMI prie FM sprendimas pareiškėjui buvo įteiktas, skundžiamo VMI prie FM sprendimo įteikimo data laikytina skundo MGK dėl VMI prie FM sprendimo padavimo data – 2014 m. gruodžio 30 d., t. y. vėliausiai šią dieną pareiškėjas gavo ir susipažino su skundžiamu VMI prie FM sprendimu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, paskutinė skundo padavimo teismui diena dėl 2014 m. lapkričio 28 d. VMI prie FM sprendimo – 2015 m. sausio 30 d. Taigi akivaizdu, kad pareiškėjas praleido terminą skundui dėl VMI prie FM 2014 m. lapkričio 28 d. sprendimo panaikinimo paduoti. Įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kurios, jo manymu, sudaro pagrindą atnaujinti skundo teismui padavimo terminą, teismas svarbių ir nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismą, nenustatė. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjui buvo žinomos visos skundo pateikimo teismui aplinkybės, t. y. skundžiamame VMI prie FM sprendime aiškiai išaiškinta jo apskundimo tvarka ir terminai. Pareiškėjas, būdamas atidus ir rūpestingas, privalėjo tinkamai imtis priemonių savo galbūt pažeistoms teisėms apginti ir interesams įgyvendinti. Teismas priėjo išvadą, jog pareiškėjas skundą teismui padavė praleidęs ginčijamo VMI prie FM 2014 m. lapkričio 28 d. sprendimo apskundimo terminą ir nėra svarbių priežasčių, dėl kurių šis terminas galėtų būti atnaujintas. Kadangi prašymas atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti atmestas, skundą dėl VMI prie FM 2014 m. lapkričio 28 d. sprendimo panaikinimo atsisakyta priimti. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo reikalavimas – įpareigoti VMI prie FM iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2014 m. rugpjūčio 25 d. skundą dėl UAB „Lugenta“ veiksmų ir priimti naują sprendimą, laikytinas išvestiniu iš pagrindinio reikalavimo – panaikinti VMI prie FM 2014 m. lapkričio 28 d. sprendimą Nr. (1.12-31-4)-RM-19769. Teismui atsisakius priimti pagrindinį reikalavimą, išvestinį reikalavimą taip atsisakyta priimti.

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 18 d. nutarties dalis, kuriomis teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundo reikalavimą dėl VMI prie FM 2014 m. lapkričio 28 d. sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atsakovą VMI prie FM atlikti veiksmus bei iš atsakovų buvo pašalinta Mokestinių ginčų komisija, ir pareiškėjo patikslinto skundo priėmimo klausimą perduoti spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Pareiškėjas atskirąjį skundą grindžia tuo, jog teismas netinkamai taikė ABTĮ ir Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) nuostatas, susijusias su terminais skundui paduoti, su ikiteismine mokestinio ginčo nagrinėjimo tvarka. MAĮ nustatyta tvarka pareiškėjas VMI prie FM 2014 m. lapkričio 28 d. sprendimą 2014 m. gruodžio 30 d. skundu apskundė atsakovui MGK, kadangi VMI prie FM iš esmės netyrė galimo UAB „Lugenta“ mokestinio pažeidimo bei netinkamai taikė ir aiškino MAĮ reglamentavimą. MGK 2015 m. sausio 13 d. sprendimas yra VMI prie FM 2014 m. lapkričio 28 d. sprendimo ikiteisminio skundo nagrinėjimo dalykas ir vienos administracinės procedūros dalis, kuri kartu turi būti nagrinėjama teisme. Kadangi pareiškėjas nustatytu terminu apskundė VMI prie FM 2014 m. lapkričio 28 d. sprendimą MGK, kuri priėmė atitinkamą sprendimą, kurį apskundė teismui, tai VMI prie FM 2014 m. lapkričio 28 d. sprendimo apskundimo terminas nebuvo pasibaigęs, nes vyko ikiteisminė mokestinio ginčo nagrinėjimo procedūra. Dėl šios priežasties teismui nebuvo pagrindo tvirtinti, kad jis yra praleidęs terminą skundui paduoti dėl VMI prie FM 2014 m. lapkričio 28 d. sprendimo. Teismas netinkamai taikė ir aiškino MAĮ 144–161 straipsnių nuostatas. Pareiškėjo skundas dėl VMI prie FM 2014 m. lapkričio 28 d. sprendimo yra susijęs su mokesčių apskaičiavimu ar perskaičiavimu ir tai yra mokestinis ginčas, tačiau teismas apskritai netaikė MAĮ nuostatų. Teismas taikė tik ABTĮ 33 ir 34 straipsnių nuostatas, tačiau ABTĮ nedetalizuoja visų MAĮ nuostatų, kurios visiems mokesčių mokėtojams ir mokesčių administratoriui, o taip pat ir teismui yra privalomos. Teismo nutartimi buvo suvaržyta pareiškėjo teisė ginčyti mokesčių administratoriaus veiksmus, nors tokią teisę mokesčių mokėtojui garantuoja MAĮ. Kadangi pareiškėjas naudojosi MAĮ reglamentuotomis mokesčių mokėjo teisėmis apskųsti VMI prie FM 2014 m. lapkričio 28 d. sprendimą MGK, tai tokiu atveju pareiškėjas nepraleido įstatyme nustatyto termino apskųsti mokesčių administratoriaus sprendimus teismui, nes MGK sprendimo apskundimas teisme buvo priimtas. Teismas taip pat nepagrįstai iš bylos pašalino atsakovą MGK, kadangi nesant šio atsakovo neįmanoma byloje tinkamai ir visapusiškai bei objektyviai išspręsti ginčą dėl MGK 2015 m. sausio 13 d. sprendimo, kurį priėmė būtent MGK.

Atsakovas VMI prie FM atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo teismo 2015 m. kovo 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atsakovas paaiškino, kad ginčas dėl VMI prie FM 2014 m. lapkričio 28 d. sprendimo nėra mokestinis ginčas ir šiam ginčui nėra taikoma mokestinių ginčų nagrinėjimo tvarka. Argumentai dėl to yra išdėstyti teismo pateiktame VMI prie FM atsiliepime į pareiškėjo skundą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2014 m. birželio 19 d. nutartyje panašioje administracinėje byloje Nr. A602-697/2014 yra išaiškinęs, kad „Pareiškėjas, paduodamas skundą Mokestinių ginčų komisijai, neteisingai vertino įstatymo normas, manydamas, kad kilęs ginčas yra mokestinis.

Toks pareiškėjo kreipimasis ir Mokestinių ginčų komisijos protokolinis sprendimas, kuriuo atsisakyta nagrinėti pareiškėjo skundą, pareiškėjui teisinių padarinių nesukėlė, nes pagal įstatymą jam yra suteikta teisė skųsti mokesčių administratoriaus sprendimus, tačiau ne tokia tvarka, kuria pareiškėjas pasinaudojo, o paduodant skundą teismui. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Komisijos sprendimas pareiškėjui teisinių padarinių nesukėlė ir neužkirto galimybės pasinaudoti teismine gynyba, todėl toks sprendimas nelaikytinas reikalavimu, kuris gali būti nagrinėjamas administraciniame teisme.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje įtvirtinta, kad tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia ir todėl negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą atsisakytina priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinė byla nutrauktina kaip nepriskirtina administraciniams teismams, kadangi nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009, 2010 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-17212010, 2014 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS552-454/2014).“ Šioje 2014 m. birželio 19 d. nutartyje LVAT taip pat išaiškino, kad nors reikalavimai dėl MGK protokolinio sprendimo, kuriuo atsisakyta priimti skundą dėl VMI prie FM sprendimo panaikinimo, nenagrinėtini administraciniame teisme, bet reikalavimai dėl paties VMI prie FM sprendimo panaikinimo gali būti atskiros administracinės bylos dalyku (paduodant skundą dėl to VMI prie FM sprendimo teismui ABTĮ nustatyta tvarka).

Atsakovas pažymi, kad MGK 2015 m. sausio 13 d. sprendimu apskritai atsisakyta nagrinėti pareiškėjo skundą, kaip nepriskirtiną MGK kompetencijai (ne mokestinis ginčas), o ne ginčas išspręstas ikiteismine mokestinio ginčo nagrinėjimo tvarka (mokestinio ginčo nagrinėjimo procedūra net neprasidėjo). ABTĮ 32 straipsnis nustato terminą skundui teismui paduoti, kai skundžiamas išankstinio ginčų nagrinėjimo institucijos sprendimas, priimtas išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka, o šiuo atveju MGK neišnagrinėjo pareiškėjo skundo, o atsisakė jį priimti nagrinėti, vadinasi, ABTĮ 32 straipsnis nėra taikomas.

Pareiškėjas, paduodamas skundą dėl VMI prie FM sprendimo panaikinimo teismui, turėjo vadovautis ABTĮ 33 straipsnyje nustatytu terminu, kuris gali būti atnaujintas tik remiantis ABTĮ 34 straipsniu, t. y. dėl svarbių priežasčių. Teismas nutartyje teisingai išaiškino, kad pareiškėjo skundo reikalavimai dėl VMI prie FM sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo VMI prie FM atlikti veiksmus nepriimtini nagrinėti, nes nėra svarbių objektyvių priežasčių atnaujinti terminą tokiam skundui paduoti. VMI prie FM sutinka su teismo nutartyje išdėstytais argumentais dėl atsisakymo atnaujinti terminą skundui paduoti.

Taip pat papildomai pažymi, kad VMI prie FM sprendime pareiškėjui buvo detaliai nurodyta tinkama sprendimo apskundimo tvarka. Tačiau pareiškėjas savo nuožiūra (dėl subjektyvių, nuo pareiškėjo valios priklausiusių priežasčių) nerūpestingai pasirinko skundą dėl sprendimo paduoti MGK.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Pareiškėjas atskiruoju skundu ginčija Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 18 d. nutarties dalį, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas dėl termino atnaujinimo ir atsisakyta priimti pareiškėjo skundo dalį, kuria prašoma panaikinti VMI prie FM 2014 m. lapkričio 28 d. sprendimą Nr. (1.12-31-4)-RM-19769 ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2014 m. rugpjūčio 25 d. skundą dėl UAB „Lugenta“ veiksmų ir priimti naują sprendimą.

MAĮ 144 straipsnyje nustatyta, kad mokesčių mokėtojas turi teisę apskųsti bet kurį mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) veiksmą arba neveikimą. ABTĮ 26 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad mokesčių administravimo subjektų sprendimai ar veiksmai (neveikimas) mokesčių, kitų privalomų mokėjimų klausimais, išskyrus mokestinius ginčus, skundžiami šiame įstatyme nustatyta tvarka. Pagal MAĮ 146 straipsnį, skundai dėl mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) sprendimų, nenurodytų šio Įstatymo 145 straipsnyje, jų nepriėmimo, taip pat skundai dėl centrinio mokesčių administratoriaus sprendimų (jų nepriėmimo), kuriais mokestiniai ginčai nesprendžiami iš esmės, nagrinėjami ABTĮ nustatyta tvarka.

Nustatyta, kad prieš kreipdamasis į teismą pareiškėjas klaidingai dėl VMI prie FM 2014 m. lapkričio 28 d. sprendimo Nr. (1.12-31-4)-RM-19769 2014 m. gruodžio 30 d. skundu kreipėsi į MGK, kuri 2015 m. sausio 13 d. protokoliniu sprendimu Nr. PP-10 (7-4/2015) pareiškėjo skundą paliko nenagrinėtą, nes pareiškėjo keliamas ginčas nėra mokestinis.

Pareiškėjas teismui apskundė ne tik MGK protokolinį sprendimą, bet ir aktą, kurį pareiškėjas iš esmės norėjo nuginčyti (VMI prie FM 2014 m. lapkričio 28 d. sprendimą Nr. (1.12-31-4)-RM-19769).

Atsakovo VMI prie FM atsiliepime į atskirąjį skundą argumentai, kad reikalavimas dėl VMI prie FM 2014 m. lapkričio 28 d. sprendimo Nr. (1.12-31-4)-RM-19769 panaikinimo gali būti atskiros administracinės bylos dalyku, yra pagrįsti. Atsakovas taip pat pagrįstai pažymėjo, kad MGK 2015 m. sausio 13 d. protokoliniu sprendimu apskritai atsisakyta nagrinėti pareiškėjo skundą, kaip nepriskirtiną MGK kompetencijai, o ne ginčas išspręstas ikiteismine mokestinio ginčo nagrinėjimo tvarka, todėl ABTĮ 32 straipsnis nėra taikomas.

Taigi šiuo atveju skundas dėl VMI prie FM 2014 m. lapkričio 28 d. sprendimo Nr. (1.12-31-4)-RM-19769 paduotinas tiesiogiai teismui per ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas praleido terminą skundui dėl VMI prie FM 2014 m. lapkričio 28 d. sprendimo Nr. (1.12-31-4)-RM-19769 panaikinimo paduoti.

Pagal ABTĮ 34 straipsnio 1 dalį, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose.

Pareiškėjas nurodo priežastis, kurios, jo nuomone, turėtų būti pripažintos svarbiomis, ir jų pagrindu terminas skundui paduoti atnaujintas. Tokias priežastis ji sieja su tuo, jog skundą dėl VMI prie FM 2014 m. lapkričio 28 d. sprendimo pateikė MGK, o tai reiškia, kad naudojosi ikiteismine ginčo sprendimo ne teisme tvarka.

Atsižvelgiant į anksčiau šios nutarties motyvuojamoje dalyje išdėstytus argumentus, jog pareiškėjas prieš kreipdamasis į teismą apskundė mokesčių administratoriaus sprendimą (VMI prie FM 2014 m. lapkričio 28 d. sprendimą Nr. (1.12-31-4)-RM-19769) iš pradžių MGK, t. y. ne tokia įstatymo numatyta tvarka, kuria pareiškėjas pasinaudojo, taip pat į tai, jog pareiškėjo skundžiamame administraciniame akte – VMI prie FM 2014 m. lapkričio 28 d. sprendime, buvo tinkamai išaiškinta akto apskundimo tvarka – nurodyta, kad šis atsakymas gali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka pasirinktinai: Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo šio atsakymo įteikimo dienos, galima daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai nusprendė neatnaujinti pareiškėjui skundo padavimo termino dėl skundo reikalavimo panaikinti VMI prie FM 2014 m. lapkričio 28 d. sprendimą Nr. (1.12-31-4)-RM-19769, ir pagrįstai atsisakė priimti šį skundo reikalavimą ir išvestinį pareiškėjo skundo reikalavimą – įpareigoti VMI prie FM iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2014 m. rugpjūčio 25 d. skundą dėl UAB „Lugenta“ veiksmų ir priimti naują sprendimą, ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytu pagrindu.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 18 d. nutarties dalis, kuria iš atsakovų buvo pašalinta Mokestinių ginčų komisija, negali būti kvestionuojama, nes šia teismo nutarties dalimi neužkertama tolimesnė administracinio proceso eiga.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 18 d. nutarties dalis, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas dėl termino atnaujinimo ir atsisakyta priimti pareiškėjo skundo dalis, kuria prašoma panaikinti VMI prie FM 2014 m. lapkričio 28 d. sprendimą Nr. (1.12-31-4)-RM-19769 ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2014 m. rugpjūčio 25 d. skundą dėl UAB „Lugenta“ veiksmų ir priimti naują sprendimą, yra pagrįsta ir teisėta, o atskirasis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo J. S. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 18 d. nutarties dalį, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas dėl termino atnaujinimo ir atsisakyta priimti pareiškėjo skundo dalį, kuria prašoma panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2014 m. lapkričio 28 d. sprendimą Nr. (1.12-31-4)-RM-19769 ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2014 m. rugpjūčio 25 d. skundą dėl UAB „Lugenta“ veiksmų ir priimti naują sprendimą, palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius