AS-21-520/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-21-520/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03032-2014-8

Procesinio sprendimo kategorija 63.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. vasario 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, priteisti neturtinę žalą – 1 000 000 000 000 Lt.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. birželio 13 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Pareiškėjas V. K. padavė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutarties.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. birželio 25 d. nutartimi nustatė V. K. terminą iki 2014 m. liepos 9 d. pašalinti atskirojo skundo trūkumus, t. y. pateikti teismui atskirąjį skundą, kuriame būtų nurodytas atsakovas, jo duomenys, aplinkybės ir (ar) teisiniai argumentai, kuriais remiantis grindžiamas nesutikimas su skundžiama nutartimi. Teismas taip pat šioje nutartyje nurodė, jog nutartyje nustatytu terminu trūkumų nepašalinus, atskirasis skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžinamas pareiškėjui.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. liepos 18 d. nutartimi pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą laikė nepaduotu.

Teismas nustatė, jog pareiškėjas iki Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 25 d. nutartimi nustatyto termino (2014 m. liepos 9 d.) atskirojo skundo trūkumų nepašalino (2014 m. birželio 25 d. nutartis pareiškėjui įteikta 2014 m. liepos 2 d.), todėl atskirąjį skundą laikė nepaduotu ir grąžino pareiškėjui.

III. Pareiškėjas V. K. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 18 d. nutartį ir įgyvendinti pareiškėjo konstitucines teises ir laisves.

Pareiškėjas teigia, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. liepos 18 d. nutartimi atsisakė perduoti jo atskirąjį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, nors Vilniaus apygardos administracinis teismas negali atlikti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paskirtų veiksmų. Pareiškėjo teigimu, jis negavo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 25 d. nutarties.

Taip pat pareiškėjas nurodo argumentus, kuriais grindė 2014 m. birželio 20 d. atskirąjį skundą. Pareiškėjas teigia, kad Lietuvos teismų institutas prieštarauja įstatymams (Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 5 str. 3 d.) bei atsisako kreiptis į tarptautinį teismą (Konvencijos 15 protokolas), kad pašalintų atsiradusių spragų ir kolizijos atvejus. Pareiškėjas nurodo, jog pagal Konstitucijos 5 straipsnio 1 dalį teismai atranda naują precedentą. Teismų institutas analizuoja naujai atsiradusią teisinę situaciją, pildo įstatymą ir tokį projektą Lietuvos Respublikos Seimas ratifikuoja. Tai ir tampa keturių valdžios organų teisingumo paskirstymu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėjas V. K. atskiruoju skundu ginčija Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 18 d. nutartį, kuria teismas jo atskirąjį skundą laikė nepaduotu, nustatęs, kad pareiškėjas iki Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 25 d. nutartimi nustatyto termino (2014 m. liepos 9 d.) atskirojo skundo trūkumų nepašalino.

Atskirųjų skundų padavimo tvarka yra reglamentuota Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 149 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, atskirieji skundai paduodami per tą teismą, kurio nutartis yra skundžiama. Taip pat pažymėtina, jog atskirajam skundui paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus ABTĮ Dvidešimt antrajame skirsnyje numatytas išimtis (ABTĮ 148 straipsnis). Pagal ABTĮ 133 straipsnį apeliacinis procesas vyksta pagal tas pačias taisykles kaip ir procesas pirmosios instancijos teisme, išskyrus šiame įstatyme nustatytas išimtis.

Pagal ABTĮ 37 straipsnio 1 dalį gavus teisme skundą (prašymą), administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas jo priėmimo klausimą išsprendžia ne vėliau kaip per septynias dienas priimdamas nutartį. Jeigu skundas (prašymas) neatitinka šio įstatymo 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.

Įvertinusi šias ABTĮ nuostatas, teisėjų kolegija pažymi, jog gavęs pareiškėjo atskirąjį skundą, būtent pirmosios instancijos teismas ir turėjo išspręsti šio atskirojo skundo priėmimo klausimą, todėl atmestini pareiškėjo argumentai, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. liepos 18 d. nutartimi nepagrįstai atsisakė perduoti jo atskirąjį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Iš bylos medžiagos matyti, jog Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2014 m. birželio 13 d. nutartimi atsisakius priimti pareiškėjo skundą, pareiškėjas dėl šios nutarties padavė atskirąjį skundą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. birželio 25 d. nutartimi nustatė, jog paduotas atskirasis skundas atitinka ne visus ABTĮ 130 straipsnio reikalavimus, todėl V. K. nustatė terminą iki 2014 m. liepos 9 d. pašalinti atskirojo skundo trūkumus.

Byloje yra pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad pareiškėjui vokas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 25 d. nutartimi buvo įteiktas 2014 m. liepos 2 d. (b. l. 17), todėl nepagrįstais laikytini pareiškėjo argumentai, jog jis negavo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 25 d. nutarties.

Pareiškėjas, 2014 m. liepos 2 d. gavęs voką su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 25 d. nutartimi, turėjo pakankamai laiko su šia nutartimi susipažinti ir iki Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 25 d. nutartimi nustatyto termino (2014 m. liepos 9 d.) pašalinti atskirojo skundo trūkumus. Iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjas iki 2014 m. liepos 9 d. atskirojo skundo trūkumų nepašalino, dėl to byloje ginčo nėra. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas neveikė operatyviai, nešalino teismo nurodytų skundo trūkumų bei nesirūpino savo teisių gynimu.

Pažymėtina, jog teisės kreiptis į teismą įgyvendinamas nesilaikant tam tikrų procesinių reikalavimų nulemia skundo nepriėmimą ir grąžinimą pareiškėjui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-369/2010). Teisėjų kolegija pažymi, jog savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau išdėstytas teisės aktų nuostatas bei byloje susiklosčiusias faktines bylos aplinkybes, konstatuoja, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas, nustatęs, kad pareiškėjas per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalino, 2014 m. liepos 18 d. nutartimi pagrįstai pareiškėjo atskirąjį skundą laikė nepaduotu pagal ABTĮ 37 straipsnio 1 dalį.

Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kokiais argumentais pareiškėjas grindė savo atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Pareiškėjas minėtame atskirajame skunde nurodė: kad Lietuvos teismų institutas prieštarauja įstatymams (Konstitucijos 5 str. 3 d.) bei atsisako kreiptis į tarptautinį teismą (Konvencijos 15 protokolas), kad pašalintų atsiradusių spragų ir kolizijos atvejus; kad pagal Konstitucijos 5 straipsnio 1 dalį teismai atranda naują precedentą; teismų institutas analizuoja naujai atsiradusią teisinę situaciją, pildo įstatymą ir tokį projektą Lietuvos Respublikos Seimas ratifikuoja; tai ir tampa keturių valdžios organų teisingumo paskirstymu.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. birželio 25 d. nutartimi nustatė V. K. terminą iki 2014 m. liepos 9 d. pašalinti atskirojo skundo trūkumus, t. y. pateikti teismui atskirąjį skundą, kuriame būtų nurodytas atsakovas, jo duomenys, aplinkybės ir (ar) teisiniai argumentai, kuriais remiantis grindžiamas nesutikimas su skundžiama nutartimi.

Pabrėžtina, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ nuostatos (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-466/2012). Pagal ABTĮ 130 straipsnio 2 dalies 5–8 punktus apeliaciniame skunde, be kita ko, nurodomi ginčijami klausimai, įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas (apeliacinio skundo juridinis pagrindas), apelianto prašymas (apeliacinio skundo dalykas), įrodymai, patvirtinantys skunde išdėstytas aplinkybes.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog skundo reikalavimai neturėtų būti grindžiami nedetalizuotomis, painiai formuluojamomis, neaiškiomis, prieštaringomis, hipotetinio ar sąlyginio pobūdžio, nesusijusiomis su nagrinėjamu ginču aplinkybėmis. Į tai atsižvelgusi, teisėtų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2014 m. birželio 25 d. nutartimi nustatė, kad pareiškėjo atskirasis skundas buvo su trūkumais, ir dėl to pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo perduoti pareiškėjo atskirąjį skundą nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Be to, remdamasi pirmiau išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija šiuo metu nagrinėjamame pareiškėjo atskirajame skunde išdėstytus argumentus, susijusius su Lietuvos teismų institutu, atmeta kaip nesusijusius su nagrinėjamu atveju sprendžiamu klausimu dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 18 d. nutarties, kuria teismas pareiškėjo skundą laikė nepaduotu, nustatęs, kad pareiškėjas iki Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 25 d. nutartimi nustatyto termino (2014 m. liepos 9 d.) atskirojo skundo trūkumų nepašalino, teisėtumo ir pagrįstumo.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjui nepašalinus atskirojo skundo trūkumų, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai ir teisėtai nutarė pareiškėjo atskirąjį skundą laikyti nepaduotu. Naikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 18 d. nutartį, tenkinant pareiškėjo atskirąjį skundą, nėra jokio pagrindo. Dėl nurodytų aplinkybių Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 18 d. nutartis paliktina nepakeista, o pareiškėjo V. K. atskirasis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė