A-408-438/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-408-438/2015

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00369-2013-1

Procesinio sprendimo kategorija 4.2; 15.2.1; 15.2.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. balandžio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos T. P. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos T. P. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Ignalinos ir Visagino skyriaus, Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, (trečiasis suinteresuotas asmuo – Visagino savivaldybės administracija) dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja T. P. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT, atsakovas) 2013 m. spalio 15 d. sprendimą Nr. ISS-(8.5)-2201; 2) panaikinti NŽT Ignalinos ir Visagino skyriaus 2013 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą Nr.39SD-/14.39.104/-760; 3) įpareigoti NŽT Ignalinos ir Visagino skyrių bei NŽT patikslinti pareiškėjos naudojamo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau – ir žemės sklypas) kadastro duomenis pagal parengtą žemės sklypo plano kadastro duomenų bylą Nekilnojamojo turto registre; 4) įpareigoti NŽT sudaryti su pareiškėja ne aukciono tvarka 0,0015 ha žemės sklypo, paskirtis kita, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės nuomos sutartį 10 metų terminui; 5) priteisti iš Lietuvos valstybės turtinės žalos – 567,02 Lt tiesioginių nuostolių ir 4 000 Lt negautų pajamų.

Pareiškėja paaiškino, kad ji nuo 1994 m. sausio 6 d. valstybinės žemės nuomos pagrindu naudojasi 0,0015 ha valstybinės žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), eksploatuoti prekybos kioską ir iki 2012 metų už šį žemės sklypą mokėjo mokesčius. Žemės sklypas buvo išnuomotas 10 metų – iki 2004 m. sausio 6 d., pasibaigus šiam terminui, žemės sklypas ir toliau pareiškėjos buvo naudojamas, NŽT tam neprieštaravo. 2013 m. balandžio 16 d. Visagino savivaldybės administracija įpareigojo pareiškėją nustatyti jos naudojamo žemės sklypo kadastro duomenis ir parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą pateikti Registrų centrui. NŽT Ignalinos ir Visagino skyrius (toliau – ir NŽT skyrius) 2013 m. birželio 3 d. raštu neprieštaravo tam, kad būtų atlikti kadastriniai matavimai ir žemės sklypas būtų užregistruotas Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu. Pareiškėja atliko žemės sklypo kadastrinius matavimus, 2013 m. liepos 2 d. kreipėsi į NŽT skyrių bei Visagino savivaldybės administraciją, prašydama pratęsti žemės sklypo nuomos sutartį, tačiau NŽT skyrius atsisakė pareiškėjai be aukciono išnuomoti žemės sklypą. Pareiškėjos tvirtinimu, žemės sklypas privalėjo būti išnuomotas pareiškėjai be aukciono pagal Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 (toliau – ir Taisyklės) 34 punktą, nes pareiškėja siekė išsinuomoti jos naudojamą žemės sklypą turimam statiniui – kioskui eksploatuoti, pateikė visus reikalingus dokumentus, eksploatuojamas pareiškėjos statinys yra įtrauktas į prekybos kioskų išdėstymo Visagino miesto teritorijoje schemą, patvirtintą Visagino savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr.TS-198. Valstybės institucijoms delsiant priimti sprendimą ir perduoti žemės sklypą pareiškėjai nuomos teise, pareiškėja patyrė turtinės žalos, kurią prašo priteisti: tiesioginius nuostolius (267,02 Lt sumokėto žemės nuomos mokesčio nuo 2004 m. sausio 6 d. iki 2012 m. lapkričio 15 d.; 300 Lt už žemės sklypo kadastrinių matavimų bylos sudarymą) bei negautas pajamas, kurias ji būtų gavusi, jeigu jai įstatyme nustatyta tvarka ir terminais būtų perduotas žemės sklypas, t. y.4 000 Lt nuo 2013 m. liepos 1 d. iki 2013 m. lapkričio 1 d. (Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga).

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ignalinos ir Visagino skyriaus, atsiliepime prašė pareiškėjos T. P. skundą atmesti.

Atsakovas paaiškino, kad pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio nuostatas, ne aukciono tvarka gali būti išnuomojamas tik žemės sklypas, reikalingas pastatų eksploatacijai. NŽT skyrius 2013 m. birželio 3 d. raštu atsakyme pareiškėjai išreiškė savo poziciją dėl kadastrinių matavimų atlikimo, t. y. nurodė, kad jų atlikimui neprieštarauja, jog vėliau, jei savo kioske vykdo kokią nors veiklą, galėtų žemės sklypą išsinuomoti aukciono tvarka. Tokiu atveju žemės sklypas pareiškėjai galėjo būti išnuomotas pagal Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimą Nr. 692 tik aukciono tvarka. NŽT skyrius, gavęs pareiškėjos 2013 m. balandžio 30 d. prašymą, išsiaiškino, kad klausimas dėl 2004 metais pasibaigusios nuomos sutarties pratęsimo ar jos nutraukimo nebuvo išspręstas. NŽT skyriaus vedėjo 2013 m. rugpjūčio 20 d. įsakymu žemės sklypo nuomos sutartis buvo nutraukta ir žemės sklypas išregistruotas iš Nekilnojamojo turto registro. Žemės sklype nėra jokių Nekilnojamojo turto registre pareiškėjos nuosavybės teise įregistruotų statinių, be to, kioskas (laikinas statinys), stovintis žemės sklype, priklauso ne pareiškėjai, o A. T.. Atsakovas pažymėjo, kad jokių neteisėtų veiksmų pareiškėjos atžvilgiu neatliko, todėl nėra pagrindo pareiškėjai priteisti žalos atlyginimą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Visagino savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) atsiliepime prašė pareiškėjos T. P. skundą atmesti.

Administracija nurodė, kad pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktą bei Taisyklių 28 punktą valstybinė žemė be aukciono gali būti išnuomota, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Nekilnojamojo turto registro išraše nėra jokios informacijos apie žemės sklype esančius statinius ar įrenginius, todėl, Administracijos vertinimu, pareiškėja neturi teisės į žemės sklypo nuomą be aukciono.

II. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2014 m. gegužės 23 d. sprendimu pareiškėjos T. P. skundą atmetė.

Teismas nustatė, kad iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog žemės sklypas nuosavybės teise priklauso valstybei, jame statinių nėra. Teismas nurodė, kad šią aplinkybę patvirtina ir žemės sklypo kadastrinių matavimų byloje esantis 2013 m. birželio 28 d. žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas, pačios pareiškėjos 2013 m. liepos 2 d. prašyme nurodyti faktai, kad žemės sklype stovi kitam asmeniui priklausantis kioskas, bei atsakovo atstovės teismo posėdyje duoti paaiškinimai, jog atsakovo darbuotojai patikrino padėtį vietoje ir nustatė, kad žemės sklype stovi ne T. P., o A. T. priklausantis kioskas.

Teismas atmetė pareiškėjos argumentą, kad susiklosčiusi faktinė situacija atitinka Taisyklių 34 punkto reikalavimus valstybinės žemės nuomos sutarčiai sudaryti be aukciono. Teismas pažymėjo, kad Taisyklių 34 punktas tik įvardija dokumentus, kuriuos asmuo, siekiantis valstybinį žemės sklypą išsinuomoti be aukciono, privalo pateikti valstybinės žemės sklypo patikėtiniui. Sąlygas, kurioms esant, valstybinės žemės sklypas gali būti išnuomotas be aukciono, nustato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.551 straipsnio bei Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies normos. Taisyklių 34 punktas, be kita ko, nustato, kad, teikdamas prašymą išnuomoti žemės sklypą, asmuo privalo nurodyti statinių ir įrenginių, esančių prašomame išnuomoti naudojamame žemės sklype , unikalius numerius, kas, teismo vertinimu, patvirtina, jog prašomame be aukciono išsinuomoti žemės sklype privalo būti pareiškėjai priklausančių statinių ar įrenginių, įregistruotų Nekilnojamojo turto registre. Teismas sprendė, kad sklype nėra pareiškėjai priklausančių statinių (šio žemės sklypo statinių eksploatacijai pareiškėja negalėjo naudoti ir nenaudojo), todėl, vadovaudamasis ginčo teisiniam santykiui aktualiomis teisės normomis, teismas darė išvadą, jog NŽT skyrius pagrįstai atsisakė pareiškėjai be aukciono išnuomoti žemės sklypą, o NŽT pagrįstai šį NŽT skyriaus sprendimą paliko nepakeistą.

Dėl pareiškėjos argumento, kad NŽT skyrius neišnagrinėjo jos 2013 m. balandžio 25 d. prašymo pratęsti žemės sklypo nuomos sutarties, teismas nurodė, jog šiame prašyme pareiškėja nekėlė klausimo dėl žemės sklypo nuomos sutarties pratęsimo, toks jos prašymas buvo suformuluotas 2013 m. liepos 2 d. prašyme. NŽT skyrius 2013 m. rugpjūčio 6 d. rašte pažymėjo, kad žemės sklypas pareiškėjai buvo išnuomotas 10 metų, nuomos sutarties terminas yra pasibaigęs, nurodė, kad žemės sklypas pareiškėjai gali būti išnuomotas tik aukciono būdu. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad atsakovas skundžiamu 2013 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu pasisakė dėl žemės sklypo nuomos sutarties pratęsimo negalimumo. Vadovaudamasis CK 6.562 straipsnio bei Žemės įstatymo 9 straipsnio 4 dalies teisės normų nuostatomis, teismas konstatavo, kad šiose teisės normose įtvirtintas teisinis reglamentavimas paneigia pareiškėjos argumentą, jog, 2004 metais atsakovui neišreiškus valios dėl nuomos sutarties pasibaigimo, žemės sklypo nuomos sutartis tapo neterminuota. Teismas akcentavo, kad pareiškėja dėl 1994 m. sausio 6 d. sudarytos terminuotos nuomos sutarties pratęsimo nesikreipė, ši sutartis pratęsta nebuvo, taigi ji baigėsi 2004 m. sausio 6 d., todėl teismas darė išvadą, kad NŽT skyriaus 2013 m. rugpjūčio 6 d. sprendimas Nr. 39SD-/14.39.104/-760 ir NŽT 2013 m. spalio 15 d. sprendimas Nr. ISS-(8.5)-2201 yra teisėti ir pagrįsti, taip pat nėra pagrindo įpareigoti NŽT sudaryti su pareiškėja ne aukciono tvarka žemės sklypo nuomos sutartį 10 metų terminui.

Dėl pareiškėjos prašymo įpareigoti NŽT skyrių bei NŽT patikslinti pareiškėjos naudojamo žemės sklypo kadastro duomenis pagal parengtą žemės sklypo plano kadastro duomenų bylą Nekilnojamojo turto registre, teismas nurodė, kad iš bylos medžiagos matyti, kad NŽT skyriaus vedėjas 2013 m. lapkričio 25 d. priėmė įsakymą Nr.39VĮ-(14.39.2.)-2262 išregistruoti valstybinės žemės sklypą, kadastro Nr.4583/0003:41, šis įsakymas teisės aktų nustatyta tvarka nėra nuginčytas, todėl tikslinti žemės sklypo kadastrinius duomenis nėra galimybės.

Nagrinėdamas pareiškėjos reikalavimą priteisti turtinę žalą, teismas pažymėjo, kad pareiškėja neteisėtais veiksmais įvardija atsakovo neveikimą delsiant priimti sprendimą ir perduoti ginčo turtą pareiškėjai nuomos teise. Išanalizavęs faktines bei teisines bylos aplinkybes, teismas sprendė, kad pareiškėjos skunde nurodyti atsakovo veiksmai sprendžiant žemės sklypo nuomos klausimą buvo teisėti, todėl atmetė pareiškėjos reikalavimą dėl žalos atlyginimo, nenustačius atsakovo veiksmų neteisėtumo, kaip vienos iš būtinų sąlygų civilinei atsakomybei kilti pagal CK 6.271 straipsnį.

III. Pareiškėja T. P., nesutikdama su pirmosios instancijos sprendimu, apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti.

Pareiškėja apeliacinį skundą grindžia iš esmės analogiškais argumentais, nurodytais skunde pirmosios instancijos teismui. Apeliaciniame skunde papildomai pažymima:

1. Teismas, spręsdamas dėl NŽT skyriaus ir NŽT sprendimų teisėtumo, netinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, dėl ko nepagrįstai konstatavo, kad žemės sklype nėra pareiškėjai priklausančių statinių. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nuostatas ir Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 6.2 punktą kioskas yra priskiriamas prie nesudėtingų laikinų statinių, todėl teisės į jį Nekilnojamojo turto registre neregistruojamos.

2. Atsižvelgiant į tai, kad prekybos kioskas yra laikinas statinys, jo eksploatacijos terminas yra ribotas, 2011 metų pabaigoje pareiškėja susidėvėjusį prekybos kioską pašalino iš nuomojamo valstybinės žemės sklypo, ketindama jį pakeisti nauju, tačiau to padaryti negalėjo, nes jo vietoje neteisėtai buvo pastatytas pareiškėjai nežinomiems tretiesiems asmenimis priklausantis prekybos kioskas, kuriame, kaip buvo nustatyta bylos nagrinėjimo metu, 2013 metais prekiavo A. T. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino pareiškėjos 2013 m. liepos 2 d. prašyme Visagino savivaldybės administracijai ir NŽT skyriui nurodytas aplinkybes, nesiaiškindamas, kokiu teisiniu pagrindu tretieji asmenys naudojasi pareiškėjos nuomojamu valstybiniu žemės sklypu. Šios pareigos taip pat neatliko ir NŽT skyrius, kuris yra atsakingas už tinkamą valstybinės žemės naudojimą.

3. Ginčijamame NŽT skyriaus 2013 m. rugpjūčio 6 d. sprendime Nr.39SD-(14.39.104)-1760 nurodoma, kad valstybinio žemės sklypo nuomos sutartis yra pasibaigusi, tačiau šis sprendimas negali būti laikomas teisėtu, nes NŽT skyrius su pareiškėja nutraukė valstybinės žemės nuomos sutartį tik 2013 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr.39VĮ-(14.392.)-1712 „Dėl valstybinės žemės nuomos sutarčių nutraukimo Visagino mieste“, kurio priedo „Valstybinės žemės sklypų sąrašas“ antroje eilutėje pareiškėja įvardinta kaip valstybinė žemės sklypo nuomininkė. NŽT skyrius apie nuomos sutarties nutraukimo faktą pareiškėjos neinformavo ir jį paviešino tik 2013 m. lapkričio 25 d.

4. Bylos duomenys patvirtina aplinkybes, kad pareiškėja 2013 m. liepos 2 d. kreipėsi į NŽT skyrių dėl valstybinės žemės sklypo nuomos pratęsimo (teismas sprendime nurodo, kad nesikreipė) ir kad valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis baigėsi ne 2004 m. sausio 6 d., suėjus nuomos terminui, o ją nutraukus 2013 m. rugpjūčio 20 d. NŽT skyriaus vedėjo įsakymu.

5. Teismas netinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl nepagrįstai nenustatė atsakovų neteisėtų veiksmų. NŽT ir NŽT skyrius netinkamai atliko savo pareigas, todėl šiuo atveju yra pagrindas konstatuoti atsakovų neteisėtus veiksmus bei jų atžvilgiu taikyti civilinę atsakomybę.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ignalinos ir Visagino skyriaus, atsiliepime prašė pareiškėjos T. P. apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės grindžia analogiškais motyvais, nurodytais atsiliepime į pareiškėjo skundą bei pirmosios instancijos teismo sprendime. Atsakovas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra išsamus, motyvuotas, priimtas visapusiškai ištyrus byloje esančius įrodymus ir atitinka naujausią teismų formuojamą praktiką.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Visagino savivaldybės administracija atsiliepime su pareiškėjos apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Administracija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytais motyvais bei pažymi, kad pareiškėja neturi teisės pratęsti pasibaigusios valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties ne aukciono tvarka.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Byloje sprendžiamas ginčas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2013 m. spalio 15 d. sprendimo Nr. ISS-(8.5)-2201 ir Nacionalinės žemės tarnybos Ignalinos ir Visagino skyriaus 2013 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo Nr.39SD-/14.39.104/-760.

Šiais sprendimais buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjos 2013 m. liepos 2 d. prašymą, kuriuo pareiškėja prašė pratęsti Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį sudarytą 1994 m. sausio 6 d. tarp jos ir Ignalinos rajono valdybos žemėtvarkos tarnybos dėl 0,0015 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini).

Ginčijamais sprendimais buvo atsisakyta tenkinti šį prašymą jį grindžiant tuo, kad minėtos nuomos sutarties galiojimo terminas buvo 10 metų, ši sutartis yra pasibaigusi bei nuo 2013 m. rugpjūčio 20 d. yra ir nutraukta. Kadangi šiame žemės sklype nėra pareiškėjai priklausančių statinių, todėl nėra teisinio pagrindo, pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto nuostatas, šį žemės sklypą pareiškėjai išnuomoti be aukciono.

Pareiškėja savo nesutikimą su šiais sprendimais iš esmės grindžia tuo, kad egzistuoja teisinės prielaidos bei sąlygos, leidžiančios išnuomoti šį žemės sklypą jai be aukciono, nes šį žemės sklypą prieš tai naudojo, be to, atsakovo sutikimu šiam žemės sklypui atliko kadastrinius matavimus bei parengė kadastro duomenų bylą.

Byloje nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuoja Žemės įstatymas bei kiti su jo įgyvendinimu susiję teisės aktai.

Žemės įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje yra įtvirtinta bendro pobūdžio taisyklė, nustatanti, kad valstybinė žemė, išskyrus šio straipsnio 6-9 dalyse nustatytus atvejus, išnuomojama aukciono būdu asmeniui, kuris pasiūlo didžiausią nuomos mokestį.

Iš Žemės įstatymo 9 straipsnio 6-9 dalyse įtvirtintų nuostatų matyti, kad valstybinės žemės išnuomavimas be aukciono, yra išimtis iš minėtos taisyklės, suteikianti lengvatą - valstybinę žemę išsinuomoti be aukciono, asmenims, kurie tam tikrus valstybinės žemės sklypus naudoja vykdydami tam tikrą, valstybės skatinamą ar remiamą, ūkinę veiklą (7 ir 9 dalys); arba dėl kitų priežasčių, kai tam tikro žemės sklypo dėl jame esančių statinių ar joje numatomos vykdyti ūkinės veiklos ar poreikio atlikti teritorijų planavimo veiksmus, šio žemės sklypo yra netikslinga suteikti kitiems asmenims, kurie juo nesinaudoja.

Byloje nagrinėjamu atveju aktualios yra Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto (2010 m. birželio 18 d. įstatymo Nr. XI-912 redakcija) nuostatos, pagal kurias valstybinė žemė gali būti išnuomojama be aukciono, jeigu <...> “ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Žemės sklypai, užstatyti fizinių ar juridinių asmenų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išnuomojami tik šių statinių ar įrenginių nuomos terminui. Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį“.

Iš šios teisės normos matyti, kad būtina prielaida atsirasti asmens subjektinei teisei – be aukciono išsinuomoti valstybinės žemės sklypą, yra tai, jog turi egzistuoti teisiškai reikšminga aplinkybė – šiame žemės sklype turi stovėti (būti pastatyti) statiniai ar įrenginiai, kurie turi priklausyti šiam asmeniui, arba šis asmuo juos turi nuomoti. Tačiau ši lengvata netaikoma tais atvejais, kai žemės sklype stovi laikinieji statiniai, inžineriniai tinklai bei neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja ginčo žemės sklypą 1994 m. išsinuomavo aukciono būdu (b. l. 76), šiame žemės sklype iki šiol nėra jokių statinių, kurie nuosavybės teise priklausytų pareiškėjai ar būtų jos nuomojami.

Visa tai reiškia, kad nėra Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte (2010 m. birželio 18 d. įstatymo Nr. XI-912 redakcija) numatytos prielaidos, kuriai esant galėtų atsirasti pareiškėjos subjektinė teisė – ginčo žemės sklypą išsinuomoti be aukciono.

Byloje nagrinėjamu atveju aktualus galėtų būti teisinis reglamentavimas, kuris yra numatytas Žemės įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje. Jame nustatyta, kad „Valstybinės žemės nuomos sutartyje nustatytas žemės nuomos terminas gali būti pratęsiamas Vyriausybės nustatytais atvejais.“ Šią įstatyminę teisės normą įgyvendina Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimu Nr. 692 patvirtinta Naujų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarka, kurios 14 ir 18 punktai (2011 m. kovo 16 d. nutarimo Nr. 323 redakcija) numato galimybę, pasibaigus nuomos sutarties terminui, ją pratęsti, o pasibaigus ir pratęstajam terminui, sudaryti ir naują sutartį be aukciono, tačiau galimybė partęsti sutartį bei sudaryti naują sutartį, yra siejama su viena iš sąlygų - turi būti nepasibaigęs šiame žemės sklype esančių statinių ir įrenginių ekonomiškai pagrįstos naudojimo trukmės terminas (naudojimo terminas) arba šis terminas nustatytąja tvarka pratęstas ir nuomininkas tvarkingai vykdė pagal valstybinės žemės nuomos sutartį prisiimtus įsipareigojimus.

Minėta, kad ginčo žemės sklype nėra pareiškėjai priklausančių ar jos naudojamų tokio pobūdžio statinių (prekybinio kiosko). Iš Valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties, sudarytos 1994 m. sausio 6 d. tarp pareiškėjos ir Ignalinos rajono valdybos žemėtvarkos tarnybos, matyti, kad pareiškėja pagal šią sutartį buvo įsipareigojusi šiame žemės sklype pagal architekto suderintą projektą pastatyti prekybinį kioską (b. l. 14). Byloje duomenų, kad pareiškėja iki šios sutarties termino pabaigos bei iki ginčijamų šioje byloje sprendimų priėmimo būtų pastačiusi prekybinį kioską, nėra. Tokių įrodymų teismui neteikia ir pareiškėja. Priešingai, byloje esantys pareiškėjos raštai, adresuoti atsakovui ir Visagino savivaldybės administracijai, patvirtina, kad pareiškėja tik šiuo metu ketina šiame žemės sklype statyti prekybinį kioską (b. l. 21;24;25).

Aptartos aplinkybės įrodo, kad Žemės įstatymo 9 straipsnio 4 dalies ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimu Nr. 692 patvirtintos Naujų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarkos 14 ir 18 punktų (2011 m. kovo 16 d. nutarimo Nr. 323 redakcija) taikymo prasme, neegzistavo sąlygos, kurios buvo būtinos, kad būtų buvę galima atsakovui su pareiškėja be aukciono pratęsti Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį, sudarytą 1994 m. sausio 6 d. tarp pareiškėjos ir Ignalinos rajono valdybos žemėtvarkos tarnybos ar sudaryti naują sutartį.

Visa tai apibendrinus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai nustatė, jog atsakovas atsisakydamas su pareiškėja be aukciono pratęsti Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį, sudarytą 1994 m. sausio 6 d., ar tokiu būdu sudaryti naują sutartį, priėmė sprendimą atitinkantį teisės aktų, reglamentuojančių šiuos teisinius santykius, reikalavimus. Dėl ko priešingi šiuo klausimu apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti bei atmetami.

Kolegija sutinka ir su kitomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, kuriomis buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjos reikalavimą dėl žalos atlyginimo.

Iš bylos matyti, kad pareiškėja jai galimai padarytos žalos atsiradimą kildina iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos Ignalinos ir Visagino skyriaus veiksmų, priėmus sprendimus dėl atsisakymo be aukciono pareiškėjai išnuomoti ginčo žemės sklypą.

Tačiau, kaip minėta, šie šių institucijų veiksmai atitiko teisės aktų reikalavimus, reglamentuojančius jų veiklą aptartoje teisinių santykių srityje. Toks šių veiksmų pobūdis, Civilinio kodekso 6.246 straipsnio taikymo prasme reiškia, kad šių institucijų veiksmai yra teisėti, o tai savo ruožtu lemia, kad neegzistuoja viena iš būtinų sąlygų, tik kuriai esant gali atsirasti atsakomybė dėl žalos atlyginimo. Dėl šių priežasčių pareiškėjos argumentai dėl negautų pajamų - 4000 Lt, kuriuos ji būtų galėjusi gauti jai būtų su ja sudaryta ginčo žemės sklypo nuomos sutartis yra nepagrįsti.

Dėl tiesioginių nuostolių – 567,02 Lt, kuriuos sudaro nuomos mokestis už laikotarpį nuo 2004 m. sausio 6 d. iki 2012 m. lapkričio 15 d. ir kadastro duomenų bylos parengimo išlaidų, tai pažymėtina, kad ginčo žemės sklypo nuomos sutartis su pareiškėja yra nutraukta nuo 2013 m. rugpjūčio 20 d.. Pati pareiškėja taip pat neginčija, kad iki tol naudojo ginčo žemės sklypą bei siekė pratęsti jo nuomos sutartį.

Iš bylos taip pat matyti, kad pareiškėja ginčo žemės sklypo kadastro duomenų bylos parengimo išlaidas - 300 Lt, patyrė 2013 m. gegužės 27 d., po to, kai Visagino savivaldybės administracija ją 2013 m. balandžio 16 d. raštu paragino atlikti ginčo žemės sklypo kadastrinius matavimus. Atsakovas - Nacionalinės žemės tarnybos Ignalinos ir Visagino skyrius sutikimą dėl ginčo žemės sklypo kadastro duomenų bylos parengimo pateikė 2013 m. birželio 3 d. raštu, t. y., po to kai minėtos išlaidos jau buvo patirtos. Visa tai patvirtina, kad minėta žala pareiškėjai galėjo atsirasti dėl Visagino savivaldybės administracijos veiksmų, o ne dėl Nacionalinės žemės tarnybos Ignalinos ir Visagino skyriaus veiksmų. Tačiau, kaip matyti iš bylos, pareiškėja nepageidauja, kad šią žalą atlygintų Visagino savivaldybės administracija. Todėl nesant priežastinio ryšio Nacionalinės žemės tarnybos Ignalinos ir Visagino skyriaus veiksmuose su galimai pareiškėjai padaryta žala, nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos reikalavimo dėl šios žalos atlyginimo (CK 6.247 str.).

Dėl paminėto tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 23 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos T. P. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Dainius Raižys