2K-284-696/2015 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr. 2K-284-696/2015

Teisminio proceso Nr. 1-95-1-00161-2011-8

Procesinio sprendimo kategorijos: (S)

1.2.14.1.2.7; 1.2.14.3.2.6; 1.1.8.1.1.

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gegužės 19 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Pikelio, Jono Prapiesčio ir pranešėjo Vytauto Piesliako,

sekretoriaujant Rūtai Večerskaitei,

dalyvaujant prokurorui Sergejui Stulginskiui,

nuteistojo M. G. gynėjui advokatui Nerijui Jurčiukoniui,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. G. gynėjo advokato Nerijaus Jurčiukonio kasacinį skundą dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 30 d. ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 11 d. nuosprendžių.

Širvintų rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu M. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 3 dalį (dėl 2011 m. gegužės 12 d. vagystės iš L. žemės ūkio bendrovės) laisvės atėmimu dvejiems metams, pagal BK 180 straipsnio 3 dalį (dėl 2011 m. gegužės 23–24 d. plėšimo iš UAB „K.“) – laisvės atėmimu trejiems metams ir šešiems mėnesiams, pagal BK 187 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl 2011 m. birželio 30 d. vagystės iš Žemės ūkio bendrovės (toliau – ir ŽŪB) „T.“) – laisvės atėmimu vieneriems metams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 5 dalimis bausmės subendrintos apimant ir iš dalies jas sudedant ir M. G. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams, paskiriant ją atlikti pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas M. G. laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2012 m. sausio 4 d. iki 2012 m. liepos 4 d.

Taip pat šiuo nuosprendžiu nuteisti: A. B. , M. G. , N. S. , A. Š. , R. B. , tačiau dėl šių nuosprendžio dalių kasacinių skundų nepaduota.

Be to, šiuo nuosprendžiu priteista: UAB „K.“ – iš A. B. 62 902 Lt (18 217,68 Eur) turtinei žalai atlyginti, solidariai iš A. B. , R. B. , N. S. ir M. G. 197 520 Lt (57 205,75 Eur) turtinei žalai atlyginti ir iš kiekvieno jų po 300 Lt (86,89 Eur), t. y. iš viso 1200 Lt (347,54 Eur), advokato atstovavimo išlaidoms atlyginti; J. K. – solidariai iš A. B. , R. B. , N. S. ir M. G. 7000 Lt (2027,34 Eur) neturtinei žalai atlyginti, iš kiekvieno jų po 200 Lt (57,92 Eur), t. y. iš viso 800 Lt (231,70 Eur) advokato atstovavimo išlaidoms atlyginti; L. žemės ūkio bendrovei – solidariai iš A. B. , M. G. , N. S. ir M. G. 97 237,10 Lt (28 161,81 Eur) turtinei žalai atlyginti; ŽŪB „T.“ – solidariai iš A. B. , M. G. , N. S. ir M. G. 34 436 Lt (9973,36 Eur) turtinei žalai atlyginti. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį automobilis „VW Multivan“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskuotas.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 11 d. nuosprendžiu M. G. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Vytauto Piesliako pranešimą, nuteistojo gynėjo, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

Širvintų rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu M. G. nuteistas už tai, kad kartu su A. B. , M. G. , N. S. , R. B. ir asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas yra išskirtas, organizuota grupe grobė didelės vertės svetimą turtą – žemės ūkio paskirties cheminius preparatus ir pinigus.

2011 m. gegužės 12 d., laikotarpiu nuo 1.00 iki 2.00 val., (duomenys neskelbtini), M. G. veikdamas organizuota grupe su M. G. , turėdami tikslą pagrobti didelės vertės svetimą turtą, būdami iš anksto pasirengę pagrobti žemės ūkio paskirties cheminius preparatus, žnyplėmis metalui kirpti perkirpę L. žemės ūkio bendrovės sandėlio metalines lango grotas, išėmė lango stiklą, įsibrovė į sandėlį ir iš jo pagrobė bendrovei priklausančius cheminius preparatus: 1120 1 „Zantara“ už 92 960 Lt (26 923,08 Eur), 159 1 „Roundup Gold“ už 4277,10 Lt (1238,73 Eur), iš viso pagrobė iš L. žemės ūkio bendrovės žemės ūkio paskirties cheminių preparatų už 97 237,10 Lt (28 161,81 Eur) ir padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje.

2011 m. gegužės 23 d. nuo 22.30 val. iki 2011 m. gegužės 24 d. 00.42 val. (duomenys neskelbtini), M. G. , veikdamas organizuota grupe su A. B. , R. B. , N. S. ir asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas, turėdami tikslą pagrobti didelės vertės svetimą turtą, būdami iš anksto pasirengę pagrobti žemės ūkio paskirties cheminius preparatus, įsibrovė į saugomą UAB „K.“ teritoriją ir panaudojo fizinį smurtą prieš bendrovės sargą J. K. . A. B. , N. S. ir R. B. metalinėmis lazdomis (laužtuvu ir viniatraukiu) sudaužė R.

M. automobilio „Audi 80“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame J. K. tuo metu sėdėjo budėdamas, priekinius šoninius ir dešinės pusės galinį stiklus bei žibintus, sužalodami R. M. priklausantį turtą už 480 Lt (139,02 Eur). Tada sudavė automobilyje sėdėjusiam J. K. smūgį metaline lazda į veido sritį bei nenustatytą smūgių skaičių rankomis į įvairias kūno vietas, ištempė jį iš automobilio į lauką, lauke sudavė J. K. laužtuvu per kojas ir jį pargriovė ant žemės, toliau jį mušė kojomis į įvairias kūno vietas, sužalodami nukentėjusį ir taip nesunkiai sutrikdydami J.

K. sveikatą. Sumušę J. K. , surišo jam už nugaros rankas plastikiniais užtraukiamais dirželiais, uždengė veidą striuke ir taip atėmė jam galimybę priešintis bei kviesti pagalbą. Po to, žirklėmis metalui kirpti perkirpo UAB „K.“ teritorijoje esančio bendrovei priklausančio metalinio konteinerio – sandėlio durų pakabinamos spynos lankelį, įsibrovė į patalpą ir iš jos pagrobė UAB „K.“ cheminius preparatus: 172 1 „Cycocel“ už 1169,60 Lt (338,74 Eur), 90 1 „Orius“ už 7106,40 Lt (2058,16 Eur), 100 1 „Silvet Gold“ už 12 739 Lt (3689,47 Eur), 93 l „Mavrik“ už 14 488,47 Lt (4196,15 Eur), 390 1 „Duet Ultra“ už 60 403,20 Lt (17 493,96 Eur), 20 1 „Kinto“ už 1185,80 Lt (343,43 eur), 10 1 „Tombo“ už 4976,50 Lt (1441,29 Eur), 50 1 „Dasoil“ už 786,50 Lt (227,79 Eur), 60 1 „Fury“ už 7245,60 Lt (2098,47 Eur), 305 1 „Svving Gold“ už 35 454,63 Lt (10 268,37 Eur), 465 1 „Sportak“ už 23 631,30 Lt (6844,10 Eur), 200 1 „Klinik“ už 2058 Lt (596,04 Eur), 25 1 „Butisan Star“ už 2299 Lt (665,84 Eur), 43 pakuotes „Kalibre+primus“ už 23 976,77 Lt (6944,15 Eur), iš viso pagrobė iš UAB „K.“ žemės ūkio paskirties cheminių preparatų už 197 520,77 Lt (57 205,97 Eur) ir padarė nusikaltimus, numatytus BK 180 straipsnio 3 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje.

2011 m. birželio 30 d., apie 23.00 val., M. G. (duomenys neskelbtini), veikdamas organizuota grupe su A. B. , M. G. , ir N. S. , turėdami tikslą pagrobti didelės vertės svetimą turtą, būdami iš anksto pasirengę pagrobti žemės ūkio paskirties cheminius preparatus, pažeidę žemės ūkio bendrovei „T.“ priklausančio sandėlio pakabinamą durų spyną, įsibrovė į patalpą ir iš jos pagrobė bendrovei priklausančius cheminius preparatus: 460 1 „Orius 250 EW“ už 31 726 Lt (9188,49 Eur), 280 1 „Glifogan“ už 2710 Lt (784,87 Eur), iš viso pagrobė iš žemės ūkio bendrovės „T.“ turto už 34 436 Lt (9973,36 Eur) ir taip padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje.

Kasaciniu skundu nuteistojo M. G. gynėjas advokatas Nerijus Jurčiukonis prašo panaikinti Širvintų rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 30 d. ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 11 d. nuosprendžius, kuriais M. G. buvo pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, 180 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, ir baudžiamąją bylą dėl jo nutraukti.

Kasatoriaus teigimu, bylą nagrinėję teismai, spręsdami M. G. kaltės klausimą, vadovavosi byloje esančiais įrodymais – telefoninių pokalbių išklotinėmis, telefono aparatų judėjimo schemomis bei telefoniniais pokalbiais, kuriuos pripažino netiesioginiais įrodymai. Kasatoriaus vertinimu, netiesioginiais įrodymais, atitinkančiais teismų praktikos išaiškinimus dėl jų sampratos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381/2012, 2K-167/2012, 2K-277/2014), gali būti: telefoniniai pokalbiai, įrašyti nusikalstamos veikos padarymo vietoje, nusikalstamos veikos padarymo metu, nes jie patvirtintų tarpinį faktą – asmens buvimą toje vietoje ir tuo laiku, kai buvo padarytas nusikaltimas; taip pat nebūtinai nusikaltimo vietoje ar nusikaltimo padarymo metu užfiksuoti (įrašyti) pokalbiai, jei iš jų turinio būtų galima spręsti apie asmens dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme. Kaip matyti iš apeliacinės instancijos nuosprendyje nurodytų datų, pokalbiai, kurių turinys ir sąsajumas su nusikalstamomis veikomis nebuvo ištirtas, vyko jau po nusikalstamų veikų padarymo, ne inkriminuotų nusikaltimų vietose. Dėl to iš byloje užfiksuotų M. G. telefoninių pokalbių, atsižvelgiant į jų laiką (po nusikalstamų veikų padarymo), vietą (pokalbiai vyko ne nusikaltimų padarymo vietose), turinį (užfiksuotas pokalbių turinys niekaip nėra susijęs su nusikalstamomis veikomis), negalima daryti logiškų išvadų apie tarpinių faktų – jo naudojimosi telefono aparatu IMEI Nr. 35397301640418 ir (ar) jo buvimo nusikaltimo vietoje, jų padarymo laiku – buvimo. Telefoninių pokalbių išklotinės taip pat neleidžia daryti išvados apie M. G. buvimą nusikalstamų veikų padarymo vietose, nes, nesant kitų duomenų apie asmenį konkrečiu laiko momentu besinaudojusį telefono aparatu, jos parodo tik telefono aparato judėjimą. Bylą nagrinėję teismai nepagrindė, kaip M. G. atsiliepimas į telefono skambutį galėtų patvirtinti aplinkybę, kad jis dalyvavo trijų nusikalstamų veikų padaryme, nes telefono išklotinės nepatvirtina tarpinio fakto, jog 2011 m. gegužės 12 d. M. G. buvo L. ŽŪB, 2011 m. gegužės 23 d. – UAB „K.“, o 2011 m. birželio 30 d. – ŽŪB „T.“.

Be to, bylą nagrinėję teisimai niekaip neįvertino ir nepasisakė ir dėl kitos svarbios bylai aplinkybės – A. B. 2013 m. lapkričio 19 d. teismo posėdyje Širvintų r. apylinkės teisme duotų parodymų, kad 2011 m. liepos 1 d. jis skambino ir prašė atvežti degtinės ne M. G. , o kitam asmeniui – Dariui. Kasatoriaus nuomone, šie A. B. parodymai laikytini ypač svarbiu ir turinčiu reikšmę bylai įrodymu. Taigi, apeliacinės instancijos teismas išsamiai neįvertino bei neatskleidė tikrojo A. B. , M. G. ir M. G. telefoninių pokalbių turinio bei jų sąsajos su kitomis bylos aplinkybėmis.

Dėl to, kas nurodyta, teismai pažeidė BPK 20 straipsnio 3, 5 dalių nuostatas, imperatyviai nurodančias, kad byloje surinkti įrodymai turi patvirtini aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, ir tai, kad byla turi būti išnagrinėta išsamiai ir visapusiškai; suvaržė nuteistojo teisę į gynybą; taip pat nesilaikė BPK 331 straipsnio 1 dalies reikalavimo pagrįsti apkaltinamąjį nuosprendį motyvuotomis išvadomis. Apeliacinės instancijos teismas, nuosprendį grįsdamas neištirtais teismo posėdžiuose įrodymais, kuriais nesivadovavo pirmosios instancijos teismas, pažeidė ir BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimą, nurodantį, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, taip pat savo išvadų nepagrindė išsamia byloje surinktų įrodymų viseto analize, nevertino įrodymų tarpusavio sąsajumo aspektu ir nevisiškai išnagrinėjo M.

G. apeliacinį skundą, iš esmės neatsakydamas į dalį skundo argumentų, pateikdamas bendrojo pobūdžio išvadas (tai neatitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 53 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias bylų procesą apeliacinės instancijos teisme“ 25 punkto išaiškinimų). Kasatorius pabrėžia, kad byloje buvo paduoti tik nuteistųjų skundai, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis kitais, nei pirmosios instancijos teismas įrodymais, kurie, kaip jau minėta, netgi nebuvo ištirti, peržengė apeliacinio skundo ribas.

Dėl to, kas nurodyta, bylą nagrinėjusių teismų išvados negali būti laikomos teisingomis, o apkaltinamieji nuosprendžiai – teisėtais ir pagrįstais. Teismų padaryti baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai pripažintini esminiais ir yra pagrindas panaikinti tokį teismo nuosprendį, nes jie sukliudė išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą, nustatyti tiesą ir priimti teisingą ir pagrįstą sprendimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-221/2008).

Bylą nagrinėję teismai konstatavo organizuotos grupės buvimą ir į tai atsižvelgė spręsdami dėl bausmės skyrimo, dydžio ir pagrindų. Kasatorius nurodo, kad pagal BK 25 straipsnio 3 dalies organizuotos grupės apibrėžimą šioje byloje nenustatyta, jog M. G. su kuo nors tarėsi daryti nusikalstamas veikas, neatskleista, kokį konkretų vaidmenį jis galėjo atlikti neva egzistavusioje organizuotoje grupėje darant nusikalstamas veikas, o jo kaltė ir dalyvavimas organizuotoje grupėje buvo nustatyti pagal tai, jog jis praėjus tam tikram laiko tarpui po nusikalstamų veikų padarymo atsiliepė telefonu, tačiau tai nepagrindžia nei susitarimo bendrai juos atlikti, nei konkretaus jo vaidmens, konkrečių nusikalstamų veiksmų. Dėl to pakartotinai pažymima, kad teismų šioje byloje atliktas įrodymų vertinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių, reikšmingų nuteistojo kaltės ir prisidėjimo prie nusikalstamų veikų nustatymui, išnagrinėjimu, tiesioginiu visų įrodymų ištyrimu ir tai reiškia BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimą.

Taip pat kasaciniame skunde nurodoma, kad skiriant nuteistajam M. G. bausmę netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BK 54 straipsnis). Remdamasis BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktu, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė tik į tai, kad M. G. anksčiau buvo teistas, tačiau teistumo neturi. Apeliacinės instancijos teismo nepagrįstai nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į M. G. sveikatos būklę, nes pirmosios instancijos teismo nuosprendyje yra nurodyta kita aplinkybė – kad M. G. sveikatos būklė nepaneigia, jog jis buvo nusikaltimų vietose, kad jis yra judantis, vairuojantis, vaikštantis. Kasatoriaus nuomone, jei nuteistojo M. G. , sveikatos būklė būtų įvertinta skiriant bausmę, teismų motyvacija atsispindėtų priimtuose nuosprendžiuose. Dėl to buvo nesilaikyta BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punkto, bylą nagrinėję teismai skirdami bausmę neatsižvelgė į M. G. sveikatos būklę, į tai, kad jis yra pakeitęs gyvenimo būdą ir vertybes, išsiugdęs naujus socialinius įgūdžius ir integravęsis į visuomenės gyvenimą, laikosi visuotinai priimtinų elgesio normų, sukūrė šeimą, augina mažametį sūnų. Be to, nors bylą nagrinėję teismai nurodė, kad M. G. vaidmuo nusikalstamų veikų padaryme buvo menkesnis, tačiau kokius konkrečiai veiksmus jis atliko (kaip ir tai, ar apskritai jis atliko kokius nors veiksmus), nustatyta nebuvo. Skiriant bausmę bylą nagrinėję teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (bendruosius bausmės skyrimo pagrindus), neatsižvelgė į svarbias nuteistojo M. G. asmenybę, jo sveikatos būklę apibūdinančias aplinkybes, nenustatė, kokius veiksmus kaip bendrininkas jis atliko, dėl to nepagrįstai nustatė jį dalyvavus organizuotoje grupėje, o paskirta laisvės atėmimo bausmė aiškiai prieštarauja teisingumo principui, yra socialiai neteisinga, atima galimybę nuteistajam rūpintis šeima, auginti vaikus, tęsti gydymą.

Nuteistojo M. G. gynėjo kasacinis skundas netenkintinas.

Dėl baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų

Kasatorius teigia, kad M. G. kaltė dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų buvo grindžiama tik netiesioginiais įrodymais, kurie nepatvirtina jo dalyvavimo nusikaltimų padaryme.

Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įsiteisėję nuosprendis ar nutartis apskundžiami ir bylos nagrinėjamos kasacine tvarka, jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir (ar) padaryta esminių BPK pažeidimų. BPK 369, 376 straipsniuose nustatytos bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribos reiškia, kad kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka, liudytojų neapklausia, ekspertizių neskiria ir dėl to neturi galimybių kitaip vertinti žemesnių teismų įvertintus įrodymus, jei nenustatyta baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimų vertinant įrodymus. Atlikti įrodymų tyrimą, įvertinti įrodymus ir jų pagrindu padaryti išvadas yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų funkcija. Šių instancijų teismų baigiamuosiuose aktuose turi būti išdėstyti įrodymų vertinimo motyvai.

Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas kasacinį skundą, kuris grindžiamas tariamai netinkamu įrodymų vertinimu, patikrina, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant faktines bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Proceso dalyvių nesutikimas su teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant argumentų konstatuoti, kad teismo proceso metu buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai, ir dėl to netinkamai įvertinti įrodymai byloje, nėra pagrindas kasacinės instancijos teismui naikinti ar keisti teismų sprendimus. Todėl kasacinio skundo dalis, kurioje ginčijamos faktinės aplinkybės, nenagrinėtina.

Kartu teisėjų kolegija primena, kad M. G. nuteisimas dėl 2011 m. gegužės 12 d. vagystės iš L. žemės ūkio bendrovės yra pagrįstas: 2013 m. vasario 20 d. tarnybinio pranešimo dėl įtariamųjų naudotų mobiliojo ryšio telefonų turiniu, kad M. G. naudojosi mobiliojo ryšio telefonu IMEI Nr. 35397301640418, kurio abonentinis Nr. +370 634 45951; 2012 m. gegužės 24 d. mobiliojo ryšio telefonų bazinių stočių išklotinių apžiūros protokolu: kad įvykio vietos ribose veikusių mobiliojo ryšio operatoriaus „Bitė“ bazinės stoties „Labuna“ – Kėdainių r., veikimo zonoje buvo fiksuoti M. G. ir M. G. naudoti MRT; 2012 m. lapkričio 15 d. LKPB Informacijos analizės valdybos pažyma (priedas 1A), kad, atlikus mobiliojo ryšio telefonų bazinių stočių išklotinių analizę, įvykio vietoje – iš esmės L. žemės ūkio bendrovėje, 2011 m. gegužės 12 d. nustatyti M. G. ir M. G. naudotų mobiliojo ryšio telefonų IMEI sutapimai; 2012 m. gegužės 18 d. LP KTC Trasologinių tyrimų skyriaus specialisto išvada Nr. 140-(495)-IS1-3280, kad tirti pateiktose nuotraukose Nr. 37-38 užfiksuoti automobilio padangų pėdsakai, paimti įvykio vietos apžiūros metu, sutampa su plėšimo UAB „K.“ ir vagystės iš ŽŪB „T.“ užfiksuotais automobilio rato projektoriaus pėdsakais. Taip pat teismas įvertino ir neinformatyvius bei neišsamius kaltinamųjų M. G. , M. G. parodymus dėl užfiksuotų naudojamų telefonų ryšių L. bendrovėje, N. S. negalėjimo paaiškinti dėl telefoninių pokalbių su M. G. ir M. G. , dėl to juos atmetė. Nustatytos aplinkybės dėl kaltinamųjų buvimo įvykio vietoje įvykio metu papildomai pagrįstos liudytojų L. J. ir S. T. parodymais, kad įvykio naktį jos apie 24 val. būdamos lauke sandėlių pusėje girdėjo triukšmą, vyriškus balsus, matė 2–3 siluetus, vaikštančius po teritoriją, stovintį automobilį, kad pro jas lėtai pravažiavo ir lengvasis automobilis.

M. G. nuteisimas dėl 2011 m. gegužės 23–24 d. plėšimo UAB „K.“ pagrįstas: nukentėjusiojo J. K. parodymais; parodymų atpažinti protokolu, kad J. K. atpažino R. B. iš nuotraukos dar ikiteisminio tyrimo metu, o N. S. su A. B. teismo posėdyje, kaip jį iš automobilio ištraukusius ir mušusius asmenis; liudytojų policijos pareigūnų G. J. ir S. V. parodymais, kad jie, vykdami į iškvietimą kelyje Širvintos–Bagaslaviškis–Keliakiemiai, netoli Šiaulių k., Rišvintų r., pastebėjo link Bagaslaviškio važiuojančius su krovininius automobilius, kurie judėjo labai lėtai, sustojo šalikelėje; 2011 m. rugpjūčio 30 d.

LP KTC Biologinių tyrimų skyriaus specialisto išvada, kad ant pateikto laužtuvo, paimto iš įvykio vietos, rasta biologinių pėdsakų, kurių vienas sutampa su R. B. DNR; 2012 m. gegužės 18 d. Trasologinių tyrimų skyriaus specialisto išvada dėl to, kad paimti automobilio ratų pėdsakai sutampa su rastais vagystės iš L. žemės ūkio bendrovės ir ŽŪB „T.“ vietų; 2013 m. vasario 20 d. Tarnybiniu pranešimu dėl įtariamųjų naudotų mobiliojo ryšio telefonų, kad R. B. naudojosi mobiliojo ryšio telefonu abonentiniu Nr. +370 654 58252, o M.

G. naudojosi mobiliojo ryšio telefonu IMEI Nr. 35397301640418, kurio abonentinis Nr. +370 634 45951 (T. 9, b. l. 96-108); 2012 m. gegužės 24 d. Telefoninių bazinių stočių išklotinių apžiūros protokolais, kad įvykio vietos ribose veikusiose bazinių stočių zonose buvo užfiksuoti: IMEI Nr. 35397301640418 su telefono Nr. +370 634 45951, kuriuo naudojosi M. G. ; IMEI Nr. 35866601239730 su telefono Nr. +370 689 45181, kuriuo naudojosi A. B. ; IMEI Nr. 35430204442123 su telefono Nr. +370 653 96441, kuriuo naudojosi N. S. ; 2012 m. lapkričio 15 d.

LKPB Informacijos analizės valdybos pažyma (priedas 1A), kad įvykio vietoje buvo užfiksuoti R. B., M. G. , A. B. , N. S. MRT IMEI sutapimai; 2013 m. vasario 11 d. apžiūros protokolu, kuriame nustatyta, jog A. B. , N. S. ir M. G. 2011 m. gegužės 23 d. iki 21:42 val. buvo Kėdainių ribose, o nuo 22:49 val. judėjo link nusikaltimo vietos Širvintų r., Spadviliškio k., nuo 2011 m. gegužės 24 d. 00.33 iki 00.40 val. kaltinamieji kontaktavo Širvintų ribose. Įvertinus įtariamųjų tarpusavio kontaktų duomenis, prieita prie išvados, kad A.

B. judėjimo metu važiavo skirtinguose nei N. S. su M. G. automobiliuose, t. y. į nusikaltimo vietą važiavo ne mažiau kaip dviem automobiliais; nuo 00.42 iki 2.02 val. jie tarpusavyje nekontaktavo, vėl bendravo jau būdami Kėdainiuose, apytikslis atstumas nuo Kėdainių iki Širvintų yra apie 86,3 km, kelionės apytikslė trukmė 1.27 val.

M. G. nuteisimas dėl 2011 m. birželio 30 d. vagystės iš ŽŪB „T.“ pagrįstas: 2012 m. gegužės 18 d. LP KTC Trasologinių tyrimų skyriaus specialisto išvada, kad gipso išliejoje Nr. 4, paimtoje įvykio vietos apžiūros metu, užfiksuotas avalynės pėdsakas „A“, galėjo būti paliktas avalynės, paimtos iš N. S. , kairės kojos bato padu, o pėdsako fragmentas „B“ galėjo būti paliktas avalynės (Nr. 11), paimtos iš M. G. , kairės kojos bato pado dalimi, gipso išliejose Nr. 6 ir 8 užfiksuoti pėdsakai ir pėdsakų fragmentai galėjo būti palikti avalynės (Nr. 11), paimtos iš M.

G. , kairės kojos bato pado dalimis, gipso išliejose Nr.1-2 užfiksuotų pėdsakų, paimtų įvykio vietos apžiūros metu (duomenys neskelbtini), automobilio padangų protektoriaus raštas sutampa su pėdsakais, užfiksuotais vagystės iš L. ŽŪB ir plėšimo iš UAB „K.“ vietų; 2013 m. vasario 20 d. LKPB Nusikaltimų tyrimo 1 valdybos 1 skyriaus vyriausiojo tyrėjo D. S. tarnybiniu pranešimu dėl įtariamųjų naudotų mobiliojo ryšio telefonų, kad laikotarpiu nuo 2011 m. gegužės 23 d. iki 2011 m. gruodžio 20 d. M. G. naudojosi mobiliojo ryšio telefonu IMEI Nr. 35397301640418 su telefono Nr. +370 636 35307, N. S. naudojosi mobiliojo ryšio telefonu IMEI Nr. 35220804123165 su telefono Nr. +370 636 33504, M.

G. naudojosi abonentiniu Nr. +370 636 04256, A. B. naudojosi abonentiniu Nr. +370 633 96423; 2012 m. gegužės 24 d. mobiliojo ryšio telefonų bazinių stočių išklotinėmis, kad vagystės metu ir vietoje veikusių bazinių stočių zonose fiksuoti: IMEI Nr. 35397301640418 su telefono Nr. +370 636 35307, kuriuo naudojosi M. G. ; IMEI Nr. 35220804123165 su telefono Nr. +370 636 33504, kuriuo naudojosi N. S. ; 2012 m. lapkričio 15 d. LKPB Informacijos analizės valdybos pažyma (priedas 1A), kad įvykio vietoje 2011 m. liepos 1 d. nustatyti M.

G. ir N. S. naudotų mobiliojo ryšio telefonų IMEI sutapimai; 2013 m. vasario 11 d. apžiūros protokolo informacija, kad A. B. , N. S., M. G. , M. G. ir asmuo, dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas, nuo 2011 m. birželio 30 d. 22:30 val. judėjo link nusikaltimo vietos (duomenys neskelbtini), maršrutu Kėdainiai–Ūta (Panevėžio raj.)–Pasvalys, nuo 22.50 iki 00.42 val. kaltinamieji kontaktavo Pasvalio r. ribose, nuo 00.42 val. iki 2.44–2.57 val. tarpusavio kontaktai nutrūko iki tol, kai jau pradėjo bendrauti, būdami Kėdainiuose, tačiau iš įtariamųjų naudotų MRT prisijungimų prie operatorių bokštų matyti, kad nuo 1.37 val.

įtariamieji judėjo nuo nusikaltimo vietos link Kėdainių, maršrutu Pasvalys–Utėnai (Panevėžio r.)–Skapiškis (Radviliškio r.)–Krekenava (Panevėžio r.)–Kėdainiai, būdami Pasvalio ribose, N. S. ir M. G. kontaktavo tarpusavyje, du jų tarpusavio pokalbiai vyko keturių sekundžių intervalu, po to kontaktai tarp įtariamųjų nutrūksta iki grįžimo į Kėdainius, todėl prieita prie išvados, kad N. S. ir M. G. , netoli įvykio vietos buvo skirtinguose automobiliuose (ekipažuose), stebėjo prieigas ir užtikrino bendrininkų atsitraukimą po nusikaltimo padarymo.

Remtasi ir 2012 m. sausio 18 d. telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolu, kuriame užfiksuoti 2011 m. liepos 1 d. 02:44:15 val. pokalbis Nr. 22: po nusikaltimo įvykdymo, A. B. (+370 633 96423) skambina M. G. (+370 636 35307) ir prašo atvežti degtinės, M. G. sako, kad atveš paskui; 2011 m. liepos 1 d. 02:57:41 pokalbis Nr. 25: A. B. (+370 633 96423) skambina N. S. (+370 636 33504) ir prašo atvežti rašiklį.

Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai savo išvadas pagrindė įrodymais, kurie įvertinti remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Kaip pagrįstai pažymėjo apeliacinės instancijos teismas, baudžiamojo proceso taisyklės neįtvirtina reikalavimo kaltę pagrįsti tik tiesioginiais įrodymais, o jų nesant, draudimo priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Baudžiamojo proceso įstatymas nenustato jokių apribojimų, susijusių su įrodymų rūšimi, t. y. savo išvadas teismas gali grįsti tiek tiesioginiais, tiek netiesioginiais įrodymais, jeigu jie atitinka BPK 20 straipsnio reikalavimus. BPK 20 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Taigi svarbu, kad įrodymai, tegul tai būna netiesioginiai įrodymai, patvirtintų bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai.

Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo apeliacinio skundo, neatsakė į visus klausimus, keltus apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad M. G. ir kitų nuteistųjų dalyvavimą darant nusikalstamas veikas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu nustatyti mobiliojo ryšio telefonų prisijungimai prie nusikaltimų vietos veikusių mobiliojo ryšio bazinių stočių, kurie dėl atskirų veikų detaliai atskleidė nuteistųjų judėjimo kryptis link ir iš nusikaltimo vietų. Vien tai, kad atskirų nusikalstamų veikų atveju nebuvo užfiksuotas nuteistųjų tarpusavio pokalbių turinys, dar nesudaro pagrindo abejoti išvadomis dėl nuteistųjų kaltės, juolab kad nė vienas nuteistųjų negalėjo aiškiai ir logiškai paaiškinti jų naudotų mobiliojo ryšio telefonų prisijungimų prie nusikaltimų vietose veikusių mobiliojo ryšio bazinių stočių.

Nuteistųjų iškeltos gynybinės versijos apie tariamą žvejybą pagrįstai apeliacinės instancijos teismo įvertintos kritiškai ir atmestos kaip nepagrįstos, nes jų kaltė pagrįsta ir kitais bylos duomenimis. Antai, dėl vagystės iš L. žemės ūkio bendrovės liudytojų L. J. , S. T. parodymais; dėl plėšimo iš UAB „K.“ nukentėjusiojo J. K. parodymais, parodymo atpažinti protokolu, teismo posėdyje duotais parodymais ir kitų nuteistųjų atpažinimu, ant laužtuvo iš įvykio vietos rastais R. B. biologiniais pėdsakais. Juo labiau kad, pagal nukentėjusiojo parodymus, plėšimas buvo įvykdytas būtent tuo metu, kai mobiliojo ryšio bazinėse stotyse buvo užfiksuoti nuteistųjų telefoniniai kontaktai.

Pagal nuteistųjų mobiliojo ryšio telefonų prisijungimus prie bazinių stočių buvo nustatytas ne tik jų buvimas įvykio vietoje, bet ir judėjimas į ir iš nusikaltimo vietos, o bazinių stočių užfiksuoti duomenys apie nuteistųjų galimą judėjimą atitinka ir policijos pareigūnų G. J. ir S. V. parodymus apie tai, kad vykdami pagal iškvietimą po 12 val. nakties prasilenkė su lėtai važiuojančiais baltos ir raudonos spalvos mikroautobusais. Nuteistųjų naudojimąsi atitinkamais telefonais ir numeriais patvirtino kratų metu paimti ir per apžiūras surinkti duomenys, mobiliojo telefono IMEI kontrolės duomenys, telefonų numerių išklotinės, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolai.

Konkrečiai dėl M. G. naudoto telefono ir numerių, teismo nuomone, patvirtina byloje yra užfiksuotas 2011 m. liepos 12 d. 00:22:14 A. B. skambutis M. G. į telefono Nr. +370 636 35307, taip pat M. G. telefoninis pokalbis iš šio numerio su M. G.; pastaroji aplinkybė paneigia M. G. gynėjo argumentą, kad nuteistasis, skambinant A. B., galėjo atsiliepti svetimu telefonu (šiuo aspektu paneigiama ir aplinkybė dėl to, kad A. B. , kaip nurodė pats, tariamai skambino ne M. G. , o asmeniui, vardu Darius). Tai, kad mobiliojo ryšio telefonas IMEI 35397301640418 nebuvo rastas ir kad iš nurodytų telefonų numerių neskambinta M.

G. tėvams, giminėms, kaip pagrįstai konstatuota, nepaneigia nustatytų reikšmingų faktinių aplinkybių. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą, dar kartą įvertino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą ir pagrįstai skundą atmetė.

Dėl organizuotos grupės

Kasatoriaus nuomone, bylą nagrinėję teismai nenustatė ir motyvuotomis išvadomis nepagrindė M. G. dalyvavimo organizuotoje grupėje, t. y. aplinkybės, kad M. G. su kuo nors tarėsi daryti nusikalstamas veikas, neatskleidė, kokį konkretų vaidmenį jis galėjo joje atlikti darant nusikalstamas veikas, o jo kaltė ir dalyvavimas organizuotoje grupėje buvo nustatyti tik pagal tai, jog jis, praėjus tam tikram laiko tarpui po nusikalstamų veikų padarymo, atsiliepė atitinkamo numerio telefonu.

Pagal BK 25 straipsnio 3 dalį organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Visi organizuotos grupės nariai, nepriklausomai nuo jų vaidmens, laikomi nusikaltimų vykdytojais.

Bylos medžiaga įrodyta, kad nuteistieji šioje byloje, kaip organizuotos grupės nariai, veikdami skirtingos sudėties grupe, padarė šešias sunkias nusikalstamas veikas – vagystes ir plėšimus stambiu mastu. M. G. dalyvavo trijų nusikalstamų veikų padaryme. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad A. B. , M. G. , N. S. , R. B. , M. G. ir asmuo, dėl kurio ikiteisminis tyrimas yra atskirtas į atskirą tyrimą, susitarė bendrai nusikalstamai veiklai – daryti sunkius nusikaltimus, t. y. organizuota grupe grobti didelės vertės svetimą turtą – žemės ūkio paskirties cheminius preparatus bei pinigus.

Siekdami užtikrinti kuo palankesnes sąlygas planuojamai nusikalstamai veiklai daryti bei ateityje išvengti atsakomybės už daromus nusikaltimus, jie pasirengė daryti nusikalstamas veikas – 2010 m. liepos 29 d. A. B. nusikaltimams vykdyti įsigijo automobilį „VW MULTIVAN“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį įregistravo V. K. vardu. Ne anksčiau kaip 2010 m. pradžioje, turėdami tikslą paslėpti pagrobtus daiktus, nuteistieji naudojosi nenustatytu garažu Kėdainiuose. Taip pat jie įsigijo įrankius, skirtus įsilaužti į patalpas – laužtuvus ir žnyples metalui kirpti bei kitas priemones nusikaltimams vykdyti – lazdas, plastikinius užtraukiamus dirželius.

Siekdami išvengti galimo sulaikymo, bendrininkai įgijo ir tik vagysčių bei plėšimų metu naudojosi mobiliaisiais telefonais, SIM kortelėmis, pirštinėmis, kaukėmis, surado asmenis – A. A., K. P. , R. N. bei kitus nenustatytus tyrimo metu, galinčius įgyti ir realizuoti pagrobtus žemės ūkio paskirties cheminius preparatus. Visi jie suvokė, kad nusikaltimus daro bendrai ir organizuota grupe, nusikalstama veikla buvo įvardijama kaip darbas. Tai liudija M. G. mobiliojo telefono „Samsung“ užrašų knygutėje įrašytas A. B. telefonas, prie kurio pažymėta A darbas, V darbas – prie asmens, dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas, telefono numerio, kitų kaltinamųjų telefonų numeriai. 2011 m. lapkričio 16 d. užfiksuotas N. S. ir A.

B. telefoninis pokalbis, kuriame kalbama apie automobilio remontą ir klausiama, ar yra bendrų pinigų. Kaltinamieji patvirtino, kad jie visi yra pažįstami, tarpusavyje bendraudavo. Tai patvirtina ir jų telefonų abonentų skambučių analizės, iš kurių matyti, kad jie bendraudavo tarpusavyje ir nusikaltimų darymo metu. Visos paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad yra nustatyti visi organizuotos grupės požymiai. Taip A. B. , M. G. , N. S. , R. B., M. G. ir asmuo, dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas, pasiskirstę vaidmenimis ir veikdami pagal iš anksto aptartą planą, kaip organizuotos grupės nariai, padarė nusikalstamas veikas, veikdami skirtingos sudėties grupe.

Taigi, nusikalstamų veikų pobūdis, planavimas, darymo mechanizmas, vaidmenų pasiskirstymas (kas dalyvauja vagystėse ir plėšimuose, kas ieško pirkėjo pagrobtiems daiktams, kas prižiūri teritoriją nusikaltimų vykdymo metu; pavyzdžiui, nustatyta, kad vagystės iš ŽŪB „T.“ metu N. S. ir M. G. netoli įvykio vietos buvo skirtinguose automobiliuose (ekipažuose), stebėjo prieigas ir užtikrino bendrininkų atsitraukimą po nusikaltimo padarymo, t. y. atliko aplinkos stebėjimo vaidmenis ir kt.), atskirais etapais veikimas skirtingomis sudėtimis, rengimasis veikų padarymui (t. y. priemonių ir įrankių telkimas, konspiraciniai veiksmai, pavyzdžiui, automobilių registravimai kitų asmenų vardais ir pavardėmis, įgijimas telefonų aparatų ir numerių, kurie naudoti išskirtinai nusikalstamų veikų darymo metu ir pan.), taip pat jų susietumas (ryšys), nes buvo pažįstami, turėjo vienas kito kontaktinius duomenis, bendravo dažnai ir daug, buvo tose pačiose vietose ir tuo pačiu metu kaip ir nusikalstamų veikų padarymo vietos ir laikas, patvirtina jų susitarimą bendrai daryti sunkius nusikaltimus ir šių nusikaltimų darymą ir atitinka BK 25 straipsnio 3 dalyje nustatytus organizuotos grupės požymius. Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismai tinkamai nustatė organizuotos grupės požymius M. G. ir kitų nuteistųjų veikose ir tinkamai kvalifikavo jų padarytas veikas.

Dėl nuteistajam M. G. paskirtos bausmės

Anot kasatoriaus, nuteistajam M. G. paskirta per griežta bausmė, nesilaikyta BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punkto. Teismai skirdami bausmę neatsižvelgė į M. G. sveikatos būklę, į tai, kad jis yra pakeitęs gyvenimo būdą ir vertybes, išsiugdęs naujus socialinius įgūdžius ir integravęsis į visuomenės gyvenimą, laikosi visuotinai priimtinų elgesio normų, sukūrė šeimą, augina mažametį sūnų.

BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas nustato, kad vienas iš bausmės tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas. Teisinga yra bausmė, kuri atitinka padaryto nusikaltimo ir kaltininko pavojingumą. Bausmės skyrimo kriterijai ir pagrindai numatyti BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Pagal BK 55 straipsnį asmeniui pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Tuo tarpu asmeniui, padariusiam sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, ir recidyvistui teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Dėl nusikaltimų, už kuriuos buvo nuteistas M. G. , baudžiamasis įstatymas numato vienintelę laisvės atėmimo bausmę. Todėl būtent tokia bausmė ir buvo paskirta nuteistajam. BK 61 straipsnio 2 dalis nustato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Nors BK 178 straipsnio 3 dalies sankcija numato laisvės atėmimą iki aštuonerių metų, teismas už pirmą vagystę paskyrė laisvės atėmimą dvejiems metams, už antrą – laisvės atėmimą vieneriems metams. BK 180 straipsnio 3 dalies sankcija numato laisvės atėmimą nuo dvejų iki dešimties metų, o teismas M. G. paskyrė trejus metus ir šešis mėnesius laisvės atėmimo. Taigi, už kiekvieną nusikaltimą, padarytą organizuota grupe, teismas M. G. skyrė bausmes mažesnes negu atitinkamos BK specialiosios dalies straipsnio sankcijos vidurkis ir net artimas bausmės minimumui.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad M. G. paskirtos bausmės nepažeidžia teisingumo principo, jos atitinka padarytų nusikaltimų pavojingumą ir kaltininko asmenybę, todėl negali būti pripažįstamos per griežtomis.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo M. G. gynėjo advokato Nerijaus Jurčiukonio kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Alvydas Pikelis

Jonas Prapiestis

Vytautas Piesliakas