A-502-1653-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A502-1653/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01310-2012-3

Procesinio sprendimo kategorija 6.1; 6.4.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gegužės 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. G. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir uždarajai akcinei bendrovei „Baltų lankų“ leidyba dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja I. G. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2012 m. balandžio 10 d. sprendimą Nr. (11.1)I-2295; 2) panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 2012 m. vasario 8 d. sprendimą Nr. (7.2-)3-12819 ir su šio sprendimo priėmimu susijusius: VSDFV Vilniaus skyriaus 2011 m. gruodžio 7 d. sprendimą Nr. 6-26-4605, 2011 m. spalio 25 d. sprendimo Nr. 5-27-18635 dalį, 2011 m. lapkričio 7 d. sprendimo Nr. 5-27-19287 dalį, 2011 m. lapkričio 23 d. sprendimo Nr. 5-27-20407 dalį, 2011 m. lapkričio 23 d. sprendimo Nr. 5-27-20409 dalį, 2011 m. lapkričio 23 d. sprendimo Nr. 5-27-20412 dalį dėl I. G. duomenų apie draudžiamąsias pajamas ir socialinio draudimo įmokų patikslinimo; 3) įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių atkurti visą paminėtais sprendimais (jų dalimis) panaikintą pareiškėjos socialinio draudimo stažą, perskaičiuoti ir kompensuoti visą pareiškėjai susidariusią motinystės pašalpos nepriemoką per laikotarpį nuo 2011 m. lapkričio 1 d. – 18 005,93 Lt bei sumokėti priklausančius mokesčius per laikotarpį nuo 2011 m. gegužės 27 d.

Skunde (I t., b. l. 1–6; II t., b. l. 1–6, 134–139) pareiškėja paaiškino, kad VSDFV Vilniaus skyrius informavo ją, jog dėl uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Baltų lankų“ leidyba (toliau – ir Bendrovė) pateikto duomenų tikslinimo sumažėjo jos draudžiamosios pajamos bei perskaičiuota gaunama motinystės pašalpa. Iš draudžiamųjų pajamų buvo pašalintos iš Bendrovės gautos pajamos, t. y. 2010 m. rugsėjo 16 d. gautas 1 200 Lt atlyginimas, 2010 m. gruodžio 23 d. gautas 3 432 Lt atlyginimas, 2011 m. vasario 28 d. gautas 3 922 Lt atlyginimas ir 2011 m. kovo 14 d. gautas 8 023 Lt atlyginimas.

Skundžiamais atsakovo sprendimais buvo pašalinti duomenys apie pareiškėjos valstybinį socialinį draudimą 2009 m. kovo 4 d., 2009 m. spalio 13 d., 2009 m. gruodžio 23 d., 2010 m. kovo 31 d., 2010 m. rugsėjo 16 d., 2010 m. gruodžio 23 d., 2011 m. vasario 28 d., 2011 m. kovo 14 d., t. y. šiomis dienomis gautas iš Bendrovės atlygis atimtas iš draudžiamųjų pajamų, o ji šiais laikotarpiais pripažinta socialiai nedrausta. Tokie veiksmai lėmė ir motinystės pašalpos dydžio perskaičiavimą 2011 m. gruodžio 7 d. sprendimu Nr. 6-26-4605.

Iki perskaičiavimo nuo 2011 m. gegužės 27 d. iki 2013 m. gegužės 26 d. buvo nustatyta 3 676,84 Lt dydžio per mėnesį motinystės pašalpa iki vaikui sukaks vieneri metai ir 3 064,04 Lt dydžio pašalpa iki vaikui sukaks dveji metai. Pašalinus socialinio draudimo duomenis motinystės pašalpa iki vaikui sukaks vieneri metai sumažėjo iki 2 609,23 Lt, o pašalpa iki vaikui sukaks dveji metai – iki 2 174,36 Lt. Pareiškėjos skaičiavimais, ji neteko 18 005,93 Lt motinystės pašalpos per laikotarpį nuo 2011 m. lapkričio 1 d. iki 2013 m. gegužės 26 d. neatskaičius mokesčių.

I. G. paaiškino, kad 2009 m. kovo 4 d., 2009 m. spalio 13 d., 2009 m. gruodžio 23 d., 2010 m. kovo 31 d., 2010 m. rugsėjo 16 d., 2010 m. gruodžio 23 d., 2011 m. vasario 28 d., 2011 m. kovo 14 d. gavo pajamas iš Bendrovės pagal šias autorines sutartis: 2007 m. spalio 2 d. autorinė (vertimo ir leidybos) sutartis Nr. AS-335, 2009 m. sausio 9 d. autorinė (vertimo ir leidybos) sutartis Nr. AS-2, 2009 m. gegužės 26 d. autorinė (vertimo ir leidybos) sutartis Nr. AS-194, 2009 m. rugsėjo 21 d. leidybos sutartis Nr. 351, 2010 m. kovo 10 d. autorinė kūrinio užsakymo sutartis Nr. AS-81, 2011 m. sausio 3 d. autorinė kūrinio užsakymo sutartis Nr. AS-1, 2011 m. sausio 3 d. autorinė kūrinio užsakymo sutartis Nr. AS-2.

Šios sutartys aiškiai ir tiesiogiai įtvirtina pareiškėjos ir Bendrovės susitarimą dėl autoriaus teisių perdavimo ir yra autorinės – kūrinio užsakymo sutartys, o ne licencinės sutartys. Bendrovė pagal jas mokėjo socialinio draudimo mokestį iki 2011 m. rugsėjo mėn., kas įrodo, jog tarp pareiškėjos ir Bendrovės buvo sudarytos autorinės, o ne licencinės sutartys. VSDFV neteisingai interpretavo tarp šalių sudarytų sutarčių turinį bei neteisingai aiškino Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (toliau – ir Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas, ATGTĮ) nuostatas.

Pagal ATGTĮ 38 straipsnį, autorių turtinės teisės gali būti perduodamos sutartimi, paveldėjimo tvarka ir įstatymų nustatyta tvarka. Autorių turtinių teisių perdavimas gali būti visiškas arba dalinis, atlygintinis arba neatlygintinis. ATGTĮ 39 straipsnyje nustatyta, kad pagal autorinę sutartį viena šalis (autorius ar jo teisių turėtojas) perduoda arba suteikia autorių turtines teises į literatūros, mokslo ar meno kūrinį arba įsipareigoja sukurti sutartyje nurodytą kūrinį ir perduoti ar suteikti autorių turtines teises į jį kitai šaliai (teisių perėmėjui ar licenciatui), o kita šalis įsipareigoja naudoti kūrinį arba pradėti juo naudotis sutartyje nustatytomis sąlygomis ir sumokėti nustatytą autorinį atlyginimą, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip.

ATGTĮ 40 straipsnis nustato, kad ne tik licencija, bet ir teisių perleidimas gali būti apibrėžtas tam tikru terminu bei teritorija, t. y. teisės normos leidžia šalims pasirinkti labiausiai priimtiną tarpusavio teisių ir įsipareigojimų turinį. Taip pat yra galimas ir dalinis autorių teisių perdavimas, ir kitokie susitarimo dėl teisių perdavimo modeliai. Leidybos sutartys atitinka ATGTĮ 43–47 straipsnių nuostatas ir laikytinos autorinėmis. Pareiškėja pabrėžė, jog teisės normos nustato, kad teisių perdavimas gali būti terminuotas ir neterminuotas.

Pasak pareiškėjos, teisės aktai nenumato VSDFV teisės aiškinti, o juo labiau keisti tarp šalių sudarytų sutarčių. Pareiškėja ir Bendrovė, sudarydamos sutartis, aiškiai aptarė savo teises ir pareigas, Bendrovė tinkamai vykdė savo įsipareigojimus bei sumokėjo socialinio draudimo įmokas. Nustatant sutarčių turinį turi būti įvertinti tikrieji šalių ketinimai sudarant sutartį, sutarties tikslas, sudarymo aplinkybės. Nei VSDFV, nei VSDFV Vilniaus skyrius neatsižvelgė į tai, kad sutartys yra teisėtos, įtvirtina tikrąjį šalių susitarimą, atitinka tikrąją šalių valią, galiojančias teisės normas ir šalims turi įstatymo galią.

Atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Atsiliepime (I. t., b. l. 92–99; II t., b. l. 22–23, 145–150) paaiškino, kad Bendrovė, siekdama išsiaiškinti autorinių atlyginimų apmokestinimo socialinio draudimo įmokoms tvarką, 2011 m. rugsėjo 5 d. pateikė VSDFV paklausimą. Gavusi VSDFV 2011 m. rugsėjo 22 d. išaiškinimą Nr. (9.8)I-5749, ji pateikė VSDFV Vilniaus skyriui eilę prašymų, kuriais prašė pašalinti iš Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro (toliau – ir Registras) duomenų bazės apdraustųjų asmenų draudžiamąsias pajamas ir nuo jų sumokėtas socialinio draudimo įmokas. Atsakovas Bendrovės prašymus dėl apdraustųjų asmenų duomenų tikslinimo laikė pagrįstais, todėl duomenys pagal šiuos prašymus buvo tikslinami nustatyta tvarka. Registro duomenų bazėje atlikus duomenų tikslinimą, sumažėjo pareiškėjos draudžiamosios pajamos, turėtos nuo 2010 m. balandžio 1 d. iki 2011 m. kovo 31 d., pagal kurias pareiškėjai buvo apskaičiuota ir paskirta motinystės pašalpa. Atsakovas nesutiko su pareiškėjos argumentu, kad priimant skundžiamus sprendimus nebuvo atsižvelgta, jog sudarytos sutartys įtvirtina tikrąjį šalių susitarimą ir valią. Priešingai, nagrinėdamas Bendrovės prašymus dėl duomenų tikslinimo, VSDFV Vilniaus skyrius atsižvelgė į vienos iš sutarčių šalies – Bendrovės poziciją, kad sudarytos sutartys pagal savo turinį yra licencinės sutartys, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymas, VSDĮ) 8 straipsnio 1 dalies 27 punktu socialinio draudimo įmokos nuo autoriams mokamo atlyginimo pagal suteiktas licencijas neturi būti skaičiuojamos.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV prieštaravo pareiškėjos skundo tenkinimui.

Atsiliepime (I. t., b. l. 81–84; II t., b. l. 25–26, 151–154) paaiškino, kad pagal ATGTĮ 39 straipsnio 2 dalį, turtines teises autorius gali perduoti kitiems asmenims pagal autorinę sutartį dėl teisių perdavimo arba suteikti pagal autorinę licencinę sutartį (išimtinė arba neišimtinė licencija). Remiantis ATGTĮ 2 straipsnio 20 dalimi licencija – autorių teisių subjekto (licenciaro) leidimas, suteikiantis kūrinio naudotojui (licenciatui) teisę naudoti kūrinio originalą arba jo kopijas (licencijos dalyką) nurodytoje teritorijoje tokiu būdu ir tokiomis sąlygomis, kaip numatyta licencinėje sutartyje.

Autorine sutartimi dėl teisių perdavimo turtinės teisės į kūrinį, kuris yra autorių teisių objektas, perduodamos kitam asmeniui negrįžtamai. Tuo tarpu autorine licencine sutartimi, VSDFV nuomone, autorius kitiems asmenims tik suteikia teises pasinaudoti kūriniu. Todėl, tuo atveju, kai autorinėje sutartyje yra nurodytas turtinių teisių naudojimosi laikotarpis, tai reiškia, kad šios teisės tik suteikiamos naudotis, o ne perduodamos, nes pasibaigus sutartyje nurodytam laikotarpiui, pagal sutartį turėjęs autoriaus turtines teises asmuo jau negali jomis naudotis.

Pareiškėjos sutartyse yra nurodytas laikotarpis, kuriam yra perduodamos naudotis autoriaus turtinės teisės, todėl šios sutartys laikytinos autorinėmis licencinėmis sutartimis. Išsamus autorinių sutarčių dalyko reglamentavimas ATGTĮ lemia tai, kad autorinėje sutartyje išsamiai neaptarus teisių perdavimo ar suteikimo ypatumų (nenustačius terminų, teritorijos, neįvardijus perduodamų teisių bei kūrinio panaudojimo būdo, nenumačius, kad susitariama dėl teisių perdavimo ar išimtinės licencijos) teigtina, kad tai yra autorinė sutartis dėl neišimtinės licencijos suteikimo, leidžianti terminuotai pasinaudoti Lietuvos teritorijoje autorių turtinėmis teisėmis tiek, kiek tai būtina sutarties tikslui pasiekti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.157 straipsniu šalys savo susitarimu negali pakeisti, apriboti ar panaikinti imperatyviųjų teisės normų galiojimo ir taikymo. Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnį, mokestis, kurio nustatymas priklauso Lietuvos Respublikos kompetencijai, gali būti nustatomas tik įstatymu. Valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo prievolė ir atvejai, kada šios įmokos gali būti nemokamos, nustatyti VSDĮ. Taigi asmenys, sudarydami civilinę sutartį, negali pakeisti įstatymu nustatyto teisinio reguliavimo dėl valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo, nes tokia sutartis prieštarautų imperatyvioms įstatymo normoms.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Baltų lankų“ leidyba su pareiškėjos skundu nesutiko.

Atsiliepime (I. t., b. l. 172–174; II t., b. l. 18–20) nurodė, kad su pareiškėja buvo sudarytos licencinės sutarys dėl išimtinių teisių suteikimo: sutartyse nurodoma, jog perduodamos išimtinės autoriaus turtinės teisės; sutartyse nurodomos sąlygos, apribojančios UAB „Baltų lankų“ leidykla teisę išleisti kūrinį didesniu nei nurodytu tiražu; termino nustatymas labiau būdingas licencinei sutarčiai, nes tokiu būdu autoriui suteikiama galimybė perduoti teisę naudotis kūriniu ir gauti iš to pajamas tam tikrą laiką, o vėliau susigrąžinti suteiktas teises į kūrinį. Nors kai kuriose sutartyse numatyta, kad teisė platinti kūrinį perduodama neribotam terminui, tačiau tai siejama su iki teisių suteikimo termino pabaigos išleistų, bet iki galo nerealizuotų kūrinio egzempliorių, platinimu. Pasibaigus teisių suteikimo terminui UAB „Baltų lankų“ leidyba negalės išleisti naujo kūrinio tiražo, todėl ir negalės platinti didesnio kiekio kūrinių egzempliorių. Tai, kad pagal sutartis perduodamos konkrečiai išvardytos teisės į kūrinį, irgi parodo, kad sutartis labiau atitinka autorinės licencinės, o ne autorinės sutarties dėl teisių perdavimo, pobūdį. Bendrovė atkreipė dėmesį į tai, kad ateityje siekia bendradarbiauti su autore I. G., todėl norėdama išspręsti susidariusią situaciją 2012 m. birželio 12 d. sumokėjo valstybinio socialinio draudimo įmokas nuo pareiškėjai išmokėto atlyginimo, kad VSDFV galėtų perskaičiuoti pareiškėjos draudžiamąsias pajamas ir tarp šalių būtų išspręstas ginčas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. vasario 3 d. sprendimu pareiškėjos I. G. skundą tenkino iš dalies: panaikino VSDFV Vilniaus skyriaus 2011 m. spalio 25 d. sprendimo Nr. 5-27-18635 dalį, kuria patikslinti Registro duomenys apie I. G., panaikino VSDFV Vilniaus skyriaus 2011 m. lapkričio 7 d. sprendimo Nr. 5-27-19287 dalį, kuria patikslinti Registro duomenys apie I. G., panaikino VSDFV Vilniaus skyriaus 2011 m. lapkričio 23 d. sprendimų Nr. 5-27-20407, 5-27-20412 ir 5-27-20409 dalis, kuriomis patikslinti Registro duomenys apie I. G., panaikino VSDFV Vilniaus skyriaus 2011 m. gruodžio 7 d. sprendimą Nr. 6-26-4605 „Dėl I. G. teisės į motinystės (tėvystės) pašalpos perskaičiavimo“, panaikino VSDFV Vilniaus skyriaus 2012 m. vasario 8 d. sprendimą Nr. (7.2-)3-12819 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo nuo pajamų pagal autorines sutartis“, panaikino VSDFV 2012 m. balandžio 10 d. sprendimą Nr. (11.1)I-2295 „Dėl motinystės (tėvystės) pašalpos“; įpareigojo VSDFV Vilniaus skyrių įskaityti pareiškėjos pajamas, kurios buvo pašalintos iš Registro duomenų bazės VSDFV Vilniaus skyriaus 2011 m. spalio 25 d. sprendimu Nr. 5-27-18635, 2011 m. lapkričio 7 d. sprendimu Nr. 5-27-19287 bei 2011 m. lapkričio 23 d. sprendimais Nr. 5-27-20407, 5-27-20412 ir 5-27-20409, ir atitinkamai įskaityti socialinio draudimo stažą bei perskaičiuoti ir išmokėti pareiškėjai susidariusią motinystės (tėvystės) pašalpos nepriemoką per laikotarpį nuo 2011 m. lapkričio 1 d. iki 2013 m. gegužės 26 d. (II t., b. l. 168–177).

Teismas sutiko su atsakovo argumentu, kad vadovaujantis VSDĮ 8 straipsnio 1 dalies 27 punktu socialinio draudimo įmokos nuo autoriams mokamo atlyginimo pagal suteiktas licencijas neturi būti skaičiuojamos, tačiau nepritarė atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens pozicijai, kad tarp Bendrovės ir pareiškėjos sudarytos sutartys laikytinos autorinėmis licencinėmis sutartimis. ATGTĮ 39 straipsnyje nustatyta, kad pagal autorinę sutartį viena šalis (autorius ar jo teisių turėtojas) perduoda arba suteikia autorių turtines teises į literatūros, mokslo ar meno kūrinį arba įsipareigoja sukurti sutartyje nurodytą kūrinį ir perduoti ar suteikti autorių turtines teises į jį kitai šaliai (teisių perėmėjui ar licenciatui), o kita šalis įsipareigoja naudoti kūrinį arba pradėti juo naudotis sutartyje nustatytomis sąlygomis ir sumokėti nustatytą autorinį atlyginimą, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip (1 dalis).

Šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nurodytas turtines teises autorius gali perduoti kitiems asmenims pagal autorinę sutartį dėl teisių perdavimo arba suteikti pagal autorinę licencinę sutartį (išimtinė arba neišimtinė licencija). Licencija laikoma išimtine tik tuo atveju, jei tai tiesiogiai nurodyta sutartyje. Asmuo, kuriam perduotos autorių turtinės teisės, laikomas autorių turtinių teisių perėmėju (2 dalis). Autorinės sutarties dalykas – autorių turtinių teisių į kūrinį (kūrinius) perdavimas arba autorių turtinių teisių į kūrinį suteikimas pasinaudoti (autorinėje licencinėje sutartyje).

Autorine sutartimi dėl teisių perdavimo autorius ar kitas asmuo, turintis autorių teises, perduoda turtines teises į kūrinį, o autorine licencine sutartimi autorius ar jo teisių perėmėjas suteikia teises pasinaudoti kūriniu tretiesiems asmenims. Teismo įsitikinimu, autorinės licencinės sutartys paprastai sudaromos tuomet, kai kūrinys jau yra sukurtas ir autoriaus turtinės teisės jau yra komercinėje apyvartoje. Autorius jau yra jas perdavęs kitam asmeniui ir šis gali išduoti licencijas naudoti kūrinį kitiems. Autorine licencine sutartimi paprastai autorius ar jo teisių perėmėjas suteikia teises pasinaudoti kūriniu tretiesiems asmenims.

Vertinant pareiškėjos ir Bendrovės sudarytas sutartis matyti, kad pareiškėja savo autorines teises perdavė ar perleido Bendrovei, todėl, akivaizdu, kad tarp šalių buvo sudarytos autorinės, o ne autorinės licencinės sutartys. Iš sudarytų sutarčių matyti, kad Bendrovė užsakė, o pareiškėja įsipareigojo išversti iš japonų kalbos į lietuvių kalbą tam tikrus kūrinius, t. y. pareiškėja įsipareigojo sukurti kūrinį, kurio komercinėje apyvartoje nėra. Pagal teisinį reguliavimą leidybos sutartis yra viena iš autorinių sutarčių rūšių (ATGTĮ 43 str.), to neneigia nei atsakovas, nei VSDFV.

Bendrovė 2012 m. birželio 11 d. pateikė elektroninį prašymą Nr. 12/06/01 įrašyti pareiškėjai į Registrą 23 918,79 Lt draudžiamųjų pajamų ir 7 334,12 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų už 2009 m. kovo, spalio, gruodžio mėnesius, 2010 m. kovo, rugsėjo, gruodžio mėnesius bei 2011 m. vasario, kovo mėnesius, nurodydama duomenų tikslinimo priežastį – sutartys pagal savo turinį yra autorinės. Šie Bendrovės veiksmai tik dar kartą patvirtina, kad tarp šalių buvo sudarytos autorinės (leidybos, vertimo) sutartys.

Teismas pažymėjo, kad pagal ATGTĮ 40 straipsnio 1 dalį autorinėje sutartyje turi būti numatytas sutarties galiojimo terminas ir galiojimo teritorija, o pagal to paties straipsnio 2 dalies nuostatas, nesusitarus dėl sutarties termino, bet kuri iš šalių sutartį gali nutraukti prieš vienerius metus raštu apie tai pranešusi kitai sutarties šaliai. ATGTĮ 40 straipsnio 2 dalyje taip pat nustatyta, kad jei sutartyje nenurodyta galiojimo teritorija, laikoma, kad turtinės teisės yra perduotos Lietuvos Respublikos teritorijoje, t. y. autoriui lieka turtinės teisės ne Lietuvoje.

Terminuotas teisių perdavimo pagal sutartį pobūdis nulemia autoriaus teisių grįžimo autoriui galimybę. Atsižvelgdamas į tai teismas padarė išvadą, kad autorių teisių perdavimas autorine sutartimi dėl teisių perdavimo nėra negrįžtamas teisių perėjimas trečiajam asmeniui, todėl VSDFV argumentą, kad sutartyje nurodžius teisių perdavimo terminą, ji laikytina autorine licencine sutartimi, atmetė. VSDĮ 7 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apdraustųjų asmenų, nurodytų šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 4 straipsnio 5 dalyje, socialinio draudimo įmokos apskaičiuojamos ir privalomai sumokamos nuo pajamų, gautų iš sporto ir (ar) atlikėjo veiklos, ir (ar) pajamų, gautų pagal autorines sutartis.

Asmenų, nurodytų šio įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje, socialinio draudimo įmokų bazę sudaro 50 procentų pajamų už sporto ir (ar) atlikėjo veiklą ir (ar) pagal autorinę sutartį sumos. Apdraustųjų asmenų, turinčių meno kūrėjo statusą, socialinio draudimo įmokų bazę sudaro 50 procentų šių pajamų pagal autorinę sutartį sumos. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėja pagal sudarytas autorines sutartis kūrinių perdavimo-priėmimo aktais kūrinių vertimus perdavė Bendrovei ir gavo iš jos atitinkamus honorarus.

Taigi tarp pareiškėjos ir Bendrovės buvo sudarytos autorinės sutartys, todėl socialinio draudimo įmokos turėjo būti sumokėtos nuo gautų pajamų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas) 3 straipsnio 2 ir 4 dalimi pareiškėjos gautos pajamos pagal sudarytas autorines sutartis priskirtinos draudžiamosioms pajamoms, todėl atsakovo priimti duomenų tikslinimo sprendimai (kiek tai susiję su pareiškėja), kuriais iš Registro duomenų bazės buvo pašalinti duomenys apie pareiškėjos draudžiamąsias pajamas ir valstybinio socialinio įmokas pagal Bendrovės elektroninius prašymus, yra neteisėti.

Atsakovui priėmus duomenų tikslinimo sprendimus, atitinkamai sumažėjo pareiškėjos draudžiamosios pajamos per laikotarpį nuo 2010 m. balandžio 1 d. iki 2011 m. kovo 31 d., kuris buvo aktualus pareiškėjos motinystės pašalpos vaiko priežiūrai skaičiavimui. Teismas nurodė, kad panaikinus skundžiamus sprendimus, atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius įpareigotinas įskaityti pareiškėjos pajamas, gautas pagal autorines sutartis, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, į socialinio draudimo stažą bei perskaičiuoti ir išmokėti pareiškėjai susidariusią motinystės (tėvystės) pašalpos nepriemoką per laikotarpį nuo 2011 m. lapkričio 1 d. iki 2013 m. gegužės 26 d. (permoka nuo 2011 m. gegužės 27 d. iki 2011 m. spalio 31 d. išieškota iš Bendrovės), o šio reikalavimo dalis – sumokėti priklausančius mokesčius per laikotarpį nuo 2011 m. gegužės 27 d. pareikšta netinkamam atsakovui, todėl netenkinta.

III. Atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti.

Apeliacinis skundas (II t., b. l. 181–183) grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Vilniaus apygardos administracinio teismo išvados, kad tarp šalių buvo sudarytos autorinės (leidybos, vertimo) sutartys, yra nemotyvuotos. Teisės aktai nenustato pareigos kūrinį sukūrusiam autoriui sudaryti autorinę sutartį dėl teisių perdavimo, taip pat nenumato ir draudimo autoriui sudaryti autorinę licencinę sutartį, jei po tam tikro laikotarpio autorius ketina susigrąžinti turtines teises į kūrinį.

2. CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas užtikrina šalims teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, todėl, aiškinant sutartį, nevalia ignoruoti sutarties šalių valios ir vadovautis vien įstatymo nuostatomis. Tik sutarties šalys sprendžia, kokio pobūdžio sutartį jos nori sudaryti. Šiuo atveju teismas nesiaiškino ir netyrė, kokias sutartis siekė pasirašyti I. G. ir UAB „Baltų lankų“ leidyba, kokie buvo tikrieji šalių ketinimai ir tikslai sudarant šias sutartis.

3. Teismas privalėjo pasiūlyti pareiškėjai I. G. ir Bendrovei pateikti papildomus paaiškinimus dėl to, kokie gi buvo tikrieji jų ketinimai ir tikslai sudarant sutartis. Be to, matydamas, kad šalys skirtingai supranta sudarytas sutartis, teismas pirmiausia privalėjo pasiūlyti sutarčių šalims kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl sutarčių sąlygų pakeitimo ar spragų pašalinimo, ir tik šalims atsisakius tai padaryti, galėjo pats imtis sutarčių vertinimo.

4. UAB „Baltų lankų“ leidyba šioje byloje laikosi pozicijos, kad su pareiškėja buvo sudarytos autorinės licencinės sutartys.

5. Pagal ATGTĮ autorine sutartimi dėl teisių perdavimo turtinės teisės į kūrinį, kuris yra autorių teisių objektas, perduodamos kitam asmeniui negrįžtamai, tuo tarpu autorine licencine sutartimi autorius kitiems asmenims tik suteikia teises pasinaudoti kūriniu. Taigi, kai autorinėje sutartyje yra nurodytas turtinių teisių naudojimosi laikotarpis, reiškia, kad šios teisės tik suteikiamos naudotis, o ne perduodamos, nes pasibaigus sutartyje nurodytam laikotarpiui, pagal sutartį turėjęs autoriaus turtines teises asmuo jau negali jomis naudotis.

Pareiškėja I. G. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime (III t., b. l. 1–4) pažymi, kad nors UAB „Baltų lankų“ leidyba savo pateiktuose procesiniuose dokumentuose aiškino, kad ginčo sutartys yra licencinės, tačiau sistemiškai nagrinėjant šiuos pareiškimus ir sutarčių tekstą, taip pat vertinant aplinkybių visumą, akivaizdu, jog tokie Bendrovės teiginiai yra melagingi. Atsakovas netiksliai ir tendencingai interpretuoja ATGTĮ nuostatas. Tik turėdama UAB „Baltų lankų“ leidybai palankų teismo sprendimą, konstatuojantį, jog tarp pareiškėjos ir Bendrovės buvo sudarytos licencinės sutartys, Bendrovė galėjo pagristai kreiptis į atsakovą dėl duomenų tikslinimo, o atsakovas galėjo tokius prašymus patenkinti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV palaiko atsakovo skundą.

Atsiliepime (III t., b. l. 9–12) nurodo, kad tuo atveju, kai autorinėje sutartyje yra nurodytas turtinių teisių naudojimosi laikotarpis, tai reiškia, kad šios teisės tik suteikiamos naudotis, o ne perduodamos, nes pasibaigus sutartyje nurodytam laikotarpiui, pagal sutartį turėjęs autoriaus turtines teises asmuo jau negali jomis naudotis. Pareiškėjos sutartyse yra nurodytas laikotarpis, kuriam yra perduodamos naudotis autoriaus turtinės teisės, todėl šios sutartys laikytinos autorinėmis licencinėmis sutartimis. Pagal VSDĮ 29 straipsnio 1 dalies 2 ir 21 punktus, VSDFV administruoja valstybinio socialinio draudimo įmokas bei nagrinėja, aiškina ir sprendžia klausimus, susijusius su socialinį draudimą reglamentuojančių teisės aktų taikymu. Taigi VSDFV tiek, kiek tai susiję su valstybinio socialinio draudimo įmokų skaičiavimu, turi teisę aiškinti ir vertinti sudarytas autorines sutartis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Administracinis ginčas kilo dėl viešojo administravimo subjekto sprendimų bei jo įpareigojimo atlikti atitinkamus veiksmus, todėl byloje turi būti tikrinami ginčijamų administracinių aktų teisėtumas bei pagrįstumas, aiškinamasi, ar atsakovas kompetentingas atlikti reikalaujamus veiksmus, ar turi pareigą, o pareiškėjas teisę reikalauti tokių veiksmų atlikimo.

Tiek atsakovas tiek tretysis suinteresuotas asmuo atsikirtimus dėl ginčijamų aktų grindė VSDĮ 8 straipsnio 1 dalies 27 punktu, numatančiu, kad socialinio draudimo įmokos neskaičiuojamos nuo autoriams ir gretutinių teisių subjektams mokamo atlyginimo už kūrinių ir gretutinių teisių objektų panaudojimą pagal suteiktas licencijas panaudoti kūrinius ar gretutinių teisių objektus, taip pat nuo autoriams ir gretutinių teisių subjektams mokamo kompensacinio atlyginimo už knygų panaudą bibliotekose, kūrinių atgaminimą reprografijos būdų ir kūrinių bei gretutinių teisių objektų atgaminimą asmeniniais tikslais, pajamų, gautų už perduotą ar pagal licencinę sutartį suteiktą teisę naudotis pramoninės nuosavybės objektu.

Taigi, nagrinėjamu atveju tik nustatęs, kad pareiškėjai pagal byloje aptartas sutartis buvo mokamas atlyginimas už jos kūrinių panaudojimą pagal suteiktas licencijas panaudoti kūrinius, atsakovas turėtų pagrindą priimti ginčijamus sprendimus tikslinti pareiškėjos duomenis Registro duomenų bazėje šalinant jos draudžiamąsias pajamas ir socialinio draudimo įmokas ir perskaičiuoti I. G. motinystės pašalpą vaiko priežiūros atostogų laikotarpiui.

Iš pateiktų tarp pareiškėjos ir trečiojo suinteresuoto asmens sudarytų sutarčių matyti, kad Bendrovė užsakė, o pareiškėja įsipareigojo išversti iš japonų kalbos į lietuvių kalbą tam tikrus kūrinius, t. y. pareiškėja įsipareigojo sukurti kūrinį, kurio komercinėje apyvartoje nėra, ir perduoti jį bei išimtines autoriaus teises į kūrinį. Pagal ATGTĮ 43 straipsnį leidybos sutartis yra viena iš autorinių sutarčių rūšių, o pateiktose sutartyse nėra numatyta, kad pareiškėja suteikia leidyklai licenciją kūrinių panaudojimui. Pažymėtina, kad kilus ginčui dėl sutarčių tarp jas sudariusių šalių, tokį ginčą galėtų spręsti teismas, tačiau atsakovui ar trečiajam asmeniui, kaip viešojo administravimo subjektams, tokia kompetencija nėra suteikta. Be to, ginčijami aktai neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio keliamų bendrųjų individualaus administracinio akto reikalavimų, nėra pagrįsti objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, kas taip pat sudaro pagrindą jų naikinimui (ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais aiškinant teisės normas ir vertinant pateiktų sutarčių pobūdį, todėl jų nekartoja ir pritaria teismo išvadai, kad tarp šalių buvo sudarytos autorinės sutartys, pagal kurias gautos pajamos yra apdraustųjų asmenų, nurodytų VSDĮ 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 4 straipsnio 5 dalyje, socialinio draudimo įmokų apskaičiavimo ir privalomo sumokėjimo objektas (VSDĮ 7 straipsnio 3 dalis). Asmenų, nurodytų šio įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje, socialinio draudimo įmokų bazę sudaro 50 procentų pajamų už sporto ir (ar) atlikėjo veiklą ir (ar) pagal autorinę sutartį sumos. Pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 3 straipsnio 2 ir 4 dalį pareiškėjos gautos pajamos pagal sudarytas autorines sutartis priskirtinos draudžiamosioms pajamoms, todėl atsakovo priimti duomenų tikslinimo sprendimai, kuriais iš Registro duomenų bazės buvo pašalinti duomenys apie pareiškėjos draudžiamąsias pajamas ir valstybinio socialinio įmokas pagal Bendrovės elektroninius prašymus, pažeidė pareiškėjo teises, atitinkamai sumažėjo pareiškėjos draudžiamosios pajamos per laikotarpį nuo 2010 m. balandžio 1 d. iki 2011 m. kovo 31 d., kuris buvo aktualus pareiškėjos motinystės pašalpos vaiko priežiūrai skaičiavimui. Tinkamam pareiškėjos teisių pažeidimo pašalinimui teismas pagrįstai atsakovą VSDFV Vilniaus skyrių įpareigojo įskaityti pareiškėjos pajamas, gautas pagal autorines sutartis, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, į socialinio draudimo stažą bei perskaičiuoti ir išmokėti pareiškėjai susidariusią motinystės (tėvystės) pašalpos nepriemoką per laikotarpį nuo 2011 m. lapkričio 1 d. iki 2013 m. gegužės 26 d. (ABTĮ 88 straipsnio 2 punktas).

Dėl paminėto pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Veslava Ruskan

Virginija Volskienė