AS-556-1017-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedPripažinti, kad 2013 m. sausio 14 d. adresu: (duomenys neskelbtini), ant namo sienos kabėjęs kelio ženklas Nr. 531 „Rezervuota stovėjimo vieta“ su pridėtine lentele Nr. 811 „Galiojimo zona į abi puses“ (15 m) buvo įrengtas neteisėtai bei neatitiko teisės aktų reikalavimų, todėl Šiaulių miesto savivaldybės administracija neteisėtai vilkino inicijuoti šio ženklo pašalinimą;
Legislator headnote
AI generatedAS-556-1017-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Priteisti iš Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Ž. A. 1 760 Lt žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis), atlyginimui.
Full text
Administracinė byla Nr. AS556-1017/2014
Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01645-2014-9
Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2014 m. spalio 8 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė), Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Ž. A. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 28 d. nutarties dalies administracinėje byloje pagal pareiškėjo Ž. A. skundą atsakovui Šiaulių miesto savivaldybei, atstovaujamai Šiaulių miesto savivaldybės administracijos, dėl žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Pareiškėjas Ž. A. (toliau – ir pareiškėjas) 2014 m. liepos 7 d. išsiuntė teismui skundą, kurį vėliau patikslino, prašydamas:
1. Pripažinti, kad 2013 m. sausio 14 d. adresu: (duomenys neskelbtini), ant namo sienos kabėjęs kelio ženklas Nr. 531 „Rezervuota stovėjimo vieta“ su pridėtine lentele Nr. 811 „Galiojimo zona į abi puses“ (15 m) buvo įrengtas neteisėtai bei neatitiko teisės aktų reikalavimų, todėl Šiaulių miesto savivaldybės administracija neteisėtai vilkino inicijuoti šio ženklo pašalinimą;
2. Priteisti iš Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Ž. A. 1 760 Lt žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis), atlyginimui.
3. Priteisti pareiškėjo Ž. A. naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
II. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2014 m. liepos 28 d. nutarties dalimi pareiškėjo patikslinto skundo dalį dėl priteisimo iš Šiaulių miesto savivaldybės administracijos pareiškėjui 1 760 Lt žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis), atlyginimui, bylinėjimosi išlaidų priteisimo – priėmė teismo žinion. Teismas pareiškėjo patikslinto skundo dalį dėl pripažinimo, kad 2013 m. sausio 14 d. adresu: (duomenys neskelbtini), ant namo sienos kabėjęs kelio ženklas Nr. 531 „Rezervuota stovėjimo vieta“ su pridėtine lentele Nr. 811 „Galiojimo zona į abi puses“ (15 m) buvo įrengtas neteisėtai bei neatitiko teisės aktų reikalavimų, todėl Šiaulių miesto savivaldybės administracija neteisėtai vilkino inicijuoti šio ženklo pašalinimą, atsisakė priimti, nes šis reikalavimas nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 str. 1, 4 d.).
Teismas konstatavo, kad pareiškėjo patikslinto skundo dalis dėl pripažinimo, kad 2013 m. sausio 14 d. adresu: (duomenys neskelbtini), ant namo sienos kabėjęs kelio ženklas Nr. 531 „Rezervuota stovėjimo vieta“ su pridėtine lentele Nr. 811 „Galiojimo zona į abi puses“ (15 m) buvo įrengtas neteisėtai bei neatitiko teisės aktų reikalavimų, todėl Šiaulių miesto savivaldybės administracija neteisėtai vilkino inicijuoti šio ženklo pašalinimą, atsisakytinas priimti, nes toks reikalavimas nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo praktikoje ne kartą yra pažymėjęs, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskirtas nagrinėjimas skundų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo. Reikalavimas, kuriuo nesiekiama išspręsti administracinio ginčo ir kurio patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku (pvz., LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. A14-261/2007, Nr. AS146-669/2009, Nr. AS146-20/2012). Teismas taip pat nurodė, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, jog Šiaulių apygardos teismas 2014 m. birželio 5 d. nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-325-135/2014 (teisminio proceso Nr. 4-70-3-00394-2014-7) nutarė pareiškėjo apeliacinio skundo nepatenkinti ir Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. balandžio 28 d. nutartį palikti nepakeistą. Šioje nutartyje Šiaulių apygardos teismas pažymėjo, jog dėl Ž. A. skundo argumentų, susijusių su (duomenys neskelbtini), įrengto kelio ženklo Nr. 531 teisėtumu, bei nuobaudos skyrimo terminų Šiaulių apylinkės teismas skundžiamojoje nutartyje pasisakė ir su šiomis išvadomis aukštesnės instancijos teismas sutiko. Kaip matyti iš minėtų teismo nutarčių, dėl įrengto kelio ženklo Nr. 531, (duomenys neskelbtini), teisėtumo teismai pasisakė nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje.
III. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 28 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo patikslinto skundo dalį, ir išspręsti klausimą iš esmės - pareiškėjo patikslinto skundo dalį priimti.
Pareiškėjas atskirąjį skundą grindžia tuo, jog administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėję teismai, priešingai nei nurodoma skundžiamoje nutartyje, netyrė kelio ženklo teisėtumo klausimo, nes tai, anot jų, nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas. Kadangi pareiškėjas kėlė kelio ženklo teisėtumo klausimą, tai teismai šiuo klausimu pasisakė tik tiek, kad šio klausimo nenagrinės. Pareiškėjas mano, kad kelio ženklo teisėtumo klausimas yra priskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Ginčo kelio ženklas turėjo įtakos pareiškėjo teisėms ir teisėtiems interesams, nes už šio kelio ženklo pažeidimą pareiškėjas buvo nubaustas administracine tvarka, nenagrinėjant šio kelio ženklo teisėtumo klausimo. Susiklostė tokia situacija, kad pareiškėjui paskirta administracinė sankcija už kelio ženklo pažeidimą, kurio teisėtumo klausimo nei vienas iš teismų netyrė, nevertino ir nesprendė bei atsisako tą daryti. Tokia situacija netoleruotina, pažeidžia asmens teisę į teismą, konstitucinį teisinės valstybės principą.
Atsakovas Šiaulių miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 28 d. nutarties dalį, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį, palikti nepakeistą.
Atsakovas nurodo, kad sutinka su Šiaulių apygardos administracinio teismo nuostata, jog administracinių teismų kompetencijai nepriskirtas nagrinėjimas skundų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo. Reikalavimas, kuriuo nesiekiama išspręsti administracinio ginčo ir kurio patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Kaip teisingai pažymi Šiaulių apygardos administracinis teismas, dėl įrengto kelio ženklo Nr. 531, (duomenys neskelbtini), teisėtumo pasisakė Šiaulių miesto apylinkės teismas 2014 m. balandžio 28 d. nutartyje (administracinėje byloje Nr. 11-17-914/2014), Šiaulių apygardos administracinis teismas su pirmosios instancijos išvadomis sutiko.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Pareiškėjas ginčija Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 28 d. nutarties dalį, kuria pareiškėjo patikslinto skundo dalis dėl pripažinimo, kad 2013 m. sausio 14 d. adresu: (duomenys neskelbtini), ant namo sienos kabėjęs kelio ženklas Nr. 531 „Rezervuota stovėjimo vieta“ su pridėtine lentele Nr. 811 „Galiojimo zona į abi puses“ (15 m) buvo įrengtas neteisėtai bei neatitiko teisės aktų reikalavimų, todėl Šiaulių miesto savivaldybės administracija neteisėtai vilkino inicijuoti šio ženklo pašalinimą, atsisakyta priimti, nes šis reikalavimas nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka.
ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu skundas (prašymas) nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskirtas nagrinėjimas skundų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo. Reikalavimas, kuriuo nesiekiama išspręsti administracinio ginčo ir kurio patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku (žr., pvz., administracines bylas Nr. A14-261/2007; Nr. AS146-669/2009; Nr. AS146-20/2012). Be to, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., administracines bylas Nr. AS822-172/2010; Nr. AS143-560/2010; Nr. A502-447/2010; Nr. A143-2053/2012).
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjo skundo trūkumai buvo nustatyti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 11 d. nutartimi. Iš šios nutarties motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas pakankamai aiškiai ir išsamiai įvardijo pareiškėjo paduoto skundo trūkumus, nurodydamas konkrečias ABTĮ normas, kurių reikalavimų neatitinka skundas, bei paaiškino, kaip minėti trūkumai gali būti pašalinami. Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog skundo reikalavimai turi būti formuluojami atsižvelgiant į ABTĮ 88 straipsnyje numatytas sprendimų rūšis.
Pareiškėjas pirmosios instancijos teismui pateikė patikslintą skundą (b. l. 15-20), suformuluodamas du savarankiškus reikalavimus, t. y.: 1. pripažinti, kad 2013 m. sausio 14 d. adresu: (duomenys neskelbtini), ant namo sienos kabėjęs kelio ženklas Nr. 531 „Rezervuota stovėjimo vieta“ su pridėtine lentele Nr. 811 „Galiojimo zona į abi puses“ (15 m) buvo įrengtas neteisėtai bei neatitiko teisės aktų reikalavimų, todėl Šiaulių miesto savivaldybės administracija neteisėtai vilkino inicijuoti šio ženklo pašalinimą, ir 2. Priteisti iš Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Ž. A. 1 760 Lt žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis), atlyginimui. Iš pareiškėjo patikslinto skundo suformuluoto pirmojo reikalavimo matyti, kad jis siekia juridinio fakto nustatymo.
Dėl šio pareiškėjo reikalavimo ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies taikymo kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad administraciniai teismai priima skundus, kai juose prašoma apginti, pareiškėjo manymu, pažeistą jo subjektinę teisę ar įstatymų saugomą interesą (ABTĮ 3 straipsnio 1 punktas, 5 straipsnio 1 dalis, 22 straipsnio 1 dalis). Skundai, kuriuose prašoma tam tikrų faktų pripažinimo, tam tikrų aplinkybių konstatavimo nepriskirtini administracinių teismų kompetencijai ir negali būti priimti (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pirmiau įvardytą pareiškėjo reikalavimą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.
Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo atskirajame skunde pateiktus argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas bei padarė teisingas išvadas dėl pareiškėjo patikslinto skundo dalies priimtinumo.
Pažymėtina, kad pareiškėjas, patikslindamas skundą, nurodė, jog jo pažeistas teises nagrinėjamu atveju teismas galėtų apginti panaudojant žalos atlyginimo institutą. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, teismas priėmė pareiškėjo patikslinto skundo dalį dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo iš Šiaulių miesto savivaldybės administracijos, todėl teismas nagrinėdamas bylą iš esmės pasisakys dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (veikimo, neveikimo).
Įvertinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad skundžiama teismo nutarties dalis yra pagrįsta ir jos panaikinti nėra pagrindo. Pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas.
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Pareiškėjo Ž. A. atskirąjį skundą atmesti.
Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 28 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Veslava Ruskan
Arūnas Sutkevičius
Virginija Volskienė