eAS-62-552/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-62-552/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03787-2014-5

Procesinio sprendimo kategorija 69.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. kovo 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Ramūno Gadliausko (pranešėjas), rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. S. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas S. S. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir Departamentas) 2014 m. liepos 17 d. sprendimo Nr. (75)-18-1816 dalį, kuria buvo atsisakyta išmokėti neišmokėtą valstybinės pensijos dalį; 2) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Departamento, nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. 7 942,74 Lt neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį. Pareiškėjas paaiškino, kad valstybinė pensija buvo perskaičiuojama vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 4 straipsnio nuostatomis. Pareiškėjo teigimu, minėtos nuostatos prieštarauja konstituciniams teisinės valstybės ir teisėtų lūkesčių apsaugos principams.

Atsakovas Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas atsiliepimu į skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas praleido 3 metų terminą kreiptis į teismą, prasidėjusį nuo pirmos perskaičiuotos pensijos gavimo 2010 m. lapkričio mėn. Atsižvelgiant į tai, jog Konstitucinis Teismas nepripažino antikonstitucinėmis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatas, taip pat į tai, jog nėra pripažintas antikonstituciniu šio straipsnio galiojimas nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2014 m. sausio 1 d., atsakovo manymu, nėra pagrindo priteisti pareiškėjui prašomos pensijos dalies.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. spalio 15 d. nutartimi sustabdė administracinę bylą Nr. I-9409-244/2014 iki Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas priims sprendimą dėl prašymo Nr. 30/2013 (bylos Nr. 19/2013).

Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 98 straipsnio 1 dalies 4 punktu, nustatė, kad nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl pareiškėjo teisės į pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią dėl taikytos Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatos. Teismas pažymėjo, kad Konstitucinis Teismas priėmė nagrinėti pareiškėjo Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą ištirti, ar 2011 m. gruodžio 20 d. Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XI-1821 ir 2012-12-20 Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XII-92 tiek, kiek Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo galiojimo terminas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų ir Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymus, pratęstas 2012 ir 2013 metams, neprieštarauja konstituciniams teisinės valstybės, lygiateisiškumo, teisingumo ir proporcingumo principams. Dėl prašymo Konstituciniame Teisme bus nagrinėjama byla Nr. 30/2013.

Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ABTĮ 4 straipsnio 1 dalis nustato, jog teismas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai, į tai, kad šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalis nustato teismo pareigą sustabdyti bylą, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas byloje, prieštarauja Konstitucijai, nustato pareigą kreiptis į Konstitucinį Teismą, taip pat atsižvelgiant į tai, kad Konstitucinis Teismas jau yra priėmęs prašymą dėl 2011 m. gruodžio 20 d. Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XI-1821 ir 2012 m. gruodžio 20 d. Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XII-92 nuostatos konstitucingumo, byla turi būti sustabdyta. Teismas nurodė, kad negalima nagrinėti šios bylos, kol neišspręstos konstitucinės justicijos bylos dėl šioje byloje taikomo įstatymo atitikties Konstitucijai. Jeigu kilus abejonėms dėl byloje taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai teismas nesustabdytų bylos nagrinėjimo, kad šios abejonės būtų pašalintos, ir byloje būtų pritaikytas teisės aktas, kurio atitiktis Konstitucijai kelia abejonių, teismas priimtų sprendimą, kuris nebūtų teisingas (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas).

Teismas darė išvadą, kad pareiškėjo teisės ir teisėti interesai gali būti apginti tiesiogiai nesikreipiant į Konstitucinį Teismą, tačiau sustabdant šios bylos nagrinėjimą iki Konstitucinis Teismas priims sprendimus dėl prašymo Nr. 30/2013 (bylos Nr. 19/2012).

II. Pareiškėjas S. S. atskiruoju skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas nurodo, kad įstatymo leidėjui nenustačius kompensavimo tvarkos buvo pažeistos Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarime ir 2014 m. kovo 7 d. sprendime Nr. KT8-S5/2014 įtvirtintos nuostatos, pagal kurias nenustačius privalomos kompensavimo tvarkos, Laikinojo įstatymo numatytas pensijų sumažinimas yra neteisėtas ir sumažinta pensijų dalis turi būti grąžinta asmenims, iš kurių ši pensijos dalis buvo neteisėtai nusavinta. Dėl to, pareiškėjo teigimu, nagrinėjama administracinė byla nėra sietina su Konstituciniame Teisme esančiu prašymu Nr. 30/2013 ir nagrinėtina nelaukiant, kol Konstitucinis Teismas priims sprendimą dėl prašymo Nr. 30/2013. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, jog atsakovas vienuose raštuose oficialiai pasisako už vienodą kompensavimo mechanizmo buvimą, o atsiliepime į skundą tai neigia.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 15 d. nutarties, kuria teismas ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu sustabdė administracinę bylą pagal pareiškėjo skundą iki Konstitucinis Teismas priims sprendimą dėl prašymo Nr. 30/2013 (bylos Nr. 19/2013), teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalys įpareigoja teismą netaikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai ir sustabdyti bylos nagrinėjimą, kreipiantis į Konstitucinį Teismą, kai yra pagrindas abejoti byloje taikomo akto konstitucingumu.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje laikomasi nuostatos, kad sustabdyti administracinę bylą pagal ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punktą galima ir tais atvejais, kai kitas teismas analogiškais klausimais ir argumentais jau kreipėsi į Konstitucinį Teismą ir šis prašymas yra dar neišnagrinėtas, o nagrinėjama administracinė byla nepasižymi jokiomis individualiomis aplinkybėmis, kurios galėtų būti reikšmingos kreipimuisi į Konstitucinį Teismą (pvz., 2011 m. birželio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-443/2011, 2011 m. spalio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-524/2011, 2014 m. birželio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-309/2014 ir kt.). Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, skundžiama teismo nutartis sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą laikytina pagrįsta, jeigu įvertinus kreipimosi į Konstitucinį Teismą turinį pirmosios instancijos teismo nurodytoje byloje, jis būtų analogiškas šioje byloje nagrinėjamiems klausimams (pvz., 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-886/2011).

Iš pareiškėjo skundo matyti, kad jis ginčija atsakovo Departamento 2014 m. liepos 17 d. sprendimą Nr. (75)-18-1816 dėl atsisakymo išmokėti valstybinės pensijos nepriemoką už 2010–2013 metus, taip pat prašo priteisti iš Lietuvos valstybės valstybinės pensijos nepriemokas už 2010-2013 metus, susidariusias taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatas.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Konstitucinis Teismas priėmė nagrinėti pareiškėjo Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą ištirti, ar 2011 m. gruodžio 20 d. Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XI-1821 ir 2012 m. gruodžio 20 d. Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XII-92 tiek, kiek Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo galiojimo terminas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų ir Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymus, pratęstas 2012 ir 2013 metams, neprieštarauja konstituciniams teisinės valstybės, lygiateisiškumo, teisingumo ir proporcingumo principams. Dėl prašymo Konstituciniame Teisme bus nagrinėjama byla Nr. 30/2013.

Pažymėtina, kad minėtų Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymų priėmimas yra susijęs būtent su šio įstatymo 4 straipsnio nuostatų galiojimo pratęsimu valstybinių pensijų gavėjams 2012-2013 metams. Taigi, nustatęs, kad šioje administracinėje byloje taikytinų teisės normų konstitucingumo klausimas bus nagrinėjamas Konstituciniame Teisme, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė sustabdyti nagrinėjamą administracinę bylą, vadovaudamasis ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punktu.

Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai sustabdė nagrinėjamą administracinę bylą (ABTĮ 98 str. 1 d. 3 p.), kol Konstitucinis Teismas išnagrinės konstitucinės justicijos bylą Nr. 30/2013. Tenkinti pareiškėjo atskirąjį skundą, remiantis jame išdėstytais motyvais, nėra pagrindo, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo S. S. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Ramūnas Gadliauskas