A-552-568-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A552-568/2014

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00383-2013-5

Procesinio sprendimo kategorija 4.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. balandžio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko, rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. C. (A. C.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. C. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus, trečiajam suinteresuotam asmeniui sodininkų bendrijai (duomenys neskelbtini) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. C. su skundu (t. I, b. l. 5-9) bei patikslintu skundu (t. I, b.l. 122) kreipėsi į teismą ir prašė:

1) pripažinti neteisėtu ir panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus (toliau – ir NŽT Klaipėdos skyrius) 2012 m. liepos 16 d. sprendimą Nr. 12SD (14.12.104)-749;

2) pripažinti neteisėtais ir panaikinti NŽT Klaipėdos skyriaus 2013 m. vasario 12 d. sprendimus Nr. 12SD (14.12.104)-422 ir Nr. 12SD (14.12.104)-423;

3) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, NŽT) pagal pareiškėjo prašymą organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto, kuriame būtų projektuojami 0,0322 ha ploto įsiterpę valstybinės žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvėse, besiribojantys su pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiais žemės sklypais, esančiais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Klaipėdos rajone, rengimą.

Pareiškėjas nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso 0,0800 ha ploto žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 0,0972 ha žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) kaime (toliau – ir Sklypai). Pažymėjo, jog 2012 m. vasario 27 d. jis ir šeši sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) (toliau – ir SB (duomenys neskelbtini)) nariai NŽT Klaipėdos skyriui pateikė prašymą leisti išsipirkti valstybinės žemės plotus, besiribojančius su jiems nuosavybės teise priklausančiais sodų sklypais. 2012 m. kovo 20 d. raštu Nr. 12SD-(14.23.104)-345 NŽT Klaipėdos skyrius jiems išaiškino, kad pageidaujami išsipirkti žemės sklypai yra įsiterpę valstybinės žemės sklypai, kurie parduodami sodo žemės sklypų savininkams tik tuomet, kai sodininkų bendrija atsisako juos pirkti bendrojo naudojimo statiniams statyti ir rekreacijai.

Paaiškino, jog 2012 m. balandžio 11 d. jis kreipėsi į NŽT Klaipėdos skyrių su prašymu išduoti leidimą prie jam nuosavybės teise priklausančių sklypų prijungti papildomus (apie 0,0322 ha) žemės plotus, esančius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvėse. 2012 m. gegužės 11 d. NŽT Klaipėdos skyrius kreipėsi į SB (duomenys neskelbtini), prašydamas pateikti informaciją, ar prašomi privatizuoti žemės sklypai reikalingi sodininkų bendrijai bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai. 2012 m. birželio 7 d. sodininkų bendrija raštu informavo NŽT Klaipėdos skyrių, jog nepritaria valstybinių žemės sklypų privatizavimui, kadangi pageidaujami prijungti žemės sklypai reikalingi bendrijos reikmėms; be to, SB (duomenys neskelbtini) yra įtraukta į Klaipėdos rajono savivaldybės vandentvarkos plėtros ir atnaujinimo projekto poreikio 2014-2020 m. Europos Sąjungos projektų finansavimo laikotarpio sąrašą (toliau – ir Sąrašas), kuriame yra numatytas vandentiekio ir nuotekų tinklų klojimas. Atsižvelgdamas į tai, 2012 m. liepos 16 d. NŽT Klaipėdos skyrius raštu Nr. 12SD-(14.12.104.)-749 pareiškėją informavo, kad pageidaujamas prisijungti papildomas žemės plotas neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos. Be to, atsižvelgus į sodininkų bendrijos nurodytas priežastis NŽT Klaipėdos skyrius nesutinka pareiškėjui išduoti leidimo privatizuoti žemės sklypus, rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, kuriame būtų projektuojami 0,0322 ha ploto įsiterpę valstybinės žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvėse, besiribojantys su pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiais žemės sklypais, esančiais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Klaipėdos rajone (toliau – ir Projektas).

Pareiškėjas nurodė, jog Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2012 m. spalio 25 d. raštu Nr. (5.1.22)-A5-5553 pareiškėjas buvo informuotas, jog SB (duomenys neskelbtini) nėra įtraukta į Sąrašą, todėl pareiškėjas 2012 m. spalio 26 d. dar kartą pateikė NŽT Klaipėdos skyriui prašymą dėl leidimo išsipirkti 0,0322 ha valstybinės žemės plotus, besiribojančius su jam nuosavybės teise priklausančiais sodų sklypais. Negavęs atsakymo, 2013 m. sausio 9 d. pateikė pakartotinį prašymą dėl leidimo išdavimo. 2013 m. sausio 15 d. kreipėsi į NŽT Klaipėdos skyriaus vedėją nurodydamas, kad Seimo kontrolierius pažymoje Nr. 4D-2012/1-1441 padarė išvadą, jog nagrinėjant pareiškėjo prašymus dėl papildomos žemės įsigijimo NŽT Klaipėdos skyrius nesilaikė nuoseklios, teisės aktais paremtos pozicijos.

NŽT Klaipėdos skyrius 2013 m. vasario 12 d. sprendimu 12SD-(14.12.104)-423 dar kartą atsisakė išduoti leidimą, savo sprendimą motyvuodamas 2012 m. liepos 16 d. rašte Nr. 12SD-(14.12.104.)-749 nurodytomis priežastimis bei nurodydamas, jog 2002 m. vasario 22 d. Klaipėdos rajono savivaldybės mero potvarkiu Nr. 102 buvo įregistruotas 2011 m. gruodžio 13 d. SB (duomenys neskelbtini) raštas Nr. 59, kuriame nurodyta, kad bendrijos įstatų 29.1 punkte nustatyta neleisti praplėsti sklypų melioracijos griovių, kelių apsauginėse zonose ir jų sąskaita, taip pat laikytis gretimybių.

Pareiškėjas, nesutikdamas su minėtais sprendimais, juos apskundė NŽT. 2013 m. balandžio 10 d. sprendimu Nr. 1SS-(8.5.)-729 NŽT pareiškėjo skundą atmetė.

Pareiškėjas nurodė, jog NŽT Klaipėdos skyrius nepagrįstai teigia, jog SB (duomenys neskelbtini) turi teisę spręsti valstybinės žemės, esančios mėgėjų sodų teritorijoje, privatizavimo klausimą, nes pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) 7 straipsnio 1 dalies ir Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo (toliau – ir Sodininkų bendrijos įstatymas) 3 straipsnio 1 dalies nuostatas sodininkų bendrijos ir jų valdymo organai nepriskirti prie subjektų, turinčių teisę valdyti žemės sklypus ir jais disponuoti. NŽT Klaipėdos skyrius nesilaikė nuoseklios teisės aktais paremtos pozicijos dėl prašomo privatizuoti žemės ploto teisinio statuso. Teigė, jog vertinant Naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimu Nr. 692, 2.15 punktą, Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjiško sodo teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443 (toliau – ir Taisyklės), 2 punktą bei Žemės įstatymo 2 straipsnio 14 punktą, konstatuotina, kad prašomas privatizuoti žemės sklypas laikytinas įsiterpusiu ir jam taikytina Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjiško sodo teritorijoje taisyklėse nustatyta privatizavimo tvarka. NŽT Klaipėdos skyrius neteisėtai pripažino, jog SB (duomenys neskelbtini) įstatai ir valdybos nutarimai yra tinkamos formos dokumentais, patvirtinantys sodininkų bendrijos valią įgyti valstybinės žemės plotus statiniams ir rekreacijai. NŽT Klaipėdos skyrius nepagrįstai pripažino, kad 2012 m. birželio 7 d. SB (duomenys neskelbtini) pateikė tinkamą prašymą privatizuoti valstybinės žemės sklypus bendrijos reikmėms, kadangi bendrijos narių susirinkimas dėl bendrojo naudojimo valstybinės žemės sklypo įsigijimo nuo 2012 m. birželio 7 d. nebuvo rengtas. NŽT Klaipėdos skyrius nepagrįstai atsisakė išduoti leidimą pareiškėjui privatizuoti valstybinius žemės sklypus po to, kai SB (duomenys neskelbtini) nepateikė Taisyklių 27 punkto reikalavimų atitinkančio prašymo per 30 kalendorinių dienų nuo žemėtvarkos skyriaus pranešimų išsiuntimo dienos.

Atsakovas prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas atsiliepimuose (t. I, b. l. 47-51, 138-139) nurodė, jog pareiškėjas NŽT 2013 m. balandžio 10 d. sprendimo Nr. 1SS-(8.5)-729 neskundė, todėl teigė, jog pareiškėjas dėl NŽT Klaipėdos skyriaus sprendimų panaikinimo praleido skundo padavimo teismui terminą.

Pabrėžė, jog pareiškėjas skunde nurodė netikslias faktines aplinkybes, kadangi 2012 m. vasario 27 d. pareiškėjo ir kitų sodininkų bendrijos narių prašymas buvo pateiktas po Klaipėdos rajono skyriaus administracinio teisės pažeidimo 2012 m. vasario 14 d. protokolo dėl savavališkos valstybinės žemės užėmimo surašymo. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 12 d. nutarimu pareiškėjui už savavališką žemės užėmimą paskirta bauda, tačiau pareiškėjas iki šiol tęsia padarytą pažeidimą ir neatlaisvina savavališkai užimtos valstybinės žemės.

Žemės sklypas, kurį pareiškėjas siekia įsigyti, nelaikytinas įsiterpusiu valstybinės žemės sklypu, kadangi jis yra žymiai didesnis nei 0,04 ha ir prie jo yra privažiuojamasis kelias, todėl nagrinėjant pareiškėjo prašymą ši nuostata neturėjo būti taikoma. NŽT Klaipėdos skyrius suklaidino pareiškėją 2012 m. kovo 20 d. rašte Nr. 12SD-(14.12.104.)-345 nurodydamas, kad su jo sklypais besiribojantys žemės plotai yra įsiterpę valstybinės žemės sklypai. Pažymėjo, jog nagrinėjant pakartotiną 2012 m. balandžio 11 d. pareiškėjo prašymą, 2012 m. liepos 16 d. atsakyme Nr. 12SD-(14-12-104)-743 buvo tiksliai nurodyta, kad pareiškėjo pageidaujamas prisijungti 0,0322 ha ploto valstybinės žemės sklypas neatitinka teisės aktuose įtvirtintos sąvokos „įsiterpęs valstybinės žemės sklypas“, todėl NŽT Klaipėdos skyrius neišdavė leidimo rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto.

Nurodė, jog sodininkų bendrija savo įstatuose ar savo valdybos nutarimuose turi teisę spręsti dėl valstybinės žemės pardavimo. Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad sodininkų bendrijoms, šių bendrijų nariams ir kitiems asmenims valstybinė žemė parduodama Vyriausybės nustatyta tvarka. Įsiterpę valstybinės žemės sklypai besiribojančių žemės sklypų savininkams gali būti parduodami tik tada, jeigu sodininkų bendrijos atsisako juos pirkti bendrojo naudojimo statiniams statyti ir rekreacijai. Taip pat pažymėjo, kad Sodininkų bendrijų įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 15 punkte nurodyta, kad bendrijos narių susirinkimas turi išimtinę teisę spręsti mėgėjiško sodo teritorijos kraštovaizdžio tvarkymo ir priežiūros, užstatymo ir kitus teritorijos planavimo, infrastruktūros plėtros ir bendro naudojimo turto naudojimo, tvarkymo ir pardavimo klausimus. SB (duomenys neskelbtini) primininkė NŽT Klaipėdos skyriui 2011 m. gruodžio 13 d. pateikė raštą, kuriame nurodė, kad bendrijos įstatų 29.1 punkte nustatyta neleisti praplėsti sklypų melioracijos griovių, kelių apsauginėse zonose ir jų sąskaita bei laikytis atstumų tarp gretimybių. SB (duomenys neskelbtini) valdybos 2006 m. birželio 10 d. nutarime Nr. 06/03 nustatyta neleisti jokiam bendrijos nariui plėsti savo valdomų sklypų ribas žaliųjų zonų sąskaita, nes ateityje galimas jų panaudojimas bendriems narių poreikiams tenkinti. NŽT Klaipėdos skyrius, gavęs pareiškėjo 2012 m. balandžio 11 d. prašymą, 2012 m. gegužės 11 d. išsiuntė SB (duomenys neskelbtini) raštą Nr. 12SD-511 dėl įsiterpusio sodo žemės sklypo pardavimo, į kurį 2012 m. birželio 7 d. buvo gautas atsakymas, jog visi bendrijos bendrieji plotai bendrijai yra reikalingi. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes bei nesant visuotiniam sodininkų bendrijos narių susirinkimo nutarimui leisti pareiškėjui išsipirkti ginčo žemę, NŽT Klaipėdos skyrius 2012 m. liepos 16 d. pateikė pareiškėjui atsakymą, kuriame nurodė, kad leidimas rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą nebus išduotas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo sodininkų bendrija (duomenys neskelbtini) su pareiškėjo skundu ir patikslintu skundu nesutinka ir prašė jų netenkinti atsiliepimuose išdėstytų motyvų pagrindu.

Atsiliepimuose (t. I, b. l. 66-69, 130-132) nurodė, kad 1988 m. gruodžio 29 d. tuometinis Klaipėdos rajono Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto pirmininkas bei Klaipėdos rajono vyriausiasis žemėtvarkos inžinierius SB (duomenys neskelbtini) išdavė valstybinės žemės naudojimo aktą Nr. B 004820, kuriame buvo nurodyta, jog kolūkių užimama žemė priskiriama sodininkų bendrijai naudotis neterminuotai. Prie jo buvo pridėtas žemės planas ir analogiškas planas, tačiau jau su suformuotais žemės sklypais buvo patvirtintas 1993 m. gruodžio 10 d.

Klaipėdos rajono valdybos žemėtvarkos tarnybos viršininko, todėl teigė, jog nebuvo paneigtas aukščiau minimas aktas, o tęsiama tąsa planuojant sklypus ir žemės planus. Nurodė, jog SB (duomenys neskelbtini) administruoja jau suformuotą bendrojo naudojimo žemę, todėl formuoti naujus įsiterpusius sklypus jau suformuotame žemės generaliniame plane privatizavimui būtų nelogiška. Pažymi, kad tokia praktika būtų ydinga žemės teisės atžvilgiu, kadangi įsiterpusio sklypo sąvoka yra suprantama ir konstatuojama nuo jau suformuotų ir esamų sklypų padėties, o ne specialiai tokius sklypus formuojant.

Be to, jei būtų įsiterpęs žemės sklypas, kurį nori įsigyti pareiškėjas, tokiu atveju yra privaloma taikyti procedūrą tokiam sklypui suformuoti įsigijimui. Atkreipė dėmesį, jog pagal Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir aplinkos ministro 2004 m. lapkričio 4 d. įsakymą Nr. 3D-542/D1-513 sodo teritorijos plano pertvarkymo iniciatyvos teisę turi sodininkų bendrija. Pažymėjo, kad šiuo atveju SB (duomenys neskelbtini) neinicijavo sodo teritorijos plano pertvarkymo, kadangi žemė reikalinga būsimiems infrastruktūriniams objektams formuoti.

Nurodė, jog SB (duomenys neskelbtini) vidaus tvarkos taisyklių 70 punkte nurodyta, kad neleidžiama plėsti sklypų melioracijos griovių, kelių, apsauginių zonų sąskaita. Pabrėžė, jog pareiškėjas, įgyvendindamas savo turtines teises, yra savavališkai padidinęs savo sklypus, juos aptverdamas tvora, o dėl šio pažeidimo yra priimtas teismo sprendimas, tačiau pareiškėjas jo nevykdo ir neatlaisvina savavališkai užimtų žemės sklypų. Pažymėjo, jog bendrijos įstatų 29.1 punktas nurodo neleisti praplėsti sklypų melioracijos griovių, kelių apsauginių zonų sąskaita, be to tokia pozicija yra išsakyta ir bendrijos valdybos 2006 m. birželio 10 d. nutarime Nr. 06/3.

Atkreipė dėmesį, jog yra numatytas vandentiekio ir nuotekų tinklų klojimas (duomenys neskelbtini) soduose ir SB (duomenys neskelbtini). Taip pat pažymėjo, kad žemės plotai, einantys palei pareiškėjo sklypų ribą, yra naudojami kaip sanitarinės zonos žiemos metu valyti sniegą, o pareiškėjo norimas privatizuoti žemės plotas palei (duomenys neskelbtini) gatvę sodininkų bendrijai tarnauja kaip šalikelė, kadangi ši gatvė yra asfaltuota, o pėstiesiems palikta tik šalikelė, (duomenys neskelbtini) gatvė yra pagrindinė sodininkų bendrijas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) jungianti gatvė.

Pabrėžė, kad pareiškėjo prašomas privatizuoti žemės sklypas nėra laisva žemė Žemės įstatymo atžvilgiu, kadangi žemė, nesudaranti sodo sklypų, yra bendrijos administruojama žemė, kuri yra suplanuota brėžiniais (topografiniais planais) ir valdoma pagal patikėjimo teisę. Patikėjimo teisės aktas yra 1988 m. gruodžio 19 d. išduotas valstybinės žemės naudojimo aktas Nr. B 004820. Šis aktas nėra panaikintas ir jo pagrindu nustatinėjamos žemės ribos, kurias administruoja SB (duomenys neskelbtini).

Nurodė, kad SB (duomenys neskelbtini) pirmininkė kreipėsi į Seimo kontrolierių su prašymu ištirti klausimą, susijusį su bendrijos teritorijoje esančios valstybinės žemės pardavimu. Seimo kontrolierius 2012 m. spalio 2 d. pažymoje pripažino, kad SB (duomenys neskelbtini) pirmininkės skundas dėl pareigūnų veiksmų, susijusių su įsiterpusio sklypo neteisingu traktavimu, pagrįstas ir nurodė, kad pareiškėjo prašomas privatizuoti žemės sklypas nėra įsiterpęs žemės sklypas, o žemės plano pakeitimus turi inicijuoti sodininkų bendrija. Pateiktu atsiliepimu trečiasis suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) taip pat prašė priteisti iš pareiškėjo bylinėjimo išlaidas, netenkinus jo skundo reikalavimų.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu pareiškėjo A. C. skundą ir patikslintą skundą atmetė kaip nepagrįstą, trečiojo suinteresuoto asmens sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo priteisimo tenkino iš dalies ir iš pareiškėjo priteisė 1400 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Nurodė, jog ginčas kilo dėl NŽT Klaipėdos skyriaus sprendimų, kuriais nebuvo tenkintas pareiškėjo prašymas išduoti leidimą rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas prašė panaikinti minėtus sprendimus ir įpareigoti atsakovą organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto, kuriame būtų projektuojami įsiterpę valstybinės žemės sklypai 0,0322 ha ploto, esantys (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvėse, besiribojantys su pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiais žemės sklypais, esančiais (duomenys neskelbtini) rengimą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2012 m. balandžio 11 d. prašymu kreipėsi į NŽT Klaipėdos skyrių, prašydamas išduoti leidimą rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą. 2012 m. gegužės 11 d. NŽT Klaipėdos skyrius raštu Nr. 12SD-511 kreipėsi į SB (duomenys neskelbtini), prašydamas pateikti informaciją, ar prašomi privatizuoti žemės sklypai reikalingi sodininkų bendrijai bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai, kuri 2012 m. birželio 7 d. informavo NŽT Klaipėdos skyrių, jog nepritaria valstybinių žemės sklypų privatizavimui, nes pageidaujami prijungti žemės sklypai nelaikytini įsiterpusiais, jie reikalingi bendrijos reikmėms; taip pat pažymėjo, kad SB (duomenys neskelbtini) yra įtraukta Sąrašą. 2012 m. liepos 16 d. NŽT Klaipėdos skyrius sprendimu Nr. 12SD-(14.12.104.)-749 pareiškėjo prašymo netenkino ir nurodė, kad SB (duomenys neskelbtini) nepritaria papildomų plotų privatizavimui, kadangi pageidaujami prisijungti papildomi plotai yra reikalingi bendrijoms reikmėms, ir kad pageidaujamas prisijungti papildomas žemės plotas neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos.

Klaipėdos rajono savivaldybės administracija 2012 m. spalio 25 d. raštu Nr. (5.1.22)-A5-5553 informavo pareiškėją, jog SB (duomenys neskelbtini) nėra įtraukta į Sąrašą. Pareiškėjas 2012 m. spalio 26 d. prašymu kreipėsi į NŽT Klaipėdos skyrių dėl leidimo išsipirkti ties pareiškėjo sklypu esančią įsiterpusią valstybinę žemę. Nesulaukęs atsakymo į pateiktą prašymą, pareiškėjas 2013 m. sausio 9 d. NŽT Klaipėdos skyriui dar kartą pateikė prašymą, kuriame nurodė, jog prieš tai pateiktas prašymas nebuvo išnagrinėtas. 2013 m. sausio 15 d. pareiškime NŽT Klaipėdos skyriui pareiškėjas prašė pakartotinai išnagrinėti jo 2012 m. vasario 27 d. ir 2012 m. balandžio 11 d. prašymus dėl papildomos žemės išpirkimo bei nurodė, jog Seimo kontrolierius 2012 m. gruodžio 31 d. pažymoje padarė išvadą, kad nagrinėjant pareiškėjo prašymus dėl papildomos žemės įsigijimo buvo pažeistos įstatymo nuostatos, kadangi Klaipėdos skyrius nesilaikė nuoseklios, teisės aktais paremtos pozicijos. NŽT Klaipėdos skyrius 2013 m. vasario 12 d. raštu nurodė, jog pakartotinai pareiškėjo prašymų nenagrinės, nes Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 23 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta nuostata, kad skundas nenagrinėjamas, jeigu teismas ar tas pats viešojo administravimo subjektas jau yra priėmęs administracinės procedūros sprendimą tuo pačiu klausimu ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti sprendimą. NŽT Klaipėdos skyrius 2013 m. vasario 12 d. sprendimu atsisakė išduoti leidimą rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus savo sprendimą motyvuodamas 2012 m. liepos 16 d. rašte nurodytomis priežastimis, t. y. jog pageidaujamas prisijungti žemės sklypas neatitinka įsiterpusio valstybinio žemės sklypo sąvokos. Pareiškėjas 2013 m. vasario 15 d. NŽT pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti minėtus NŽT Klaipėdos skyriaus sprendimus. NŽT 2013 m. balandžio 10 d. sprendimu pareiškėjo skundo netenkino.

Teismas nurodė, jog ginčo teisinius santykius reglamentuoja Sodininkų bendrijų įstatymas, Žemės reformos įstatymas bei Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr.1443 patvirtintos Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklės.

Pagal Sodininkų bendrijų įstatymo nuostatas, mėgėjų sodo teritoriją sudaro ne tik sodininkų ir kitų asmenų įsigyti sodo sklypai, bet ir bendrojo naudojimo žemė. Nustatyta, kad 1988 m. gruodžio 29 d. tuometinis Klaipėdos rajono Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomasis komitetas SB (duomenys neskelbtini) išdavė valstybinės žemės naudojimo teisės aktą Nr. B 004820 dėl SB (duomenys neskelbtini) priskiriamos neterminuotai naudotis žemės, kartu pateikiant sodininkų bendrijos žemės planą. Analogiškas žemės planas su suformuotais žemės sklypais buvo patvirtintas 1993 m. gruodžio 10 d.

Klaipėdos rajono valdybos žemėtvarkos tarnybos viršininko. Remiantis Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi, bendrojo naudojimo žemė (valstybinė žemė) buvo paskirta būtent SB (duomenys neskelbtini) naudojimui. Pagal Žemės reformos įstatymo (2003 m. gruodžio 28 d. įstatymo Nr. IX-1935 redakcija) 8 straipsnio 7 dalį, sodininkų bendrijoms, šių bendrijų nariams ir kitiems asmenims valstybinė žemė parduodama Vyriausybės nustatyta tvarka. Sodininkų bendrijai skirtoje mėgėjiško sodo teritorijoje ne aukciono būdu parduodama žemė, reikalinga bendro naudojimo statinių išdėstymui, rekreacijai.

Fiziniams asmenims mėgėjiško sodo teritorijoje ne aukciono būdu parduodami jų naudojami žemės sklypai. Tais atvejais, kai keičiant ar papildant mėgėjiško sodo teritorijos žemėtvarkos projektą ar kitą teritorijų planavimo dokumentą atskiro žemės sklypo neįmanoma suformuoti ir atliekamos žemės nenumatoma naudoti sodininkų bendrijos bei visuomenės poreikiams, ji ne aukciono būdu pirmiausia parduodama sodų sklypų, kurie tiesiogiai ribojasi su parduodamu sklypu, savininkams, o jeigu šie atsisako – kitiems sodų sklypų savininkams uždaro aukciono būdu arba, jeigu jis neįvyksta, atviro aukciono būdu.

Būtent Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443 patvirtintos Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklės (toliau – ir Taisyklės) detaliai reglamentuoja sodininkų bendrijoms, šių bendrijų nariams ir kitiems asmenims valstybinės žemės pardavimo tvarką. Nustatyta, kad vadovaujantis Taisyklių 3.1 punktu, sodininkų bendrijų nariai ir kiti asmenys turi teisę pirkti teisės aktų nustatyta tvarka suteiktus, taip pat kitus mėgėjų sodo teritorijoje esančius ir įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimo, sandorių ar kitu įstatymo nustatytu pagrindu naudojamus valstybinės žemės sklypus (Taisyklių 3.1.1 punktas) arba įsiterpusius valstybinės žemės sklypus (Taisyklių 3.1.2 punktas), kai sodininkų bendrijos atsisako juos pirkti bendrojo naudojimo statiniams ar rekreacijai.

Teismas akcentavo, kad įsiteisėjęs Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 12 d. nutarimas, kuriuo A. C. buvo paskirta administracinė nuobauda už pažeidimą, numatytą Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 45 straipsnio 1 dalyje, įrodo, kad pareiškėjas norimą įsigyti žemės plotą užėmė savavališkai, t. y. užtverdamas tvorą apie 2,5 m ant žaliosios zonos palei (duomenys neskelbtini) gatvę ir apie 7,5-9,5 m ant žaliosios zonos prie (duomenys neskelbtini) gatvės.

Teismas sprendė, jog pareiškėjas nepateko tarp Taisyklių 3.1.1 punkte minimų asmenų, kurie turi teisę pirkti mėgėjų sodo teritorijoje naudojamus žemės sklypus, kadangi pareiškėjas minimą žemę naudoja neteisėtai. Pareiškėjas teigė, kad prašoma įsigyti žemė yra įsiterpęs valstybinės žemės sklypas, todėl pagal Taisyklių 3.1.2 punktą jam suteikiama teisė jį išsipirkti. Tačiau teismas su tokiu pareiškėjo argumentu nesutiko. Taisyklių 2 punkte apibrėžta įsiterpusio valstybinio žemės sklypo sąvoka, pagal kurią įsiterpęs valstybinės žemės sklypas yra valstybinės žemės plotas, kurio neįmanoma suprojektuoti kaip atskiro individualaus mėgėjų sodo sklypo, nes yra įsiterpęs tarp valstybinės ar privačios žemės sklypų, neviršijantis 0,04 hektaro, taip pat tas valstybinės žemės sklypas, prie kurio pagal žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą neįmanoma suprojektuoti privažiuojamojo kelio.

Teismas nurodė, jog sodo žemės sklypai SB (duomenys neskelbtini) buvo suteikti 1988 m. gruodžio 29 d. tuometinio Klaipėdos rajono Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto. Iš NŽT Klaipėdos filialo pažymėjimo apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą NTR matyti, jog 2005 m. gegužės 31 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu A. C. įgijo 0,0800 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei 2007 m. liepos 25 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įgijo 0,0972 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius SB (duomenys neskelbtini).

Iš SB (duomenys neskelbtini) žemės sklypų plano, kuris buvo patvirtintas 1993 m. gruodžio 10 d. Klaipėdos rajono valdybos žemėtvarkos tarnybos viršininko, matyti, jog pareiškėjas žemės sklypus nori pasididinti bendrojo naudojimo žeme, t.y. išplečiant sklypus į gatvės pusę bei žaliuosius plotus. Minėti žemės plotai yra šalia (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių. Taigi, prie šių žemės plotų yra privažiuojamasis kelias ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvės), todėl šie žemės plotai negali būti laikyti įsiterpę valstybinės žemės sklypai Taisyklių 2 punkte nurodyto apibrėžimo prasme.

Šie žemės plotai nėra ir nebuvo suprojektuotu su atitinkamomis ribomis, o pageidaujama išsipirkti teritorija yra įvardijama kaip SB (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo žemė. Teismas akcentavo tai, kad nustatytų faktinių bei teisinių aplinkybių pagrindu buvo nustatyta, jog pareiškėjo pageidaujamas įsigyti valstybinės žemės plotas neatitinka sąvokos įsiterpęs valstybinės žemės sklypas.

Pareiškėjas skundą argumentavo ir tuo, jog NŽT Klaipėdos skyriaus pozicija dėl ginčo žemės teisinio statuso nebuvo nuosekli, nes būtent pirminė NŽT Klaipėdos skyriaus pozicija patvirtino, jog pareiškėjo prašomas suformuoti žemės plotas atitinka įsiterpusios valstybinės žemės sklypo sąvoką. Teismas su tokiu pareiškėjo argumentu nesutiko, kadangi institucijos klaida negali paneigti įstatyme nustatytų nuostatų, o toks institucijos klaidingas kreipimasis į SB (duomenys neskelbtini) negali būti teisiniu pagrindu nepaisyti Taisyklių 2 punkte įtvirtinto įsiterpusio valstybinės žemės sklypo apibrėžimo ir ginčijamą žemės plotą laikyti įsiterpusiu valstybinės žemės sklypu vien dėl to, jog buvo padaryta institucijos klaida. Pareiškėjas taip pat teigė, kad atsakovas nesilaikė VAĮ 3 ir 8 straipsnio reikalavimų, jog administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais, be to, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Tačiau teismas nurodė, kad ginčijami NŽT Klaipėdos skyriaus sprendimai yra pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, ir konstatavo, kad ginčijami NŽT Klaipėdos skyriaus sprendimai nesutrukdė pareiškėjui suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti teises ir pareigas, efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą.

Teismui nusprendus, kad NŽT Klaipėdos skyriaus sprendimai teisėti ir pagrįsti, nebuvo teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo dėl įpareigojimo NŽT organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto, kuriame būtų projektuojami įsiterpę valstybinęs žemės sklypai 0,0322 ha ploto, esantys (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvėse, besiribojantys su pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiais žemės sklypais, esančiais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaime, Klaipėdos rajone, rengimą.

III. Pareiškėjas A. C. apeliaciniu skundu (t. I, b. l. 178-185) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą –tenkinti pareiškėjo skundą.

Pareiškėjas nurodė, jog Klaipėdos apygardos administracinio teismo priimtas sprendimas neatitinka byloje esančių įrodymų, t. y. priimdamas sprendimą įrodymus vertino šališkai ir neobjektyviai, o didžiosios dalies įrodymų iš viso nevertino, netinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir dėl to priėmė neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą. Pareiškėjas iš esmės pakartojo savo skunde Klaipėdos apygardos administraciniam teismui nurodytas faktines aplinkybes ir motyvus.

Pareiškėjas papildomai pateikė 2013 m. rugsėjo 10 d. prašymą dėl papildomų dokumentų prijungimo (t. II, b. l. 1-2), kuriuo prašo prie bylos prijungti 2012 m. gegužės 11 d. Klaipėdos skyriaus raštą „Dėl įsiterpusio sodo žemės sklypo pardavimo“ bei 2012 m. birželio 23 d. SB (duomenys neskelbtini) raštą.

Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. II, b. l. 12-16) prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovo nesutikimas su apeliaciniu skundu iš esmės grindžiamas tais pačiais motyvais kaip ir atsiliepimas į pareiškėjo skundą, pateiktą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui, bei nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą išnagrinėjo nepažeisdamas ABTĮ reikalavimų. Dar kartą pažymi, jog pareiškėjo norimas privatizuoti valstybinės žemės sklypas nėra įsiterpęs valstybinės žemės sklypas, todėl ir ginčo situacijai spręsti nėra aktuali pareiškėjo nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2011.

Trečiasis suinteresuotas asmuo SB (duomenys neskelbtini) atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. II, b. l. 20-21) prašo pareiškėjo skundą atmesti, peržiūrėti bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą ir priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, jog apeliantas siekia teismo keliu įteisinti valdžios institucijų padarytas klaidas ir taip įteisinti savo nelegalius veiksmus, kurie buvo atlikti ir už tai buvo paskirta nuobauda, kuri nėra panaikinta. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė tinkamą ir pagrįstą sprendimą.

Papildomai nurodo, jog teismas nepagrįstai priteisė 1 400 Lt bylinėjimosi išlaidų, nors buvo prašyta 1 600 Lt. Teismas sumą nepagrįstai sumažino nustatęs, kad advokatui reikėjo tik 2 valandų susipažinti su byla.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Administracinėje byloje ginčas kilo dėl NŽT Klaipėdos skyriaus sprendimų, kuriais buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjo skundą dėl teritorinio skyriaus sprendimų panaikinimo ir leidimo rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą išdavimo pareiškėjui, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimu, teigdamas, kad teismas neaptarė visų pateiktų į bylą įrodymų ir neteisingai aiškino sodininkų bendrijos nario teisę išsipirkti įsiterpusį valstybinės žemės sklypą.

Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad pareiškėjas 2013 m. rugsėjo 10 d. prašymu prašė nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje prie bylos prijungti jo papildomai pateiktus dokumentus, tačiau pareiškėjas neprašė prijungti šiuos rašytinius įrodymus proceso pirmosios instancijos teisme metu (nors dokumentai buvo priimti 2012 m. gegužės 11 d. ir 2012 m. birželio 23 d.), nenurodė negalėjimo to padaryti priežasčių, todėl teisėjų kolegija nutaria šio pareiškėjo prašymo netenkinti ir pareiškėjo papildomai pateiktų dokumentų neprijungti prie nagrinėjamos administracinės bylos.

Nustatyta, kad pareiškėjas pageidauja rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kuriame būtų projektuojami įsiterpę valstybinės žemės sklypai bendro 0,0322 ha ploto, esantys (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvėse, besiribojantys su pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiais 0,0800 ha ploto žemės sklypu (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 0,0972 ha žemės sklypu (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Klaipėdos rajone. Nagrinėdamas pareiškėjo prašymą, NŽT Klaipėdos skyrius 2012 m. gegužės 11 d. raštu Nr. 12SD-511 kreipėsi į SB (duomenys neskelbtini), prašydamas pateikti informaciją, ar prašomi privatizuoti žemės sklypai reikalingi sodininkų bendrijai bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai. SB (duomenys neskelbtini) atsakė, jog nepritaria valstybinių žemės sklypų privatizavimui, nes pageidaujami prijungti žemės sklypai nelaikytini įsiterpusiais, jie reikalingi bendrijos reikmėms. Dėl šios priežasties 2012 m. liepos 16 d. NŽT Klaipėdos skyrius sprendimu Nr. 12SD-(14.12.104.)-749 pareiškėjo prašymo netenkino. Pareiškėjas 2012 m. spalio 26 d. ir 2013 m. sausio 9 d. prašymais kreipėsi į NŽT Klaipėdos skyrių dėl leidimo išsipirkti ties pareiškėjo sklypu esančią įsiterpusią valstybinę žemę. NŽT Klaipėdos skyrius 2013 m. vasario 12 d. sprendimu atsisakė išduoti leidimą rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, savo sprendimą motyvuodamas 2012 m. liepos 16 d. rašte nurodytomis priežastimis, t. y. jog pageidaujamas prisijungti žemės sklypas neatitinka įsiterpusio valstybinio žemės sklypo sąvokos.

Žemės savininko ar nuomotojo teisė įsigyti su jam priklausančiu ar nuomojamu žemės sklypu besiribojančios laisvos valstybinės žemės plotą įtvirtinta Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje. Žemės savininkas, siekdamas pasinaudoti šia teise, privalo atlikti šią įstatymo nuostatą detalizuojančiuose teisės aktuose nustatytus veiksmus. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punkte nustatytas vienas iš atvejų, kai žemės sklypą turi teisę įsigyti besiribojančių žemės sklypų savininkas, t. y. kai egzistuoja visuma sąlygų: 1) tai turi būti laisvi valstybinės žemės plotai, 2) juose nenumatyta (negalima) suformuoti naujų žemės sklypų ir 3) šie valstybinės žemės plotai yra įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių). Laisvi ir įsiterpę žemės plotai turi būti suformuojami nustatant jų ribas, plotą, tikslinę naudojimo paskirtį bei galimybes sujungti jį su pirkėjo besiribojančiu žemės sklypu Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka.

Sodininkų bendrijoms, šių bendrijų nariams ir kitiems asmenims valstybinės žemės pardavimo tvarką detaliai reglamentuoja Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443 patvirtintos Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklės, kurių 3.1 punkte nustatyta, kad sodininkų bendrijų nariai ir kiti asmenys turi teisę pirkti teisės aktų nustatyta tvarka suteiktus, taip pat kitus mėgėjų sodo teritorijoje esančius ir įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimo, sandorių ar kitu įstatymo nustatytu pagrindu naudojamus valstybinės žemės sklypus (Taisyklių 3.1.1 punktas) arba įsiterpusius valstybinės žemės sklypus (Taisyklių 3.1.2 punktas), kai sodininkų bendrijos atsisako juos pirkti bendrojo naudojimo statiniams ar rekreacijai.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos faktines aplinkybes bei visus byloje esančius įrodymus, nurodo, kad valstybinė žemė gali būti parduodama tik tuomet, kai ji yra laisva, o norint pirkti valstybinę žemę sodininkų bendrijose, būtinas tokios bendrijos atsisakymas pirkti tą pačią žemę. Pažymėtina, jog byloje nustatyta, kad 1988 m. gruodžio 29 d. tuometinis Klaipėdos rajono Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomasis komitetas SB (duomenys neskelbtini) išdavė valstybinės žemės naudojimo teisės aktą Nr. B 004820 dėl SB (duomenys neskelbtini) priskiriamos neterminuotai naudotis žemės, kartu pateikė ir šios sodininkų bendrijos žemės planą. Analogiškas žemės planas su suformuotais žemės sklypais Klaipėdos rajono valdybos žemėtvarkos tarnybos viršininko buvo patvirtintas 1993 m. gruodžio 10 d. Papildomai pažymėtina, jog SB (duomenys neskelbtini) neįtraukimas į Klaipėdos rajono savivaldybės vandentvarkos plėtros ir atnaujinimo projekto poreikio 2014-2020 m. į ES projektų finansavimo laikotarpio sąrašą neatima anksčiau minėtais aktais patikėtos teisės neterminuotai naudotis žeme. Taigi, bendrojo naudojimo žemė (valstybinė žemė) buvo paskirta būtent SB (duomenys neskelbtini) neterminuotam naudojimui. Šiuo atveju papildomai pažymėtina, jog SB (duomenys neskelbtini) nėra atsisakiusi pirkti valstybinę žemę bendrojo naudojimo statiniams arba rekreacijai.

Pirmosios instancijos teismas akcentavo tai, kad iš SB (duomenys neskelbtini) žemės sklypų plano matyti, jog pareiškėjas žemės sklypus nori pasididinti bendrojo naudojimo žeme, t. y. išplečiant sklypus į gatvės pusę bei žaliuosius plotus. Minėti žemės plotai yra šalia (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių. Prie šių žemės plotų yra privažiuojamasis kelias ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvės), todėl šie žemės plotai negali būti laikomi įsiterpusiais valstybinės žemės sklypais Taisyklių 2 punkto prasme. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog pareiškėjo pageidaujami įsigyti valstybinės žemės plotai neatitinka įsiterpusio valstybinės žemės sklypo sąvokos.

Pagal Sodininkų bendrijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalį sodininkų bendrija yra atitinkamo administracinio vieneto bendruomenės dalis, visapusiškai plėtojanti mėgėjišką sodininkystę, puoselėjanti ir tausojanti gamtą ir kraštovaizdį. Taigi, sodininkų bendrijų bendrose teritorijose žemė skirta ne tik tiesioginei paskirčiai – pravažiavimui ar praėjimui, vietai komunikacijoms tiesti, bet ir rekreacijai, aktyviam poilsiui. Nėra pagrindo teigti, jog dėl pareiškėjo aptverto valstybinės žemės sklypo nėra suvaržomos kokios nors realios kitų bendrijos narių teisės naudotis bendra teritorija, nes pareiškėjas negali įvertinti, kokiems konkretiems poreikiams tenkinti kiti sodininkų bendrijos nariai naudotųsi gatvės dalimi, jeigu ji pareiškėjo nebūtų buvusi užtverta. Be to, pareiškėjas negali prognozuoti komunikacijų tiesimo poreikio ateityje. Pritartina atsakovo išsakytai pozicijai, kad žemės plotai, einantys palei pareiškėjo sklypų ribą, yra naudojami kaip sanitarinės zonos žiemos metu valyti sniegą, o pareiškėjo norimas privatizuoti žemės plotas palei (duomenys neskelbtini) gatvę sodininkų bendrijai tarnauja kaip šalikelė, kadangi ši gatvė yra asfaltuota, o pėstiesiems palikta tik šalikelė.

Bylą nagrinėjanti teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams ir atkreipia dėmesį, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, jog, atsižvelgus į tai, kad valstybinės žemės sklypas, kurio dalį ketina įsigyti pareiškėjas, yra išnuomotas sodų bendrijai, jis nėra laikytinas įsiterpusiu valstybinės žemės sklypu (žr., pvz, LVAT 2013 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-48/2013).

Atsakydama į apeliacinio skundo argumentus, susijusius su Seimo kontrolieriaus 2012 m. gruodžio 31 d. pažymoje padarytomis išvadomis, teisėjų kolegija pažymi, kad šioje pažymoje nebuvo pripažinta pareiškėjo teisė išsipirkti valstybinės žemės sklypus, tačiau tik konstatuota, jog NŽT Klaipėdos skyrius nesilaikė nuoseklios, teisės aktais paremtos pozicijos. Tai, kad viešojo administravimo institucija nebuvo nuosekli, nesuteikia pagrindo nebesilaikyti teisės aktų, reglamentuojančių valstybinės žemės sklypų pardavimą, reikalavimų.

Trečiasis suinteresuotas asmuo SB (duomenys neskelbtini) pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą, kuriuo taip pat prašo perskaičiuoti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

ABTĮ 44 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 44 straipsnio 2 dalyje nurodytos atlygintinos išlaidos. ABTĮ 44 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi ABTĮ 44 straipsnio 2 dalyje nurodytas teises į išlaidų atlyginimą. ABTĮ 44 straipsnio 6 dalis taip pat įtvirtina, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog trečiasis suinteresuotas asmuo SB (duomenys neskelbtini) įgijo teisę į jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kadangi sprendimu buvo patenkintos ir apgintos jo teisės. Pažymėjo, kad pareiškėjas siekė privatizuoti SB (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo žemės plotus, todėl netenkinus pareiškėjo skundo, buvo apgintos trečiojo suinteresuoto asmens teisės į paskirtus ir administruojamus bendrojo naudojimo žemės plotus.

Teismas nurodė, kad vadovavosi ABTĮ 44 straipsniu, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius, į bylos sudėtingumą ir apimtį, vadovavosi protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, iš pareiškėjo trečiajam suinteresuotam asmeniui SB (duomenys neskelbtini) priteisė 1 400 Lt teismo išlaidų. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad susipažinimas su bylos medžiaga įeina į Rekomendacijų 8.18 punktą, todėl išlaidos turėtų būti skaičiuojamos įvertinant sugaištą laiką dėl šio procesinio veiksmo. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į apeliacinį skundą prašė perskaičiuoti bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, jog Rekomendacijose pateiktas nebaigtinis advokato teisinių paslaugų sąrašas, todėl tais atvejais, kai kokia nors teikta paslauga nenumatyta Rekomendacijose, priteistino užmokesčio dydis nustatomas kaip už analogiškas teisines paslaugas, numatytas Rekomendacijose (Rekomendacijų 10 punktas). Bylą nagrinėjanti teisėjų kolegija pažymi, jog būtent administraciniam teismui yra paliekama bylinėjimosi išlaidų vertinimo teisė, atsižvelgus į konkrečią situaciją, atliktų procesinių veiksmų pobūdį, ir konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir išsamiai įvertino išlaidų klausimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas. Pirmosios instancijos teismo sprendimas pagrįstas ir teisėtas. Naikinti šį sprendimą trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytais ar kitais motyvais nėra pagrindo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į apeliacinį skundą prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, konkrečiai už procesinio dokumento - atsiliepimo į apeliacinį skundą - paruošimą. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad SB (duomenys neskelbtini) vardu atsiliepimą į apeliacinį skundą parengė IĮ „Uostamiesčio teisinės paslaugos“. Išlaidos už šių teisinių paslaugų teikimą gali būti priteisiamos, vadovaujantis Rekomendacijų 8.11 punktu, tačiau nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar šios išlaidos buvo realios ir pagrįstos. Pagal SB (duomenys neskelbtini) pateiktus dokumentus, matyti, kad už šį procesinį dokumentą tik išrašyta sąskaita – faktūra 200 Lt (t. II, b. l. 22).

Išlaidų pagrįstumas reiškia, jog jos turi būti įrodytos, tačiau šiuo atveju nepakanka pateikti dokumentą, pagrindžiantį tam tikrą sumą ir (ar) suteiktą paslaugą, būtina įrodyti, kad už ją buvo sumokėta (realios išlaidos) (žr., pvz., 2009 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-34/2009, „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 18, 2009 m., 144 – 216 p., 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-172/2012). Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, jog sąskaita-faktūra nepatvirtina atsiskaitymo už suteiktas paslaugas. Tai, jog proceso šalis patyrė realias išlaidas paprastai patvirtina pinigų apskaitos dokumentas, fiksuojantis vieno subjekto grynųjų pinigų mokėjimo ar pervedimo operacijas įvykdytas kitam subjektui (žr., pvz., 2008 m. gegužės 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-284/2008, 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525 – 422/2009). Taigi byloje nesant tokio dokumento, teisėjų kolegija vertina, jog trečiojo suinteresuoto asmens prašymas priteisti prašomas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nėra pagrįstas.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė ir teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, iš esmės tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. C. (A. C.) apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius Ramūnas Gadliauskas Ričardas Piličiauskas