2K-108/2014 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr. 2K-108/2014

Teisminio proceso Nr. 1-10-2-00558-2009-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.3.3;

1.2.19.6 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. sausio 7 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Alvydo Pikelio, Vytauto Piesliako ir pranešėjo Gintaro Godos,

sekretoriaujant Ritai Bartulienei,

dalyvaujant prokurorei Renatai Mačiulaitienei,

nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei V. T.,

gynėjui advokatui Daniui Svirinavičiui,

išteisintajam M. S.,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Aido Dzikaro kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 16 d. nuosprendžio.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 7 d. nuosprendžiu M. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 229 straipsnį 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda. Be to, iš M. S. civilinei ieškovei V. T. priteista 270 000 Lt turtinei žalai atlyginti.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 16 d. nuosprendžiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 7 d. nuosprendis panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis, kuriuo M. S. dėl kaltinimo pagal BK 229 straipsnį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, o civilinės ieškovės V. T. pareikštas civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Gintaro Godos pranešimą, prokurorės bei nukentėjusios ir civilinės ieškovės, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, išteisintojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 16d. nuosprendžiu M. S. buvo nuteistas už tai, kad jis, būdamas valstybės tarnautojui prilyginamu asmeniu, kuris eina pareigas privačiame juridiniame asmenyje ir turi atitinkamus administracinius įgaliojimus bei teisę veikti šio juridinio asmens vardu, dėl neatsargumo netinkamai atliko savo pareigas, todėl fizinis asmuo patyrė didelės žalos, o būtent: jis nuo 2007 m. sausio 2 d. iki 2008 m. gegužės 30 d., būdamas UAB „B“, (duomenys neskelbtini), direktoriumi, pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2008 m. birželio 2 d.) 37 straipsnio 8 dalį ir UAB „B“ įstatų (2007 m. rugpjūčio 22 d. redakcija, galiojusi nuo 2007 m. rugpjūčio 28 d. iki 2008 m. liepos 10 d.) 95 punkto 3 papunktį veikdamas bendrovės vardu bei turėdamas teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius, pagal minėto įstatymo 37 straipsnio 10 dalies 1, 9 punktus ir pagal minėtų įstatų 97 punkto 1, 7 papunkčius būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą, jos tikslų įgyvendinimą bei už Akcinių bendrovių įstatyme ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose nustatytų pareigų vykdymą, kaip įmonės vadovas pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.4 straipsnį turėdamas pareigą elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai tiek prievolės atsiradimo ir egzistavimo, tiek ir jos vykdymo metu, pagal to paties kodekso 6.38 straipsnio 1 dalį – prievoles vykdyti sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, pagal 6.200 straipsnio 1 dalį – vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai, pažeisdamas CK 6.163 straipsnio 4 dalies nuostatą „šalys privalo atskleisti viena kitai joms žinomą informaciją, turinčią esminės reikšmės sutarčiai sudaryti“, to paties kodekso 6.401 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatą, kad preliminariojoje buto pirkimo pardavimo sutartyje privalo būti nurodyti tiek esantys, tiek būsimi teisės į butą suvaržymai, kaip UAB „B“ vadovas šios įmonės patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), pasirašė 2008 m. kovo 31 d. preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį su V.

T., dėl aplaidumo nepastebėjęs, kad joje nenurodyta viena iš esminių sandorio aplinkybių, jog 78,27 kv. m. bendro ploto butas, esantis Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kurį pagal šią sutartį UAB „B“ įsipareigojo parduoti V. T., yra įkeistas AB bankui „Hansabankas“ (šiuo metu – AB „Swedbank“), bei nesiėmė jokių veiksmų ir neužtikrino, kad minėta aplinkybė, taip pat kitos minėtos sutarties sudarymui ir vykdymui esminės reikšmės turinčios aplinkybės apie tai, kad pagal UAB „B“ su AB banku „Hansabankas“ (šiuo metu – AB „Swedbank“) sudarytos 2005 m. sausio 13 d. kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), pakeistos 2006 m. gegužės 30 d. susitarimu Nr. (duomenys neskelbtini), 2.8.6 punktą UAB „B“ kaip kredito gavėjas visas lėšas, gaunamas iš pirkėjų, kurie pirks patalpas AB bankui „Hansabankas“ (šiuo metu – AB „Swedbank“) įkeistame name, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), privalo kaupti specialiai tam tikslui AB banke „Hansabankas“ (šiuo metu – AB „Swedbank“) atidarytoje sąskaitoje, kad pagal tos pačios kredito sutarties, pakeistos 2008 m. kovo 12 d. susitarimu Nr. (duomenys neskelbtini), 2.8.4 punktą AB bankas „Hansabankas“ (šiuo metu – AB „Swedbank“) sutikimą parduoti jam įkeistas minėtame name atskiras patalpas duos ir kreipsis dėl hipotekos atsisakymo šių patalpų atžvilgiu su sąlyga, jei bankui bus grąžinta ne mažesnė kredito dalis kaip 4500 Lt suma už kiekvieną kvadratinį metrą parduodamų patalpų bendro ploto, būtų žinomos pirkėjai V.

T. minėtos 2008 m. kovo 31 d. preliminariosios sutarties sudarymo ir vykdymo metu;

be to, M. S. kaip UAB „B“ vadovas pažeisdamas minėtos 2005 m. sausio 13 d. sudarytos kredito sutarties anksčiau nurodytą 2.8.6 punkto nuostatą, nepaisydamas šios kredito sutarties anksčiau nurodytos 2.8.4. punkto nuostatos bei AB banko „Hansabankas“ (šiuo metu – AB „Swedbank“) 2007 m. gruodžio 13 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) bendrovei „B“ nurodytos sąlygos, jog AB bankas „Hansabankas“ (šiuo metu – AB „Swedbank“) sutinka, kad būtų parduotas hipotekos lakštu bankui įkeistas butas, esantis Vilniuje, (duomenys neskelbtini), jei mokant pirkimo pardavimo kainą pinigų suma, ne mažesnė kaip parduodamų patalpų bendro ploto ir 4500 Lt sandauga, bus pervesta bankui, pasirašydamas minėtą 2008 m. kovo 31 d. preliminariąją buto pirkimo pardavimo sutartį turint tikslą padengti UAB „B“ turimo įsiskolinimo bendrovei „A“ dalį, o šios turimą įsiskolinimą – bendrovei „L“, dėl neatsargumo patvirtino šioje sutartyje 2.3 punkte įrašytas nuostatas, kad V. T. už minėtą iš „B“ perkamą butą 110 000 Lt įmoką privalo ir 321 557 Lt įmoką gali sumokėti bendrovei „L“.

Dėl to V. T., nežinančiai apie tai, kad minėtas pagal 2008 m. kovo 31 d. preliminariąją sutartį perkamas butas yra įkeistas, kad visi pinigai perkant jį turi būti sumokami į minėtą AB banke „Hansabankas“ (šiuo metu – AB „Swedbank“) specialiai atidarytą sąskaitą lėšoms, gaunamoms iš pirkėjų, kurie pirks patalpas AB bankui „Hansabankas“ (šiuo metu – AB „Swedbank“) įkeistame name, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kaupti, bei apie kitas anksčiau nurodytas aplinkybes, susijusias su jos perkamo buto pardavimu ir atlaisvinimu nuo hipotekos, 2008 m. kovo 31 d. ir 2008 m. balandžio 7 d. (M. S. vadovavimo bendrovei „B“ laikotarpiu) sumokėjus už jį 270 000 Lt sumą bendrovei UAB „L“, M. S. kaip UAB „B“ direktorius, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, dėl neatsargumo jokių UAB „B“ lėšų, reikalingų kredito dalies grąžinimui AB bankui „Hansabankas“ (šiuo metu – AB „Swedbank“), kad su V. T. būtų galima sudaryti notarinę minėto buto pirkimo pardavimo sutartį ir AB „Hansabankas“ (šiuo metu – AB „Swedbank“) atsisakytų hipotekos dėl šio buto, minėtoje specialiai šiam tikslui AB banke „Hansabankas“ (šiuo metu – AB „Swedbank“) atidarytoje sąskaitoje nekaupė ir iki 2008 m. gegužės 30 d. (iki jo atleidimo iš UAB „B“ direktoriaus pareigų) atitinkamos V. T. už perkamą butą sumokėtai pinigų sumos, t. y. 270 000 Lt, nesukaupė.

Dėl nurodytų M. S. veiksmų bei vykdant minėtą M. S. kaip UAB „B“ vadovo pasirašytą 2008 m. kovo 31 d. preliminariąją pirkimo pardavimo sutartį laikotarpiu nuo 2008 m. rugpjūčio 7 d. iki 2009 m. kovo 18 d. (kuomet UAB „B“ direktorius buvo L. B., kuriam ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) jam mirus nutrauktas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 7 punktu) V. T. ir I. P. sumokėjus už V. T. perkamą butą, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), likusią kainos dalį – 204 750 Lt – taipogi bendrovei „L“, UAB „B“ negalėjo grąžinti ir negrąžino AB bankui „Hansabankas“ (šiuo metu – AB „Swedbank“) 2005 m. sausio 13 d. kredito sutarties, pakeistos 2008 m. kovo 12 d. susitarimu Nr. (duomenys neskelbtini), 2.8.4 punkte nurodytos kredito dalies, t. y. ne mažiau kaip 352 215 Lt, reikiamos, kad galėtų su V. T. sudaryti notarinę minėtam bankui įkeisto buto, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pirkimo pardavimo sutartį ir AB bankas „Hansabankas“ (šiuo metu – AB „Swedbank“) atsisakytų hipotekos šiam butui, dėl to tarp UAB „B“ ir V. T. nebuvo sudaryta pagrindinė notarinė minėto buto pirkimo pardavimo sutartis ir šis butas nebuvo perleistas V. T. nuosavybėn.

Nurodytais veiksmais M. S. kaip UAB „B“ direktorius, dėl neatsargumo neužtikrinęs tinkamo ir sąžiningo minėtos 2008 m. kovo 31 d. preliminariosios pirkimo pardavimo sutarties sudarymo ir jos 1.1 bei 1.6 punktų, kuriais UAB „B“ įsipareigojo sudaryti su V. T. buto, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pagrindinę pirkimo pardavimo sutartį bei perduoti šį butą V. T. nuosavybės teise, vykdymo, netinkamai atliko savo kaip UAB „B“ vadovo pareigas, dėl to, sumokėjus visą 2008 m. kovo 31 d. preliminariojoje sutartyje nurodytą minėto buto kainą, butas V. T. nuosavybėn perduotas nebuvo, ir tokiais savo veiksmais padarė V. T. didelę 270 000 Lt dydžio turtinę žalą

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija panaikindama pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimdama naują nuosprendį, kuriuo M. S. išteisino, nurodė, kad M. S. veika neatitinka nusikaltimo, numatyto BK 229 straipsnyje, požymių. Byloje negalima padaryti išvados, kad buvo padaryta didelė žala, nes nėra galutinai išspręstas civilinis ginčas, kuriuo prašoma 2008 m. kovo 31 d. sudarytą preliminariąją buto pirkimo pardavimo sutartį pripažinti pagrindine pirkimo pardavimo sutartimi ir panaikinti buto įkeitimą, be to, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra palankus V. T. Byloje nėra pagrindo išvadai, kad M. S. veikė kaltai, nes sutartį su V. T. parašu jam perdavė vienintelis UAB „B“ akcininkas L. B., liepdamas šią sutartį pasirašyti, pažymėdamas, kad viskas su V. T. yra suderinta. Pagal UAB „B“ įstatus sprendimą dėl šio sandorio sudarymo turėjo priimti L. B., kaip vienintelis UAB „B“ akcininkas, ir šio nurodymus M. S., kaip bendrovės direktorius, privalėjo vykdyti. Pažymėtina ir tai, kad M. S. negali būti laikomas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, nes UAB „B“ jokių viešųjų paslaugų neteikė.

Kasaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus vyriausiasis prokuroras A. Dzikaras prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 16 d. nuosprendį ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 7 d. nuosprendį be pakeitimų.

Prokuroras nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles ir netinkamai pritaikė BK 230 straipsnio 3 dalį, 229 straipsnį. Baudžiamoji atsakomybė už BK 229 straipsnyje numatytą veiką, be kitų aplinkybių, kyla, kai dėl veikos valstybė, juridinis ar fizinis asmuo patiria didelę žalą. Anot prokuroro, apeliacinės instancijos teismo išvada, kad tokia žala nekilo, yra nepagrįsta. Vien ta aplinkybė, kad V. T. daugiau kaip ketverius metus savo nuosavybe negali laikyti buto, nors už jį sumokėjo visą kainą, rodo, kad tokia žala yra padaryta.

Tai, kad V. T. pareikštą civilinį ieškinį BUAB „B“, BUAB „Elrenas“, AB „Swedbank“ dėl 2008 m. kovo 31 d. preliminariosios pirkimo pardavimo sutarties pripažinimo pagrindine ir buto įkeitimo panaikinimo teismas tenkino, nesuteikia pagrindo išvadai, kad žala nepadaryta, nes šis sprendimas dar nėra įsiteisėjęs ir gali būti skundžiamas. Be to, išvadas dėl didelės žalos padarymo nepakeis joks galutinis sprendimas V. T. pradėtame civiliniame procese, nes net ir tuo atveju, jei sprendimas bus palankus V. T., iškiltų nusikalstamais veiksmais žalos AB „Swedbank“ padarymo ir atlyginimo klausimas.

Prokuroro manymu, apeliacinės instancijos teismo išvada, kad didelė žala nepadaryta, neatitinka ir logikos dėsnių, nes vadovaujantis teismo požiūriu neiškiltų baudžiamoji atsakomybė, kai pavogtas daiktas yra grąžinamas, sužalotas žmogus pasveiksta ir pan. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad M. S. veika neatitinka BK 229 straipsnyje apibūdinto kaltės požymio, taip pat nepagrįsta. Pirma, apeliacinės instancijos teismas neteisingai aiškino UAB „B“ 96 punktą, kaip atimantį teisę M. S. vienvaldiškai sudaryti sandorius dėl buto pardavimo, nes aiškinant įmonės įstatų 96 punktą, kaip reikalavimą, jog M.

S. gautų visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimą, kai sandorio vertė viršija 1235 Lt, praktiškai būtų neįmanoma UAB „B“ vykdyta normali butų ir kito nekilnojamojo turto pardavimo veikla. Antra, apeliacinės instancijos teismas neįvertino dalies M. S. parodymų bei kitų byloje esančių įrodymų. M. S. neneigė, kad, pasirašydamas su V. T. 2008 m. kovo 31 d. preliminariąją buto pirkimo pardavimo sutartį, žinojo, jog UAB „B“ buvo sudariusi kredito sutartį su AB „Hansabankas“, pagal kurią šiam bankui buvo įkeistas V.

T. parduodamas butas, bei pripažino, jog pasirašydamas minėtą sutartį nepastebėjo, kad joje aplinkybė apie buto įkeitimą nėra įrašyta, nesiėmė priemonių, kad ši aplinkybė V. T. taptų žinoma tiek sudarant sutartį, tiek po jos sudarymo. Jis teigė, kad matė sutartyje įtvirtintą nuostatą, jog pinigus už minėtą UAB „B“ parduodamą butą V. T. gali arba turi sumokėti bendrovei „L“, ir šią sutartį pasirašė, nors žinojo, kad pagal susitarimus su AB „Hansabankas“ UAB „B“ visas lėšas, gaunamas iš pirkėjų už bankui įkeistus butus, privalėjo kaupti specialiai tam tikslui atidarytoje sąskaitoje, iš kurios išskaitomos lėšos kreditui padengti, taip pat žinojo, kad bankas duos sutikimą parduoti bankui įkeistą butą ir atsisakys įkeitimo nuo jo tik tada, jei bankui bus grąžinta ne mažesnė nei 4500 Lt suma už kiekvieną parduodamo buto kvadratinį metrą, taip pat nesiėmė priemonių, kad šios aplinkybės būtų žinomos V.

T. prieš sudarant sutartį ar vėliau. Apeliacinės instancijos teismas neįvertino ir BUAB „B“ administratoriaus į bylą pateiktų duomenų, kad M. S. minėtoje specialioje sąskaitoje lėšų iš viso nekaupė ir nesukaupė sumos, kuri atitiktų V. T. už perkamą butą bendrovei „L“ sumokėtos sumos. Liko neįvertinti ir bylos duomenys apie tai, kad M. S. jokių kitų priemonių, užtikrinančių, kad V. T. perkamas butas ateityje būtų perleistas jos nuosavybėn nesiėmė, V. T. interesus pažeidžiančios 2008 m. kovo 31 d. preliminariosios buto pirkimo pardavimo sutarties nenutraukė.

Svarbu ir tai, kad nors, M. S. teigimu, jo vadovaujama UAB „B“ galėjo padengti bankui už V. T. įsigyjamą butą reikalingą pinigų sumą iš įmonės turimo nekilnojamojo turto, tačiau byloje esantys Centrinės hipotekos įstaigos ir kiti duomenys rodo, kad tuo metu visas UAB „B“ turtas buvo įkeistas, o iš 2007 m. UAB “B“ balanso matyti, kad 2008 m. pradžioje įmonės ekonominė padėtis buvo sunki. Dėl to M. S., kaip įmonės vadovas, būdamas atsakingas už jos veiklą ir turėdamas teisę vienvaldiškai sudaryti butų pirkimo pardavimo sandorius, turėjo ir galėjo numatyti visiškai konkrečius jo ir V.

T. preliminariosios buto pirkimo pardavimo sutarties pasirašymo ir tolesnio savo neveikimo padarinius. Svarbu tai, kad, pasirašius tokio turinio 2008 m. kovo 31 d. preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartį, įsigyjamo buto perdavimas V. T., net šiai sumokėjus visą kainą, tapo priklausomas nuo atsitiktinumo, t. y. nuo geros įmonės finansinės padėties, finansinės sėkmės ateityje reikiamu metu. Trečia, išvados dėl M. S. kaltės nepaneigia aplinkybė, kad V. T. jau pasirašyta preliminarioji buto pirkimo pardavimo sutartis M.

S. buvo pateikta vienintelio UAB „B“ akcininko L. B. Svarbu tai, kad V. T. pasirašytoje preliminariojoje pirkimo pardavimo sutartyje nenurodytos jokios su buto įkeitimu ir jo panaikinimu susijusios sąlygos, nėra kito dokumento, kuris rodytų, jog V. T. pasirašydama minėtą sutartį žinojo apie tai, kad butas įkeistas ir kaip tas įkeitimas gali būti panaikintas. V. T. nebuvo UAB „B“ akcininkė, vadovė ar darbuotoja, todėl negalėjo žinoti UAB „B“ susitarimų su banku nuostatų. Jau esantis sutartyje V. T. parašas negali sutrukdyti kitai sutarties šaliai – M.

S., žinojusiam visas reikšmingas sutarčiai sudaryti aplinkybes, numatyti šios sutarties pasirašymo neigiamus padarinius. Prokuroro teigimu, nepagrįsta ir apeliacinės instancijos teismo išvada, kad M. S. neatitinka BK 229 straipsnio subjektui keliamų reikalavimų. BK 229 straipsnio numatyto nusikaltimo subjektu gali būti ir asmuo, dirbantis privačiame juridiniame asmenyje, kuris atitinka valstybės tarnautojui prilyginto asmens požymius, nurodytus BK 230 straipsnio 3 dalyje. Šioje baudžiamojo įstatymo normoje nurodyta, kad valstybės tarnautojui yra prilyginamas asmuo, kuris dirba ar kitais įstatyme numatytais pagrindais eina pareigas viešajame ar privačiame juridiniame asmenyje ir turi atitinkamus administracinius įgaliojimus, arba turi teisę veikti šio juridinio asmens vardu ar kitos organizacijos vardu, arba teikia viešąsias paslaugas, taip pat arbitras arba prisiekusysis.

Iš BK 230 straipsnio 3 dalies matyti, kad viešųjų paslaugų teikimas yra alternatyvus, o ne būtinas valstybės tarnautojui prilyginto asmens požymis. Bylos duomenimis nustatyta, kad M. S., kaip UAB „B“ direktorius, turėjo administracinius įgaliojimus, turėjo teisę veikti šio juridinio asmens vardu, todėl jis turėjo būti pripažintas tinkamu BK 229 straipsnyje aprašyto nusikaltimo subjektu.

Prokuroras taip pat teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje neišdėstė motyvų, kodėl aplinkybė, jog 2008 m. kovo 31 d. preliminariąją buto pirkimo pardavimo sutartį M. S. gavo iš vienintelio bendrovės akcininko, atėmė jam galimybę numatyti, kad dėl sutarties pasirašymo kils BK 229 straipsnio aprašyti padariniai, kodėl visa susiklosčiusi situacija vertintina tik kaip civilinis teisinis ginčas, todėl iš esmės pažeidė BPK 331 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus.

Kasacinis skundas netenkintinas.

Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos išvada, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes byloje negali būti daroma neabejotina išvada, jog M. S. veiksmuose, pasirašant su nukentėjusiąja V. T. buto, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), preliminariąją pirkimo pardavimo sutartį, yra neatsargios kaltės požymių. Byloje ištirtais įrodymais nėra paneigti išteisintojo M. S. teiginiai dėl buto, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), preliminariosios pirkimo pardavimo sutarties parengimo aplinkybių, dėl vienintelio UAB „B“ akcininko vaidmens pasirašant sutartį su nukentėjusiąja V. T., t. y. tai, kad:

1) M. S. pasirašė kitų asmenų parengtą ir nukentėjusiosios V. T. prieš tai jau pasirašytą sutartį;

2) M. S. buvo nurodyta, jog su V. T. viskas yra suderinta;

3) pats M. S. su nukentėjusiąja V. T. bei jos seserimi niekada nebendravo;

4) sutarties sąlygų su UAB „L“ M. S. taip pat nederino. Taigi pagal byloje nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad dėl buto pirkimo pardavimo sutarties sudarymo nukentėjusioji V. T. tarėsi su kitais asmenimis, preliminariąją sutartį pasirašė ne dėl M. S. veiksmų įtakos. Dėl šių priežasčių negali būti daroma ir išvada, kad būtent dėl M. S. veiksmų, aplaidžiai atliekant savo pareigas, nukentėjusioji, sumokėjusi 270 000 Lt sumą, vėliau negalėjo sudaryti pagrindinės buto pirkimo pardavimo sutarties ir taip patyrė didelę 270 000 Lt dydžio žalą.

Kasaciniame skunde, kritikuojant apeliacinės instancijos teismo padarytas išvadas, pateikiama UAB „B“ įstatų 96 punkte numatytų įmonės vadovo teisių interpretacija, paremta prielaida, jog įmonė nebūtų galėjusi vykdyti normalios ūkinės veiklos, jei įmonės vadovo įgaliojimai, vienvaldiškai sudarant sandorius, būtų buvę tokie riboti kaip nurodyta apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje. Teisėjų kolegija pažymi, kad, darant išvadas apie konkretaus sandorio sudarymo aplinkybes ir įrodinėjant, jog sudarant sandorį buvo padaryta nusikalstama veika, turi būti surinkti konkretūs įrodymai, paneigiantys traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens ir (ar) jo gynėjo nurodomus argumentus.

Prielaidų pobūdžio samprotavimai apie įmonės galėjimą ar negalėjimą vykdyti normalią komercinę veiklą, kaip ir Akcinių bendrovių įstatymo bendrųjų nuostatų bei Civiliniame kodekse įtvirtintų principų ir pareigų citavimas, nesant konkretesnių duomenų apie įmonės vadovo veikų pavojingumą bei priešingumą teisei, nėra tinkami teisiniai argumentai įmonės vadovo kaltei padarius nusikalstamą veiką pagrįsti.

Kasacine tvarka apskųstame Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 16 d. nuosprendyje išvada dėl M. S. kaltės nebuvimo tinkamai motyvuota. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai išanalizavo proceso metu surinktus įrodymus, vertino įrodymų visumą. 2013 m. gegužės 16 d. išteisinamajame nuosprendyje analizuoti proceso metu duoti asmenų parodymai, bylos dokumentai, kiti įrodymai, taip pat nagrinėti UAB „B“ ir įmonės direktoriaus veiklą bei pareigas reglamentuojantys teisės aktai. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo aspektu, neturi pagrindo konstatuoti, jog nagrinėjant bylą apeliacine tvarka būtų padaryti esminiai BPK pažeidimai ar netinkamai taikytas baudžiamasis įstatymas, t. y. jog byloje yra kasaciniai pagrindai naikinti apeliacinės instancijos teismo priimtą nuosprendį.

Teisėjų kolegijai konstatavus, kad apeliacinės instancijos teismo išvada, jog M. S. veikoje nėra nusikalstamos veikos požymių, yra pagrįsta, dalies kasacinio skundo argumentų atskiras nagrinėjamas neturi teisinės reikšmės. Pažymėtina tik tai, kad santykiai tarp V. T., UAB „B“ ir AB „Swedbank“, susiklostę dėl buto, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pirkimo pardavimo, vertintini kaip civiliniai teisiniai santykiai. Iš bylos medžiagos matyti, kad ginčas dėl 2008 m. kovo 31 d. preliminariosios buto pirkimo pardavimo sutarties padarinių sprendžiamas civilinio proceso tvarka. Pagal baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes gali būti daroma išvada, kad nukentėjusioji V. T. dėl su UAB „B“ 2008 m. kovo 31 d. sudarytos preliminariosios buto pirkimo pardavimo sutarties patyrė įvairių nepatogumų, išgyvenimų ir kitokių neigiamų padarinių. Antra vertus, nėra pagrindo sutikti su kaltinimo argumentais, kad pagal baudžiamojoje byloje esančius duomenis galima tiksliai įvardyti nukentėjusiosios patirtos turtinės žalos dydį, t. y. konstatuoti, kad tinkamai nustatytas baudžiamosios atsakomybės pagal BK 229 straipsnį taikymui privalomas nusikalstamos veikos požymis – didelė žala.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Aido Dzikaro kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Alvydas Pikelis

Vytautas Piesliakas

Gintaras Goda