AS-556-394-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS556-394/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03715-2013-5

Procesinio sprendimo kategorija 72.1 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. kovo 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos M. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos M. V. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja M. V. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydama panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie FM) 2013 m. rugpjūčio 16 d. raštą Nr. (20.21-06)-RMA-29855 dėl mokesčių įskaitymo ir įpareigoti atsakovą pakeisti 2013 m. sausio 23 d., 2013 m. liepos 25 d. ir 2013 m. liepos 26 d. sumokėtų pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) įmokų neteisėtus įskaitymus, sumokėtas įmokas įskaityti jos mokėjimo nurodymuose konkrečiai nurodytoms mokestinėms prievolėms vykdyti ir panaikinti 905,57 Lt gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM) ir 1 134,36 Lt PVM delspinigių mokestines prievoles.

Pareiškėja paaiškino, kad 2013 m. rugpjūčio 1 d. atsidarė VMI prie FM tinklalapio skyrių „Mano VMI“, kuriame susipažino su jai skirtais 2013 m. kovo 13 d. pranešimu Nr. (17.17-30)-RES-137678 ir 2013 m. liepos 31 d. pranešimu Nr. (17.17-30)-RES-501271 ir sužinojo, jog jos mokėtomis įmokomis - 2012 m. II pusmečio 30 000 Lt PVM (sumokėta 2013 m. sausio 23 d. mokėjimo pavedimu, mokėjimo paskirtis: „PVM už mokestinį laikotarpį nuo 2012 m. liepos 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d.“, įmokos kodas 1001) ir 2013 m. I pusmečio 18 798 Lt PVM (sumokėta 2013 m. liepos 25 d. ir 2013 m. liepos 26 d. mokėjimo pavedimais, mokėjimo paskirtis:

„PVM už mokestinį laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. birželio 30 d.“, įmokos kodas 1001) - nebuvo padengtos nurodytos įmokos, o buvo sumažintas mokestinės prievolės mokėti delspinigius ir baudą pagal Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2008 m. gegužės 12 d. sprendimą Nr. (04)-K3-205 dydis. Nurodė, kad 2013 m. rugpjūčio 1 d. kreipėsi į Inspekciją su reikalavimu panaikinti neteisėtus 2013 m. sausio 23 d., 2013 m. liepos 25 d. ir 2013 m. liepos 26 d. sumokėtų PVM įmokų įskaitymus ir informuoti apie 2013 m. kovo 13 d. pranešime nurodytų 905,57 GPM delspinigių už 2011 metus apskaičiavimo pagrindą ir pagrįsti apskaičiuotų delspinigių dydį. 2013 m. rugpjūčio 19 d. gavo atsakovo 2013 m. rugpjūčio 16 d. raštą Nr. (20.21-06)-RMA-29855, iš kurio sužinojo, kad mokėtų 16 458 Lt GPM už 2011 m.

įmokų dalis taip pat nebuvo įskaitytos mokėjimo pavedimuose nurodytoms įmokoms padengti, o buvo įskaitytos Inspekcijos 2008 m. gegužės 12 d. sprendimu Nr. (04)-K3-205 skirtos 16 458 Lt GPM baudos mokestinei prievolei padengti, nors Inspekcija 2012 m. lapkričio 12 d. nepakankamo atsiskaitymo su valstybės ir / ar savivaldybių biudžetais, pinigų fondais pažymoje Nr. PS21-3703 nurodė, kad 2008 m. gegužės 12 d. sprendimu Nr. (04)-K3-205 skirta 16 458 Lt GPM bauda nėra sumokėta, kaip nėra sumokėta ir 113 643,42 Lt delspinigių. Teigė, kad Inspekcijos 2012 m. lapkričio 12 d. nepakankamo atsiskaitymo su valstybės ir / ar savivaldybių biudžetais, pinigų fondais pažyma Nr. PS21-3703 ir atsakovo 2012 m. birželio 14 d. sprendimas Nr. (23.24-08)-327-3174 įrodo, jog atsakovo 2013 m. rugpjūčio 16 d. rašte Nr. (20.21-06)-RMA-29855 pateikta informacija yra melaginga, pateikta siekiant pateisinti neteisėtą 905,57 Lt delspinigių už ne laiku sumokėtą 2011 m. mokestinio laikotarpio GPM priskaičiavimą.

Pareiškėjas vadovavosi Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 84 straipsnio 1 dalimi ir teigė, kad mokesčių mokėtojo sumokėtos sumos įskaitomos pagal mokėjimo nurodyme mokesčių mokėtojo nurodytą įmokos kodą. Sumokėtų sumų kodavimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Jei mokesčių mokėtojas konkrečiai nenurodo, už ką turi būti įskaityta jo sumokėtoji suma, ji įskaitoma centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka. Kadangi ji konkrečiai nurodė, už ką turi būti įskaitytos sumokėtos sumos, VMI prie FM viršininko 2011 m. gegužės 12 d.

įsakymu Nr. VA-56 patvirtintos Mokesčių mokėtojo sumokėtų sumų įskaitymo ir mokėjimo prievolių dydžių skirtumo pagal patikslintus mokėjimo prievolių dokumentus tvarkymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) nuostatos jos atliktiems mokėjimams įskaityti negalėjo būti taikomos (pritaikytos neteisėtai). Paaiškino, kad dėl atsakovo 2012 m. birželio 14 d. sprendimo Nr. (23.24-08)-327-3174 vykęs teisminis ginčas baigėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A438-963/120, iki kurios priėmimo galiojo atsakovo 2012 m. birželio 14 d. sprendimas Nr. (23.24-08)-327-3174 atidėti ir išdėstyti 16 458 Lt GPM baudos ir 112 820 Lt GPM delspinigių mokestinę nepriemoką nuo 2012 m. gegužės 25 d. iki 2015 m. rugsėjo 25 d.

Taigi terminas mokėti 16 458 Lt GPM baudos ir 112 820,00 Lt GPM delspinigių mokestinę nepriemoką įmokų įskaitymo momentu nebuvo suėjęs, todėl dar ir dėl šios priežasties Taisyklių III dalies 9 ir 16 punktai atliktiems mokėjimams negalėjo būti taikomi. Iš atsakovo 2013 m. rugpjūčio 16 d. rašto Nr. (20.21-06)-RMA-29855 turinio matyti, kad jis netenkino reikalavimo panaikinti neteisėtus 2013 m. sausio 23 d., 2013 m. liepos 25 d. ir 2013 m. liepos 26 d. sumokėtų PVM įmokų įskaitymus. Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas pažymėjo, kad ikiteismine skundo nagrinėjimo tvarka nebuvo reikalinga pasinaudoti.

Teigė, kad atsakovas pažeidė MAĮ 84 straipsnio nuostatas ir yra kilęs ginčas dėl teisės normų taikymo.

Atsakovas atsiliepimu į pareiškėjos skundą (b. 1. 33–37) prašė jį atmesti.

Atsakovas nurodė, kad pareiškėjos mokestinis ginčas dėl 164 580 Lt GPM, 59 085 Lt GPM delspinigių ir 16 458 Lt GPM baudos mokėjimo pasibaigė LVAT 2010 m. balandžio 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A438-359/2010, o ginčas dėl Inspekcijos 2010 m. liepos 2 d. sprendimo Nr. (04)-K3-182 neatleisti pareiškėjos nuo minėtu mokestiniu ginču apskaičiuotų baudų ir delspinigių mokėjimo pasibaigė LVAT 2012 m. vasario 3 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A575-12-2012 (pareiškėja neatleista nuo GPM baudos bei 112 820,90 Lt GPM delspinigių).

Pareiškėja 2010 m. birželio 3 d. buvo sudariusi mokestinės paskolos sutartį, kuri baigta 2013 m. birželio 25 d., dėl dalies mokestiniame ginče apskaičiuoto GPM (114 299 Lt) mokėjimo. Teigė, kad byloje ginčas vyksta dėl to, ar pagrįstai pareiškėjos į biudžeto surenkamąją sąskaitą pervedamomis lėšomis yra dengiamos (sugretinamos) jos mokestinio ginčo metu susidariusios mokestinės nepriemokos sumos (GPM delspinigiai bei GPM bauda), užuot dengus einamąsias prievoles. Pareiškėja išbando įvairius MAĮ nurodytus būdus dėl mokestiniame ginče apskaičiuotų delspinigių ir baudų atleidimo / mažinimo / išdėstymo, tačiau šių sumų nedengia realiomis įmokomis.

Apskaičiuotų delspinigių ir baudų sumokėjimas MAĮ nėra užtikrinamas kitomis priemonėmis. Nagrinėjamu atveju susidariusi situacija, kai pareiškėja nuo mokestinio ginčo ir ginčo dėl atleidimo nuo baudų ir delspinigių pabaigos nedengia apskaičiuotų baudų ir delspinigių, siekia padengti einamuosius mokesčius, nors baudų ir delspinigių prievolė yra susidariusi dar Inspekcijos 2008 m. gegužės 12 d. sprendimu Nr. (04)- K3-205 dėl jos laiku ir tinkamai nevykdytų mokestinių prievolių 2003 metais. Toks pareiškėjos elgesys pažeidžia MAĮ 40 straipsnio 1 dalies nuostatas laiku ir tinkamai vykdyti mokestinę prievolę (konkrečiai – mokėti delspinigius ir baudas, susidariusius mokestiniame ginče), kadangi ji renkasi mokėti tas mokestines prievoles, kurios yra naujos ir jų nemokėjimas sukelia realių finansinių padarinių.

Atsakovas rėmėsi MAĮ 84 straipsnio 1 dalimi, Taisyklių III dalimi, 13 punktu ir teigė, kad PVM ir GPM yra deklaruojami mokesčiai, VMI prie FM administruojamų deklaruojamų mokesčių, mokamų vienu įmokos kodu (1001), į surenkamąją sąskaitą sumokėta įmoka automatiškai, be mokesčių mokėtojo prašymo, įmokos sumokėjimo data įskaitoma deklaruojamų mokesčių, pasibaigusio termino mokėjimo prievolėms padengti. Atskirais įmokų kodais mokamų deklaruojamų mokesčių įmokos įskaitomos to mokesčio prievolėms padengti. Nurodė, kad, pagal VMI prie FM 2003 m. vasario 26 d. viršininko ir Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus įsakymu Nr. VA-54/1B-251 patvirtintas Mokesčių, rinkliavų ir kitų įmokų, mokamų į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, kodų sąrašą (toliau – ir Įmokų kodų sąrašas), VMI prie FM administruojami deklaruojami mokesčiai mokami vienu įmokos kodu (1001), išskyrus tam tikras išimtis (pvz., nuolatinio Lietuvos gyventojo mokamo GPM įmokos).

Pareiškėjos sumokėtos sumos pagrįstai ir teisėtai buvo įskaitytos pasibaigusio termino mokėjimo prievolėms padengti. Atsakovas vadovavosi MAĮ 145 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 2 straipsnio 20 punktu, LVAT praktika ir teigė, kad ginčas, kylantis dėl atsisakymo grąžinti mokesčio permoką ar dėl jos įskaitymo, yra traktuojamas kaip mokestinis, kuriam yra nustatyta privaloma ikiteisminė nagrinėjimo tvarka. Pagal MAĮ mokestinius ginčus nagrinėja centrinis mokesčių administratorius, Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Mokestinių ginčų komisija) ir teismas.

Kadangi šiuo atveju ginčas kilo dėl pareiškėjos sumokėtų lėšų įskaitymo senesnėms prievolėms dengti (automatinio perskaičiavimo MAIS), už MAIS administravimą yra atsakinga VMI prie FM, todėl pareiškėja turėjo kreiptis į Mokestinių ginčų komisiją. Kadangi pareiškėja nepasinaudojo ikiteismine ginčo sprendimo tvarka, o ja dar galima pasinaudoti, skundas paliktinas nenagrinėtas. Be to, atkreipė dėmesį, kad pareiškėjos prašomas panaikinti raštas jokių teisinių pasekmių nesukelia, nes juo tik atsakyta į pareiškėjos paklausimą apie sumokėtų lėšų įskaitymo pagrindus.

Teisines pasekmes pareiškėjai sukėlė mokesčių administratoriaus veiksmai (automatinis perskaičiavimas MAIS), todėl panaikinti 2013 m. rugpjūčio 16 d. raštą Nr. (20.21-06)-RMA-29855 nėra teisinio pagrindo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. sausio 30 d. nutartimi pareiškėjos skundą paliko nenagrinėtą (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 str. 1 p.). Teismas išaiškino pareiškėjai, kad dėl ginčo ji turi kreiptis į Mokestinių ginčų komisiją prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

Teismas, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustatė, kad pareiškėja turi GPM baudos ir GPM delspinigių mokestinę nepriemoką. Ginčas byloje kyla dėl to, ar pagrįstai pareiškėjos į biudžeto surenkamąją sąskaitą pervedamomis lėšomis yra dengiamos (sugretinamos) jos mokestiniame ginče susidariusios mokestinės nepriemokos sumos (GPM delspinigiai bei GPM bauda), o ne einamosios prievolės. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėja 2013 m. rugpjūčio 1 d. kreipėsi į Inspekciją su prašymu panaikinti neteisėtus 2013 m. sausio 23 d., 2013 m. liepos 25 d. ir 2013 m. liepos 26 d. sumokėtų PVM įmokų įskaitymus, taip pat informuoti apie 2013 m. kovo 13 d. pranešime nurodytų 2011 m.

GPM delspinigių apskaičiavimo pagrindą ir pagrįsti apskaičiuotų delspinigių dydį. Į pareiškėjos prašymą atsakė VMI prie FM 2013 m. rugpjūčio 16 d. raštu Nr. (20.21-06)RMA- 29855, kuriame nurodė, kad mokesčių mokėtojo sumokėtų sumų įskaitymą reglamentuoja Taisyklės, ir paaiškino, jog GPM delspinigiai pareiškėjai priskaičiuoti dėl to, kad 2012 m. balandžio 24 d. įmoka ir 2012 m. balandžio 26 d. įmokos dalis įskaitytos GPM baudai pagal patikrinimo aktą padengti, o likusi 2011 m. GPM nepriemoka padengta iš 2013 m. sausio 23 d.

įmokos. MAĮ 2 straipsnio 21 dalyje nustatyta, kad mokestiniai ginčai - tai ginčai, kylantys tarp mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus dėl sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo ar kito panašaus pobūdžio sprendimo, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis, taip pat dėl mokesčių administratoriaus sprendimo atsisakyti grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą). Pagal MAĮ 145 straipsnio 2 dalį, mokestinių ginčų nagrinėjimo procedūra taip pat taikoma nagrinėti mokesčių mokėtojo skundams dėl mokesčių administratoriaus sprendimo neatleisti nuo baudų bei (arba) delspinigių mokėjimo ir mokesčių administratoriaus atlikto mokesčių mokėtojo turimo mokesčio permokos įskaitymo.

Taigi esminė sąlyga, kuriai esant ginčui nustatyta privaloma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo procedūra, yra ta, kad ginčas turi būti dėl mokesčio permokos (atsisakymo ją grąžinti (įskaityti) arba jos įskaitymo). Teismas vadovavosi GPM įstatymo 27 straipsnio 1 dalimi. Teismas konstatavo, kad pareiškėja kelia ginčą dėl mokesčių administratoriaus atliktos mokesčių permokos įskaitymo ne pagal jos nurodytą mokėjimo paskirtį. Tokiam ginčui, vadovaujantis MAĮ 145 straipsnio 2 dalimi, yra nustatyta privaloma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka (žr., pvz., LVAT praktikos, taikant mokesčių administravimą reglamentuojančias teisės normas, apibendrinimą (I dalis), publikuotą 2011 m. rugsėjo 21 d.

„Administracinėje jurisprudencijoje“ Nr. 21, 2011 m.; LVAT 2013 m. lapkričio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-905/2013 ir kt.). Mokestinius ginčus nagrinėja centrinis mokesčių administratorius, Mokestinių ginčų komisija ir teismas (MAĮ 147 str.). MAĮ 151 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad Mokestinių ginčų komisija nagrinėja mokestinius ginčus, kylančius tarp mokesčių mokėtojo ir centrinio mokesčių administratoriaus. Apibendrinęs išdėstytus argumentus, teismas priėjo išvadą, kad pareiškėja, prieš kreipdamasi į teismą, turėjo kreiptis į Mokestinių ginčų komisiją.

ABTĮ 103 straipsnio 1 punktas nustatyta, kad teismas skundą palieka nenagrinėtą jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir dar galima pasinaudoti ta tvarka.

III. Pareiškėja atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 30 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėja atskirąjį skundą grindžia tuo, jog teismas netinkamai taikė teisės normas. Teismas neteisingai identifikavo tarp pareiškėjos ir atsakovo kilusį mokestinį teisinį santykį ir neteisingai kvalifikavo pareiškėjos skundo pagrindą ir dalyką. Nurodo, kad MAĮ nustatyta tvarka gali būti įskaityta tik deklaruota GPM permoka. Pareiškėja GPM permokos nedeklaravo. PVM už 2013 m. pirmo pusmečio mokestinį laikotarpį mokėjimus pareiškėja atliko 2013 m. liepos 25 d. ir 2013 m. liepos 26 d., t. y. paskutinę mokesčio sumokėjimo termino dieną ir sekančią po jos einančią dieną, todėl šių mokėjimų negalima buvo vertinti ir kaip dėl atsakovo sistemoje nesuformuotos pareiškėjos PVM mokestinės prievolės atsiradusios pareiškėjos PVM permokos. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad sumokėtų mokesčių ginčijamą įskaitymą atliko atgaline data, 2013 m. gegužės 21 d., t. y. momentu, kai dėl atsakovo sistemoje nesuformuotų pareiškėjos GPM už 2011 metų mokestinį laikotarpį ir PVM už 2012 m. antro pusmečio mokestinį laikotarpį mokestinių prievolių GPM ir PVM permokų apskritai negalėjo būti. Nurodyti faktiniai ir teisiniai argumentai lemia, kad tarp pareiškėjos ir atsakovo nesusiklostė mokestiniai teisiniai santykiai, reguliuojami mokesčių permokų įskaitymą reglamentuojančiomis teisės normomis, t. y. tarp pareiškėjos ir atsakovo nėra mokestinio ginčo dėl mokesčių permokų. Pareiškėja reiškia reikalavimą dėl mokesčių administratoriaus neteisėtų veiksmų pažeidžiant MAĮ 84 straipsnio 1 dalies normą, t.y. dėl neteisėto pareiškėjos sumokėtų paskaičiuotų ir deklaruotų mokesčių sumų įskaitymo pareiškėjos mokėjimo dokumentuose nenurodytiems mokesčiams dengti MAĮ 144 straipsnio, o ne 145 straipsnio, pagrindu.

Atsakovas VMI prie FM atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo pareiškėjos atskirąjį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą.

Atsakovas nurodo, kad nagrinėjamu atveju sprendžiant klausimą, ar pareiškėjos keliamas ginčas yra laikytinas mokestiniu, svarbu išanalizuoti faktines bylos aplinkybes, kadangi jos paaiškina, kodėl įskaitytos ginčo sumos yra laikytinos mokesčio permoka. Ginčas byloje kilęs dėl to, ar pagrįstai pareiškėjos į biudžeto surenkamąsias sąskaitas pervedamomis lėšomis už einamuosius mokėjimus buvo padengtos pasibaigusio mokestinio ginčo mokestinės nepriemokos sumos. Pareiškėjos mokestinis ginčas dėl 164 580 Lt GPM, 59 085 Lt GPM delspinigių ir 16 458 Lt GPM baudos mokėjimo pasibaigė LVAT 2010 m. balandžio 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A438-359/2010.

Ginčas dėl Inspekcijos 2010 m. liepos 2 d. sprendimo Nr. (04)-K3-182 neatleisti pareiškėjos nuo pirmiau minėtu mokestiniu ginču apskaičiuotų baudų ir delspinigių mokėjimo pasibaigė LVAT 2012 m. vasario 3 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A575-12/2012, kurioje pareiškėja neatleista nuo GPM baudos bei 112 820,90 Lt GPM delspinigių, susidariusių iki minėto sprendimo surašymo. Pareiškėja buvo sudariusi 2010 m. birželio 3 d. mokestinės paskolos sutartį dėl dalies mokestiniame ginče apskaičiuoto GPM (114 299 Lt) mokėjimo.

Mokestinės paskolos sutartis baigta vykdyti 2013 m. birželio 25 d. Prie ginčo medžiagos pridėtoje VMI prie FM Mokesčių apskaitos departamento pridėtoje Lentelėje Nr. 1 matyti, kaip 2013 m. spalio 31 d. atsispindėjo atlikti pareiškėjos einamųjų įmokų įskaitymai, su kuriais nesutiko pareiškėja. Mokesčių surinkimas, kaip ne kartą yra pažymėjęs ir Konstitucinis Teismas bei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, yra susijęs su viešojo intereso apsauga, nes taip yra gaunama lėšų visos visuomenės poreikiams tenkinti.

Kaip matyti, pareiškėja išbandė įvairius MAĮ nurodytus būdus dėl mokestinio ginčo metu apskaičiuotų delspinigių ir baudų atleidimo/mažinimo/išdėstymo, tačiau šių sumų nedengė realiomis įmokomis. Mokestinio ginčo metu apskaičiuotų delspinigių ir baudų sumokėjimas, be kita ko, MAĮ nėra užtikrinamas kitomis priemonėmis. Tuo tarpu, jei einamieji mokėjimai, kuriuos pareiškėja siekė padengti pirmenybės tvarka, nebūtų dengiami laiku, tai sukeltų mokestines pasekmes – būtų skaičiuojami delspinigiai. Susidarė situacija, kai pareiškėja nuo mokestinio ginčo ir ginčo dėl atleidimo nuo baudų ir delspinigių pabaigos nedengė paskaičiuotų baudų ir delspinigių, tačiau siekė padengti einamuosius mokesčius, nors baudų ir delspinigių prievolė yra susidariusi dar prieš 5 metus dėl pareiškėjos laiku ir tinkamai nevykdytų mokestinių prievolių 2003 m.

Tokį pareiškėjos elgesį atsakovas vertina kaip pažeidžiantį MAĮ 40 straipsnio 1 dalies nuostatas laiku ir tinkamai vykdyti mokestinę prievolę (konkrečiai - mokėti delspinigius ir baudas, susidariusius dėl mokestinės kontrolės veiksmų). Pažymi, jog gavusi atsakovo atsiliepimą į pareiškėjos skundą, kuriame išdėstyta ši atsakovo pozicija, teismui, likus keletui dienų iki teismo posėdžio, pareiškėja ėmėsi veiksmų padengti mokestinei nepriemokai, kilusiai Inspekcijos 2008 m. gegužės 12 sprendimu Nr. (04)-K3-205 – pasirašė 2014 m. sausio 10 d.

Mokestinės paskolos sutartį Nr. (23.31-08)-327-483. Vadovaujantis MAĮ 84 straipsnio 1 dalimi, mokesčių mokėtojo sumokėtos sumos įskaitomos pagal mokėjimo nurodyme mokesčių mokėtojo nurodytą įmokos kodą. Sumokėtų sumų kodavimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Jei mokesčių mokėtojas konkrečiai nenurodo, už ką turi būti įskaityta jo sumokėtoji suma, ji įskaitoma centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka. LVAT, nagrinėdamas analogišką ginčą ir vadovaudamasis nurodytomis teisės normomis, yra konstatavęs, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl vietos mokesčių administratoriaus sprendimo įskaityti mokesčio permoką, nes nebuvo laikytasi bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos (2007 m. lapkričio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS16-543/2007.

Pažymi, jog teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas reikalauja, kad privaloma ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka būtų aiškiai numatyta įstatyme (LVAT 2006 m. spalio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS5-434/2006). Įstatymų nuostatos, įtvirtinančios privalomą ikiteisminę ginčo sprendimo tvarką, negali būti aiškinamos plečiamai. Asmuo įgyja teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos tik tada, kai laikosi tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos.

Privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo tvarka, jos laikymasis bei pasinaudojimas ja suponuoja ir atitinkamų procesinių teisinių pasekmių atsiradimą priklausomai nuo to, kurioje teismo proceso stadijoje nustatoma, jog privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo tvarka nebuvo pasinaudota, ir kokios galimybės šia tvarka pasinaudoti dar egzistuoja. MAIS administravimas yra VMI prie FM Mokesčių apskaitos departamento kompetencija. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad centrinis mokesčių administratorius negali nagrinėti mokestinio ginčo dėl savo paties veiksmų, pareiškėja privalėjo kreiptis į Mokestinių ginčų komisiją.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi, vadovaudamasis ABTĮ 103 straipsnio 1 punktu, pareiškėjos skundą dėl reikalavimų panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2013 m. rugpjūčio 16 d. raštą Nr. (20.21-06)-RMA-29855 dėl mokesčių įskaitymo bei įpareigoti atsakovą pakeisti 2013 m. sausio 23 d., 2013 m. liepos 25 d. ir 2013 m. liepos 26 d. sumokėtų PVM įmokų neteisėtus įskaitymus, sumokėtas įmokas įskaityti jos mokėjimo nurodymuose konkrečiai nurodytoms mokestinėms prievolėms vykdyti ir panaikinti 905,57 Lt GPM ir 1 134,36 Lt PVM delspinigių mokestines prievoles paliko nenagrinėtą.

Pagal ABTĮ 103 straipsnio 1 punktą, teismas skundą (prašymą) palieka nenagrinėtą, jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir dar galima pasinaudoti ta tvarka.

Pareiškėja atskiruoju skundu nesutikdama su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 30 d. nutartimi nurodo, kad reiškia reikalavimą dėl mokesčių administratoriaus neteisėtų veiksmų pažeidžiant MAĮ 84 straipsnio 1 dalies normą, t. y. dėl neteisėto pareiškėjos sumokėtų paskaičiuotų ir deklaruotų mokesčių sumų įskaitymo pareiškėjos mokėjimo dokumentuose nenurodytiems mokesčiams dengti MAĮ 144 straipsnio, o ne 145 straipsnio, pagrindu.

MAĮ 144 straipsnyje, kuriuo remiasi pareiškėja, numatyta, kad mokesčių mokėtojas turi teisę apskųsti bet kurį mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) veiksmą arba neveikimą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) veiksmų ar jų neatlikimo faktų apskundimo tvarka (ar skundas paduotinas teismui ar ikiteisminei skundų nagrinėjimo institucijai) ir terminai skiriasi atsižvelgiant į tai, ar mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus ginčas pagal MAĮ nuostatas priskiriamas mokestiniams ar nemokestiniams ginčams.

Teisė kreiptis į administracinį teismą dėl mokestinio ginčo atsiranda tik tada, kai mokesčių mokėtojas laikėsi MAĮ nustatytos išankstinės ginčo nagrinėjimo tvarkos. Ikiteisminės mokestinio ginčo skundų nagrinėjimo tvarkos nesilaikymas sukelia neigiamų pasekmių mokesčių mokėtojui: administracinis teismas skundo priėmimo metu nustatęs, kad pareiškėjas nesilaikė tai bylų kategorijai nustatytos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos, motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (ABTĮ 37 str. 2 d. 3 p.); jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir dar galima pasinaudoti ta tvarka, teismas skundą palieka nenagrinėtą (ABTĮ 103 str. 1 p.).

MAĮ 2 straipsnio (Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos) 21 dalis nustato, kad mokestiniai ginčai – ginčai, kylantys tarp mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus dėl sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo ar kito panašaus pobūdžio sprendimo, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis, taip pat dėl mokesčių administratoriaus sprendimo atsisakyti grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą).

Mokestinių ginčų ikiteisminę nagrinėjimo procedūrą (apskundimo tvarką, skundus nagrinėjančias institucijas, jų teises ir pareigas, skundo turinio išdėstymo reikalavimus ir pan.) nustato MAĮ IX skyrius. Šiame įstatyme numatyta mokestinių ginčų nagrinėjimo procedūra taip pat taikoma nagrinėti mokesčių mokėtojo skundams dėl mokesčių administratoriaus sprendimo neatleisti nuo baudų bei (arba) delspinigių mokėjimo ir mokesčių administratoriaus atlikto mokesčių mokėtojo turimos mokesčio permokos įskaitymo (MAĮ 145 str. 2 d.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčo teisiniams santykiams taikytiną teisinį reguliavimą, pareiškėjos atskirajame skunde išdėstytus argumentus, atsakovo VMI prie FM atsiliepime į skundą išdėstytą poziciją šiuo klausimu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes, vadovaudamasis MAĮ 2 straipsnio 21 dalimi, 145 straipsnio 2 dalimi, padarė pagrįstą ir teisėtą išvadą, kad šiuo atveju ginčas turi būti nagrinėjamas mokestinių ginčų procedūros numatyta tvarka.

MAĮ 145 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad mokestiniams ginčams šiame įstatyme nustatoma ir reglamentuojama privaloma ikiteisminė jų nagrinėjimo procedūra.

Byloje nėra duomenų, jog pareiškėja laikėsi MAĮ nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos, todėl pareiškėjos skundas pagrįstai paliktas nenagrinėtas (ABTĮ 103 str. 1 p.).

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos M. V. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius