eAS-602-438/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-602-438/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01112-2015-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 63.3.2, 79.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. balandžio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai (tretieji suinteresuoti asmenys – Klaipėdos apygardos teismas ir advokatas E. S.) dėl sprendimo panaikinimo ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas J. S. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2015 m. vasario 9 d. sprendimą Nr. (1.32)-SR-570 bei priteisti jam iš Lietuvos valstybės 10 000 Eur neturtinės žalos.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. vasario 17 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 35 straipsniu bei 37 straipsnio 2 dalies 2 punktu, nurodė, kad nors pareiškėjas atsakovais nurodo Lietuvos valstybę, atstovaujamą Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, bei Teisingumo ministeriją, tačiau jokio reikalavimo Teisingumo ministerijos atžvilgiu nereiškia – iš skundo turinio matyti, kad pareiškėjas ginčija Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos veiksmus dėl teisinės pagalbos jam skyrimo, todėl teismas sprendė, kad pareiškėjo skundas turi būti nagrinėjamas Klaipėdos, o ne Vilniaus apygardos administraciniame teisme.

II. Pareiškėjas J. S. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 17 d. nutartį ir perduoti klausimą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai įvertino atsakovo Teisingumo ministerijos statusą – skunde ginčijami ir Klaipėdos apygardos teismo veiksmai. Pareiškėjas mano, kad nagrinėjamu atveju turėtų būti vadovaujamasi ABTĮ 17 straipsniu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas J. S. ginčija Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 17 d. nutartį, kuria pareiškėjo skundą atsisakyta priimti, nurodant, jog administracinė byla turėtų būti nagrinėjama Klaipėdos apygardos administraciniame teisme.

ABTĮ 35 straipsnis reglamentuoja skundo padavimo atitinkamam administraciniam teismui tvarką ir nustato, kad skundas (prašymas) paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra viešojo administravimo subjekto, kurio teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) yra skundžiami, buveinė. Vadovaujantis ABTĮ 17 straipsnio 3 ir 4 dalimi, kai byloje yra keli tarpusavyje susiję reikalavimai, iš kurių vieni priskirtini Vilniaus apygardos administraciniam teismui, o kiti – kitų apygardų administraciniams teismams, byla turi būti nagrinėjama Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Kai byloje atsakovai yra keli administravimo subjektai, esantys skirtingų teismų teritorinėje jurisdikcijoje, bylos priskirtinumo klausimas sprendžiamas pagal aukštesniojo administravimo subjekto buveinę. Tais atvejais, kai administravimo subjektai yra lygiaverčiai savo teisine padėtimi, teismą, kuriame bus nagrinėjama byla, turi teisę pasirinkti pareiškėjas.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad atsakovu administraciniame procese laikoma materialiojo teisinio santykio šalis, kaip įtariama, pažeidusi pareiškėjų materialiąsias teises ar interesus (žr., pvz., 2008 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-330/2008). Atsižvelgus į tai, teismas jau skundo priėmimo stadijoje turi įvertinti, ar pareiškėjo skundu reiškiami reikalavimai visiems įvardintiems atsakovams yra reiškiami tinkamai, ar jie sukelia teisines pasekmes ir ar jie gali būti savarankišku skundo nagrinėjimo dalyku ir pan. Tik įvertinus minėtas aplinkybes, atsirastų įstatymuose įvirtintos sąlygos tinkamai išspręsti administracinės bylos priskirtinumo konkrečiam teismui klausimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-516/2009).

Įvertinusi pareiškėjo skundo argumentus, teisėjų kolegija nustatė, jog pareiškėjo skundo pagrindinis reikalavimas yra susijęs su Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2015 m. vasario 9 d. sprendimo panaikinimu, o išvestinis – dėl 10 000 Eur neturinės žalos, padarytos, kiek galima spręsti iš pareiškėjo skundo turinio, neteisėtais valstybinės valdžios institucijų veiksmais, atlyginimo. Pažymėtina, kad nors skunde atsakovais taip pat nurodomi Teisingumo ministerija ir Lietuvos valstybė, tačiau skunde nedetalizuojama, kokiais veiksmais minėtos institucijos prisidėjo prie prašomos atlyginti neturtinės žalos atsiradimo. Kaip matyti iš skundo, pareiškėjas kilusią neturtinę žalą sieja su advokato E. S. baudžiamojoje byloje paskyrimu, su kuriuo pareiškėjas nesutiko. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, jog būtent su šiomis aplinkybėmis, t. y. advokato paskyrimu, pareiškėjas sieja neturtinės žalos atsiradimą – pareiškėjas skunde neginčija jokių Teisingumo ministerijos ar Klaipėdos apygardos teismo veiksmų, tik Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2015 m. vasario 9 d. sprendimą. Kadangi valstybę bylose dėl žalos atlyginimo atstovauja valstybės institucijos (valstybinio administravimo subjektai), dėl kurių arba dėl kurių pareigūnų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų, neteisėtų aktų atsirado žala (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6. 273 str. 1 d.), todėl valstybę šioje byloje turėtų atstovauti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, atitinkamai – skundas pagal ABTĮ 35 straipsnio nuostatas yra teismingas Klaipėdos apygardos administraciniam teismui.

Teisėjų kolegija, apibendrinusi išdėstytus argumentus bei atsižvelgusi į faktines bylos aplinkybes ir procesą administraciniame teisme reglamentuojančias teisės normas, konstatuoja, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo J. S. skundą, todėl pareiškėjo atskirasis skundas yra netenkinamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 17 d. nutartis yra paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. S. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 17 nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas