A-552-286-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A552-286/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00492-2013-4

Procesinio sprendimo kategorija 13.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gegužės 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko, rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Pinus Proprius“ skundą atsakovui Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritoriniam padaliniui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Pinus Proprius“ (toliau – ir Bendrovė) skundu (b. 1. 1-11) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2013 m. sausio 18 d. sprendimą Nr. (1.29.)2-148 „Dėl UAB „Pinus Proprius“ 2012-12-14 skundo“ ir įpareigoti Departamentą per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pakeisti Departamento Klaipėdos teritorinio padalinio išduotus Specialiuosius paveldosaugos reikalavimus Nr. (12.14)2Kl-548 (toliau – ir SPR).

Pareiškėjas paaiškino, kad yra valstybinio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Žemės sklypas), nuomininkas ir Žemės sklype esančių statinių savininkas. Palangos miesto savivaldybės taryba (toliau – ir Taryba) 2007 m. vasario 8 d. sprendimu Nr. T2-6 patvirtino Žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje, detalųjį planą (toliau – ir Detalusis planas). Palangos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) išduotų statybos leidimo Nr. 278 ir statybos leidimo Nr. 328 pagrindu pradėjo vykdyti naujų statinių statybos darbus Žemės sklype. Departamento komisija kultūros paveldo klausimams nagrinėti 2012 m. spalio 5 d. posėdyje pritarė pareiškėjo pateiktų Departamentui Statinių statybos Žemės sklype naujų projektinių pasiūlymų (toliau – ir Projektiniai pasiūlymai) koncepcijai ir urbanistinei architektūrinei išraiškai.

Pareiškėjas pažymėjo, kad nebuvo pateikęs Departamentui jokios informacijos apie tai, jog svarstydamas galimus Projekto Nr. 07170 pakeitimus yra numatęs apjungti statybos leidimą Nr. 278 ir statybos leidimą Nr. 328, kurie buvo išduoti Projekto Nr. 07170 pagrindu. Pareiškėjo planuojami atlikti Projekto Nr. 07170 pakeitimai, kurių atlikimui prašė Departamento išduoti specialiuosius paveldosaugos reikalavimus, susiję tik su galimais statybos darbais, kurie būtų atliekami tik Žemės sklypo ribose ir kuriais būtų keičiama planuojamų statyti statinių Žemės sklype architektūrinė išraiška. Departamentas 2013 m. sausio 18 d. sprendimu Nr. (1.29) 2-148 atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą dėl 2012 m. gruodžio 7 d. Departamento Klaipėdos padalinio išduotų specialiųjų paveldosaugos reikalavimų.

Pareiškėjas nurodė, kad derybų su atsakovu metu derino Žemės sklypo ribose planuojamų statyti naujų statinių architektūros pakeitimus ir Departamento komisija kultūros paveldo klausimams nagrinėti 2012 m. spalio 5 d. posėdyje pritarė pareiškėjo pateiktų Departamentui statinių statybos Žemės sklype naujų Projektinių pasiūlymų koncepcijai ir urbanistinei architektūrinei išraiškai, nes minėtuose Projektiniuose pasiūlymuose nurodytas ir pareiškėjo užsakymu projektuojamas statinių aukštis Žemės sklype nemenkina Palangos miesto istorinės dalies vertingųjų savybių.

Dėl SPR 1.5.6. punkto pareiškėjas pabrėžė, kad atsakovas pažeidė Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalį, nes šiame punkte nenurodyti visi teritorijų planavimo dokumentai, kurie taikomi Žemės sklypui, nurodyta, kad Žemės sklypui taikomas negaliojantis teritorijų planavimo dokumentas. Pareiškėjo nuomone, pagal Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalį, Departamento išduodamuose specialiuosiuose paveldosaugos reikalavimuose neturi būti įrašomi jokie konkretūs teritorijų planavimo dokumentai, nes pačioje Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalies formuluotėje yra aiškiai pasakyta, kad statinio projektas rengiamas vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentais, t. y. rengiant statinio projektą ar jo pakeitimus bus taikomi visi tuo metu galiojantys ir tai teritorijai taikomi teritorijų planavimo dokumentai. SPR 1.5.6. punkte nenurodytas detalusis planas, patvirtintas Palangos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. vasario 8 d. sprendimu Nr. T2-6 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo“. Be to, padaryta nuoroda į negaliojantį teisės aktą, nes Palangos miesto savivaldybės taryba 2012 m. kovo 1 d. sprendimu Nr. T2-53 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palangoje“ panaikino specialaus plano, patvirtinto 1999 m. liepos 29 d. Palangos miesto tarybos sprendimu Nr. 134, ir jame įtvirtintų sprendinių galiojimą dalyje, kiek tai susiję su Žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), Palangoje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

Pareiškėjas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A444-1406/2010 ir pažymėjo, kad Specialusis paminklosauginis planas yra tik rekomendacinio pobūdžio, negali būti pripažintas norminiu administraciniu, todėl negali būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kuris konkuruotų su nustatytuoju įstatyme. Pareiškėjo teigimu, SPR 1.6 punkte turi būti įrašyta nuoroda į Departamento komisijos kultūros paveldo klausimams nagrinėti 2012 m. spalio 5 d. posėdyje priimtus sprendimus, nes būtent šiuose sprendimuose yra numatyti paveldosaugos reikalavimai, taikomi Projekto Nr. 07170 pakeitimams. Dėl SPR 2.1, 2.3, 2.5 ir 2.6 punktų pareiškėjas akcentavo, kad Departamento padalinys pažeidė Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 23 straipsnį, nes šio įstatymo 9 ir 23 straipsniai reglamentuoja tik kultūros paveldo objektų tvarkybą, o ne planuojamus atlikti statybos darbus kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kurioje yra Žemės sklypas. Pareiškėjo tvirtinimu, Žemės sklypas nepatenka į Palangos miesto istorinės dalies, kaip nekilnojamosios kultūros vertybės – kultūros paveldo vietovės, įregistruotos Kultūros vertybių registre, užimamą teritoriją. Pareiškėjas paaiškino, jog planavo atlikti statinių statybos darbus tik Žemės sklypo ribose Statybos įstatymo nustatyta tvarka ir neatliks jokių tvarkybos darbų kultūros paveldo objekto (t. y. Palangos miesto istorinės dalies) užimamoje teritorijoje ar jos apsaugos zonoje, todėl jo planuojamiems atlikti statybos darbams neturi būti taikomi numatyti reikalavimai, taikomi kultūros paveldo objekto tvarkybai.

Atsakovas Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepimu į skundą (b. l. 50-53) prašė jį atmesti.

Atsakovas paaiškino, kad kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymo Nr. ĮV-190 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis“ 1.4 punktu Palangos miesto istorinė dalis (senas kodas U2, naujas kodas 12613) paskelbta valstybės saugoma kultūros vertybe. Kultūros vertybių registre yra įregistruoti duomenys: teritorijos plotas 1384123 kv. m, vizualinės apsaugos zonos pozonio plotas 2051000 kv. m, fizinės apsaugos zonos pozonio plotas 1696000 kv. m, taip pat nustatytos saugomos vertingosios savybės ir saugomos teritorijos bei apsaugos zonų ribų planas, parengtas ir patvirtintas 1995 m. liepos 9 d., sutampantis su Palangos miesto centrinės dalies regeneracijos projektu, specialiuoju paminklosaugos planu, o šis planas nurodytas vertybės vienu iš apsaugos dokumentų šaltiniu.

Pagal Kultūros vertybių registre įregistruotus duomenis Žemės sklypas patenka į Palangos miesto istorinės dalies fizinės apsaugos zoną nustatytą ir patvirtintą 1995 m. liepos 9 d., ir šiam sklypui galiojo, galioja ir taikomi paveldosauginiai reikalavimai, nustatyti Įstatymo 19 ir 23 straipsniuose, todėl ginčijamų šiam sklypui parengtų dokumentų atitikimas reikalavimams, nustatytiems Palangos miesto specialiuoju paveldosauginiu planu, yra papildomo vertinimo dalyku, kadangi apima konkrečios kultūros vertybės vertingąsias savybes, apimančias ir dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje (pav. (duomenys neskelbtini) upelio vaga ir jos slėnis).

Pagal Nekilnojamojo turto registro išrašą, Nekilnojamojo turto registre yra registruotas apskrities viršininko 2007 m. balandžio 11 d. įsakymas Nr. 4-1962-(1.3), kuriuo žemės sklypas Nr. 4400-0354-3515 klaidingai priskirtas Palangos miesto istorinės dalies vizualinės apsaugos zonai, tačiau šiam sklypui įregistruotos specialios naudojimo sąlygos, nustatytos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ XIX dalyje „Nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorija ir apsaugos zonos“, kur taip pat yra įtvirtinti specialūs reikalavimai, ribojantys statybas apsaugos zonose.

Departamentas Bendrovės prašymu išdavė naujus specialiuosius paveldosaugos reikalavimus 2012 m. gruodžio 7 d. Nr. (12.14)2Kl-548, tokiu būdu suteikiant pareiškėjui galimybę vykdyti planuojamą veiklą tinkamai, nelaukiant teisminių ginčų Klaipėdos apygardos administraciniame teisme pabaigos ir nepažeidžiant paveldosaugos reikalavimų.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) atsiliepimu į skundą (b. l. 54-55) prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra. Inspekcija paaiškino, kad statybos teisinius santykius reglamentuojantys teisės aktai nenustato reikalavimų nei specialiųjų architektūros reikalavimų, nei specialiųjų paveldosaugos reikalavimų sudėčiai. Teritorijų planavimo dokumentų nurodymas SPR, Inspekcijos teigimu, nėra teisės aktų pažeidimas. SPR nurodant teritorijų planavimo dokumentus turėtų būti nurodyti visi teritorijų planavimo dokumentai pagal Departamento kompetenciją. Inspekcijos nuomone, pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Departamentą atitinkamai išdėstyti SPR reikalavimus negalėtų būti tenkinamas, nes skundo reikalavimai įpareigoti atsakovą priimti konkretaus turinio administracinį sprendimą prieštarauja valdžių padalijimo principui ir teisės aktų nuostatoms, įtvirtinančioms viešojo administravimo institucijų kompetenciją.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. birželio 11 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies: panaikino Departamento 2013 m. sausio 18 d. sprendimą Nr. (1.29.)2-148 „Dėl UAB „Pinus Proprius“ 2012 m. gruodžio 14 d. skundo“, įpareigojo Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo skundą dėl Departamento Klaipėdos teritorinio padalinio 2012 m. gruodžio 7 d. išduotų specialiųjų paveldosaugos reikalavimų Nr. (12.14) 2K1-548, kitoje dalyje skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. gegužės 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-96-243/2013 patvirtino taikos sutartį, sudarytą tarp Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro, Palangos miesto savivaldybės tarybos, Palangos miesto savivaldybės administracijos, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, L. R. V., UAB „Pinus Proprius“, nutraukė bylos dalį bei išskyrė į atskirą bylą administracinės bylos dalį dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos 2012 m. kovo 1 d. sprendimo Nr. T2-53 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“ panaikinimo.

Teismas nustatė, kad Vyriausybė 2012 m. balandžio 23 d. priėmė pasitarimo protokolą Nr. 27, kuriuo buvo pasiūlyta pagal jame aptartas sąlygas sudaryti taikos sutartis bylose dėl statybų, vykdytų Palangoje, pagal ginčijamus statybą leidžiančius dokumentus, tame tarpe ir dėl statinių statybos Žemės sklype. Bendrovė sutiko pakeisti statomų statinių architektūrinę išraišką bei pateikė Departamentui suderinimui statinių statybos Žemės sklype projektinius pasiūlymus (toliau – ir Projektiniai pasiūlymai), kurie keičia statomų statinių išdėstymą, architektūrinę išraišką. Departamentas ir savivaldybė pritarė Projektinių pasiūlymų koncepcijai ir statinių architektūrinei išraiškai, konstatavę, jog Projektiniuose pasiūlymuose projektuojami statiniai Žemės sklype nemenkina Palangos miesto istorinės dalies vertingųjų savybių ir juose numatyti statinių statybos sprendiniai nepažeidžia imperatyvių Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nuostatų ir gali būti realizuojami Žemės sklype, taip pat Projektiniuose pasiūlymuose nurodytos projektuojamų statinių statybos vietos, atitraukiant jas nuo (duomenys neskelbtini) upės kranto, užtikrina (duomenys neskelbtini) upės slėnio išsaugojimą.

Teismas nustatė, kad 2012 m. gruodžio 5 d. pareiškėjas kreipėsi į Departamento Klaipėdos padalinį dėl specialiųjų paveldosaugos reikalavimų išdavimo, kurie galiotų rengiant Žemės sklype statomų naujų statinių statybos darbų projekto Nr. 07170, kurio pagrindu savivaldybė buvo išdavusi statybos leidimą Nr. 278 ir statybos leidimą Nr. 328, pakeitimus. Klaipėdos padalinys 2012 m. gruodžio 7 d. išdavė specialiuosius paveldosaugos reikalavimus Nr. (12.14)2K1-548, leidžiančius pareiškėjui rengti Projekto Nr. 07170 korektūrą. Pareiškėjas, nesutikdamas su išduotais SPR, kreipėsi į Departamentą, kuris 2013 m. sausio 18 d. sprendimu Nr. (1.29.)2-148 atsisakė pakeisti SPR, nes jie buvo išduoti prašymo pateikimo dieną įvykusio pasitarimo, kuriame dalyvavo Departamento vadovybė ir pareiškėjo atstovai, išdavoje.

Teismas vadovavosi kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymo Nr. ĮV-190 „Dėl nekilnojamojo kultūros vertybių pripažinimo saugomomis“ 1.4 punktu, nustatė, kad Kultūros vertybių registro duomenimis Žemės sklypas patenka į Palangos miesto istorinės dalies teritoriją ar apsaugos zoną, todėl teismas atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjo argumentą, jog Žemės sklypas nepatenka į Palangos miesto istorinės dalies užimamą teritoriją.

Teismas nustatė, kad ginčijamame sprendime Departamentas lakoniškai nurodė, jog pareiškėjo rengiamas projektas įtakoja kultūros vertybės vertingąsias savybes tiesiogiai, tačiau iš esmės nenurodė teisinio pagrindo, kuriuo remiantis pareiškėjui yra privalomas PTR 3.06.01:2007 „Kultūros paveldo tvarkybos darbų projektų rengimo taisyklės“. Teismas atkreipė dėmesį, kad Departamentas nurodė, jog pareiškėjas numatė apjungti inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų bei pastato projektus, todėl specialūs paveldosaugos reikalavimai apimtų ir tas naujo projekto dalis, kurių sprendiniai peržengia Žemės sklypo ribas, tačiau pareiškėjas skunde Departamentui jokios informacijos apie planus apjungti statybos leidimus Nr. 278 ir 328 nepateikė, todėl nebuvo aišku, kuo remdamasis atsakovas taip nusprendė.

Teismas sutiko su pareiškėjo argumentu, jog SPR 1.5.6. punkte nurodytas Žemės sklypui taikomas negaliojantis teritorijų planavimo dokumentas. Teismas nustatė, kad Specialusis paminklosauginis planas, patvirtintas Tarybos 1999 m. liepos 29 d. sprendimu Nr. 134, ir jame įtvirtintų sprendimų galiojimas, dalyje, kiek tai susiję su Žemės sklypu, yra panaikintas Tarybos 2012 m. kovo 1 d. sprendimu Nr. T2-53. Teismas nustatė, kad pareiškėjas siekė gauti specialiuosius paveldosaugos reikalavimus statybos darbams Žemės sklype, ir darė išvadą, kad atsakovas nepagrįstai rėmėsi negaliojančiu aktu ginčijamame sprendime. Teismas pažymėjo, kad, kreipdamasi į atsakovą, pareiškėjas, be kita ko, prašė įpareigoti Klaipėdos padalinį pakeisti išduotų SPR 1.5.6 punktą. Šis prašymas netenkintas atsižvelgus į Klaipėdos apygardos administraciniame teisme vykstantį teisminį procesą dėl Detaliojo plano panaikinimo. Ginčas dėl Detaliojo plano išspręstas pasirašius taikos sutartį. Teismas pažymėjo, kad ginčijamo sprendimo priėmimo metu taikos sutartis nebuvo pasirašyta, tačiau šiuo metu nebuvo kliūčių prie SPR 1.5.6. punkte „Galiojantys teritorijų planavimo dokumentai“ nurodyti ir Detalųjį planą.

Teismas nusprendė, jog skundžiamas Departamento 2013 m. sausio 18 d. sprendimas Nr. (1.29)2-148 nėra tinkamai pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, išnagrinėtas abstrakčiai, nėra tinkamai argumentuotas, jame nenurodyta sprendimo apskundimo tvarka, nepatvirtintas antspaudu ir todėl neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, taigi yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (tolau – ir ABTĮ) 89 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.

Teismas nurodė, kad negali tenkinti pareiškėjo skundo pilna apimtimi, t. y. negali įpareigoti Departamentą pakeisti SPR konkrečius punktus jos prašomu būdu. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas tiesiogiai nereiškė reikalavimo dėl SPR. Teismas konstatavo, kad Departamentas privalo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2012 m. gruodžio 14 d. skundą.

III. Atsakovas Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos apeliaciniu skundu (b. l. 83-85) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir bylą nutraukti.

Atsakovo nuomone, byloje pateiktos ir teismo pripažintos faktinės aplinkybės, jog SPR yra išduoti iš anksto aptarus visas aplinkybes su pareiškėju, t. y. pasitarimo metu sutarus, kad bus atliekama ne tik statinių techninio projekto korektūra, bet ir rengiamas naujas detalusis planas, kartu apimant ir tinklų prijungimą, kas susiję su žemės kasimo darbais ne tik sklype (duomenys neskelbtini), Palangoje, bet ir kitose Palangos miesto dalyse, taip pat ir saugomoje kultūros vertybės teritorijoje, be to, buvo numatoma elektros pastotės statyba už sklypo (duomenys neskelbtini), Palangoje, ribų. Pasitarimo su pareiškėju metu buvo aptarta, kad atliekant žemės kasimo darbus netyrinėtoje teritorijoje arba atliekant žemės kasimo darbus aptikus archeologinių radinių ar kultūros paveldo vertingųjų savybių, pagal Įstatymo 9 straipsnio nuostatas darbai turėtų būti stabdomi ir atliekami būtini tyrimai bei kitos procedūros, todėl siekiant išvengti papildomų trukdžių tokie veiksmai galėtų būti planuojami iš anksto numačius tvarkybos darbus, parengiant techninio projekto dalį pagal PTR 3.06.01:2007 „Kultūros paveldo tvarkybos darbų projektų rengimo taisyklės“. Pasitarimo metu pareiškėjas neprieštaravo pasiūlytai galimybei apjungti abu ginčijamus teisme projektus į vieną ir jokių pretenzijų pasitarimo metu šiuo klausimu nekėlė. Departamentas pažymėjo, kad Įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje yra expressis verbis nustatyta, jog saugomų objektų teritorijos, saugomos vietovės, apsaugos zonos tvarkomos ir veikla jose plėtojama pagal bendrojo ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentus, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad teisės aktuose nėra imperatyvaus reikalavimo nurodyti konkrečių teritorijų planavimo dokumentų. Atsakovas daro išvadą, kad pagal nustatytą teisinį reguliavimą atsakovui kyla akivaizdi pareiga nurodyti kokiais konkrečiais teritorijų planavimo dokumentais statytojas turi vadovautis vykdant ir planuojant tokiose teritorijose veiklą. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad SPR yra išduotos remiantis galiojančiu teritorijų planavimo dokumentu, dėl kurio nėra ginčų teisme.

Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas ignoravo įsigaliojusią Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I-96-243/2013, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis tarp šios bylos šalių, ir kurioje aiškiai konstatuota, jog pareiškėjas įsipareigoja nevykdyti Statinių statybos Žemės sklype pagal statybos leidimą Nr. 328 ir jame nurodytą Projektą Nr. 07170, o statybos darbus tęsti tik pagal Projekto Nr. 07170 korektūrą, parengtą pagal naujo Teritorijos detalaus plano koncepcijos sprendinius, Bendrojo plano ir paveldosaugos reikalavimus, t. y. remiamasi naujai rengiamu teritorijos detaliuoju planu, kuris šiuo metu yra derinamas savivaldybėje. Departamento manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ignoravo kito teismo priimtą ir įsigaliojusį sprendimą, apimantį ir šioje byloje nagrinėtus dalykus, taip pat neatsižvelgė į aplinkybę, kad kitas teismas pagal išimtinio teritorinio priskirtinumo atitinkamiems teismams taisykles toliau nagrinės klausimą, susijusį su vienu iš reikalavimų spręstų šioje byloje, t. y. specialaus paveldosauginio plano galiojimo panaikinimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą.

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Pinus Proprius“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 91-98) prašo apeliacinį skundą atmesti. Bendrovė paaiškina, kad Žemės sklypas nepatenka į Palangos miesto istorinės dalies, kaip nekilnojamosios kultūros vertybės – kultūros paveldo vietovės, įregistruotos Kultūros vertybių registre, užimamą teritoriją. Bendrovė parėžia, kad planuoja atlikti statinių statybos darbus tik Žemės sklypo ribose teisės aktų nustatyta tvarka, kurių atlikimui ir prašė atsakovo išduoti SPR. Pareiškėjas pažymi, kad planuoja atlikti statybos darbus, kurie pagal Įstatymą nėra priskiriami tvarkybos darbams, kultūros paveldo objekto (t. y. Palangos miesto istorinės dalies) apsaugos zonos, t. y. greta saugomo kultūros paveldo objekto ar vietovės esančioje teritorijoje, kuriai yra taikomi Įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyti atskiri apribojimai. Pareiškėjo manymu, SPR neturi būti vardinami statybos vietai taikomi privalomojo pobūdžio teritorijų planavimo dokumentai, kadangi rengiant statybos darbų projektą bus taikomi visi tuo metu galiojantys ir tai teritorijai taikomi privalomojo pobūdžio teritorijų planavimo dokumentai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos 2013 m. sausio 18 d. sprendimo Nr. (1.29.)2-148 (b. l. 14) teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2012 m. gruodžio 4 d. prašymu (b. l. 26-27) kreipėsi į Departamentą ir jo Klaipėdos teritorinį padalinį, prašydamas išduoti Bendrovei specialiuosius paveldosaugos reikalavimus, kurie galiotų rengiant Žemės sklype statomų naujų statinių Projekto Nr. 07170 pakeitimus. Departamento Klaipėdos teritorinis padalinys 2012 m. gruodžio 7 d. parengė specialiuosius paveldosaugos reikalavimus Nr. (12.14)2K1-548 (b. l. 29). Pareiškėjas, nesutikdamas su dalimi išduotų SPR, skundu (b. l. 34-43) kreipėsi į Departamentą, prašydamas skunde nurodomu būdu pakeisti Departamento Klaipėdos teritorinio padalinio išduotus SPR. Departamentas šioje byloje ginčijamu sprendimu pareiškėjo prašymo netenkino.

Sprendžiant dėl skundžiamo Departamento sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti, kad ginčo kilimo metu Klaipėdos apygardos administraciniame teisme jau buvo nagrinėjama administracinė byla pagal pareiškėjo Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro prašymą panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos 2007 m. gegužės 12 d. projektavimo sąlygų sąvadą Nr. 191, 2007 m. liepos 30 d. projektavimo sąlygų sąvadą Nr. 280, 2007 m. spalio 17 d. išduotą statybos leidimą Nr. 278, 2007 m. lapkričio 28 d. išduotą statybos leidimą Nr. 328, Palangos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. vasario 8 d. sprendimą Nr. T2-6 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo“ ir 2012 m. kovo 1 d. sprendimą Nr. T2-53 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palangoje“. Administracinės bylos dalį dėl pastarojo reikalavimo teismas išskyrė į atskirą bylą, o likusią administracinės bylos dalį nutraukė patvirtinęs proceso šalių sudarytą taikos sutartį (toliau – ir Taikos sutartis).

Kaip minėta, pareiškėjui buvo išduoti jo iš dalies netenkinantys specialieji paveldosaugos reikalavimai. Atkreiptinas dėmesys, kad 2012 m. gruodžio 7 d. specialieji paveldosaugos reikalavimai buvo parengti dar prieš 2013 m. balandžio 4 d. sudarant Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 15 d. nutartimi patvirtintą taikos sutartį. Iš pareiškėjo 2012 m. gruodžio 4 d. prašymo pateikti SPR matyti, kad Projekto Nr. 07170 pakeitimai būtų rengiami pagal Detaliojo plano privalomuosius reikalavimus ir Projektinius pasiūlymus, kurie buvo pateikti Departamentui ir kuriems 2012 m. spalio 5 d. pritarė Departamento komisija kultūros paveldo klausimams nagrinėti. Pažymėtina, kad Taikos sutartis buvo sudaryta atsižvelgus ir į tai, jog Departamentas 2012 m. gruodžio 7 d. išdavė pareiškėjui SPR, leidžiančius Bendrovei rengti Projekto Nr. 07170 korektūrą. Jokios išlygos dėl minėtų SPR Taikos sutartyje nebuvo padaryta. Kita vertus, Taikos sutartimi prisiimti Bendrovės įsipareigojimai bei įgytos teisės parengti Projekto Nr. 07170 korektūrą, kuri neatitiktų arba keistų Projektinius pasiūlymus esant numatytoms sąlygoms, o atsakovo įsipareigojimas gavus Bendrovės prašymą išduoti Bendrovei teisės aktuose numatytus specialiuosius paveldosaugos reikalavimus Projekto Nr. 07170 korektūrai, rodo, kad situacija po Taikos sutarties sudarymo yra pasikeitusi lyginant su šioje administracinėje byloje skundžiamo atsakovo sprendimo priėmimo ir pareiškėjo skundo padavimo teismui metu buvusia situacija. Į tokias pasikeitusias aplinkybes svarbu atsižvelgti šioje administracinėje byloje tikrinant pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinti skundžiamą Departamento sprendimą ir įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo skundą dėl 2012 m. gruodžio 7 d. išduotų SPR teisėtumą ir pagrįstumą.

Individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos (Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismas, panaikindamas Departamento 2013 m. sausio 18 d. sprendimą Nr. (1.29)2-148 ir įpareigodamas Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo skundą dėl 2012 m. gruodžio 7 d. išduotų specialiųjų paveldosaugos reikalavimų, konstatavo, kad skundžiamas Departamento sprendimas nėra tinkamai pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, išnagrinėtas abstrakčiai, nėra tinkamai argumentuotas.

Teisėjų kolegija sutinka su apygardos administracinio teismo pastebėjimu dėl ginčijamame sprendime Departamento nurodyto teiginio, susijusio su pareiškėjo numatymu apjungti inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų bei pastato projektus, neaiškumu. Atsakovas tokios savo pozicijos pakankamai nepagrindė ir galimai neteisingai vertino, kad specialūs paveldosaugos reikalavimai apimtų ir tas naujo projekto dalis, kurių sprendiniai peržengia Žemės sklypo ribas. Kita vertus, byloje nėra ginčo ir tiek pareiškėjas, tiek atsakovas pripažįsta, kad prieš išduodant SPR Bendrovė pateikė Departamentui suderinimui statinių statybos Žemės sklype projektinius pasiūlymus, kurių koncepcijai atsakovas pritarė.

Tokios aplinkybės taip pat nurodytos Taikos sutartyje. Šioje administracinėje byloje skundžiamame Departamento sprendime taip pat pažymėta, kad 2012 m. gruodžio 7 d. SPR buvo išduoti prašymo pateikimo dieną įvykusio pasitarimo, kuriame dalyvavo Departamento vadovybė ir Bendrovės atstovai, išdavoje. Tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių ir jų poveikio ginčijamo atsakovo sprendimo teisėtumui bei pareiškėjo teisėms neanalizavo, tik formaliai nurodė, kad nėra aišku, kuo remdamasis atsakovas priėjo tokios išvados.

Atsakovui laikantis pozicijos, kad SPR buvo išduoti iš anksto aptarus visas aplinkybes su pareiškėju, pasitarimo metu Bendrovė neprieštaravo pasiūlytai galimybei apjungti abu projektus, tačiau pareiškėjui akcentuojant, kad byloje nėra duomenų, kuriais remiantis būtų galima pritarti Departamento argumentams, jog Bendrovė siekia apjungti statybos leidimą Nr. 278 ir statybos leidimą Nr. 328, pirmosios instancijos teismas privalėjo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti bei įvertinti tokias bylos aplinkybes, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini, tačiau to nepadarė.

Kita vertus, kaip minėta, Taikos sutarties sudarymas pakeitė šioje administracinėje byloje vertinamus teisinius santykius, tačiau pareiškėjas nepateikė pakankamų įrodymų ir argumentų, kaip ginčijamas atsakovo sprendimas ir juo palikti nepakeisti 2012 m. gruodžio 7 d. specialieji paveldosaugos reikalavimai pažeidžia Bendrovės teises po Taikos sutarties sudarymo.

Pirmosios instancijos teismas sprendime akcentavo, kad teisės aktuose nėra įtvirtinto imperatyvaus reikalavimo specialiuosiuose paveldosaugos reikalavimuose nurodyti konkrečius teritorijų planavimo dokumentus. Iš 2012 m. gruodžio 7 d. specialiųjų paveldosaugos reikalavimų 1.5.6 punkto matyti įrašyti kaip galiojantys teritorijų planavimo dokumentai Palangos miesto bendrasis planas, taip pat specialusis paminklosauginis planas. Teisėjų kolegijos vertinimu, teritorijų planavimo dokumentų išvardijimas SPR teisės aktuose nesant tokio imperatyvaus reikalavimo savaime nesudaro pagrindo laikyti SPR keistinais. Tas pats pasakytina ir dėl detaliojo plano neįrašymo prie galiojančių teritorijų planavimo dokumentų nesant imperatyvaus reikalavimo tai padaryti. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad Taikos sutartyje savivaldybė įsipareigojo imtis visų nuo jos priklausančių veiksmų, kad kuo greičiau būtų parengtas ir teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintas teritorijų detalusis planas, kuris yra rengiamas savivaldybės įsakymo Nr. AI-1149 pagrindu. Taip pat teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo prieita išvada dėl SPR 1.5.6 punkte nurodyto Specialiojo paminklosauginio plano negaliojimo. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. vasario 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A525-560/2014 paliko nepakeistą Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 13 d. sprendimą, kuriuo Palangos miesto savivaldybės tarybos 2012 m. kovo 1 d. sprendimas Nr. T2-53 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palangoje“ buvo panaikintas (šiuo teismo panaikintu Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu buvo nuspręsta panaikinti SPR nurodytą specialųjį paminklosauginį planą ir jame įtvirtintų sprendinių galiojimą dalyje, kiek tai susiję su Žemės sklypu). Tai reiškia, kad Specialusis paminklosauginis planas šiuo metu yra galiojantis teritorijų planavimo dokumentas ir galėjo būti nurodytas SPR.

Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2, 3 dalyse įtvirtinta, kad individualus administracinis aktas turi būti patvirtintas antspaudu, jame turi būti nurodyta akto apskundimo tvarka. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad ginčijamas Departamento sprendimas nėra patvirtintas antspaudu, jame taip pat nenurodyta sprendimo apskundimo tvarka, todėl pagrįstai konstatavo, kad toks atsakovo sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų. Kita vertus, teisėjų kolegija pastebi, kad minėti pažeidimai nesukliudė pareiškėjui tinkamai realizuoti savo teisę kreiptis į teismą. Todėl nagrinėjamu atveju negalima pripažinti, jog apskundimo tvarkos nenurodymas ginčijamame atsakovo sprendime duoda pagrindą aktą panaikinti (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. R63-70/2011). Pirmosios instancijos teismo nurodyta aplinkybė, kad ginčijamas Departamento sprendimas nepatvirtintas antspaudu, yra formalaus pobūdžio ir neturintis esminės įtakos ginčijamo akto teisėtumui (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-1211/2012).

Kaip minėta, pagal Taikos sutartį pareiškėjas, be kita ko, įsipareigojo parengti ir pateikti patikrinti bei suderinti Projekto Nr. 07170 korektūrą, kuri atitiktų Projektinius pasiūlymus, neprieštarautų teritorijos detaliojo plano koncepcijos sprendiniams, nepažeistų Bendrojo plano nuostatų bei paveldosaugos reikalavimų. Pagal minėtą Taikos sutartį, įsigaliojus teritorijos detaliajam planui, parengtam teritorijos detaliojo plano koncepcijos pagrindu, Bendrovė turės teisę rengti Projekto Nr. 07170 korektūrą ir atsižvelgdama į įsigaliojusio teritorijos detaliojo plano sprendinius. Palangos miesto savivaldybė ir Departamentas pagal Taikos sutartį įsipareigojo teisės aktų nustatyta tvarka bei šios taikos sutarties pagrindu gavus Bendrovės prašymą, laikantis teisės aktuose numatytų terminų išduoti Bendrovei architektūrinius ir paveldosauginius reikalavimus bei kitus teisės aktuose numatytus reikalavimus Projekto Nr. 07170 korektūros rengimui, kurie leistų Bendrovei parengti Projekto Nr. 07170 korektūrą, numatytą Taikos sutartyje.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad apygardos administracinis teismas neišnagrinėjo visų teisinių ir faktinių klausimų (ABTĮ 86 str.), nevisapusiškai ištyrė ir įvertino nagrinėjamos bylos faktus, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas. Teisėjų kolegijos nuomone, Taikos sutarties sudarymo faktas keičia skundžiamo atsakovo sprendimo priėmimo ir pareiškėjo skundo teismui padavimo metu buvusią situaciją. Pareiškėjui Taikos sutartimi įsipareigojus parengti Projekto Nr. 07170 korektūrą, o atsakovui – išduoti reikiamus reikalavimus Projekto Nr. 07170 korektūros rengimui, atsakovo įpareigojimas iš naujo nagrinėti pareiškėjo skundą dėl 2012 m. gruodžio 7 d. specialiųjų paveldosaugos reikalavimų nėra tikslingas ir pagrįstas. Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, siekiant nustatyti aplinkybes, kurios po Taikos sutarties sudarymo neturės jokios esminės reikšmės pareiškėjo teisėms. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas nepateikė pakankamų argumentų, kad sudarius Taikos sutartį skundžiamas atsakovo sprendimas šioje administracinėje byloje pažeidžia jo teises.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas (ABTĮ 143 str.), nepakankamai motyvavo priimamą sprendimą tarp šalių naujai susiklosčiusių teisinių santykių (po Taikos sutarties sudarymo) kontekste, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, naikinant jo dalį, kuria pareiškėjo skundas buvo patenkintas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a:

Atsakovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria panaikintas Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos 2013 m. sausio 18 d. sprendimas Nr. (1.29.)2-148 bei Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos įpareigotas iš naujo išnagrinėti UAB „Pinus Proprius“ skundą dėl Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio 2012 m. gruodžio 7 d. išduotų specialiųjų paveldosaugos reikalavimų Nr. (12.14) 2K1-548.

Šiuos pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Pinus Proprius“ skundo reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus.

Likusią Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius Ramūnas Gadliauskas Ričardas Piličiauskas