A-811-442/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-811-442/2015

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00539-2014-8

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. balandžio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Veslavos Ruskan, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. R. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas G. R. su skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Kauno TI), 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 5 proc. metinių palūkanų nuo skundo teismui pateikimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis buvo laikomas Kauno tardymo izoliatoriuje nuo 2009 m. gegužės 26 d. iki 2011 m. gruodžio 22 d. perpildytose patalpose, kuriose jam teko apie 2,5 kv. m ploto. Dėl Kauno tardymo izoliatoriaus kamerų perpildymo jis patyrė psichologini sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pažeminimus. Taip pat sumažėjo pareiškėjo pasitikėjimas savimi, negalėjo ramiai miegoti bei pasidarė dirglus. Pareiškėjas taip pat teigė, kad laikomas su kitais suimtaisiais ir naudodamasis bendru tualetu jis patyrė kančią ir sunkumus, kurių intensyvumas viršija bausmės atlikimui būdingą kentėjimo laipsnį. Dėl šių aplinkybių pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 50 000 Lt.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kauno tardymo izoliatoriaus, atsiliepime su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad pareiškėjas savo skunde teikia tik vieną esminį nusiskundimą dėl laikymo sąlygų – gyvenamojo ploto trūkumą. Pretenzijų dėl kitų kalinimo sąlygų jis nepareiškė. Pareiškėjas nepateikė jokių patirtos žalos, sveikatos sutrikdymo įrodymų, savo reikalavimo ir žalos padarymo fakto nepagrindė konkrečiomis aplinkybėmis ir iš esmės vadovavosi tik abstrakčiais teiginiais. Pareiškėjas kankinimui prilygina jo laikymą su kitais suimtaisiais, taip pat tai, kad tenka su jais naudotis bendru tualetu. Pažymėjo, kad darydamas sunkų nusikaltimą pareiškėjas privalėjo įvertinti faktą, jog jo nusikaltimas bus atskleistas ir jam grės laisvės atėmimo bausmė. Apie tai, kad laisvės atėmimo vietose, ypač tardymo izoliatoriuose, nėra įrengtų vienviečių viešbučio kambarių jis taip pat turėjo žinoti. Todėl darytina išvada, kad pareiškėjo patalpinimas į tardymo izoliatoriaus kamerą kartu su kitais suimtaisiais ir naudojimasis bendru (izoliuotu) tualetu negalėjo sukelti baimės, kančios ir nepilnavertiškumo jausmo, todėl laikytina, kad pareiškėjo skundas šioje dalyje yra nepagrįstas. Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 8 dalyje yra numatyta, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Pareiškėjo skundžiamas laikotarpis yra nuo 2009 m. gegužės 26 d. iki 2011 m. gruodžio 22 d., jis elgdamasis apdairiai ir protingai, turėjo pagrindą sužinoti ir realią galimybę išsiaiškinti dėl jam tenkančio kameros ploto ir kreiptis į tardymo izoliatoriaus administraciją su reikalavimu trūkumams pašalinti, arba, toliau vykstant pažeidimams, pateikti teismui skundą dėl žalos atlyginimo, nepažeisdamas trejų metų senaties termino, kuris jam baigėsi 2011 m. vasario 23 d., tačiau net išvykęs iš tardymo izoliatoriaus delsė ilgiau nei dvejus metus, per kuriuos jo neigiami išgyvenimai dėl buvimo Kauno TI neabejotinai išblėso. Pasak atsakovo, laikant Kauno TI nuo 2011 m. vasario 23 d. iki išvykimo į laisvės atėmimo vietą 2011 m. gruodžio 22 d., pareiškėjas apie 68 proc. laiko buvo laikomas didesnio ploto, nei reikalauja teisės aktas, sąlygomis. Pareiškėjo reikalavimui, pareikštam dėl kalinimo sąlygų nuo 2009 m. gegužės 26 d. iki 2011 m. vasario 23 d., prašė taikyti senaties terminą.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė jam 200 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog reikalavimui už laikotarpį nuo 2009 m. gegužės 26 d. iki 2011 m. balandžio 7 d. pareiškėjas yra praleidęs ieškinio senaties terminą, todėl atsakovo prašymu pareiškėjo reikalavimui už šį laikotarpį taikė senaties terminą ir skundą dėl šios reikalavimų dalies atmetė (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d.).

Nurodė, kad Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančiam vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3 punktu nustatyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus). Nustatė, kad pareiškėjui teisės aktų nustatytas reikalavimas dėl 3,6 kv. m ploto nebuvo užtikrintas viso 89 paras. Įvertinęs pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo mastą ir trukmę, tai, kad pareiškėjas buvo kalinamas kamerų tipo, o ne bendrabučio tipo patalpose, kur yra didesnė judėjimo laisvė, atsižvelgęs į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais teismas laikė, kad pats teisės pažeidimo pripažinimas, šiuo konkrečiu atveju, nėra pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjui atlyginti už patirtą neturtinę žalą, todėl pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydį įvertintinas pinigais (CK 6.250 str. 1 d.) – 200 Lt. Taip pat pažymėjo, kad negali būti tenkinamas pareiškėjo reikalavimas priteisti 5 procentų palūkanas nuo sprendimo priėmimo dienos iki visiško sprendimo įvykdymo, nes tai civilinio pobūdžio delspinigiai, palūkanos, kurios, priteisus neturtinę žalą, atsiradusią dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, negali būti skaičiuojamos ir priteisiamos.

III. Pareiškėjas G. R. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – priteisti pareiškėjui 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą bei 5 procentų metines palūkanas nuo teismo priteistos žalos atlyginimo nuo skundo teismui pateikimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1) teismas nepagrįstai taikė ieškinio senatį, kadangi Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija jos nenumato, be to, pareiškėjas negalėjo susipažinti su aktualiais Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimais, kadangi jie nebuvo išversti į lietuvių kalbą, pareiškėjas nėra teisininkas;

2) pirmosios instancijos teismo priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis yra nepagrįstas, teismas nepagrįstai atsižvelgė į minimalios mėnesinės algos dydį, kadangi jis yra neteisėtas. Per mažas priteistos neturtinės žalos atlyginio dydis prieštarauja tautinės lygybės principui, diskriminuoja pareiškėją ir yra nesuderinamas su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 14 straipsniu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Byloje ginčas kilęs dėl neturtinės žalos, kurios atsiradimas kildinamas iš pareiškėjo kalinimo Kauno tardymo izoliatoriuje netinkamomis sąlygomis, atlyginimo.

Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Pažymėtina, kad CK 1.125 straipsnio 8 dalis nustato sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą taikomą reikalavimams dėl žalos atlyginimo. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 5 dalis nustato, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Ieškinio senatį pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą už buvimą Kauno tardymo izoliatoriuje netinkamomis sąlygomis nuo 2009 m. gegužės 26 d. Tačiau skundą teismui G. R. padavė tik 2014 m. balandžio 7 d. (b. l. 17). Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kurie galėtų patvirtinti, jog pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie neužtikrinamą teisę į minimalų kameros plotą, tenkantį vienam asmeniui. G. R. taip pat nepateikė jokių įrodymų dėl ieškinio senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo, o tai, kad pareiškėjas tik vėliau galimai suvokė, kad jo laikymo Kauno TI sąlygos pažeidė jo teises, nėra pagrindas pripažinti, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 1.131 str. 2 d.). Byloje nustatyta, kad atsakovo atstovas reikalavo taikyti ieškinio senatį (b. l. 18-20). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo reikalavimui atlyginti neturtinę žalą už laikotarpį iki 2011 m. balandžio 7 d. pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė ieškinio senaties terminą.

Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, jog laikotarpiu nuo 2011 m. balandžio 7 d. iki 2011 m. gruodžio 22 d. periodiškai pareiškėjas buvo laikomas kamerose, neužtikrinant jam minimalaus ploto, nustatyto vienam asmeniui, t. y. 89 paras pareiškėjui tenkantis kameros plotas svyravo nuo 2,36 kv. m iki 3,54 kv. m (b. l. 20-42), taip pažeidžiant Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktą, pagal kurį vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pagal byloje esančius įrodymus, pareiškėjo teisė į minimalų gyvenamąjį plotą buvo pažeista ir pareiškėjas turi teisę į patirtos neturtinės žalos atlyginimą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)). Taigi ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinės žalos atlyginimui.

Byloje neginčijamai nustatyta, kad pareiškėjui nebuvo užtikrinta jo teisė į saugią sveikatai gyvenamąją aplinką, dėl to jis neabejotinai patyrė neigiamus išgyvenimus, todėl turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Atsižvelgiant į visas pareiškėjo kalinimo aplinkybes, tai, jog tam tikru laikotarpiu pažeista minimalaus vienam asmeniui tenkančio kameros ploto norma, konstatuotina, jog toks pažeidimas sudarė prielaidas patirti pareiškėjui neigiamus išgyvenimus ir dvasines kančias, kurių intensyvumas viršija neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo priteistas 200 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimas nėra proporcingas dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms.

Nustatant žalos dydį, atsižvelgiama į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį (89 paros), to pasekmes, į tai, kad nėra duomenų, jog atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis bei į tai, kad į teismą dėl patirtos neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjas kreipėsi praėjus pakankamai ilgam laiko tarpui nuo pažeidimo pradžios. Atsižvelgusi į šias aplinkybes, vadovaudamasi protingumo ir teisingumo principais, teisėjų kolegija sprendžia, kad jog pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis gali būti įvertintas 445 Eur (1 536,50 Lt).

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pareiškėjas G. R. skunde, pateiktame pirmosios instancijos teismui, bei apeliaciniame skunde prašė priteisti jam 5 proc. dydžio palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkinęs pareiškėjo skundo reikalavimą dėl žalos priteisimo, netenkino šio reikalavimo dėl procesinių palūkanų priteisimo, nurodydamas, kad priteisus neturtinę žalą, atsiradusią dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, civilinio pobūdžio delspinigiai, palūkanos, negali būti skaičiuojamos ir priteisiamos. Teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka.

Pažymėtina, kad, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika tokio pobūdžio bylose, t. y. bylose dėl žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.), 5 proc. dydžio metinės palūkanos priteisiamos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-2195/2010, 2011 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-3550/2011, 2012 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1673/2012 ir kt.). Procesinės palūkanos skaičiuojamos tik esant pareiškėjo, reikalaujančio atlyginti žalą, prašymui jas skaičiuoti ir tai daroma nuo bylos iškėlimo iki visiško prievolės įvykdymo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-73/2009, 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-2195/2010, 2011 m. gruodžio 15 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A62-1119/2011 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju aktuali CK 6.210 straipsnio 1 dalis, nustatanti, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų skaičiavimo termino pradžia nustatyta CK 6.37 straipsnio 2 dalyje, kuri numato, kad prievolės skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas, prašydamas priteisti jam neturtinę žalą, į teismą kreipėsi 2014 m. balandžio 7 d. (pagal spaudą ant voko, b. l. 17). Administracinė byla teisme iškelta 2014 m. balandžio 14 d. nutartimi (b. l. 2). Todėl, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjui priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už prievolę atlyginti neturtinę žalą nuo 2014 m. balandžio 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, pareiškėjo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies ir pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, priteisiant pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 445 Eur (1 536,50 Lt) neturtinei žalai atlyginti bei 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2014 m. balandžio 14 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo G. R. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimą pakeisti ir priteisti pareiškėjui G. R. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 445 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt penkis eurus) (1 536,50 Lt) neturtinei žalai atlyginti ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo šios sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2014 m. balandžio 14 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Irmantas Jarukaitis

Dainius Raižys

Veslava Ruskan