AS-793-624/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-793-624/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01556-2015-8

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. gegužės 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo B. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 13 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo B. B. skundą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas B. B. (toliau – ir pareiškėjas) 2015 m. kovo 3 d. išsiuntė teismui skundą (b. l. 1), prašydamas kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl įstatymo neatitikimo – kolizijos dėl diskriminacijos prieš kitus nuteistuosius, kurie turi teisę naudotis lygtiniu paleidimu. Ar Lietuvos Respublikos Seimas pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 158 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XII-1446.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. kovo 13 d. nutartimi nutarė atsisakyti priimti B. B. skundą ir nutarčiai įsiteisėjus, skundą su priedais grąžinti pareiškėjui.

Teismas pažymėjo, jog administracinių bylų teisenos paskirtis – ginčų dėl viešojo ir vidinio administravimo subjektų priimtų administracinių aktų ar neveikimo (pareigų nevykdymo) nagrinėjimas. Dėl įstatymų ir kitų teisės aktų atitikties Konstitucijai į Konstitucinį Teismą skirtingais atvejais gali kreiptis prezidentas, Vyriausybė, ne mažiau kaip penktadalis Seimo narių, teismai. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 4 straipsnio 2 dalies nuostatos tvirtina, kad skundo reikalavimas kreiptis į Konstitucinį Teismą yra ne materialaus, bet procesinio pobūdžio.

Kadangi pareiškėjas skunde nekelia materialaus reikalavimo, o tik prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą, teismas darė išvadą, kad procesinio pobūdžio prašymas netenka prasmės, o skundas dėl procesinio pobūdžio prašymo negali būti priimtas, todėl vadovaujantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu B. B. skundą atsisakytina priimti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka.

Teismas atkreipė dėmesį, kad ABTĮ 16 straipsnio 2 dalis nustato, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės (kaip kolegialios institucijos), Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus sprendimų (rekomendacijų).

III. Pareiškėjas B. B. atskiruoju skundu prašo jo skundą paduoti Konstituciniam Teismui, kad teisėjų kolegija išaiškintų, ar Lietuvos Respublikos Seimas pažeidė žmogaus teises ir laisves.

Remiasi Konstitucijos 21, 30 straipsniais. Prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl neatitikimo – kolizijos dėl diskriminacijos prieš kitus nuteistuosius, kurie turi teisę naudotis lygtiniu paleidimu. Ar Lietuvos Respublikos Seimas pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 158 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XII-1446.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 13 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti B. B. skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis nustato, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, t. y. įstatyme įtvirtinta ne konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos jo teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, bet ir pareiga šią teisę įgyventi įstatymų nustatyta tvarka.

Administraciniai teismai, kurių kompetencija apibrėžta ABTĮ 15 straipsnyje, sprendžia ginčus dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje (ABTĮ 3 str. 1 d.). Pagal ABTĮ 23 straipsnio 1 dalies 7 punktą skunde, pateikiamame administraciniam teismui, turi būti suformuluotas pareiškėjo reikalavimas atsakovui. Pažymėtina, jog skundo reikalavimas turi atitikti ABTĮ nuostatas, reglamentuojančias teisę kreiptis į teismą (ABTĮ 22 str.), teismo kompetencijos ribas (ABTĮ 3, 15 str.), teismo priimamų sprendimų rūšis (ABTĮ 88–91 str.) bei jų vykdymo tvarką (ABTĮ 97 str.), t. y. skundo reikalavimas, turi būti toks, kuriuo remiantis priimtas teismo sprendimas sukeltų atitinkamas teisines pasekmes kitai bylos šaliai ir nekiltų abejonių dėl galimybės jį įvykdyti, t. y. pašalinti padarytą teisės ar teisėtų interesų pažeidimą, įpareigoti atsakovą įvykdyti konkrečius veiksmus.

Tuo tarpu nagrinėjamu atveju pareiškėjo skunde buvo suformuluotas vienintelis prašymas – kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl įstatymo neatitikimo – kolizijos dėl diskriminacijos prieš kitus nuteistuosius, kurie turi teisę naudotis lygtiniu paleidimu. Ar Lietuvos Respublikos Seimas pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 158 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XII-1446. Atsakovui – Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Seimo – pareiškėjas skunde nereiškia jokių reikalavimų, todėl galima teigti, jog pareiškėjas į teismą kreipėsi, iš esmės tik siekdamas tirti Seimo veiklą. ABTĮ 16 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės (kaip kolegialios institucijos), Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus sprendimų (rekomendacijų).

ABTĮ 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Gavęs Konstitucinio Teismo nutarimą, teismas atnaujina bylos nagrinėjimą. Minėtos taisyklės taikomos ir tais atvejais, kai teismas suabejoja, ar Respublikos Prezidento aktas arba Vyriausybės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, neprieštarauja įstatymams ar Konstitucijai. Taigi, teismo teisė kreiptis į Konstitucinį teismą yra siejama tik su konkrečia teismo žinioje esančia (nagrinėjama) byla. Šiuo atveju pareiškėjo skunde nėra reiškiamas joks materialus teisinis reikalavimas atsakovui, todėl nėra pagrindo manyti, kad teisme yra nagrinėjama kokia nors konkreti byla (ar prašoma iškelti bylą) pagal pareiškėjo B. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei.

Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas, pareiškėjui nereiškiant materialaus teisinio reikalavimo atsakovui, o tik prašant kreiptis į Konstitucinį Teismą tirti teisės akto konstitucingumą, t. y. reiškiant tik procesinio pobūdžio prašymą, pagrįstai konstatavo, kad skundas negali būti priimtas ir, vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, B. B. skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka.

Pažymėtina, jog jei tam tikros pareiškėjo teisės ar teisėti interesai yra pažeisti, ši nutartis nėra kliūtis jam pasinaudoti teise į teisminę gynybą ir bendra tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apgintos jo pažeistos teisės ar įstatymu saugomi interesai.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo B. B. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė