A-864-756/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-864-756/2015

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00571-2014-4

Procesinio sprendimo kategorija 6.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. balandžio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. K. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas K. K. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 8–9), kurį patikslino (b. l. 40–42), prašydamas:

1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2013 m. liepos 23 d. sprendimą „Dėl Valstybinės socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos skyrimo K. K.“ Nr. 10.19-31842;

2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2014 m. vasario 11 d. sprendimą Nr. (6.5)1-1265;

3) panaikinti VSDFV Kauno skyriaus 2014 m. kovo 25 d. sprendimą Nr. (10.3)S-20599;

4) įtraukti į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą laikotarpį nuo 1971 m. liepos 1 d. iki 1972 m. lapkričio 10 d., kai jis dirbo Kauno r., Zapyškio kolūkyje traktorininku;

5) įtraukti į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą laikotarpį nuo 1992 m. rugpjūčio 27 d. iki 1993 m. gruodžio 31 d., kai jis dirbo A. G. individualioje įmonėje „Ančiukas“ vairuotoju;

6) įpareigoti VSDFV Kauno skyrių priimti sprendimą dėl patikslintos valstybinio socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos skyrimo.

Pareiškėjas nurodė, kad ginčijami sprendimai yra nepagrįsti ir neteisėti. VSDFV Kauno skyriaus 2013 m. liepos 23 d. sprendimu jam buvo paskirta valstybinio socialinio draudimo netekto darbingumo pensija – 821,57 Lt per mėnesį. Apskaičiuojant netekto darbingumo pensiją atsakovas nepagrįstai neįvertino valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo laikotarpio nuo 1971 m. liepos 1 d. iki 1972 m. lapkričio 10 d., kai jis dirbo Kauno r., Zapyškio kolūkyje traktorininku, ir laikotarpio nuo 1992 m. rugpjūčio 27 d. iki 1993 m. gruodžio 31 d., kai jis dirbo A. G. individualioje įmonėje „Ančiukas“ vairuotoju. Darbą kolūkyje ir individualioje įmonėje patvirtina įrašai jo darbo knygelėje ir socialinio draudimo pažymėjime, taip pat liudytojų parodymai.

Atsakovas VSDFV Kauno skyrius su skundu nesutiko ir atsiliepime (b. l. 52–56) prašė pareiškėjo skundo netenkinti.

Atsakovas paaiškino, jog Kauno apskrities archyve yra išlikę Kauno rajono Zapyškio kolūkio dokumentai – valdybos posėdžių ir visuotinių narių susirinkimų protokolai, tačiau šiuose dokumentuose nėra duomenų apie pareiškėjo K. K. darbą šiame kolūkyje. Be to, pareiškėjo darbo knygelės įrašai neatitinka Kauno apskrities archyve saugomuose dokumentuose esančių duomenų. Taip pat nėra galimybės gauti pirminių dokumentų, galinčių patvirtinti K. K. priėmimą į darbą A. G. IĮ „Ančiukas“. Kadangi byloje nėra jokių objektyvių ir neginčijamų dokumentų, įrodančių K. K. darbo knygelėje esančių įrašų apie darbą laikotarpiu nuo 1971 m. liepos 1 d. iki 1972 m. lapkričio 10 d. Zapyškio kolūkyje bei laikotarpio nuo 1992 m. rugpjūčio 27 d. iki 1993 m. gruodžio 31 d. A. G. IĮ „Ančiukas“ pagrįstumą, VSDFV Kauno skyrius pagrįstai ir teisėtai neįskaitė minėtų darbo laikotarpių į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, todėl ginčijami sprendimai yra pagrįsti ir teisėti, naikinti juos nėra jokio pagrindo, skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimu (b. l. 81–85) pareiškėjo K. K. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas pažymėjo, kad ginčas šioje byloje kilo dėl VSDFV Kauno skyriaus 2013 m. liepos 23 d. sprendimo Nr. 10.19-31842 (b. l. 70), VSDFV 2014 m. vasario 11 d. sprendimo Nr. (6.5)1-1265 (b. l. 14–15) bei VSDFV Kauno skyriaus 2014 m. kovo 25 d. sprendimo Nr. (10.3)S-20599 (b. l. 16) pagrįstumo ir teisėtumo bei įtraukimo į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą laikotarpių nuo 1971 m. liepos 1 d. iki 1972 m. lapkričio 10 d. ir nuo 1992 m. rugpjūčio 27 d. iki 1993 m. gruodžio 31 d.

Valstybinės socialinio draudimo pensijos skiriamos ir mokamos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu (toliau – ir Pensijų įstatymas) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156 patvirtintais Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais (toliau – ir Nuostatai).

Teismas nustatė, kad pareiškėjas K. K. pirmą kartą dėl valstybinės socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos skyrimo į VSDFV Kauno skyriaus 3-iąjį pensijų skyrių kreipėsi 2012 m. liepos 20 d. VSDFV Kauno skyriaus 3-iasis pensijų skyrius 2012 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu Nr. 10.19-47856 paskyrė K. K. 404,02 Lt per mėnesį netekto darbingumo pensiją laikotarpiui nuo 2012 m. liepos 20 d. iki 2013 m. liepos 31 d., neįvertinęs darbo laikotarpio nuo 1971 m. liepos 1 d. iki 1972 m. lapkričio 10 d. Kauno rajono Zapyškio kolūkyje bei darbo laikotarpio nuo 1992 m. rugpjūčio 27 d. iki 1993 m. gruodžio 31 d. A. G. individualioje įmonėje „Ančiukas“ (b. l. 57). K. K. 2013 m. liepos 9 d. VSDFV Kauno skyriaus 3-iajam pensijų skyriui pateikė prašymą skirti iš naujo netekto darbingumo pensiją nuo 2013 m. liepos 20 d. pagal Pensijų įstatymo 42 straipsnio 1 dalį, t. y. įgijus papildomą, ne mažesnį kaip 1 metų, valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą. VSDFV Kauno skyriaus 3-iasis pensijų skyrius 2013 m. liepos 23 d. sprendimu Nr. 10.19-31842 paskyrė K. K. 821,75 Lt per mėnesį netekto darbingumo pensiją, taip pat neįvertinęs darbo laikotarpio nuo 1971 m. liepos 1 d. iki 1972 m. lapkričio 10 d. Kauno rajono Zapyškio kolūkyje bei darbo laikotarpio nuo 1992 m. rugpjūčio 27 d. iki 1993 m. gruodžio 31 d. A. G. individualioje įmonėje „Ančiukas“ (b. l. 70).

Pagal Pensijų įstatymo 54 straipsnio 1 dalį asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui, įgytam dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, prilyginamas iki Valstybinio socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo, t. y. iki 1991 m. birželio 1 d., buvęs visas darbininkų ir tarnautojų darbo laikas, taip pat kolūkio narių darbo kolūkyje laikas bei Valstybinio socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose nurodytų kitų asmenų, kurie pagal galiojusius SSRS įstatymus turėjo būti draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu, darbo laikas. Valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui prilyginami laikotarpiai, vadovaujantis Nuostatų 23.1 punktu, yra įrodomi darbo knygelėmis, įskaitant į stažą tuos darbo laikotarpius, apie kuriuos įrašai darbo knygelėse padaryti remiantis dokumentais (įsakymais dėl priėmimo į darbą ir atleidimo iš jo, valstybinės archyvų sistemos įstaigų ir savivaldybių archyvų ar buvusių darboviečių išduotais darbo stažo pažymėjimais ir panašiai) ir patvirtinti darbdavio (jo įgalioto asmens) parašu ir įrašą padariusios įmonės, įstaigos, organizacijos antspaudu, darbas kolūkyje (Nuostatų 16 p.) – kolūkiečių darbo knygelėmis ir buvusių kolūkių, kurių žemė buvo perduota tarybiniams ūkiams ir kitoms įmonėms bei organizacijoms, buvusių narių darbas kolūkiuose – darbo stažo nustatymo komisijų sprendimų išrašais ir kitais šiame punkte išvardytais dokumentais. Valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui prilyginami laikotarpiai taip pat įrodomi darbo stažo pažymomis, sistemos, kurioje asmuo dirbo, aukštesniųjų įstaigų, taip pat likviduotos institucijos, įstaigos ar įmonės funkcijų perėmėjų, o jeigu jų nėra, – steigėjo funkcijų vykdytojų (atskiru susitarimu jų įgaliotų juridinių asmenų, teikiančių jiems dokumentų saugojimo paslaugas ir turinčių licenciją tokiai veiklai) pažymomis, valstybinės archyvų sistemos įstaigų ar savivaldybių archyvų pažymomis (Nuostatų 23.2-23.8 p.).

Jeigu asmuo negali minėtais dokumentais įrodyti Pensijų įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui prilyginamų darbo laikotarpių, dirbtų iki 1993 m. gruodžio 31 d., dėl to, kad visi įmonės, įstaigos, organizacijos dokumentai ar jų dalis neišsaugoti nepaisant priežasčių, nurodytieji darbo laikotarpiai asmens prašymu gali būti nustatomi teismine tvarka (Nuostatų 24 p.).

Byloje esantys objektyvūs ir neginčijami duomenys patvirtina, jog K. K. darbo knygelėje (išduotoje 1972 m. lapkričio 10 d.) įrašyta (įrašas Nr. 1), kad pareiškėjas 1971 m. liepos 1 d. priimtas į Kauno rajono Zapyškio kolūkį, traktorininko pareigas (pagrindas – 1971 m. liepos 1 d. protokolas Nr. 7). Darbo knygelės įraše Nr. 2 nurodyta – atleistas nuo 1972 m. lapkričio 10 d. ryšium su išėjimu į tarybinę armiją (pagrindas – 1972 m. lapkričio 10 d. protokolas Nr. 11) (b. l. 11–13, 44–45, 58–60). Siekdamas patikrinti šių Darbo knygelėje esančių įrašų pagrįstumą, atsakovas kreipėsi į Kauno apskrities archyvą, Kauno rajono savivaldybės administracijos tarpžinybinį archyvą dėl informacijos apie K.

K. darbą suteikimo. Kauno apskrities archyvo 2012 m. balandžio 24 d. pažymoje „Dėl darbo stažo“ Nr. (10.6)V10-1095 nurodyta, kad „žinių apie K. K. priėmimą į darbą, kolūkio narius, atleidimą iš darbo, kolūkio narių <...> 1971, 1972 svarstymą minėtų metų kolūkio valdybos posėdžių ir visuotinių narių susirinkimų protokoluose nėra“ (b. l. 63). Taigi Kauno apskrities archyve yra išlikę Kauno rajono Zapyškio kolūkio dokumentai – valdybos posėdžių ir visuotinių narių susirinkimų protokolai, tačiau šiuose dokumentuose nėra duomenų apie pareiškėjo K.

K. darbą. Kauno apskrities archyvo 2014 m. kovo 6 d. rašte Nr. (10.6)V 10-592 yra nurodyta, kad „Kauno rajono Zapyškio apylinkės Zapyškio kolūkio dokumentų fonde 1971 m. liepos 5 d. (taip dokumente) valdybos posėdžio protokole Nr. 5 (taip dokumente) ir 1971 m. rugsėjo 10 d. (taip dokumente) valdybos posėdžio protokole Nr. 7 K. K. pavardė neminima. 1972 m. kolūkio valdybos posėdžių ir visuotinių narių susirinkimų protokolų knygoje lapkričio mėnesį valdybos posėdžių protokolai neužrašyti, visuotinių narių susirinkimų protokolai užrašyti iki liepos 23 d.“ (b. l. 71).

Pareiškėjo darbo knygelės įraše apie priėmimą į darbą nurodytas įrašo pagrindas – 1971 m. liepos 1 d. protokolas Nr. 7, tačiau tokios datos ir numerio kolūkio valdybos protokolo nėra, ir įrašų apie K. K. darbą taip pat nėra. Darbo knygelėje nurodytas atleidimo iš darbo pagrindas – 1972 m. lapkričio 10 d. protokolas Nr. 11, nors archyve esančiuose Zapyškio kolūkio valdybos protokoluose įrašai daryti tik iki 1972 m. liepos 23 d. Akivaizdu, kad K. K. Darbo knygelės įrašai neatitinka Kauno apskrities archyve saugomuose dokumentuose esančių duomenų.

Kadangi Darbo knygelėje padarytų įrašų apie K. K. darbą nepagrindžia pirminiai dokumentai, t. y. Kauno apskrities archyve saugomuose dokumentuose nėra duomenų apie K. K. darbą, nėra jokio teisinio pagrindo įskaityti į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą pareiškėjo darbo Zapyškio kolūkyje laikotarpį nuo 1971 m. liepos 1 d. iki 1972 m. lapkričio 10 d.

Pensijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui, įgytam dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, iki 1995 m. sausio 1 d. prilyginami asmenų, apdraustų valstybiniu socialiniu draudimu pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnį, privalomų valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo laikas. Pareiškėjo darbo knygelėje yra padarytas įrašas (įrašas Nr. 9), kad pareiškėjas 1992 m. rugpjūčio 27 d. priimtas į A. G. individualią įmonę „Ančiukas“ vairuotoju pervedimo tvarka (pagrindas – pareiškimas 1992 m. rugpjūčio 27 d.) (b. l. 11–13, 44–45, 59–62). Kaip jau minėta, Nuostatų 23.1 punkte nustatyta, kad į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą įskaitomi laikotarpiai, kurie įrodomi darbo knygelėmis, apie kuriuos įrašai darbo knygelėse padaryti remiantis dokumentais (įsakymais dėl priėmimo į darbą ir atleidimo iš jo, valstybinės archyvų sistemos įstaigų ir savivaldybių archyvų ar buvusių darboviečių išduotais darbo stažo pažymėjimais ir panašiai). Šiuo atveju Darbo knygelėje nenurodyta nei įsakymo dėl priėmimo į darbą data, nei įsakymo numeris. Pažymėtina, kad A. G. individuali įmonė „Ančiukas“ 2008 m. sausio 9 d. reorganizuota į UAB „Versailles gallery“. UAB „Versailles gallery“ 2012 m. vasario 10 d. pranešimu VSDFV Kauno skyriaus 3-iąjį pensijų skyrių informavo, kad A. G. individualios įmonės „Ančiukas“ dokumentai yra perduoti ir turimi tik nuo 1995 metų, todėl įmonė pateikti pažymos apie ankstesnius metus neturi galimybės (b. l. 65). Darbo knygelės įraše Nr. 8 nurodyta, kad pareiškėjas K. K. atleistas iš darbo (UAB „Santvara“) pervedant į UAB „Ančiukas“. Kauno miesto savivaldybės administracijos archyvas 2012 m. gegužės 16 d. raštu Nr. 24-2-2433 nurodė, kad UAB „Santvara“ ir A. G. individuali įmonė „Ančiukas“ dokumentų archyvui neperdavė (b. l. 66). Todėl nėra galimybės gauti pirminių dokumentų, galinčių patvirtinti K. K. priėmimą į darbą A. G. IĮ „Ančiukas“. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nėra teisinio pagrindo įskaityti į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą pareiškėjo darbo A. G. individualioje įmonėje „Ančiukas“ laikotarpį nuo 1992 m. rugpjūčio 27 d. iki 1993 m. gruodžio 31 d.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Nuostatų 21 punkte reglamentuota, jog stažas po 1994 m. sausio 1 d., taip pat savarankiškai dirbusių asmenų stažas (Pensijų įstatymo 8 str. 5 d.) po 1991 m. sausio 1 d., o karinės tarnybos laikas – po 1995 m. sausio 1 d. įrodomas Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre (toliau – ir Registras) esančiais duomenimis. Vadovaujantis Registro duomenimis, pareiškėjui darbo laikotarpis A. G. individualioje įmonėje „Ančiukas“ nuo 1994 m. sausio 1 d. iki 1994 m. balandžio 11 d. yra įskaitytas į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą.

Kadangi byloje nėra jokių objektyvių ir neginčijamų dokumentų, įrodančių K. K. darbo knygelėje esančių įrašų apie darbą laikotarpiu nuo 1971 m. liepos 1 d. iki 1972 m. lapkričio 10 d. Zapyškio kolūkyje bei laikotarpiu nuo 1992 m. rugpjūčio 27 d. iki 1993 m. gruodžio 31 d. A. G. IĮ „Ančiukas“ pagrįstumą, VSDFV Kauno skyrius pagrįstai ir teisėtai neįskaitė minėtų darbo laikotarpių į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, todėl ginčijami VSDFV Kauno skyriaus 2013 m. liepos 23 d. sprendimas Nr. 10.19-31842, VSDFV Kauno skyriaus 2014 m. kovo 25 d. sprendimas Nr. (10.3)S-20599 bei VSDFV 2014 m. vasario 11 d. sprendimas Nr. (6.5)1-1265 yra pagrįsti ir teisėti, naikinti juos nėra jokio pagrindo, skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas. Atmetus skundo reikalavimus dėl administracinių aktų panaikinimo, nėra pagrindo tenkinti reikalavimus – įskaityti minėtų darbo Zapyškio kolūkyje bei A. G. IĮ „Ančiukas“ laikotarpių į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, skundas šioje dalyje taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.

III. Pareiškėjas K. K. apeliaciniu skundu (b. l. 88–91) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, taip pat prijungti prie bylos naujai pateiktus įrodymus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiomis aplinkybėmis:

1. Teismas ištyrė ne visus byloje esančius įrodymus, taip pat nebuvo aktyvus ir nesistengė gauti trūkstamų įrodymų. Teismas nepasiūlė pareiškėjui pasinaudoti teisine pagalba.

2. Laikotarpiai, įskaitomi į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, įrodinėjami Nuostatuose išvardintais dokumentais, tačiau jeigu jų nepavyksta gauti – laikotarpiai gali būti nustatinėjami teismine tvarka. Teisme įrodymais laikomi ne tik rašytiniai dokumentai, bet ir kitokie įrodymai (liudytojų parodymai). Teismas neatsižvelgė į pareiškėjo skunde nurodytą aplinkybę, kad savo dėstomus teiginius pareiškėjas gali pagrįsti liudytojų parodymais (šių liudytojų rašytinius parodymus pareiškėjas pridėjo prie skundo), todėl šių asmenų į teismo posėdį nekvietė. Taigi teismas pažeidė Administracinių bylų teisenos įstatymo 10 straipsnyje įtvirtintą teismo pareigą būti aktyviam ir padėti proceso šalims įgyvendinti jų teises.

3. Pareiškėjas nesutinka su teismo teiginiu, kad nėra išlikusių pareiškėjo darbo stažo laikotarpį pagrindžiančių dokumentų ir nėra galimybės jų gauti. Apie asmenų, kurie buvo tokio amžiaus, kad galėjo būti šaukiami į kariuomenę, įdarbinimą darbdavys turėjo pranešti į karinę tarnybą kontroliuojantį organą. Todėl tiek Kauno rajono Zapyškio ūkis, tiek įmonė „Ančiukas“ pateikė tokią informaciją apie darbo santykių su pareiškėju pradžią ir pabaigą atitinkamai įstaigai. Duomenys teismui nepateikti tik todėl, kad pareiškėjui nebuvo pasiūlyta pasinaudoti teisine pagalba. Pareiškėjas šiuo metu yra pateikęs užklausą dėl šių duomenų gavimo.

Atsakovas VSDFV Kauno skyrius atsiliepime (b. l. 103–107) prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsakovas sutinka su teismo sprendimu, remiasi jame išdėstytomis aplinkybėmis ir teismo padarytomis išvadomis. Papildomai teigia, kad apeliantas nenurodė jokių teisės aktų nuostatų, kurios pagrįstų, kad teismas priėmė nepagrįstą sprendimą. Aplinkybė, kad pareiškėjas neturi teisinio išsilavinimo, nėra svarbi, nes jis pats galėjo kreiptis dėl teisinės pagalbos suteikimo. Be to, tai, kad pareiškėjas yra pateikęs užklausą dėl atitinkamų duomenų gavimo, taip pat nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Kartu su apeliaciniu skundu teismui pateikti dokumentai laikytini naujais įrodymais. Juos pareiškėjas galėjo pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau nepateikė. Taigi, jie, pagal ABTĮ 138 straipsnio 3 dalį, nenagrinėtini.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba su apeliaciniu skundu nesutinka ir atsiliepime (b. l. 108–112) prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia iš esmės tokiomis pat aplinkybėmis, kurias savo atsiliepime nurodė atsakovas. Papildomai pažymi, jog pareiškėjui jo teisės ir pareigos išaiškintos įteikus jam šaukimą į teismą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo VSDFV Kauno skyriaus atsisakymo įskaityti pareiškėjo K. K. darbą Kauno rajono Zapyškio kolūkyje laikotarpiu nuo 1971 m. liepos 1 d. iki 1972 m. lapkričio 10 d. bei darbą A. G. individualioje įmonėje „Ančiukas“ laikotarpiu nuo 1992 m. rugpjūčio 27 d. iki 1993 m. gruodžio 31 d. į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimu skundą, kuriuo pareiškėjas prašė panaikinti VSDFV Kauno skyriaus 2013 m. liepos 23 d. sprendimą Nr. 10.19-31842, VSDFV 2014 m. vasario 11 d. sprendimą Nr. (6.5)1-1265, VSDFV Kauno skyriaus 2014 m. kovo 25 d. sprendimą Nr. (10.3)S-20599, taip pat įtraukti minėtus laikotarpius į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą bei įpareigoti VSDFV Kauno skyrių priimti sprendimą dėl patikslintos valstybinio socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos skyrimo, atmetė kaip nepagrįstą.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis adm. byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Akcentuotina, kad, vadovaujantis ABTĮ 138 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartis adm. byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartis adm. byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 136 straipsnyje nustatyta tvarka, sutinka su apeliaciniu skundu skundžiamo Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimo dalimi, kuria teismas pripažino, jog pareiškėjo darbo Zapyškio kolūkyje laikotarpis nuo 1971 m. liepos 1 d. iki 1972 m. lapkričio 10 d. pagrįstai neįskaitytas į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą. Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, šioje sprendimo dalyje teismas išsamiai, teisingai ir pagrįstai atsakė į visus pareiškėjo skunde išdėstytus argumentus, o ginčui aktualias materialinės teisės normas aiškino ir taikė tinkamai. Be to, pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi administracinio teismo praktika, suformuota šios kategorijos bylose.

Teisėjų kolegija pažymi, kad šios teismo sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo nepaneigia pareiškėjo į bylą pateiktas A. K. rašytinis liudijimas apie tai, kad K. K. minėtu laikotarpiu dirbo Zapyškio kolūkyje (b. l. 17). Šis liudijimas neatitinka ABTĮ 57 straipsnio 2 dalyje teismo nustatytų reikalavimų, keliamų liudytojų parodymams (asmuo byloje apklaustas liudytoju nebuvo, jis įstatymo nustatyta tvarka neįspėtas dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą ir pan.). Todėl, vertindamas į bylą pateiktų įrodymų visumą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo Darbo knygelėje padarytų įrašų apie jo darbą Zapyškio kolūkyje nepagrindžia pirminiai dokumentai. Šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus vertino tinkamai (ABTĮ 57 str., 81 str., 86 str.).

Tačiau apeliacinio teismo teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria nuspręsta į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą neįskaityti pareiškėjo darbo A. G. individualioje įmonėje „Ančiukas“ laikotarpiu nuo 1992 m. rugpjūčio 27 d. iki 1993 m. gruodžio 31 d.

Iš į bylą pateikto K. K. darbo knygelės įrašo Nr. 7 ir Nr. 8 (b. l. 59–60) matyti, jog 1992 m. rugpjūčio 26 d. pareiškėjas atleistas iš darbo UAB „Santarva“, pervedant jį dirbti į UAB „Ančiukas“ (įrašas Nr. 8, atleidimo ir pervedimo pagrindas – 1992 m. rugpjūčio 26 d. įsakymas Nr. 38). Pažymėtina, kad darbo knygelės įrašas Nr. 8 patvirtintas UAB „Santarva“ antspaudu, taip pat kadrų skyriaus darbuotojo parašu. Pareiškėjo darbo knygelės įrašas Nr. 9 patvirtina, jog į A. G. IĮ „Ančiukas“ pareiškėjas priimtas 1992 m. rugpjūčio 27 d. (pervedimo tvarka). Šis įrašas taip pat patvirtintas įmonės antspaudu bei atsakingo darbuotojo parašu. Tai, kad pareiškėjas 1992 m. rugpjūčio 27 d. pradėjo dirbti (pervedimo tvarka) A. G. IĮ „Ančiukas“ patvirtina ir pareiškėjo Socialinio draudimo pažymėjime SD Nr. 2383394 (b. l. 61–62) esantis įrašas Nr. 2. Šis įrašas taip pat patvirtintas antspaudu bei parašu. Pareiškėjo socialinio draudimo pažymėjimo įrašas Nr. 3 patvirtina, jog iš UAB „Ančiukas“ pareiškėjas atleistas 1994 m. balandžio 11 d. (įrašas patvirtintas UAB „Ančiukas“ savininko parašu). Visi minėti įrašai darbo knygelėje ir socialinio draudimo pažymėjime yra nuoseklūs. Šie dokumentai, teismo vertinimu, iš esmės atitinka Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156 patvirtintų Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 23 punkte keliamus reikalavimus jų formai ir turiniui, todėl yra pakankami patvirtinti tai, kad pareiškėjas jo nurodytu laikotarpiu, t. y. nuo 1992 m. rugpjūčio 27 d. iki 1993 m. gruodžio 31 d. dirbo A. G. individualioje įmonėje „Ančiukas“.

Pažymėtina, kad šias aplinkybes paneigiančių duomenų byloje nenustatyta. Priešingai, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, Kauno miesto savivaldybės administracijos archyvas 2012 m. gegužės 16 d. rašte Nr. 24-2-2433 nurodė, kad UAB „Santvara“ ir A. G. individuali įmonė „Ančiukas“ dokumentų archyvui neperdavė, todėl nėra galimybės gauti pirminių dokumentų, susijusių su K. K. priėmimu į darbą A. G. individualioje įmonėje „Ančiukas“.

Apibendrindama išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas nepagrįstai neįskaitė laikotarpio nuo 1992 m. rugpjūčio 27 d. iki 1993 m. gruodžio 31 d., kai pareiškėjas dirbo A. G. individualioje įmonėje „Ančiukas“, į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą. Todėl VSDFV Kauno skyriaus 2013 m. liepos 23 d. sprendimas „Dėl Valstybinės socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos skyrimo K. K.“ Nr. 10.19-31842 panaikinamas ir VSDFV Kauno skyrius įpareigojamas perskaičiuoti ir priimti naują sprendimą dėl valstybinio socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos skyrimo pareiškėjui (įtraukiant į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą laikotarpį nuo 1992 m. rugpjūčio 27 d. iki 1993 m. gruodžio 31 d.). Be to, panaikinama ir VSDFV 2014 m. vasario 11 d. sprendimo Nr. (6.5)1-1265 dalis, kurioje atsakovas atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą įtraukti laikotarpį nuo 1992 m. rugpjūčio 27 d. iki 1993 m. gruodžio 31 d., kai K. K. dirbo A. G. individualioje įmonėje „Ančiukas“.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo K. K. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimą iš dalies pakeisti ir jį išdėstyti taip: 1) pareiškėjo K. K. skundą tenkinti iš dalies; 2) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2013 m. liepos 23 d. sprendimą „Dėl Valstybinės socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos skyrimo K. K.“ Nr. 10.19-31842 panaikinti; 3) įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrių perskaičiuoti pareiškėjo K. K. valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą ir priimti naują sprendimą dėl valstybinio socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos skyrimo, įtraukiant į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą laikotarpį nuo 1992 m. rugpjūčio 27 d. iki 1993 m. gruodžio 31 d.; 4) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2014 m. vasario 11 d. sprendimo Nr. (6.5)1-1265 dalį, kuria atsisakyta tenkinti K. K. prašymą į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą įtraukti laikotarpį nuo 1992 m. rugpjūčio 27 d. iki 1993 m. gruodžio 31 d., kai pareiškėjas dirbo A. G. individualioje įmonėje „Ančiukas“.

Kitą Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė