AS-502-932-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS502-932/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02677-2014-2

Procesinio sprendimo kategorija 63.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. spalio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. B. 2014 m. gegužės 13 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas įpareigoti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją (toliau – ir Ministerija) išnagrinėti jo 2014 m. balandžio 25 d. skundą, atsakant į visus šiame skunde suformuluotus klausimus ir reikalavimus per 20 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. gegužės 21 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2014 m. birželio 4 d. pašalinti skundo trūkumus, t. y. patikslinti reikalavimą, prašant panaikinti Ministerijos 2014 m. gegužės 6 d. sprendimą Nr. 1D-3459 (3) „Dėl Jūsų 2014 m. balandžio 25 d. skundo“ ir pateikti žyminio mokesčio kvitą (originalą) arba motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas, pripažinęs, kad A. B. teismo 2014 m. gegužės 21 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų per jam nustatytą terminą nepašalino, 2014 m. birželio 13 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu.

III. Pareiškėjas A. B. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas paaiškina, kad 2014 m. gegužės 12 d. skunde „Dėl vilkinimo atlikti pagal kompetenciją priskirtus veiksmus“ suformulavo teismui aiškų ir konkretų reikalavimą įpareigoti Ministeriją išnagrinėti 2014 m. balandžio 25 d. skundą ir atsakyti į visus jame pateiktus klausimus. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23 straipsnio 2 dalies 8 punktas įpareigoja pareiškėją suformuluoti savo reikalavimą ir A. B. šią pareigą tinkamai įvykdė. Pagal ABTĮ 52 straipsnį, tik pareiškėjas turi teisę tikslinti arba pakeisti skundo pagrindą ar dalyką. Taigi padidinti ar sumažinti ieškinio reikalavimus yra išimtinė skundą paduodančio asmens teisė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 3 dalimi teisėjas negali išsigalvoti savo pagrindų ir jais motyvuojant taikyti skundo trūkumų šalinimo institutą. A. B. 2014 m. gegužės 12 d. skundas atitinka ABTĮ 23, 24 ir 39 straipsnių nuostatas, todėl nėra pagrindo atsisakyti jį priimti.

IV. Atskirasis skundas atmestinas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. birželio 13 d. nutartimi nutarė pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu ir jį grąžinti pareiškėjui, nes pareiškėjas nepašalino šio teismo 2014 m. gegužės 21 d. nutartimi nustatytų skundo trūkumų – nesuformulavo papildomo reikalavimo, kuriuo būtų ginčijamas Ministerijos 2014 m. gegužės 6 d. sprendimas Nr. 1D-3459 (3), ir nesumokėjo žyminio mokesčio už paduodamą skundą.

Susipažinusi su pareiškėjo atskiruoju skundu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atskirajame skunde pareiškėjas kelia nutarties, kuria buvo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, teigdamas, kad ginčo dalyką apibrėžė tinkamai.

Kadangi teismo nutartis dėl trūkumų pašalinimo nėra skundžiama atskiruoju skundu (ABTĮ 149 str. 1 d.), ja duoti nurodymai tikrinami nagrinėjant atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria nuspręsta pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu.

Vadovaujantis ABTĮ 37 straipsnio 1 dalimi, gavus teisme skundą (prašymą), administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas jo priėmimo klausimą išsprendžia ne vėliau kaip per septynias dienas priimdamas nutartį. Jeigu skundas (prašymas) neatitinka šio įstatymo 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.

Iš pareiškėjo A. B. 2014 m. gegužės 12 d. skundo matyti, kad A. B. jame įvardijo administravimo subjektą, veiksmus, kuriais šis viešojo administravimo subjektas galimai pažeidė jo teises ir įstatymų saugomus interesus, bei pasirinko konkretų savo pažeistų teisių gynimo būdą – įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti 2014 m. balandžio 25 d. skunde nurodytas aplinkybes ir pateikti motyvuotą jų įvertinimų. Taigi ABTĮ reikalavimų, keliamų skundo turiniui ir formai, prasme A. B. kreipimasis į teismą laikytinas iš esmės tinkamu. Skundo reikalavimų formulavimo požiūriu teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjo argumentais, kad administracinių bylų teisenoje galioja dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad bylos nagrinėjimo dalyką, t. y. savo pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynybos būdą bei apimtį, nustato pareiškėjas, skunde (prašyme) suformuluodamas materialinį teisinį reikalavimą (skundo (prašymo) dalyką) bei nurodydamas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (skundo (prašymo) pagrindą) (ABTĮ 23 str. 1 d. 7, 8 p.). Teismas negali keisti skundo dalyko, t. y. turi nagrinėti bylą pareiškėjo nurodyto skundo dalyko ribose. Kita vertus, tokia pasirinkimo laisvė pareiškėjui nesuteikta, kai jo siekiamo inicijuoti ginčo pobūdis lemia pareigą sumokėti už skundą žyminį mokestį, nes vadovaujantis ABTĮ 38 straipsniu <...> skundai (prašymai) administraciniuose teismuose priimami ir nagrinėjami tik po to, kai sumokamas įstatymo nustatytas žyminis mokestis.

Pagal ABTĮ 24 straipsnio 2 dalį, išskyrus šio įstatymo 40 straipsnyje nustatytus atvejus, prie skundo (prašymo) turi būti pridedamas žyminio mokesčio kvitas arba motyvuotas prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio. Būtent toks antrasis nurodymas pareiškėjui buvo nustatytas teismo 2014 m. gegužės 21 d. nutartimi.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta išimtis, kad žyminiu mokesčiu neapmokestinami skundai (prašymai) dėl viešojo administravimo subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad atsisakymas atlikti veiksmus ir vilkinimas atlikti veiksmus, kaip teisinės sąvokos, nėra tapačios. Pirmuoju atveju atsisakymas atlikti veiksmus yra vienas iš viešojo administravimo subjektui leistinų veiksmų, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ir sudaro bylos nagrinėjimo dalyką. Antruoju atveju viešojo administravimo subjektas neatlieka visų ar dalies veiksmų, kuriuos jam priskirta atlikti. Pažymėtina, jog sprendžiant, ar pareiškėjas skundžia atsakovo aktą ar neveikimą, visais atvejais vertintinas tarp šalių susiklosčiusių materialinių teisinių santykių pobūdis, o ne vien pareiškėjo reikalavimo žodinė išraiška. Jei atsakovas atsisako priimti administracinį aktą ar atlikti veiksmą, nurodydamas tokio atsisakymo priežastis, šis atsisakymas negali būti vertinamas kaip neveikimas (pvz., 2007 m. spalio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-296/2007).

Atsižvelgdama į pateiktą išaiškinimą teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiami Komisariato veiksmai negali būti traktuojami kaip vilkinimas, nes, kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovas nustatytais terminais priėmė administracinį sprendimą dėl pareiškėjo 2014 m. balandžio 25 d. skundo, ir pareiškėjas nesutinka su, jo nuomone, formaliu institucijos požiūriu į iškeltas problemas. Be to, ir pats A. B. atskirajame skunde neginčija aplinkybės, kad jo skundas nepatenka į neapmokestinamų skundų kategoriją (ABTĮ 40 str.). Todėl vadovaujantis ABTĮ 38 straipsniu ir 39 straipsnio 1 dalimi pripažinus, kad šiuo atveju turėjo būti sumokėtas 100 Lt žyminis mokestis, tačiau pirmosios instancijos teismui toks įrodymas nustatytu laiku nebuvo pateiktas, A. B. skundas pagrįstai ir teisėtai laikytas nepaduotu.

Dėl paminėto Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis paliekama nepakeista, o A. B. atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Artūras Drigotas

Ramūnas Gadliauskas

Virginija Volskienė