A-143-808-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A143-808/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01848-2013-0

Procesinio sprendimo kategorija 28 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. balandžio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Anatolijaus Baranovo (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Vilniaus energija“ ir atsakovo Lietuvos metrologijos inspekcijos Vilniaus apskrities skyriaus apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Vilniaus energija“ skundą atsakovui Lietuvos metrologijos inspekcijos Vilniaus apskrities skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai, UAB „Antakalnio būstas“ dėl akto privalomųjų nurodymų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas UAB „Vilniaus energija“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu (1 t., b. l. 1–11) į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Lietuvos metrologijos inspekcijos Vilniaus apskrities skyriaus (toliau – ir atsakovas, Inspekcija) 2013 m. gegužės 2 d. teisinės metrologijos reikalavimų laikymosi patikrinimo akto Nr. PA-1275(V13) (toliau – ir Aktas) privalomuosius nurodymus.

Pareiškėjas nurodė, kad Akte suformuluoti nurodymai neatitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo analogiškose bylose tarp pareiškėjo ir Inspekcijos formuojamos praktikos, pačios Inspekcijos pareiškėjui ir valstybės institucijoms adresuotame 2013 m. sausio 25 d. rašte Nr. 13SR-42 pateikiamos pozicijos, taip pat prieštarauja karšto vandens skaitiklių savininkų ir viešajam interesui. Nurodė, kad Akto privalomi nurodymai naikintini kaip neatitinkantys teisės aktų reikalavimų, faktinės situacijos, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – ir Komisija), Inspekcijos, Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos ir kitų valstybės institucijų viešai skelbiamos pozicijos/išaiškinimų. Taip pat pažymėjo, kad priimtas individualus administracinis aktas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo keliamų bendrųjų reikalavimų administraciniams aktams, nustatytų šio įstatymo 8 straipsnio 1–3 dalyse. Atkreipė dėmesį, kad Akto privalomi nurodymai nemotyvuoti, neatsakyta į pareiškėjo paklausimuose keliamus klausimus, pirmo Akto nurodymo priėmimas pažeidžia Metrologijos įstatymo 22 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2011 m. balandžio 27 d. įsakymo Nr. 4-264 1 punktu patvirtintų Lietuvos metrologijos inspekcijos nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 11.5–11.6 punktus. Nurodymai surašyti neatlikus tikslios sisteminės teisės normų analizės ir netinkamai kvalifikavus faktines aplinkybes.

Nurodė, kad Inspekcijos reikalavimas išskirtine tvarka būtent patikrintame name įrengti skaitiklius prieštarauja Vilniaus miesto savivaldybės tvirtinamiems atsiskaitomųjų karšto vandens prietaisų įrengimo/aptarnavimo veiklos planams. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2013 m. vasario 15 d. sprendimu Nr. 1-1070 „Dėl Tarybos 2010 m. balandžio 28 d. sprendimo Nr. 1-1514 „Dėl atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio nustatymo“ pakeitimo“ atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo/aptarnavimo laikotarpis (veiklos planas) Vilniaus mieste yra patvirtintas (pratęstas) iki 2017 m. kovo 1 d., todėl Inspekcija negali reikalauti ir bausti už tai, kad 2013 m. gegužės 27 d. daugiabučiame name Vilniuje, Klinikų g. 15, nėra įrengti karšto vandens tiekėjai nuosavybės teise priklausantys karšto vandens skaitikliai, nes tikslus terminas, per kurį karšto vandens tiekėjas turi įvykdyti pareigą įrengti karšto vandens apskaitos prietaisus vieno ar kito konkretaus daugiabučio namo butuose ir kitose patalpose, nėra apibrėžtas.

Pažymėjo, kad teisės aktuose nėra aiškiai įvardyta nei „karšto vandens apskaitos sutvarkymo“ sąvoka ar turinys, nei šios teisės normos įvykdymo vertinimas, kai patys vartotojai atsisakė perleisti (parduoti) jiems priklausančius karšto vandens skaitiklius karšto vandens tiekėjui. Taip pat neaptartos ir situacijos, kai dalyje daugiabučio namo butų tokių karšto vandens skaitiklių įrengti apskritai neįmanoma (buto savininkai emigravę ar jų tikroji gyvenamoji vieta nežinoma, nenori mokėti karšto vandens skaitiklių aptarnavimo mokesčio ir leisti įrengti skaitiklių ir pan.). Pabrėžė, kad pagal Viešojo administravimo įstatymo 363 straipsnį kompetentingos viešojo administravimo institucijos yra pateikusios vienareikšmiškus išaiškinimus, kad kol yra nepasibaigę vietos savivaldybių tarybų patvirtinti naujų karšto vandens tiekėjams priklausančių skaitiklių įrengimo planai (t. y. prievolės įrengti karšto vandens skaitiklius tam tikruose namuose įvykdymo terminas), iš karšto vandens tiekėjų yra reikalaujama tik informacijos apie prievolės vykdymo eigą. Nurodė, kad, nesant duomenų apie vartotojams priklausančių karšto vandens skaitiklių sugadinimą, teisės aktai nedraudžia naudotis vartotojų teikiamais tiekėjams vartotojams nuosavybės teise priklausančių skaitiklių rodmenimis.

Atkreipė dėmesį, kad vykdo visas savo, kaip karšto vandens tiekėjo, prievoles namuose, kuriuose yra taikomos karšto vandens kainos ir jis yra karšto vandens tiekėjas. Tai patvirtina ir karšto vandens tiekėjo siūlymai 1-ąjį apsirūpinimo karštu vandeniu būdą taikančių namų vartotojams parduoti jiems priklausančius karšto vandens skaitiklius, informuoti apie jiems priklausančių karšto vandens skaitiklių metrologinės patikros būklę bei, esant poreikiui, leisti organizuoti tokių skaitiklių metrologinę patikrą. Pažymėjo, kad 1-ąjį apsirūpinimo karštu vandeniu būdą taikančiuose namuose jau yra įrengęs daugiau kaip 35 tūkstančius naujų jam priklausančių elektroninių karšto vandens skaitiklių (gyventojų sutikimu keisdamas jiems priklausiusius karšto vandens skaitiklius). Akto pirmu nurodymu Inspekcija neturėjo teisės nurodyti atsiskaitymams su vartotojais naudoti patiems vartotojams, o ne karšto vandens tiekėjui priklausančius karšto vandens skaitiklius su galiojančia metrologine patikra, nes Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymo Nr. 1-297 1 punktu patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 185 punktas tokį draudimą nustato tik karšto vandens tiekėjo įrengtiems skaitikliams.

Teigė, kad pagal Metrologijos įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktus pirmiausia turėjo būti duotas įspėjimas tikrinamam ūkio subjektui ir motyvuotas įpareigojimas pašalinti pažeidimą (nurodant pažeidimo ištaisymo būdą ir realiai įgyvendinamą tokiam pažeidimo pašalinimui suteikiamą laiką) ir tik nustačius, kad pažeidimas laiku nepašalinamas, yra pagrindas formuluoti naują nurodymą, kuriuo būtų uždraudžiama naudoti tam tikras matavimo priemones, t. y. pagal galiojančius teisės aktus Inspekcijos pareigūnai, nustatę teisinės metrologijos reikalavimų pažeidimus, gali uždrausti naudoti matavimo priemones ūkio subjektui tik tokiu atveju, jei ūkio subjektas nepašalina per Inspekcijos nustatytą terminą nustatytų pažeidimų. Nurodė, kad paminėtų reikalavimų nebuvo laikytasi, todėl Akto pirmas nurodymas yra surašytas pažeidžiant Metrologijos įstatymo 22 straipsnio 2 dalį ir Nuostatų 11.5–11.6 punktus.

Nurodė, kad teismų praktika dėl jam nepriklausančių (vartotojų nuosavybe esančių) karšto vandens skaitiklių sąrašų ir patikros grafikų sudarymo patvirtina, kad jis negali sudaryti svetimų, t. y. jam nuosavybės teise nepriklausančių, karšto vandens skaitiklių patikros grafikų ir sąrašų. Gali Inspekcijai pateikti tik jam, kaip karšto vandens tiekėjui, priklausančių ir jo lėšomis įrengtų karšto vandens skaitiklių sąrašus bei duomenis apie skaitiklius tuose Vilniaus miesto daugiabučiuose namuose, kuriuose tokie karšto vandens tiekėjui nuosavybės teise priklausantys karšto vandens skaitikliai yra įrengti. Be to, paminėta informacija, t. y. sąrašai ir duomenys, Inspekcijai buvo teikiami susipažinti 2012 m. gruodžio mėn. vykusio patikrinimo metu, taigi Inspekcijos nurodymų dalys yra įvykdytos. Be to, pareiškėjo nuomone, nustatytas vieno mėnesio terminas informuoti Inspekciją apie nurodymų vykdymo eigą yra per trumpas, kadangi realus pareiškėjo rangovo kontaktavimas su gyventojais ir karšto vandens skaitiklių įrengimas dėl darbų pobūdžio užtrunka ilgiau nei du mėnesius. 2013 m. gegužės 27 d. informavo Inspekciją, kad, reaguojant į Inspekcijos pageidavimą, Vilniuje, Klinikų g. 15, name naujų karšto vandens tiekėjui priklausančių karšto vandens skaitiklių įrengimas bus organizuotas pirmumo tvarka, o numatoma darbų pradžia – 2013 m. birželio mėn.

Atsakovas atsiliepimu į skundą (1 t., b. l. 103–110) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad Akto nurodymas atsiskaitymams su vartotojais naudoti tik karšto vandens skaitiklius su galiojančia metrologine patikra yra susijęs su Metrologijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte bei 17 straipsnio 2 dalyje nustatytu teisiniu reglamentavimu. Pareiškėjas iki 2010 m. lapkričio 1 d. privalėjo perimti vartotojams priklausančių skaitiklių nuosavybę arba įrengti savo karšto vandens skaitiklius. Be to, nuo 2010 m. lapkričio 1 d. ir vartotojams nuosavybės teise priklausančius, ir savo įrengtus karšto vandens skaitiklius turi prižiūrėti pareiškėjas. Pažymėjo, kad analogišką išvadą padarė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. lapkričio 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-1340/2012. Teigė, kad pareiškėjo minimi siūlymai viešai spaudoje ir individualiai su sąskaitomis vartotojams perduoti jiems nuosavybės teise priklausančius karšto vandens skaitiklius arba atlikti vartotojams priklausančių karšto vandens skaitiklių metrologinę patikrą nėra pakankamas karšto vandens tiekėjo pareigos įrengti, prižiūrėti ir laiku atlikti karšto vandens skaitiklių metrologinę patikrą įvykdymas, nes Taisyklių 183 punktas nustato, kad, vartotojui atsisakius perduoti (parduoti) karšto vandens skaitiklį su galiojančia metrologine patikra, karšto vandens tiekėjas privalo įrengti savo karšto vandens skaitiklį. Paminėti siūlymai yra tik pareiškėjo bandymas įvykdyti karšto vandens tiekėjo pareigą įrengti, prižiūrėti ir laiku atlikti karšto vandens skaitiklių metrologinę patikrą, tačiau toks bandymas nėra šios pareigos įvykdymas.

Atkreipė dėmesį, kad Inspekcija supranta, jog neįmanoma iš karto pakeisti visų karšto vandens skaitiklių, todėl Akte buvo nurodyta iki nustatyto termino informuoti Inspekciją ne apie jau įvykdytus nurodymus, o apie nurodymų vykdymo eigą, t. y. pareiškėjo nėra reikalaujama iš karto pakeisti visus patikrinto namo karšto vandens skaitiklius ar atlikti jų metrologinę patikrą, o reikalaujama iki nustatyto termino informuoti, kaip pareiškėjas planuoja pašalinti Akte nustatytus pažeidimus. Teigė, kad metrologiškai nepatikrintų karšto vandens skaitiklių rodmenų naudojimas atsiskaitymams pažeidžia ne tik Metrologijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 17 straipsnio 2 dalies reikalavimus, bet ir karšto vandens vartotojų interesus, todėl karšto vandens vartotojo sutikimas, kad karšto vandens tiekėjas atsiskaitymams naudotų vartotojui priklausančio metrologiškai nepatikrinto karšto vandens skaitiklio rodmenis, kol nebus įrengtas naujas karšto vandens tiekėjui priklausantis karšto vandens skaitiklis, yra privaloma sąlyga. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas nėra pateikęs įrodymų, kurie patvirtintų abipusį bei suderintą patikrinto namo karšto vandens vartotojų ir pareiškėjo susitarimo egzistavimą.

Pažymėjo, kad karšto vandens tiekėjas, atsižvelgdamas į savo galimybes, pats turi nuspręsti, kuriuos Taisyklėse nurodytus konkrečius veiksmus atlikti, todėl Inspekcija negali nurodyti, kokiais konkrečiais veiksmais pareiškėjas turi pašalinti Akte nustatytus pažeidimus. Pareiškėjo, vykdant Inspekcijos nurodymą iki 2013 m. gegužės 27 d. informuoti Inspekciją apie nurodymų vykdymo eigą, 2013 m. gegužės 27 d. Inspekcijai pateiktas raštas patvirtina, kad jis sutinka su Inspekcijos nurodymais atsiskaitymams naudoti karšto vandens skaitiklius su galiojančia metrologine patikra. Pabrėžė, kad Akto nurodymai neprieštarauja Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2013 m. vasario 15 d. sprendimu Nr. 1-1070 patvirtintam apskaitos prietaisų įrengimo planui, nes Akto nurodymai suformuluoti taip, kad nereikalaujama iš karto jų įvykdyti (iki tam tikro termino įrengti/pakeisti karšto vandens skaitiklių), tačiau reikalaujama iki nustatyto termino informuoti Inspekciją apie nurodymų vykdymo eigą.

Nurodė, kad Inspekcija, surašydama Akto nurodymus, neįgyvendino Metrologijos įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 2 punkto ir Nuostatų 11.6 punkto suteiktos teisės, nes anksčiau nebuvo nurodžiusi termino, per kurį turi būti pašalinti pažeidimai. Akte nurodyta, kad nurodymai duoti vadovaujantis Metrologijos įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir Nuostatų 11.5 punktu. Atkreipė dėmesį, kad, vykdydama imperatyvius įstatymo reikalavimus ir gindama karšto vandens vartotojų interesus, Inspekcija negalėjo duoti kitokio nurodymo. Akto turinys iš esmės yra rašytinis įspėjimas apie nustatytus pažeidimus, kaip tai yra reglamentuojama Metrologijos įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir Nuostatų 11.5 punkte.

Teigė, kad Akto antras nurodymas parengti atsiskaitymams su vartotojais už sunaudoto karšto vandens kiekį naudojamų karšto vandens skaitiklių sąrašą, patvirtinti jį vadovo parašu bei sudaryti skaitiklių patikros grafikus yra neatsiejamai susijęs ir logiškai kyla iš pirmo nurodymo. Pažymėjo, kad galiojantys teisės aktai nenustato galimybės nesudaryti atsiskaitymams naudojamų karšto vandens skaitiklių sąrašo, kai šie skaitikliai nuosavybės teise priklauso vartotojams. Todėl pareiškėjas privalo sudaryti atsiskaitymams naudojamų karšto vandens skaitiklių sąrašą, neatsižvelgdamas į tai, kam šie skaitikliai priklauso nuosavybės teise. Nurodė, kad Inspekcija pagrįstai davė nurodymą pareiškėjui sudaryti karšto vandens skaitiklių patikros grafiką, nes, atlikus skaitiklio metrologinę patikrą, būtina nustatyti kitos patikros datą. Pabrėžė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas iš esmės analogiškose bylose ne kartą pripažino teisėtais ir pagrįstais Inspekcijos nurodymus sudaryti karšto vandens skaitiklių sąrašus ir patikros grafikus, neatsižvelgiant į tai, kam šie skaitikliai priklauso nuosavybės teise. Nors pareiškėjas mano, kad nustatytas vieno mėnesio terminas yra per trumpas, tačiau Akte nėra reikalaujama per vieną mėnesį įrengti naujus karšto vandens skaitiklius, o nurodoma tik informuoti apie nurodymų vykdymo eigą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Komisija atsiliepimu į skundą (1 t., b. l. 99–102) prašė spręsti dėl jo procesinio statuso pakeitimo bei bylą nagrinėti teismo nuožiūra.

Komisija nurodė, kad yra valstybės įstaiga, kuri, vadovaudamasi Energetikos įstatymo 8 straipsnio 9 dalimi, tvirtina valstybės reguliuojamų kainų nustatymo metodikas, nustato valstybės reguliuojamų kainų viršutines ribas, kontroliuoja valstybės reguliuojamų kainų bei tarifų taikymą ir atlieka kitas funkcijas. Komisijos funkcijas bei kompetenciją centralizuoto šilumos tiekimo ir karšto vandens tiekimo sektoriuose nustato Šilumos ūkio įstatymas. Teigė, kad, atsižvelgiant į Komisijai suteiktą kompetenciją ir įvertinus bylos faktines aplinkybes, nėra suprantamas Komisijos procesinio statuso, t. y. trečiojo suinteresuoto asmens, suteikimo pagrindas, nes šios bylos išsprendimas (pareiškėjo reikalavimų patenkinimas ar atmetimas) neturės jokios įtakos Komisijos atliekamoms funkcijoms, t. y. neturės tiesioginės ar netiesioginės įtakos Komisijos teisėms ir pareigoms, Komisijos priimtiems nutarimams ir teisiniam reguliavimui. Todėl vien tai, kad Komisija atlieka šilumos sektoriaus valstybinio reguliavimo funkcijas, nesudaro pagrindo traukti Komisiją į bylos nagrinėjimą kaip trečiąjį suinteresuotą asmenį.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Antakalnio būstas“ atsiliepimu į skundą (1 t., b. l. 138–139) prašė patenkinti skundą.

UAB „Antakalnio būstas“ nurodė, kad pareiškėjas skunde pateikė išsamius ir pagrįstus argumentus dėl ginčijamo akto neteisėtumo. Iš pareiškėjo nurodytų argumentų matyti, jog Akte suformuluoti nurodymai neatitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos, taip pat Inspekcijos išdėstytos pozicijos pareiškėjui adresuotuose raštuose. Nurodė, kad byloje nėra pateikta duomenų, kurie patvirtintų atsakovo poziciją bei teisės aktų interpretavimą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. spalio 28 d. sprendimu (1 t., b. l. 162–170) iš dalies patenkino pareiškėjo skundą. Teismas panaikino Lietuvos metrologijos inspekcijos Vilniaus apskrities skyriaus 2013 m. gegužės 2 d. teisinės metrologijos reikalavimų laikymosi patikrinimo akto Nr. PA-1275(V13) dalį, kuria pareiškėjui nurodyta parengti atsiskaitymams su vartotojais už sunaudoto karšto vandens kiekį naudojamų karšto vandens skaitiklių sąrašą, patvirtinti jį vadovo parašu bei sudaryti karšto vandens skaitiklių patikros grafikus; kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad byloje kilęs ginčas dėl Inspekcijos Akto teisėtumo ir pagrįstumo. Pagal vartotojo prašymą Inspekcijos pareigūnai atliko patikrinimą, kaip pareiškėjas, teikdamas šilumą ir karštą vandenį gyvenamajam namui Vilniuje, Klinikų g. 15, laikosi teisinės metrologijos reikalavimų. Patikrinimo metu Inspekcija nustatė, kad namo gyventojai už sunaudotą karštą vandenį atsiskaito pagal butuose įrengtų karšto vandens skaitiklių rodmenis. Inspekcija, pasirinktinai patikrinusi ginčo namo penkiuose butuose sumontuotus skaitiklius, nustatė, kad skaitikliai neturi galiojančių patikros žymenų ar galiojančią patikrą patvirtinančių dokumentų, skaitikliai techniškai tvarkingi ir užplombuoti UAB „Vilniaus energija“ plombomis. Patikrinimo metu nustatytos aplinkybės buvo užfiksuotos Inspekcijos Akte, kuriame konstatuota, kad UAB „Vilniaus energija“ pažeidė Metrologijos įstatymo 17 straipsnio 2 dalies reikalavimus, nes, būdama atsakinga už Vilniuje, Klinikų g. 15, įrengtų karšto vandens skaitiklių metrologinę patikrą, atsiskaitymams už karštą vandenį su vartotojais naudojo skaitiklius, neturinčius galiojančių patikros žymenų ar kitų galiojančią patikrą patvirtinančių duomenų. Vadovaudamasi Metrologijos įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir Nuostatų 11.5 punkto nuostatomis, Inspekcija davė pareiškėjui tokius privalomus nurodymus: 1) vadovaujantis Metrologijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies ir 17 straipsnio 2 dalies nuostatomis, atsiskaitymams su vartotojais naudoti tik karšto vandens skaitiklius su galiojančia metrologine patikra; 2) parengti atsiskaitymams su vartotojais už sunaudoto karšto vandens kiekį naudojamų karšto vandens skaitiklių sąrašą, patvirtinti jį vadovo parašu bei sudaryti karšto vandens skaitiklių patikros grafikus; 3) apie nurodymų vykdymo eigą raštu iki 2013 m. gegužės 27 d. informuoti Inspekciją.

Teismas pažymėjo, jog ginčo teisinius santykius reglamentuoja Metrologijos įstatymas (15 str. 1 d. 1 p., 17 str. 2 d., 22 str. 2 d. 1 p.). Nustatė, jog byloje ginčo dėl to, kad atsiskaitymams už karštą vandenį daugiabutyje, esančiame adresu: Klinikų g. 15, Vilnius, buvo naudojami vartotojų butuose įrengti karšto vandens skaitikliai, nėra. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (2010 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1178/2010), vartotojų butuose esantys karšto vandens apskaitos prietaisai laikytini atsiskaitomaisiais, kadangi šių prietaisų rodmenys naudojami atsiskaitymui su karšto vandens tiekėju – UAB „Vilniaus energija“, o ne karšto vandens išdalijimo proporcijoms nustatyti. Vadinasi, pagal Metrologijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą, vartotojų butuose įrengtiems karšto vandens skaitikliams taikomas metrologinis teisinis reglamentavimas. Pareiga užtikrinti, kad laiku būtų atliktas naudojamų matavimo priemonių, kurios yra teisinio metrologinio reglamentavimo objektai, metrologinis patvirtinimas, t. y. ir matavimo priemonės patikra (pirminė, periodinė, neeilinė, atrankinė), tenka juridiniam ar fiziniam asmeniui, naudojančiam matavimo priemones (Metrologijos įstatymo 17 str. 2 d.). Ginčo dėl to, kad UAB „Vilniaus energija“ yra paminėto daugiabučio namo karšto vandens tiekėja, byloje nėra.

Teismas vadovavosi Šilumos ūkio įstatymo 15 straipsnio 2 dalimi, 16 straipsnio 4 dalimi, Taisyklių 8, 171, 181, 182, 183 punktais. Pabrėžė, kad atsiskaityti už sunaudotą karštą vandenį naudojamo daugiabučio namo, esančio adresu: Klinikų g. 15, Vilnius, vartotojų butuose įrengti karšto vandens skaitikliai yra atsiskaitomieji apskaitos prietaisai, kurie pagal Metrologijos įstatymą atsiskaitymams gali būti naudojami tik su galiojančia metrologine patikra. Sisteminis nurodytų teisės aktų nuostatų aiškinimas teismui sudarė pagrindą konstatuoti, kad už vartotojams priklausančių atsiskaitomųjų matavimo priemonių metrologinės patikros organizavimą yra atsakingas karšto vandens tiekėjas – šiuo atveju pareiškėjas. Nustatė, kad atsiskaitymams už ginčo name sunaudotą karštą vandenį patikrinimo metu buvo naudojami butuose įrengti karšto vandens skaitikliai, neturintys galiojančios metrologinės patikros. Įvertinęs tai, teismas padarė išvadą, kad ginčijamame Akte UAB „Vilniaus energija“ duotas nurodymas atsiskaitymams su vartotojais už sunaudotą karštą vandenį naudoti tik karšto vandens skaitiklius su galiojančia metrologine patikra atitinka nustatytą teisinį reglamentavimą, todėl yra teisėtas. Aplinkybė, kad karšto vandens apskaitos prietaisai yra įrengti pačių butų savininkų (ne pareiškėjo nuosavybė), pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, vertintina kaip sudaranti tam tikras objektyviai sudėtingesnes sąlygas artimiausiu metu pakeisti ar organizuoti didelio kiekio apskaitos prietaisų metrologinę patikrą, tačiau neatleidžia pareiškėjo nuo šių teisės aktuose nustatytų pareigų įvykdymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1340/2012). Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl spaudoje ir su sąskaitomis vartotojams išdėstytų siūlymų perduoti jiems nuosavybės teise priklausančius skaitiklius arba atlikti skaitiklių patikrą, teismas pažymėjo, jog Taisyklių 183 punkte yra įtvirtintas imperatyvus reikalavimas pareiškėjui įrengti savo karšto vandens skaitiklį, todėl visi kiti būdai (paminėti siūlymai) šiuo atveju nelaikytini įpareigojimo vykdymu.

Teismas nustatė, kad teismo posėdyje atsakovo atstovas patvirtino, jog nurodymas atsiskaitymams su vartotojais naudoti tik karšto vandens skaitiklius su galiojančia metrologine patikra savaime nereiškia, jog UAB „Vilniaus energija“ yra įpareigota nedelsiant pakeisti visus vartotojams priklausančius skaitiklius. Šis įpareigojimas nepaneigia pareiškėjo teisės karšto vandens skaitiklius įrengti iki Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2013 m. vasario 15 d. sprendime Nr. 1-1070 „Dėl Tarybos 2010 m. balandžio 28 d. sprendimo Nr. 1-1514 „Dėl atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio nustatymo“ pakeitimo“ nustatyto atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo/priežiūros laikotarpio, t. y. iki 2017 m. kovo 1 d. Sistemiškai vertindamas šį Inspekcijos nurodymą ir trečią nurodymą, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas yra įpareigotas atsakovą raštu iki 2013 m. gegužės 27 d. informuoti apie nurodymų vykdymo eigą, o ne pakeisti visus daugiabučio namo karšto vandens skaitiklius ar atlikti jų metrologinę patikrą. Teismui pateiktas pareiškėjo 2013 m. gegužės 27 d. raštas, adresuotas Inspekcijai, patvirtino, kad pareiškėjas iš esmės įvykdė trečią ginčijamo akto nurodymą ir atsakovą informavo, kad ginčo name karšto vandens tiekėjui priklausančių karšto vandens skaitiklių įrengimas organizuojamas pirmumo tvarka ir 2013 m. birželio mėn. numatyta darbų pradžia.

Teismas pažymėjo, jog Akte pareiškėjui taip pat nurodyta parengti atsiskaitymams su vartotojais už sunaudoto karšto vandens kiekį naudojamų karšto vandens skaitiklių sąrašą, patvirtinti jį vadovo parašu bei sudaryti karšto vandens skaitiklių patikros grafikus. Atsakovo atstovas teisminio bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad šis nurodymas apima sąrašų bei patikros grafikų sudarymą ne tik dėl Vilniuje, Klinikų g. 15, įrengtų karšto vandens skaitiklių, bet dėl visų Vilniaus mieste įrengtų skaitiklių, kuriuos pareiškėjas, kaip karšto vandens tiekėjas, naudoja atsiskaitymams su vartotojais. Akcentavo, kad šilumos ir karšto vandens skaitiklių patikrinimas buvo atliekamas pagal vartotojo prašymą, t. y. šio patikrinimo metu buvo išimtinai tikrinama, kaip UAB „Vilniaus energija“ laikosi teisinės metrologijos reikalavimų, teikdama šilumą ir karštą vandenį gyvenamajam namui Vilniuje, Klinikų g.

15. Teismas pažymėjo, jog Inspekcija yra viešojo administravimo subjektas, todėl, kontroliuodama, kaip šilumos ir karšto vandens tiekėjai laikosi teisinės metrologijos reikalavimų, bei priimdama administracinius sprendimus, privalo vadovautis Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis (8 str.). Teismo nuomone, antras ginčijamo akto nurodymas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo įtvirtintų reikalavimų. Sisteminis Metrologijos įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 1 punkto, Nuostatų 10.2.1, 11.5 punktų nuostatų aiškinimas teismui sudarė pagrindą konstatuoti, kad privalomus tikrinamam ūkio subjektui vykdyti nurodymus Inspekcija gali duoti tik nustačiusi konkrečius Metrologijos įstatymo reikalavimų pažeidimus.

Šiuo konkrečiu atveju buvo tikrinama, tik kaip pareiškėjas laikosi teisinės metrologijos reikalavimų daugiabučiame name, esančiame adresu: Klinikų g. 15, Vilnius, todėl nurodymas sudaryti karšto vandens skaitiklių sąrašus ir patikros grafikus kituose namuose, kuriuose jie nebuvo tikrinami, negalėjo būti duodamas. Konkrečių pažeidimų ištyrimas ir poveikio priemonių taikymas sudaro prielaidas ne tik tinkamai jas individualizuoti (išsiaiškinti pažeidimo priežastis, nustatyti pagrįstus nurodymų įvykdymo terminus ir t. t.), bet turi ir tam tikrą poveikį atsakingiems asmenims (poveikio priemonės turėtų būti taikomos už kiekvieną pažeidimą).

Ginčijamo akto antru nurodymu UAB „Vilniaus energija“ nustatytos pareigos peržengia nustatyto pažeidimo ribas, todėl toks nurodymas negali būti pripažintas teisėtu. Atsižvelgdamas į tai, kad buvo nustatytas šio nurodymo neteisėtumas, teismas papildomai nevertino kitų pareiškėjo nurodytų aplinkybių, susijusių su antru privalomu nurodymu.

Teismas, nagrinėdamas trečią ginčijamame akte pateiktą nurodymą, visų pirma pabrėžė, kad pareiškėjas nebuvo įpareigotas iki 2013 m. gegužės 27 d. pakeisti karšto vandens skaitiklių ar atlikti jų metrologinės patikros. Šiuo nurodymu UAB „Vilniaus energija“ nustatytas terminas, per kurį ji turi informuoti apie planuojamus atlikti darbus bei jų terminus. Pareiškėjas 2013 m. gegužės 27 d. atsakovą informavo apie skaitiklių keitimo darbus ginčo daugiabutyje. Teismo nuomone, 25 dienų terminas laikytinas protingu ir pakankamu tokiai informacijai pateikti. Atsižvelgdamas į tai, kad antras Akto nurodymas buvo pripažintas neteisėtu, teismas nenagrinėjo, ar nustatytas terminas buvo pakankamas ir protingas pastarajam nurodymui įvykdyti.

Teismas nurodė, kad ginčijamo akto neteisėtumą pareiškėjas grindė ir tuo, kad jis neatitinka Metrologijos įstatymo 22 straipsnio bei Nuostatų 11.5 punkto reikalavimų, nes pirmiausia turėjo būti duotas įspėjimas ir tik tada privalomas nurodymas. Remdamasis ginčijamo akto turiniu, teismas nustatė, kad pareiškėjas buvo įpareigotas per 25 dienas nuo nustatyto Metrologijos įstatymo reikalavimų pažeidimo informuoti, kaip ir kokiais terminais jis užtikrins, kad atsiskaitymams už karštą vandenį bus naudojami skaitikliai su galiojančia metrologine patikra. Šis nurodymas negali būti vertinamas kaip įpareigojimas nedelsiant pakeisti karšto vandens skaitiklius ar atlikti jau įrengtų skaitiklių metrologinę patikrą.

Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, ir remdamasis byloje nustatytų aplinkybių ir teisės aktų nuostatų analize, teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas iš dalies patenkinti pareiškėjo skundą ir panaikinti Inspekcijos Akto dalį, kuria pareiškėjui nurodyta parengti atsiskaitymams su vartotojais už sunaudoto karšto vandens kiekį naudojamų karšto vandens skaitiklių sąrašą, patvirtinti jį vadovo parašu bei sudaryti karšto vandens skaitiklių patikros grafikus, o kita pareiškėjo skundo dalis atmestina kaip nepagrįsta.

III. Pareiškėjas apeliaciniu skundu (1 t., b. l. 179–188) prašo: 1) panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 28 d. sprendimo dalį, kuria atmestas prašymas panaikinti Inspekcijos Akto dalį atsiskaitymams su vartotojais naudoti tik karšto vandens skaitiklius su galiojančia patikra, bei priimti naują sprendimą – visiškai patenkinti skundą; 2) atmetus apeliacinį skundą, išaiškinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 28 d. sprendimo dalies, kuria atmestas prašymas panaikinti Inspekcijos Akto dalį atsiskaitymams su vartotojais naudoti tik karšto vandens skaitiklius su galiojančia patikra, vykdymo tvarką.

Pareiškėjas nurodo, kad teismo sprendimas prieštaringas, formalus ir nemotyvuotas (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 str. 1, 3 d.). Skundžiama Akto dalis neatitinka Viešojo administravimo įstatymo keliamų bendrųjų reikalavimų administraciniams aktams, nustatytų 8 straipsnio 1–3 dalyse. Teismas nepanaikino Inspekcijos Akto pirmojo nurodymo, palikdamas visišką teisinį neaiškumą ir neapibrėžtumą, kaip pareiškėjas turėtų elgtis esamuoju momentu, t. y. nuo Akto surašymo iki naujų karšto vandens skaitiklių, priklausančių karšto vandens tiekėjui, įrengimo momento.

Teismas paliko galioti nepagrįstą, formalų, objektyviai negalimą įgyvendinti nurodymą. Šiuo nurodymu jo teisės (interesai) objektyviai yra pažeisti. Pažymi, kad ginčo name, reaguojant į Inspekcijos pageidavimą, pirmumo tvarka pradėtas naujų, karšto vandens tiekėjui priklausančių, karšto vandens skaitiklių įrengimas. Tačiau toks reikalavimas išskirtine tvarka įrengti būtent patikrintame name skaitiklius prieštarauja vietos savivaldybių tvirtinamiems atsiskaitomųjų karšto vandens prietaisų įrengimo/aptarnavimo veiklos planams.

Inspekcija negali reikalauti, kad ginčo name patikrinimo dieną jau būtų įrengti karšto vandens tiekėjui nuosavybės teise priklausantys karšto vandens skaitikliai, nes tikslus terminas, per kurį karšto vandens tiekėjas turi įvykdyti pareigą įrengti karšto vandens apskaitos prietaisus vieno ar kito konkretaus daugiabučio namo butuose ir kitose patalpose, nėra apibrėžtas (jei nėra pasibaigęs vietos savivaldybės pagal Komisijos patvirtintą metodiką patvirtinto veiklos plano terminas). Teisėkūros spragos, nelogiškumai ir neatitikimai iki pat šiol neišspręsti.

Atkreipia dėmesį į Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos 2013 m. sausio 9 d. raštą Nr. (17.3-16)3-63. Kol yra nepasibaigęs vietos savivaldybių tarybų patvirtintų naujų, karšto vandens tiekėjams priklausančių, skaitiklių įrengimo planų terminas, karšto vandens tiekėjų yra reikalaujama tik informacijos apie prievolės vykdymo eigą. Teisės aktai nedraudžia naudotis vartotojų teikiamais tiekėjams vartotojams nuosavybės teise priklausančių skaitiklių rodmenimis. Atkreipia dėmesį ir į Komisijos išaiškinimą, skelbiamą http://www.regula.lt/lt/naujienos/index.php?full=yes&id=4627.

Pabrėžia, kad vykdo visas savo, kaip karšto vandens tiekėjo, prievoles namuose, kur yra taikomos karšto vandens kainos ir jis yra karšto vandens tiekėjas. Tai patvirtina ir nevienkartiniai karšto vandens tiekėjo siūlymai 1-ąjį apsirūpinimo karštu vandeniu būdą taikančių namų vartotojams parduoti jiems priklausančius karšto vandens skaitiklius, informuoti apie jiems priklausančių karšto vandens skaitiklių metrologinės patikros būklę bei esant poreikiui – leisti organizuoti tokių skaitiklių metrologinę patikrą. Jau yra įrengęs daugiau kaip 56 000 vnt. naujų, karšto vandens tiekėjui priklausančių, elektroninių karšto vandens skaitiklių.

Teigia, kad, prieštaraudamas Inspekcijos 2013 m. sausio 25 d. raštu Nr. 13SR-42 išdėstytai pozicijai, atsakovas galbūt painioja kelis karšto vandens tiekėjo pareigų įgyvendinimo būdus. Akto pirmojo privalomo nurodymo draudimas prieštarauja Metrologijos įstatymui ir yra neteisėtas. Aktu nebuvo suformuluotas joks įspėjimas, nebuvo motyvuotai nurodytas tariamo „pažeidimo“ ištaisymo būdas ir nebuvo nurodytas tokiam veiksmui („pažeidimo pašalinimui“) Inspekcijos suteikiamas pagrįstas terminas. Pažymi, kad kreipėsi su raštais į Inspekciją, prašydamas suteikti konsultaciją pagal Viešojo administravimo įstatymo 363 ir 364 straipsnius, tačiau jokio konkretaus atsakymo negavo iki pat šiol.

Nei Aktas, nei teismo sprendimas neatsako, kaip nepažeidžiant vartotojų interesų bei galiojančių teisės aktų šiuo metu įgyvendinti Inspekcijos aktuose duodamus nurodymus.

Atsakovas apeliaciniu skundu (1 t., b. l. 173–176) prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 28 d. sprendimą, panaikinant tą jo dalį, kuria panaikintas Inspekcijos Akto nurodymas, ir šį nurodymą palikti galioti.

Atsakovas nurodo, kad patikrinimo ir Akto surašymo metu galiojusiame Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2012 m. liepos 11 d. įsakyme Nr. V-97 „Dėl teisinei metrologijai priskirtų matavimo priemonių grupių sąrašo ir laiko intervalų tarp patikrų patvirtinimo“ buvo nurodyta, jog turi būti sudaromas vienas, t. y. bendras visų įmonės teisinio metrologinio reglamentavimo srityse naudojamų matavimo priemonių sąrašas. Pareiškėjas privalo sudaryti bendrą visų matavimo priemonių, naudojamų atsiskaitymams (Metrologijos įstatymo 15 str. 1 d. 1 p.), sąrašą, kuriame, be kita ko, būtų nurodytos ir ginčo name naudojamos matavimo priemonės. Šis sąrašas Inspekcijai reikalingas teisinei metrologinei priežiūrai vykdyti. Teisinėje metrologijoje visi matavimo priemonių naudotojai turi sudaryti teisinės metrologijos srityje (šiuo atveju – tiesioginio atsiskaitymo sandoriuose) naudojamų matavimo priemonių argumentuotą sąrašą, to Inspekcija ir reikalauja. Inspekcija neprivalo kiekviename Vilniaus miesto daugiabučiame name ar net bute atlikti teisinės metrologijos reikalavimų laikymosi patikrinimą, duodama nurodymą pareiškėjui parengti paminėtą sąrašą. Atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. sausio 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-515/2013 konstatavo, jog Inspekcijos nurodymai, duoti visų pareiškėjo Vilniaus mieste naudojamų karšto vandens skaitiklių atžvilgiu, yra teisėti ir pagrįsti. Pažymi, kad iš esmės toks pats pareiškėjo veiklos patikrinimo ir nurodymų (taip jų – ir dėl sąrašo bei patikros grafikų sudarymo) davimo modelis buvo Inspekcijos panaudotas ir situacijose, kurios buvo įvertintos bei aprobuotos ir kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėse bylose: Nr. A444-1178/2010 (2010 m. spalio 25 d. nutartis), Nr. A261-1585/2012 (2012 m. gegužės 14 d. nutartis), Nr. A525-54/2013 (2013 m. balandžio 25 d. nutartis), Nr. A525-439/2013 (2013 m. liepos 18 d. nutartis) (Teismų įstatymo 31 str. 2 d., ABTĮ 13 str. 1 d.). Teigia, kad teismas, panaikindamas Akto nurodymą dėl sąrašo bei patikros grafikų sudarymo, nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos analogiškose bylose.

Atsakovas atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (2 t., b. l. 1–3) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 28 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovas nurodo, kad, patikrinęs pareiškėją ir nustatęs teisinės metrologijos reikalavimų pažeidimus, surašė Aktą, kuriame pagrįstai konstatavo Metrologijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 17 straipsnio 2 dalies pažeidimus, nurodyta pašalinti šiuos pažeidimus (nurodant, kad atsiskaitymams su vartotojais turi būti naudojami metrologiškai patikrinti karšto vandens skaitikliai) ir nustatytu terminu informuoti Inspekciją apie nurodymų vykdymo eigą. Toks Akto turinys iš esmės yra rašytinis įspėjimas apie nustatytus pažeidimus, kaip tai yra reglamentuojama Metrologijos įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir Nuostatų 11.5 punkte. Atkreipia dėmesį, kad iš esmės toks pats pareiškėjo bei kito šilumos ir karšto vandens tiekėjo veiklos patikrinimo ir nurodymo (atsiskaitymams su vartotojais naudoti tik karšto vandens skaitiklius su galiojančia metrologine patikra) davimo modelis Inspekcijos buvo panaudotas ir situacijose, kurios buvo įvertintos bei aprobuotos kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėse bylose.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Komisija atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (2 t., b. l. 9–10) prašo spręsti bylą teismo nuožiūra.

Komisija nurodo, kad karšto vandens apskaitos prietaisų atitikimas metrologinės patikros reikalavimams ir apskaitos prietaisų nuosavybė (apskaitos prietaisai nuosavybės teise priklauso karšto vandens tiekėjui ar vartotojams) neturi jokios įtakos nustatant karšto vandens kainas, t. y. Komisijos teisėms ir pareigoms skaičiuojant planuojamo realizuoti karšto vandens kiekį.

Pareiškėjas atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą (2 t., b. l. 12–15, 17–20) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 28 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Pareiškėjas nurodo, kad tiek Vilniaus apygardos administracinis teismas, tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra priėmę sprendimus ir nutartis, kuriais pripažinta, jog Inspekcijos nurodymai įpareigoti UAB „Vilniaus energija“ sudaryti svetimų, jai nepriklausančių karšto vandens skaitiklių sąrašus ir jų patikros grafikus yra neteisėti ir negalimi (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 21 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-3052-121/2011, 2012 m. vasario 13 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-1003-189/2012, 2013 m. spalio 8 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-3552-764/2013; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-1722/2012, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-2249/2012). Privalomus tikrinamam ūkio subjektui vykdyti nurodymus Inspekcija gali duoti tik nustačiusi konkrečius Metrologijos įstatymo reikalavimų pažeidimus. Jei Inspekcija tikrino metrologijos reikalavimų laikymąsi konkrečiame daugiabučiame name, tai nurodymas sudaryti karšto vandens skaitiklių sąrašus ir grafikus kituose namuose, kuriuose jie nebuvo tikrinami, negalėjo būti duodamas. Teigia, jog paaiškinimai, kad Akto nurodymais yra renkama Inspekcijos kontroliniam darbui reikalinga informacija, kaip neįeinantys į patikrinimo apimtį, negali būti pagrindu privalomojo nurodymo ūkio subjektui individualiu administraciniu aktu priėmimui (tokiu pagrindu galėtų būti tik pažeidimas). Pažymi, kad į visus rašytinius Inspekcijos paklausimus yra išsamiai atsakoma raštu. UAB „Vilniaus energija“ yra pateikusi išsamią informaciją metrologinių matavimo priemonių klausimais apie visus Inspekcijos patikrintus daugiabučius namus, dėl kurių buvo surašyti patikrinimo aktai. Informacija apie karšto vandens tiekėjui priklausančių ir jo lėšomis įrengtų karšto vandens skaitiklių sąrašus bei duomenys Inspekcijai buvo pateikti 2012 m. gruodžio mėn. vykusio planinio patikrinimo metu (taip pat 2012 m. gruodžio 7 d. raštu Nr. 013-01-23345).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas. Atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas.

Iš pareiškėjo skundžiamo 2013 m. gegužės 2 d. teisinės metrologijos reikalavimų laikymosi patikrinimo akto Nr. PA-1275(V13) matyti, kad jis buvo surašytas atsakovui vykdant pareiškėjo, kaip karšto vandens Vilniaus mieste esantiems gyvenamiesiems namams tiekėjo, veiklos patikrinimą. Pagal šį aktą, tokio patikrinimo tikslas – nustatyti, kaip pareiškėjas laikosi teisinės metrologijos reikalavimų, teikdamas šilumą ir karštą vandenį 18 butų gyvenamajam namui Vilniuje, Klinikų g. 15. Akte yra nurodyta, kad patikrinimo metu buvo pasirinktinai patikrinti penkiuose namo butuose įrengti (5) pareiškėjo, kaip šilumos ir karšto vandens tiekėjo prižiūrimi ir jo užplombuoti karšto vandens skaitikliai, kurie (jų rodmenys) yra naudojami atsiskaitymui už sunaudotą karštą vandenį. Akte taip pat nurodyta, kad patikrinti skaitikliai neturi galiojančių patikros žymių ar galiojančią patikrą patvirtinančių dokumentų. Šių patikrinimo akto nuostatų kontekste pažymėtina, kad pareiškėjas, nesutikdamas su akte jam surašytais įpareigojimais (turimais), iš esmės neginčija nei atsakovo kompetencijos atlikti jo (pareiškėjo) veiklos patikrinimą ir surašyti tokio pobūdžio aktus, nei savo, kaip šilumos ir karšto vandens tiekėjo nurodytam namui, atsakomybės už namo butuose įrengtų karšto vandens skaitiklių priežiūrą, nei akte konstatuotos faktinės aplinkybės dėl patikrintų skaitiklių galiojančios patikros nebuvimo.

Ginčo akte yra surašyti pareiškėjui adresuoti nurodymai: 1) vadovaujantis Metrologijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies ir 17 straipsnio 2 dalies nuostatomis, atsiskaitymams su vartotojais naudoti tik karšto vandens skaitiklius su galiojančia metrologine patikra; 2) parengti atsiskaitymams su vartotojais už suvartoto karšto vandens kiekį naudojamų butuose įrengtų karšto vandens skaitiklių sąrašus, patvirtinti juos vadovo parašu bei sudaryti skaitiklių patikros grafikus; 3) apie nurodymų vykdymo eigą raštu iki 2013 m. gegužės 27 d. informuoti Lietuvos metrologijos inspekcijos Vilniaus apskrities skyrių.

Pasisakydama dėl teisės taikymo byloje nagrinėjamoje situacijoje, kolegija pirmiausia pažymi, kad paminėto patikrinimo metu patikrinti karšto vandens skaitikliai Šilumos ūkio ir Metrologijos įstatymų taikymo požiūriu yra laikytini atsiskaitomaisiais prietaisais, už kurių naudojimosi tinkamumą, o tuo pačiu ir jų priežiūrą, atsako karšto vandens tiekėjas – pareiškėjas. Pažymėtina, kad tokio byloje nagrinėjamos teisinės situacijos aiškinimo yra nuosekliai laikomasi administracinių teismų praktikoje, suformuotoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iš esmės analogiškose administracinėse bylose, pvz., Nr. A444-1178/2010 (2010-10-25 nutartyje), Nr. A261-1585/2012 (2012-09-20 nutartyje), Nr. A492-1722/2012 (2012-09-20 nutartyje), Nr. A525-1340/2012 (2012-11-21 nutartyje), Nr. A525-54/2013 (2013-04-25 nutartyje). Todėl nurodytose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse suformuluotų materialinės teisės normų aiškinimo taisyklių turi būti laikomasi ir šioje administracinėje byloje (Teismų įstatymo 33 str. 4 d.).

Pasisakydama dėl pirmojo iš paminėtų ginčo akto nurodymo, kolegija pažymi, kad šis nurodymas iš esmės atitinka pačių teisės normų (Metrologijos įstatymo 15 str. 1 d. ir 17 str. 2 d.) pareiškėjui, kaip šilumos ir karšto vandens tiekėjui, nustatytą ir iš jo reikalaujamą elgesio taisyklę. Todėl toks bendrąjį pobūdį turintis nurodymas jame paminėtų teisės normų taikymo požiūriu yra teisėtas, o, atsižvelgiant į patikrinimo metu nustatytas ir pareiškėjo iš esmės nekvestionuojamas faktines bylos aplinkybes (tai, kad patikrinti skaitikliai neturėjo galiojančių patikros žymių ar galiojančią patikrą patvirtinančių dokumentų), pripažintinas ir pagrįstu nurodymu. Tačiau kolegija kartu pažymi, kad šis pareiškėjui skirtas nurodymas, atsižvelgiant į pareiškėjo karšto vandens vartotojams teikiamų paslaugų specifiką (kuri pasireiškia tuo, kad tinkamas aptariamos pareigos vykdymas priklauso ne vien nuo pareiškėjo, bet ir nuo būtų savininkų valios ir elgesio, bei tuo, kad pareiškėjas yra atsakingas už visame mieste, o ne tik patikrintame name, esančių apskaitos prietaisų metrologinę patikrą), turi būti suprantamas ir aiškinamas ne kaip atskiras ir besąlygiškas reikalavimas, o kartu su kitais ginčo patikrinimo akte pateiktais nurodymais, kuriuose yra konkretizuojamas pareiškėjo elgesys, užtikrinant paminėtų teisės normų reikalavimų tinkamą įvykdymą ateityje. Tai reiškia, kad aptariamas (pirmasis iš akte nurodytų) nurodymas negali būti laikomas absoliutu, draudžiančiu pareiškėjui naudoti metrologiškai nepatikrintus karšto vandens skaitiklius nuo ginčo akto surašymo laiko.

Pasisakydama dėl antrojo ginčo akte pateiktų nurodymų, kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pripažino jį neteisėtu tik tuo pagrindu, jog jį apimantis objektas savo mastu ir apimtimi neatitinka atsakovo atlikto patikrinimo objekto ta prasme, kad šis nurodymas buvo duotas ne tik dėl patikrinimo metu patikrintų butų, bet yra adresuotas visiems kitiems Vilniaus miesto butams, kuriems pareiškėjas tiekia karštą vandenį. Pirmosios instancijos teismas tai įvertino kaip Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatų dėl individualaus administracinio akto turinio ir jo sudėties pažeidimą.

Kolegija, nesutikdama su šia pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, pažymi, kad paminėto atsakovo atlikto patikrinimo objektas buvo tiek (atsitiktinio pasirinkimo būdu atrinkti) konkrečiuose pareiškėjo aptarnaujamuose daugiabučiuose namuose esantys karšto vandens skaitikliai, tiek ir visos pareiškėjo su atsiskaitomųjų prietaisų naudojimu bei jų priežiūra siejamos veiklos atitikimo šią veiklą reglamentuojantiems teisės aktams patikrinimas. Tai matyti iš ginčo akto aprašomosios dalies. Pastebėtina, kad tokia atsakovo funkcija yra nustatyta jo veiklą reglamentuojančių Nuostatų 9 ir 10 punktuose. Kolegija taip pat pažymi, kad paminėto patikrinimo metu galiojusiame Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2012 m. liepos 11 d. įsakyme Nr. V-97 „Dėl teisinei metrologijai priskirtų matavimo priemonių grupių sąrašo ir laiko intervalų tarp patikrų patvirtinimo“ buvo nurodyta, jog turi būti sudaromas vienas, t. y. bendras visų įmonės teisinio metrologinio reglamentavimo srityse naudojamų matavimo priemonių sąrašas. Tokio sąrašo nebuvimas paminėto patikrinimo metu (pareiškėjas to neneigia) leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas neveikė taip, kaip iš jo reikalaujama pastaruoju teisės aktu. Todėl Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio taikymo požiūriu ir antrasis iš aptariamų nurodymų turi būti pripažintas pagrįstu.

Pasisakydama dėl trečiojo iš paminėtame akte esančių nurodymo, kolegija, pritardama šiuo klausimu pirmosios instancijos teismo pateiktiems argumentams ir jų nekartodama, sutinka su teismo padarytu jo įvertinimu ir išvada, kad šis nurodymas pareiškėjo buvo įvykdytas, pateikiant atsakovui teismo nurodytą 2013 m. gegužės 27 d. raštą.

Kolegija, apibendrindama aukščiau padarytas išvadas, dar kartą pažymi, kad iš esmės toks pats pareiškėjo veiklos patikrinimo ir nurodymų davimo modelis buvo atsakovo panaudotas ir situacijose, kurios buvo įvertintos ir aprobuotos paminėtose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse, kuriose, kaip jau buvo pasakyta, buvo nagrinėjamos šiai administracinei bylai analogiškos bylos. Todėl kolegijos padarytas bylos aplinkybių įvertinimas pripažintinas atitinkančiu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą administracinių teismų praktiką tokio pobūdžio administracinėse bylose.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 28 d. sprendimą pakeisti, panaikinant jo dalį, kuria teismas panaikino Lietuvos metrologijos inspekcijos Vilniaus apskrities skyriaus 2013 m. gegužės 2 d. teisinės metrologijos reikalavimų laikymosi patikrinimo akto Nr. PA-1275(V13) privalomąjį nurodymą parengti atsiskaitymams su vartotojais už sunaudoto karšto vandens kiekį naudojamų karšto vandens skaitiklių sąrašą, patvirtinti jį vadovo parašu bei sudaryti karšto vandens skaitiklių patikros grafikus. Pareiškėjo UAB „Vilniaus energija“ skundo reikalavimą dėl šio privalomojo nurodymo panaikinimo atmesti.

Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Anatolijus Baranovas

Skirgailė Žalimienė