AS-859-492/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-859-492/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00617-2014-4

Procesinio sprendimo kategorija 69.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2015 m. gegužės 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė) ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Krašto apsaugos ministerijos, ir Krašto apsaugos ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir pensijos dalies priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas R. K. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Krašto apsaugos ministerijos (toliau – ir Ministerija) 2014 m. sausio 13 d. sprendimą Nr. 12-01-49; 2) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ministerijos, nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. birželio 1 d. ir nuo 2011 m. liepos mėn. iki 2012 m. rugsėjo 1 d. dėl Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 5 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo susidariusią 7 002,45 Lt pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką; 3) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ministerijos, dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. susidariusią 6 007,49 Lt pensijos nepriemoką ir nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. susidariusią 4 719,36 Lt pensijos nepriemoką.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. balandžio 8 d. nutartimi sustabdė administracinę bylą Nr. I-2979-426/2014, iki Konstituciniame Teisme bus išnagrinėta byla Nr. 21/2013.

Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija 2013 m. spalio 28 d. nutartimi kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar 2011 m. gruodžio 20 d. Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XI-1821 ir 2012-12-20 Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XII-92 tiek, kiek Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo galiojimo terminas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų ir Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymus, pratęstas 2012 ir 2013 metams, neprieštarauja konstituciniams teisinės valstybės, lygiateisiškumo, teisingumo ir proporcingumo principams.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegijos prašymas priimtas, dėl jo Konstituciniame Teisme bus nagrinėjama byla (bylos Nr. 21/2013). Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, jog nagrinėjamoje byloje aiškintinos ir taikytinos Laikinojo įstatymo nuostatos, kurių atitiktis Konstitucijai bus nagrinėjama Konstituciniame Teisme, sprendė, kad bylos nagrinėjimas stabdytinas, iki Konstitucinis teismas išnagrinės bylą Nr. 21/2013. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo prašymą dėl bylos dalies, kurioje keliamas ginčas dėl pensijos nepriemokos, susidariusios taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas, sustabdymo, pažymėjo, jog Administracinių bylų teisenos įstatyme, skirtingai nei Civilinio proceso kodekse, nėra įtvirtinta galimybė teismui priimti dalinį sprendimą, taip pat sustabdyti bylą tik tam tikra apimtimi.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 69 straipsnio 2 dalis numato, kad kai byloje yra daugiau kaip vienas reikalavimas, prireikus teismas kai kuriuos iš jų gali išskirti į atskirą bylą (bylas), t. y. čia yra įtvirtinta teismo teisė, o ne pareiga išskirti reikalavimus į atskiras bylas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS624-859/2014). Teismo nuomone, bylos nagrinėjimo koncentruotumo principas būtų paneigiamas, jeigu dalis pareiškėjo skundo reikalavimų būtų išskirti į atskirą administracinę bylą.

Atsižvelgus į tai, spręsta, kad visi pareiškėjo skundo reikalavimai nagrinėtini vienoje administracinėje byloje, o prašymas sustabdyti bylos nagrinėjimą dėl skundo reikalavimų dalies ir išnagrinėti tik pareiškėjo skundo dalį, kurioje keliamas ginčas dėl pensijos nepriemokos, susidariusios taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatas, netenkintas.

III. Pareiškėjas padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartį ir priimti naują nutartį. Pareiškėjas taip pat prašo patenkinti jo skundo dalį, susijusią su pensijos nepriemokos, susidariusios dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies taikymo, priteisimu. Bylos dalį dėl reikalavimo priteisti pensijos nepriemoką, susidariusią dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies taikymo, sustabdyti iki Konstitucinis teismas išnagrinės bylą Nr. 21/2013.

Pareiškėjas tvirtina, kad teismas nemotyvavo savo sprendimo dėl negalimumo nagrinėti dalį pareiškėjo reikalavimų. Pažymi, kad kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti pensijos nepriemoką, susidariusią skirtingais laikotarpiais ir reglamentuojamą skirtingomis teisės normomis. Mano, kad ginčo dalis dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti pensijos nepriemoką, susidariusią dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatų, kurias Konstitucinis Teismas jau yra pripažinęs antikonstitucinėmis, taikymo nagrinėtinas teisme, išskyrus šį reikalavimą į atskirą bylą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas yra Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutarties, kuria buvo nuspręsta sustabdyti administracinę bylą iki Konstitucinis Teismas išnagrinės bylą pagal Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą Nr. 21/2013, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi ir teigia, kad teismas pagal pareiškėjo skundą administracinę bylą turėjo sustabdyti tik ta apimtimi, kurioje ginčo dalykas yra pareigūnų ir karių valstybinės pensijos sumažinimas, taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 98 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad teismas sustabdo bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje laikomasi nuostatos, kad sustabdyti administracinę bylą pagal ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punktą galima ir tais atvejais, kai kitas teismas analogiškais klausimais ir argumentais jau kreipėsi į Konstitucinį Teismą ir šis prašymas yra dar neišnagrinėtas, o nagrinėjama administracinė byla nepasižymi jokiomis individualiomis aplinkybėmis, kurios galėtų būti reikšmingos kreipimuisi į Konstitucinį Teismą (pvz., 2011 m. birželio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-443/2011, 2011 m. spalio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-524/2011, 2014 m. birželio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-309/2014 ir kt.). Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, skundžiama teismo nutartis sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą laikytina pagrįsta, jeigu įvertinus kreipimosi į Konstitucinį Teismą turinį pirmosios instancijos teismo nurodytoje byloje, jis būtų analogiškas šioje byloje nagrinėjamiems klausimams (pvz., 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-886/2011).

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad dėl Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo konstitucingumo buvo kreiptasi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar šis įstatymas ta apimtimi, kuria Laikinojo įstatymo galiojimo terminas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų ir Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymus, pratęstas iki 2012 m. ir 2013 m., neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės, lygiateisiškumo, teisingumo ir proporcingumo principams (Konstitucinės justicijos bylos Nr. 12/2013, Nr. 21/2013 Nr. 15/2014; 1/2015).

Pažymėtina, jog sprendžiant dėl pareiškėjo pateiktų reikalavimų teisėtumo ir pagrįstumo, turės būti taikomi visi atitinkamam teisiniam santykiui aktualūs teisės aktai ir išaiškinimai dėl jų, įskaitant ir Konstitucinio Teismo išaiškinimus dėl Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo ta apimtimi, kuria Laikinojo įstatymo galiojimo terminas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų ir Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymus, pratęstas 2012 ir 2013 metams, nuostatų konstitucingumo. Atsižvelgiant į tai, kad teisės aktas (Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas), dėl kurio yra kreiptasi į Konstitucinį Teismą, taikytinas ir šioje administracinėje byloje, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sustabdė šios bylos nagrinėjimą, kol Konstitucinis Teismas priims procesinį sprendimą byloje pagal Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymus (Konstitucinės justicijos bylos Nr. 12/2013, Nr. 21/2013 Nr. 15/2014; 1/2015).

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai sustabdė administracinę bylą dėl pareiškėjo reikalavimo, pareikšto remiantis Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu. Teisėjų kolegija pažymi, jog ABTĮ neįtvirtinta galimybė sustabdyti bylą tik tam tikra apimtimi. Nagrinėjamu atveju administracinėje byloje nurodyti pareiškėjo reikalavimai nebuvo išskirti į atskirą bylą. ABTĮ nenustato, kad gali būti priimtas dalinis sprendimas. Be to, pareiškėjas, paduodamas skundą, jame formuluodamas reikalavimus ir taip apibrėždamas bylos nagrinėjimo ribas, pats pasirinko, kad visi jo reiškiami reikalavimai būtų nagrinėjami vienoje byloje. Konstatuotina, kad esant teisiniam ir faktiniam pagrindui stabdyti nagrinėjamą administracinę bylą dėl pareiškėjo skundo reikalavimo, susijusio su pareigūnų ir karių valstybinės pensijos sumažinimu, taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sustabdė visą nagrinėjamą administracinę bylą. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo nutartis atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką analogišku klausimu (pvz., 2014 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-360/2014, 2014 m. rugsėjo 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-743/2014, 2014 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS552-779/2014, 2014 m. lapkričio 19 d. administracinėje byloje Nr. AS624-859/2014, 2015 m. sausio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-51-146/2015).

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sustabdė administracinę bylą, atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo R. K. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Arūnas Dirvonas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė