A-492-1217-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedLietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Virginijos Volskienės (pranešėja) rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. J. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Legislator headnote
AI generatedA-492-1217-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas A. J. su patikslintu skundu (b. l. 30–34) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Kauno apskrities VPK) viršininko 2012 m. lapkričio 30 d. įsakymo Nr. 20-TE-1089 „Dėl kvalifikacinių kategorijų“ (toliau – ir Įsakymas) 8 punktą ir įpareigoti atsakovą sumokėti darbo užmokesčio skirtumą po 207 Lt kas mėnesį, susidariusį dėl viena pakopa žemesnės kvalifikacinės kategorijos suteikimo, nuo 2012 m. lapkričio 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Full text
Administracinė byla Nr. A492 -1217/2014
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00521-2013-8
Procesinio sprendimo kategorija 16.3
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. rugsėjo 4 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Virginijos Volskienės (pranešėja) rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. J. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Pareiškėjas A. J. su patikslintu skundu (b. l. 30–34) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Kauno apskrities VPK) viršininko 2012 m. lapkričio 30 d. įsakymo Nr. 20-TE-1089 „Dėl kvalifikacinių kategorijų“ (toliau – ir Įsakymas) 8 punktą ir įpareigoti atsakovą sumokėti darbo užmokesčio skirtumą po 207 Lt kas mėnesį, susidariusį dėl viena pakopa žemesnės kvalifikacinės kategorijos suteikimo, nuo 2012 m. lapkričio 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Pareiškėjas paaiškino, jog jam buvo suteikta 2 kvalifikacinė kategorija, 2012 m. lapkričio 29 d. dalyvavo Kauno apskrities VPK pareigūnų kvalifikavimo komisijoje (toliau – ir Komisija) aukštesnei – 1 kvalifikacinei kategorijai gauti. Posėdžio metu iš karto neatsakė į vieną komisijos nario užduotą klausimą ir nebesugebėjo susikaupti. Iš esmės buvo surengtas teisės aktų teorinių žinių patikrinimas. Todėl Komisija nusprendė nesuteikti 1 klasės, ir, kaip neseniai sužinojo, panaikino turimą 2 klasę. Taip pat buvo sumažintas priedas už kategoriją – nuo 414 Lt iki 207 Lt.
Apie Įsakymą pareiškėjas sužinojo 2013 m. gegužės 6 d. Įsakymo 8 punktas, kuriame nurodyta, kad nepatvirtina 2-osios kvalifikacinės kategorijos ir suteikia viena pakopa žemesnę, tai yra 3-iąją kvalifikacinę kategoriją pareiškėjui yra neteisėtas, nes prieštarauja Vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 36 straipsnio 1, 2 dalims bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugsėjo 4 d. įsakymu Nr. IV-323 patvirtintų Kvalifikacinių kategorijų nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 29 punktui. Pareiškėjas nesitvirtino turimos 2 kvalifikacinės kategorijos (nes tai turėjo daryti kas penkerius metus, t. y. 2014 m. gruodžio 4 d.), o siekė, kad būtų suteikta 1 kvalifikacinė kategorija.
Todėl buvo neteisingai pritaikytas Nuostatų 29.4 punktas, o įsakyme minimas Vidaus tarnybos statuto 36 straipsnis iš viso nebuvo taikytas, nors jis turi aukštesnę, nei Nuostatos, galią. Aiškinant 29.4 punktą, pareiškėjas turėjo tvirtinti turimą 1-ąją ar 2-ąją kvalifikacinę kategoriją, ir jei nepasitvirtintų turimos kategorijos, tik tokiu atveju būtų siūloma suteikti žemesnę 3-iąją kategoriją. Be to, nei Komisijos posėdžio protokole, nei Komisijos išvadoje nėra nurodyta, kuriems iš dešimties kriterijų pareiškėjas neatitinka bei nenurodyti tokio sprendimo motyvai.
Įsakymas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatų. Negalima rasti motyvų, kodėl buvo priimtas sprendimas suteikti 3-iąją kategoriją. Pareigūnų kvalifikavimo komisijos posėdžio protokole nurodyta, kad dalyvauja septyni komisijos nariai, o Komisijos išvadą pasirašė tik penki nariai. Teigė, kad Komisijos išvada yra neteisėta, nes pasirašė ne visi posėdyje dalyvavę komisijos nariai, arba pats protokolas yra neteisėtas, nes įtraukti komisijos nariai, kurie nedalyvavo posėdyje. Be to, kvalifikacinės kategorijos sumažinimas turėjo būti motyvuotas kokiais nors pareiškėjo darbo drausmės pažeidimais.
Taip pat buvo pažeistas teisėtų lūkesčių principas.
Atsakovas Kauno apskrities VPK atsiliepimu į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą (b. l. 47–48).
Atsakovas paaiškino, kad vadovaudamasis Nuostatų 29 punktu, Statuto 36 straipsnio 1 bei 2 dalimis ir remdamasis Kauno apskrities VPK viršininko 2012 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 20-V-768 patvirtintomis Komisijos išvadomis, Įsakymu nepatvirtino 2-osios kvalifikacinės kategorijos ir suteikė viena pakopa žemesnę, t. y. 3-iąją, kvalifikacinę kategoriją A. J.. Atsakovas rėmėsi Statuto 36 straipsnio 4 dalimi, Nuostatų 3 punktu. Nurodė, kad pagal Nuostatų 22 punktą pareiškėjo profesionalumą pagal Nuostatuose nustatytus kriterijus pirmiausia įvertino jo tiesioginis vadovas, kuris 2012 m. lapkričio 12 d. surašė motyvuotą išvadą, apibūdindamas pareigūno profesionalumą pagal kiekvieną iš profesionalumo vertinimo kriterijų ir šią išvadą pateikė Komisijos sekretoriui (Nuostatų 23, 24 punktai).
Komisijai pateiktos tiesioginio vadovo išvados nagrinėjimas priskirtas Komisijos kompetencijai ir yra viena iš privalomų pareigūno profesionalumo vertinimo procedūros dalių (Nuostatų 25 punktas). Pareiškėjas atitiko Nuostatuose įtvirtintus reikalavimus, todėl jo profesionalumas buvo vertinamas Komisijos posėdyje. Komisijos 2012 m. lapkričio 29 d. posėdis buvo teisėtas, nes jame dalyvavo 5 nariai iš 7 galimų (Nuostatų 13 punktas). Pareiškėjui buvo pateikti trys klausimai, tiesiogiai susiję su jo tarnybine veikla. Pareiškėjas neatsakė nė į vieną klausimą, todėl visi Komisijos nariai 2012 m. lapkričio 29 d. išvadoje Nr. 2 pateikė savo siūlymą Kauno apskrities VPK viršininkui – suteikti A.
J. viena pakopa žemesnę kvalifikacinę kategoriją, tuo tinkamai vykdydami Nuostatų 6 punkte įtvirtintą reikalavimą objektyviai įvertinti pareiškėjo profesionalumą, žinias, gebėjimus, įgūdžius pagal pareigūno profesionalumo vertinimo kriterijus. Nuostatuose nėra įtvirtinta pareigūnų supažindinimo su Įsakymu tvarka, todėl pagal nusistovėjusią tvarką, Komisijos nariai balsuoja atvirai prie pareigūno ir apie galutinį rezultatą jam praneša žodžiu posėdžio metu. Remiantis pareiškėjo tiesioginio vadovo profesionalumo vertinimo išvada, kurioje teigiama, kad „pareigūnas gerai žino dokumentus, reglamentuojančius tarnybą ir turi pakankamai žinių“, sprendė, jog pareiškėjas žino, kokie pareigūnams nustatomi pareiginės algos priedai už kvalifikacines kategorijas ir kad suteikus žemesnę kvalifikacinę kategoriją, bus sumažintas jo anksčiau gautas priedas.
Be to, atsiskaitymo lapelyje už konkretų mėnesį nurodyta pareiginė alga ir visi fiksuoti priedai.
II. Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimu (b. l. 121–126) pareiškėjo skundą tenkino. Panaikino Kauno apskrities VPK viršininko 2012 m. lapkričio 30 d. įsakymo Nr. 20-TE-1089 „Dėl kvalifikacinių kategorijų“ 8 punktą. Priteisė iš atsakovo Kauno apskrities VPK pareiškėjui A. J. darbo užmokesčio skirtumą po 207 Lt kas mėnesį, susidariusį dėl viena pakopa žemesnės kvalifikacinės kategorijos suteikimo už laikotarpį nuo 2012 m. lapkričio 30 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Įsakymo 8 punktas buvo priimtas A. J. atžvilgiu, todėl skundo dėl šio Įsakymo dalies panaikinimo padavimo teismui terminas skaičiuotas nuo ginčijamo akto įteikimo pareiškėjui dienos. Kauno apskrities VPK nepateikė teismui įrodymų, paneigiančių pareiškėjo tvirtinimą, jog Įsakymas jam įteiktas 2013 m. gegužės 6 d. Skundą pareiškėjas pateikė 2013 m. gegužės 24 d., t. y. nepraleidęs Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino.
Teismas rėmėsi Statuto 36 straipsnio 1, 3, 4 dalimis, Nuostatų 3, 13, 22, 23, 24, 29 ir 32 punktais. Nustatė, kad pareiškėjui 2 kvalifikacinė kategorija buvo suteikta 2009 m. gruodžio 4 d., todėl vadovaujantis Statuto 36 straipsnio 2 dalimi, pareiškėjui dar nebuvo suėjęs terminas 2 kvalifikacinei kategorijai pasitvirtinti. Kauno apskrities VPK Jonavos rajono policijos komisariato (toliau – Jonavos r. PK) Kriminalinės policijos skyriaus (toliau – KPS) viršininkas 2012 m. lapkričio 12 d. profesionalumo vertinimo išvadoje siūlė A. J. suteikti 1 kvalifikacinę kategoriją. A. J. Kauno apskrities VPK Jonavos PK pareigūnų, kurie gali laikyti aukštesnę kvalifikacinę kategoriją, sąraše sutiko laikyti 1 kvalifikacinę kategoriją, tai patvirtindamas savo parašu 2012 m. spalio 12 d. Komisija 2012 m. lapkričio 29 d. vykusio posėdžio metu išnagrinėjusi A. J. tiesioginio vadovo pateiktą pareiškėjo profesionalumo vertinimo išvadą, vienbalsiai nutarė suteikti A. J. 3-iąją kvalifikacinę kategoriją. Vadovaudamasi Nuostatų 29 punktu Komisija raštu pateikė išvadą Kauno apskrities VPK viršininkui. Išvadoje buvo suformuluotas siūlymas – suteikti viena pakopa žemesnę, t. y. 3-iąją kvalifikacinę kategoriją A. J.. Šios išvados pagrindu, nepažeisdamas Nuostatų 32 punkte nustatyto termino, Kauno apskrities VPK viršininkas 2012 m. lapkričio 30 d. Įsakymo 8 punktu nepatvirtino 2-osios kvalifikacinės kategorijos ir suteikė 3-iąją kvalifikacinę kategoriją A. J..
Teismas atsižvelgė į Nuostatų 25 ir 26 punktus. Nustatė iš byloje esančių dokumentų, jog Kauno apskrities VPK Jonavos r. PK KPS viršininkas 2012 m. lapkričio 12 d. profesionalumo vertinimo išvadoje siūlė A. J. suteikti 1 kvalifikacinę kategoriją bei pateikė minėtą išvadą Komisijai. Rėmėsi Nuostatų 13, 17 punktais. Iš Komisijos posėdžio protokolo sprendė, kad Komisija tiesioginio vadovo išvados nevertino (Nuostatų 25, 26 punktai), nebuvo nustatyta, ar tiesioginis vadovas teisingai įvertino pareigūno profesionalumą pagal nustatytus reikalavimus pareigūno kvalifikacinei kategorijai gauti. Iš protokolo (2012 m. lapkričio 29 d. posėdžio garso įrašas nebuvo daromas) bei Komisijos išvados, liudytojo (Pareigūnų kvalifikavimo komisijos pirmininko) S. J. parodymų taip pat sprendė, kad nevertinti pareiškėjo nuopelnai, jo pareigingumas, organizaciniai sugebėjimai, kvalifikacijos kėlimas, fizinis, taktinis, kovinis pasirengimas ir kiti reikšmingi faktai, kurie galėjo turėti įtakos sprendžiant dėl kvalifikacinės kategorijos suteikimo pareiškėjui. Iš posėdžio protokolo nėra matyti, kokie klausimai buvo užduoti ir kokie pareiškėjo atsakymai buvo pateikti bei nėra matyti, kaip balsavo kiekvienas iš Komisijos narių. Teisės aktuose reglamentuotų reikalavimų ir nustatytų procedūrų pagrindu darė išvadą, kad pareigūno kvalifikacinės kategorijos suteikimo (patvirtinimo) klausimas gali būti sprendžiamas tik pagal nustatytus kriterijus objektyviai patikrinus bei įvertinus pareigūno profesionalumą komisijoje. Todėl konstatavo, kad buvo padaryti esminiai procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei Komisijos išvados objektyvumą, pagrįstumą ir teisingumą, pažeidimai.
Be to, pabrėžė, jog pareiškėjas šiuo atveju nesitvirtino 2-osios kvalifikacinės kategorijos, o siekė aukštesnės 1 kvalifikacinės kategorijos, tai patvirtina ir profesionalumo vertinimo išvada, Kauno apskrities VPK Jonavos PK pareigūnų, kurie gali laikyti aukštesnę kvalifikacinę kategoriją, sąrašas, kuriame nurodoma, jog pareiškėjas gali laikyti 1-ąją kategoriją bei į tai, jog pareiškėjui 2-oji kvalifikacinė kategorija suteikta 2009 m. gruodžio 4 d., todėl pagal Statuto 36 straipsnio 2 dalį jam dar nėra suėjęs 5 metų terminas dėl 2-osios kategorijos patvirtinimo. Nuostatų 29 punkte aiškiai nurodyta komisijai kokį siūlomą sprendimą – išvadą ji turi pateikti raštu. Minėtuose punktuose nėra numatyta galimybė komisijai, kai pareigūnas siekia tik aukštesnės 1-osios kvalifikacinės kategorijos suteikimo – suteikti viena pakopa žemesnę kategoriją.
Atsižvelgiant į tai, jog Kauno apskrities VPK Kvalifikavimo komisijos išvada 2012 m. lapkričio 29 d. Nr. 2 neatitinka Statuto bei Nuostatų reikalavimų bei į tai, jog ji yra Įsakymo sudėtinė dalis, teismas sprendė, kad Įsakymo 8 punktas naikintinas, nes priimtas pažeidžiant Statuto bei Nuostatų imperatyvius reikalavimus. Kadangi atkuriama buvusi iki panaikinto akto priėmimo padėtis, tenkintas pareiškėjo reikalavimas dėl įpareigojimo sumokėti darbo užmokesčio skirtumą, susidariusį dėl neteisėto kvalifikacinės kategorijos sumažinimo nuo 2012 m. lapkričio 30 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Pareiškėjas teismui nurodė, jog per mėnesį negavo po 207 Lt už kvalifikacinę kategoriją, tai patvirtino pateikti atsiskaitymo lapeliai.
III. Atsakovas Kauno apskrities VPK (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą (b. l. 128–130), kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Apeliaciniame skunde teigia, kad Nuostatuose nėra įtvirtinta pareiga pareigūnui laukti penkerius metus ir po to tvirtintis turimą kvalifikacinę kategoriją ar siekti aukštesnės kvalifikacinės kategorijos. Remiasi Nuostatų 17 punktu ir nurodo, kad šiuo atveju Komisijos narių nuomonė dėl A. J. profesionalumo neigiamo vertinimo sutapo, todėl protokole buvo pažymėta, kad visi Komisijos nariai balsavo vienbalsiai. Nei Statute, nei Nuostatuose nėra reglamentuotas privalomas motyvų pateikimas ir išdėstymas Komisijos posėdžio protokole.
Pažymi, kad tiesioginio vadovo išvada yra ne tik nagrinėjama, bet ir patikrinama, taip pat vertinama pareigūno darbinė veikla. Šiuo atveju buvo nustatyta, kaip teismo posėdyje tvirtino ir liudytojas S. J., kad A. J. ištiriamų bylų dėl eismo įvykių skaičius Kauno apskrities VPK Jonavos r. PK yra mažiausias, nepasiekti nustatyti veiklos vertinimo rodikliai ir rezultatai. Pareiškėjui Komisijos posėdyje buvo pateikti trys klausimai, tiesiogiai susiję su jo tarnybine veikla, pareiškėjas neatsakė nė į vieną. Visi Komisijos nariai, priėmę sprendimą nepatvirtinti turimos 2-osios kvalifikacinės kategorijos, 2012 m. lapkričio 29 d. išvadoje Nr. 2 vienbalsiai pateikė siūlymą Kauno apskrities VPK viršininkui – suteikti A. J. viena pakopa žemesnę kvalifikacinę kategoriją, tuo tinkamai vykdydami Nuostatų 6 punkte įtvirtintą reikalavimą objektyviai įvertinti pareiškėjo profesionalumą, žinias, gebėjimus, įgūdžius pagal pareigūno profesionalumo vertinimo kriterijus.
Nurodo, kad Komisija, priimdama sprendimą dėl pareiškėjo profesionalumo įvertinimo, teisingai taikė Nuostatų 29 punkto 4 dalį, kurioje numatyta, kad Komisija, balsų dauguma apsisprendusi dėl pareigūno profesionalumo įvertinimo, raštu pateikia siūlomą sprendimą – išvadą suteikti pareigūnui viena pakopa žemesnę kvalifikacinę kategoriją, jei priimamas sprendimas nepatvirtinti pareigūno turimos 1-osios ar 2-osios kvalifikacinės kategorijos, reikalavimus.
Tvirtina, kad vertinant pareiškėjo profesionalumą, Nuostatuose nustatytų procedūrinių pažeidimų nebuvo padaryta. Kauno apskrities VPK viršininko įsakymas yra teisėtas, nes nepažeidžia Statuto normų ir Nuostatų reikalavimų.
Pareiškėjas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (b. l. 133–135), kuriuo prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Nurodo, kad posėdžio metu buvo daromas garso įrašas, tačiau atsakovas jo nepateikė. Tokiu būdu užkirto galimybę teismo posėdžio metu išklausyti Komisijos svarstymus, užduotus klausimus, Komisijos narių pastabas, pareiškėjo atsakymus, bei visą vertinimo procedūrą.
Protokole nenurodyta, dėl kokių svarbių pateisinamų priežasčių nepasirašė du Komisijos nariai, nors Nuostatų 13 punktas tai numato. Dėl to teigia, kad Komisijos išvada yra neteisėta, nes pasirašė ne visi posėdyje dalyvavę komisijos nariai, arba pats protokolas yra neteisėtas, nes įtraukti komisijos nariai, kurie nedalyvavo posėdyje. Pažymi, kad teiginys, jog Komisijos nariai balsavo vienbalsiai, paneigiamas protokolu, kuriame nurodoma, kad dalyvavo 7 nariai ir pirmininkas, ir Komisijos išvada, kurią pasirašė 5 nariai.
Pažymi, kad pagal galiojančią praktiką policijoje, taip pat teismų praktiką, pareigūnui viena pakopa žemesnė kvalifikacinė kategorija suteikiama tuo atveju, kai jis turi galiojančių drausminių nuobaudų, neišsamiai atlieka ikiteisminį tyrimą, vilkina tyrimą, nesusitvarko su esamu darbo krūviu ir pan. Net ir kai pareigūnas turi nuobaudą, Komisija privalo analizuoti pareigūno profesionalumą pagal Nuostatų 31.1–31.11 punktuose nustatytus vertinimo kriterijus, ir fiksuoti svarstymo eigą protokole. Nurodo, kad pareiškėjo atliekami ikiteisminiai tyrimai nėra baigiami dėl objektyvių priežasčių. Teiginiai, kad kituose rajonuose tyrimai dėl eismo įvykio baigiami greičiau, nėra pagrįsti objektyviais duomenimis.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Ginčo esmė
Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro pareigūnų kvalifikavimo komisijos teisės priimti sprendimą suteikti viena pakopa žemesnę kvalifikacinę kategoriją negu pareigūnas turėjo realizavimo sąlygos. Kauno apskrities VPK pareigūnų kvalifikavimo komisijos posėdyje, įvykusiame 2012 m. lapkričio 29 d., (protokolas Nr. 20-1-P11-4) svarstant dėl pareiškėjo profesionalumo vertinimo išvados suteikti 1-ą kvalifikacinę kategoriją buvo vienbalsiai nutarta suteikti pareiškėjui A. J. viena pakopa žemesnę, t. y. 3- iąją kvalifikacinę kategoriją. Kauno apskrities VPK kvalifikavimo komisija surašė 2012 m. lapkričio 29 d. išvadą Nr. 2, kuria siūlė suteikti viena pakopa žemesnę, t. y. 3-iąją kvalifikacinę kategoriją. Kauno apskrities VPK viršininkas 2012 m. lapkričio 30 d. įsakymo Nr. 20-TE-1089 8 punktu nepatvirtino 2-osios kvalifikacinės kategorijos ir suteikė viena pakopa žemesnę, tai yra 3-iąją kvalifikacinę kategoriją, komisarui inspektoriui A. J..
Bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas panaikinti Kauno apskrities VPK viršininko 2012 m. lapkričio 30 d. įsakymo Nr. 20-TE-1089 „Dėl kvalifikacinių kategorijų“ 8 punktą, kuriuo pareiškėjui buvo suteikta žemesnė, trečia kategorija, nes padarė išvadą, jog pareiškėjas kreipėsi tik dėl aukštesnės 1 kvalifikacinės kategorijos suteikimo, o ne dėl savo turimos antros kvalifikacinės kategorijos patvirtinimo. Pareiškėjui A. J. 2 kvalifikacinė kategorija buvo suteikta 2009 m. gruodžio 4 d., todėl vadovaujantis Statuto 36 straipsnio 2 dalį, pareiškėjui dar nebuvo suėjęs penkerių terminas 2 kvalifikacinei kategorijai pasitvirtinti. Dėl pareigūno kvalifikacinės kategorijos suteikimo (patvirtinimo) klausimas gali būti sprendžiamas tik pagal nustatytus kriterijus objektyviai patikrinus bei įvertinus pareigūno profesionalumą komisijoje.
Atsakovas Kauno apskrities VPK, apeliaciniu skundu nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigė, kad Komisija, priimdama sprendimą dėl pareiškėjo profesionalumo įvertinimo, teisingai taikė Nuostatų 29 punkto 4 dalį, kurioje numatyta, jog Komisija, balsų dauguma apsisprendusi dėl pareigūno profesionalumo įvertinimo, raštu pateikia siūlomą sprendimą – išvadą suteikti pareigūnui viena pakopa žemesnę kvalifikacinę kategoriją, jei priimamas sprendimas nepatvirtinti pareigūno turimos 1-osios ar 2-osios kvalifikacinės kategorijos, reikalavimus.
Pareigūnų kvalifikacinių kategorijų suteikimas ir patvirtinimas
Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538 patvirtinto Vidaus tarnybos statuto 36 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pareigūnų profesionalumas vertinamas kvalifikacine kategorija. Pagal pareigūnų dalykines savybes, profesinius įgūdžius, administracinius gebėjimus, tarnybinės veiklos rezultatus ir vidaus tarnybos stažą nustatomos 3-oji, 2-oji ir 1-oji kvalifikacinės kategorijos. Pareigūnui suteikta kvalifikacinė kategorija iš naujo tvirtinama kas penkeri metai (Statuto 36 str. 2 d.), to paties straipsnio 4 dalis numato, kad konkrečius reikalavimus kvalifikacinėms kategorijoms gauti, kvalifikacinių kategorijų suteikimo ir patvirtinimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras. Minėtos statuto nuostatos įtvirtina dvi savarankiškas procedūras – naujos kvalifikacinės kategorijos suteikimo tam tikram laikotarpiui ir turimos kvalifikacinės kategorijos patvirtinimo tolesniam apibrėžtam laikotarpiui. Nagrinėjamoje byloje aktuali naujos, aukštesnės kvalifikacinės kategorijos suteikimo procedūra, todėl aptariant Nuostatuose įtvirtintą reglamentavimą būtina atsižvelgti tiek į naujos kvalifikacinės kategorijos suteikimo ypatumus, tiek į abiejų procedūrų esminius skirtumus.
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras 2003 m. rugsėjo 4 d. įsakymu Nr. 1V-323 patvirtino Kvalifikacinių kategorijų nuostatus, kuriuose reglamentavo reikalavimus vidaus tarnybos sistemos pareigūnams kvalifikacinėms kategorijoms gauti (patvirtinti), kvalifikacinių kategorijų suteikimo ir patvirtinimo tvarką, pareigūnų kvalifikavimo komisijos sudarymo ir darbo organizavimo tvarką. Taigi visais atvejais, kai sprendžiamas kvalifikacinės kategorijos suteikimo ar patvirtinimo klausimas, privalu vadovautis šiuose Nuostatuose nustatyta tvarka.
Nuostatų 4 punktas numato, kad pareigūnų profesionalumui vertinti sudaromos komisijos. Pareigūnui apie numatomą profesionalumo vertinimą pranešama pasirašytinai ne vėliau kaip prieš 20 darbo dienų (19 p.). Pareigūno profesionalumo vertinimo procedūrą sudaro komisijai pateiktos tiesioginio vadovo išvados nagrinėjimas ir komisijos narių pokalbis su pareigūnu (25 p.). Komisija, nagrinėdama tiesioginio vadovo išvadą, turi nustatyti, ar tiesioginis vadovas teisingai įvertino pareigūno profesionalumą pagal nustatytus reikalavimus pareigūno kvalifikacinei kategorijai gauti (26 p.).
Komisija, balsų dauguma apsisprendusi dėl pareigūno profesionalumo įvertinimo, raštu pateikia siūlomą sprendimą – išvadą komisiją sudariusiam subjektui, kuria siūloma suteikti pareigūnui kvalifikacinę kategoriją, jei pareigūno profesionalumas vertinamas pirmą kartą (29.1 p.); suteikti pareigūnui aukštesnę kvalifikacinę kategoriją (29.2 p.), patvirtinti pareigūno turimą kvalifikacinę kategoriją (29.3 p.); suteikti pareigūnui viena pakopa žemesnę kvalifikacinę kategoriją, jei priimamas sprendimas nepatvirtinti pareigūno turimos 1-osios ar 2-osios kvalifikacinės kategorijos arba pareigūnas, privalantis patvirtinti turimą 1-ąją ar 2-ąją kvalifikacinę kategoriją, nesutinka, kad jo profesionalumas būtų vertinamas (29.4 p.); panaikinti pareigūno turimą 3-iąją kategoriją, jei priimamas sprendimas nepatvirtinti pareigūno turimos šios kvalifikacinės kategorijos arba pareigūnas, privalantis patvirtinti turimą 3-iąją kvalifikacinę kategoriją, nesutinka, kad jo profesionalumas būtų vertinamas (29.5 p.); nesuteikti pareigūnui kvalifikacinės kategorijos, kai pareigūno profesionalumas vertinamas pirmą kartą (29.6 p.).
Privaloma numatomo profesionalumo vertinimo, kurio tikslas iš naujo tvirtinti suteiktą kvalifikacinę kategoriją, sąlyga yra nustatyta Statuto 36 straipsnio 2 dalyje – kvalifikacinė kategorija tvirtinama kas penkeri metai. Kol nėra suėjęs įstatyme nustatytas terminas, šiuo tikslu profesionalumo vertinimui atlikti bei atitinkamai išvadai rengti nėra teisinio pagrindo. Pareiškėjas, kaip galintis laikyti aukštesnę – 1 kvalifikacinę kategoriją, apie profesionalumo vertinimą 2012 m. lapkričio 29 d. buvo informuotas pasirašytinai 2012 m. spalio 12 d.
Komisijai buvo parengta Profesionalumo vertinimo 2012 m. spalio 12 d. išvada, kuria Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK kriminalinės policijos skyriaus viršininkas siūlė vyresniajam tyrėjui A. J. suteikti 1 kvalifikacinę kategoriją.
Kvalifikavimo komisijos kompetencija
Sistemiškai aiškinant minėtus Nuostatų punktus ir Statuto 36 straipsnio 1 ir 2 dalis galima daryti išvadą, kad komisijos sprendimo, numatyto Nuostatų 29 punkte, rūšį lemia pareigūno konkretaus profesionalumo vertinimo tikslas (kategorijos suteikimas ar turimos kategorijos patvirtinimas) ir atitinkamai parengta pareigūno tiesioginio vadovo motyvuota išvada, kurioje apibūdinamas pareigūno profesionalumas pagal kiekvieną iš profesionalumo kriterijų (23 p.). Tiesioginis vadovas savo išvadoje pareigūno profesionalumą vertina konkrečiai kvalifikacinei kategorijai gauti, vertinimo teisingumą turi patikrinti Komisija (26 p.).
Tai savo ruožtu reiškia, kad kvalifikavimo komisija yra kompetentinga priimti vieną iš Nuostatų 29 punkte numatytų sprendimų atsižvelgdama į pareigūno tiesioginio vadovo motyvuotą išvadą, kuri turi būti išnagrinėta įvertinant, ar tiesioginis vadovas teisingai nustatė pareigūno profesionalumą pagal numatytus reikalavimus pareigūno konkrečiai kvalifikacinei kategorijai gauti. Kai yra nagrinėjama išvada dėl kvalifikacinės kategorijos suteikimo, gali būti priimami sprendimai, numatyti Nuostatų 29.1, 29.2, 29.6 punktuose dėl siūlomos kvalifikacinės kategorijos suteikimo/nesuteikimo.
Kai pateikiama išvada dėl turimos kvalifikacinės kategorijos patvirtinimo, gali būti priimami sprendimai, numatyti Nuostatų 29.3, 29.4, 29.5 punktuose dėl turimos kvalifikacinės kategorijos patvirtinimo/nepatvirtinimo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareigūnui viena pakopa žemesnę kvalifikacinę kategoriją komisija yra kompetentinga suteikti, ar panaikinti turimą žemiausią kategoriją, tik tais atvejais, kai vyksta pareigūno turimos kvalifikacinės kategorijos patvirtinimo procedūra, parengta atitinkama tiesioginio vadovo išvada dėl pareigūno profesionalumo įvertinimo konkrečiai kvalifikacinei kategorijai gauti ir pareigūnas apie numatomą konkretų profesionalumo vertinimą yra informuotas Nuostatų 19 punkte nustatytu būdu.
Aptardama pareigą informuoti pareigūną apie profesionalumo vertinimą, teisėjų kolegija pažymi, kad neturėtų būti apsiribojama abstrakčiu pranešimu, pareigūnas turi būti supažindintas, kokios rūšies vertinimas vyks, nes priešingu atveju pareigūnas atsidurtų pernelyg neapibrėžtoje padėtyje, negalėtų numatyti galimų pasekmių, būtų suvaržyta jo teisė tinkamai pareikšti savo valią – sutikimą/nesutikimą dėl profesionalumo vertinimo.
Atsakovas, apeliaciniu skundu prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nepagrįstai teigia, kad priimant ginčijamą sprendimą dėl viena pakopa žemesnės kvalifikacinės kategorijos suteikimo pareiškėjui A. J., Komisija nepadarė Nuostatuose numatytų procedūrų pažeidimų.
Byloje nustatyta, kad Komisija 2012 m. lapkričio 29 d. vykusio posėdžio metu išnagrinėjusi A. J. tiesioginio vadovo pateiktą pareiškėjo profesionalumo vertinimo išvadą, vienbalsiai nutarė suteikti A. J. viena pakopa žemesnę, t. y. 3-iąją kvalifikacinę kategoriją. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs įrodymus – VPK Pareigūnų kvalifikavimo komisijos posėdžio protokolą, konstatavo, kad Komisija, pažeisdama Nuostatų 26 punktą, nenagrinėjo tiesioginio viršininko išvados, pradėjusi profesionalumo vertinimo procedūrą dėl aukštesnės – 1 kvalifikacinės kategorijos suteikimo pareiškėjui, nesant tam nei teisinio pagrindo, nustatyto Statuto 36 straipsnio 2 dalyje, nei faktinio pagrindo – tiesioginio pareigūno vadovo motyvuota išvada buvo parengta dėl aukštesnės kvalifikacinės kategorijos suteikimo, ir galiausiai, neinformavusi paties pareigūno, kad atliekama turimos 2 kvalifikacijos tvirtinimo procedūra vietoj numatytos aukštesnės kvalifikacijos suteikimo procedūros, veikė neteisėtai, nepaisydama tų Nuostatuose numatytų procedūrų ir taisyklių, kurios turėjo užtikrinti objektyvaus sprendimo priėmimą.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje praktikoje šios kategorijos bylose pabrėžiama, kad pareigūno profesionalumo vertinimas turi būti atliekamas nepažeidžiant Nuostatuose įtvirtintų procedūrų, turinčių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir išvados pagrįstumą. Tiesioginio pareigūno viršininko išvada turi būti analizuojama pagal vertinimo kriterijus, t. y. turi būti tinkamai patikrinta, ar tiesioginis vadovas teisingai įvertino pareigūno profesionalumą, kaip to reikalauja Nuostatų 26 punktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-1272/2010).
Komisijos sukūrimą ir paskirtį nustato įstatymas, jos kompetenciją griežtai reglamentuoja Nuostatai, ji gali priimti tik tuos sprendimus, dėl kurių buvo pradėta konkreti procedūra; komisija, neišnagrinėjusi Nuostatų 26 punkte nustatyta tvarka tiesioginio vadovo išvados dėl pareigūno profesionalumo įvertinimo, ir apskritai nesant tokios išvados dėl pareigūno profesionalumo įvertinimo 2 kvalifikacinei kategorijai patvirtinti, neturėjo diskrecijos teisės veikti kitaip, negu teisės aktai nustato, t. y. pradėjusi vertinimo procedūrą dėl aukštesnės kvalifikacinės kategorijos suteikimo priimti sprendimą netvirtinti turimos kvalifikacinės kategorijos ir suteikti žemesnę kategoriją. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Kauno apskrities VPK Kvalifikavimo komisijos 2012 m. lapkričio 29 d. išvada Nr. 2 neatitinka Statuto bei Nuostatų reikalavimų bei atsižvelgdamas į tai, jog ji yra skundžiamojo įsakymo sudėtinė dalis, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2012 m. lapkričio 30 d. įsakymo Nr. 20-TE-1089 „Dėl kvalifikacinių kategorijų“ 8 punktą, kuriuo pareiškėjui buvo nepatvirtinta 2 kvalifikacinė kategorija ir suteikta viena pakopa žemesnė 3 kategorija, pagrįstai panaikino.
Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą, patikrinusi ją ABTĮ 136 straipsnyje nustatyta apimtimi bei įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, nenustatė pagrindų skundžiamą teismo sprendimą naikinti ar keisti.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai
Artūras Drigotas
Ramūnas Gadliauskas
Virginija Volskienė