AS-624-659-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS624-659/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02087-2014-7

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. rugsėjo 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos M. Ž. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos M. Ž. M. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja M. Ž. M. su skundu (b. l. 1–20) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (toliau – ir VSDFV Vilniaus skyrius) 2014 m. sausio 6 d. sprendimą Nr. (10.1)3-1379 dėl neišmokėtos senatvės ir našlių pensijų dalies apskaičiavimo; 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2014 m. kovo 28 d. sprendimą Nr. (6.5)I-2940 dėl 2014 m. vasario 28 d. skundo; 3) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VSDFV Vilniaus skyriaus, 18 481,31 Lt valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos (toliau – ir senatvės pensija) nepriemoką ir 84 Lt valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos (toliau – ir našlių pensija) dalį; 4) priteisti pareiškėjai iš VSDFV Vilniaus skyriaus ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos VSDFV Vilniaus skyriaus, išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; 5) atnaujinti skundo padavimo terminą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. balandžio 8 d. nutartimi atsisakė priimti M. Ž. M. skundo dalį, kuria prašoma panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 2014 m. sausio 6 d. sprendimą Nr. (10.1)3-1379 ir priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VSDFV Vilniaus skyriaus, 18 481,31 Lt valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos nepriemoką ir 84 Lt našlės pensijos dalį. Nutarė priimti skundo dalį, kuria prašoma panaikinti VSDFV 2014 m. kovo 28 d. sprendimą Nr. (6.5)I-2940.

Teismas iš pareiškėjos skundo turinio sprendė, kad ji kreipėsi į teismą siekdama, kad būtų priteista laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) nuostatų taikymo susidariusi valstybinės socialinio draudimo senatvės ir našlių pensijos nepriemoka. Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS520-789/2013, kurioje pažymėta, jog VSDFV iš esmės neišnagrinėjus klausimo dėl teritorinio skyriaus sprendimo mokėti pareiškėjai sumažintą senatvės pensiją, pareiškėjos reikalavimas priteisti pensijos nepriemoką teisme negali būti nagrinėjamas. Nurodė, kad pareiškėjos reikalavimams pareikšti įstatyme nustatyta privaloma ikiteisminė tvarka, t. y. skundą dėl neišmokėtos pensijos dalies išmokėjimo turi išnagrinėti VSDFV.

Teismas nustatė, kad pareiškėja dėl pensijos nepriemokos kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyrių, o šis 2014 m. sausio 6 d. raštu Nr. (10.1)3-1379 pateikė informaciją apie perskaičiuotas pensijos dalis. Pareiškėjai kreipusis į VSDFV, ši 2014 m. vasario 18 d. sprendimu Nr. (6.5)I-1494 pareiškėjos prašymą nagrinėti atsisakė dėl praleisto termino. 2014 m. vasario 28 d. pareiškėja pakartotinai kreipėsi į VSDFV, tačiau ši 2014 m. kovo 28 d. sprendimu Nr. (6.5)I-2940 terminą atnaujinti atsisakė ir prašymo nenagrinėjo. Teismas nurodė, kad VSDFV priėmė atskirą, t. y. su VSDFV teritorinio skyriaus priimto sprendimo įvertinimu nesusijusį, sprendimą. Tai neleido daryti išvados, kad yra pasinaudota ginčų išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarka. Dėl to reikalavimai dėl pensijos priteisimo ir VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimo panaikinimo tiesiogiai teismui negalėjo būti reiškiami ir juos atsisakyta priimti pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Kita skundo dalis atitiko ABTĮ 23, 24, 39 straipsnių reikalavimus, todėl buvo priimta.

Vadovaujantis ABTĮ 37 straipsnio 4 dalimi VSDFV Vilniaus skyrius bei Lietuvos valstybė, atstovaujama VSDFV Vilniaus skyriaus, buvo pašalinti iš atsakovų byloje. Atsakovu byloje laikyta VSDFV.

II. Pareiškėja pateikė atskirąjį skundą (b. l. 43–67), prašydama panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 8 d. nutartį ir priimti naują sprendimą perduodant pirmosios instancijos teismui iš naujo išnagrinėti jos skundą.

Pareiškėja teigia, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 8 d. nutartis buvo priimta netinkamai pritaikius materialinės bei procesinės teisės normas, pilnai neįvertinus pareiškėjos skundo reikalavimų, rašytinių įrodymų. Teigia, jog teismo nutartis buvo nepakankamai motyvuota, nutartyje nėra faktinio ir teisinio padarytų išvadų pagrindimo. Teigia, kad teismas neatsižvelgė į pareiškėjos skundo argumentus, jame nurodytas faktines bylos aplinkybes. Nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas be teisinio pagrindo pakeitė atsakovą VSDFV Vilniaus skyrių į VSDFV, kuri iš viso nemoka pareiškėjai senatvės pensijos ir šioje dalyje teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta.

Atsakovas VSDFV atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį palikti nepakeistą.

Nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis priimta vadovaujantis ABTĮ 25 straipsnio 1 dalimi, 37 straipsnio 2 dalimi, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 1 dalimi, Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsniu ir remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2013 m. spalio 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS502-849/2013, 2013 m. lapkričio 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS520-789/2013 ir kt.), todėl nutartis yra pagrįsta bei motyvuota ir nėra pagrindo ją naikinti. Pažymi, jog pareiškėjos 2014 m. balandžio 3 d. skunde teismui keliamą reikalavimą panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 2014 m. sausio 6 d. raštą Nr. (10.1)3-1379 taip pat pagrįstai yra atsisakyta priimti, nes rašto dalis, kurią iš esmės pareiškėja prašo panaikinti, jau yra panaikinta, o kita prašoma panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 2014 m. sausio 6 d. rašto dalis nesukelia pareiškėjai jokių teisinių pasekmių, kadangi rašto dalis, kurios VSDFV nepanaikino, yra tik informacija apie laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 201 m. gruodžio 31 d. pareiškėjai apskaičiuotas ir mokėtas pensijų dalis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 8 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos M. Ž. M. skundo dalį, kuria prašoma panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 2014 m. sausio 6 d. sprendimą Nr. (10.1)3-1379 ir priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VSDFV Vilniaus skyriaus, 18 481,31 Lt valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos nepriemoką ir 84 Lt našlės pensijos dalį, kaip paduotą pareiškėjai nesilaikius tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos (ABTĮ 37 str. 2 d. 3 p.).

Pažymėtina, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra pamatinė asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teisės aktų. Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis laiduoja kiekvieno asmens, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, teisę kreiptis į teismą. Tačiau teisė kreiptis į administracinį teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ 22–24, 32–33 straipsniai. Be to, ABTĮ 25 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Šios tvarkos nesilaikymas yra pagrindas teismui atsisakyti priimti asmens skundą (ABTĮ 37 str. 2 d. 3 p.). Konstitucinis Teismas, aiškindamas prieinamos ir veiksmingos teisminės gynybos turinį, savo jurisprudencijoje taip pat yra nurodęs, jog teisės aktais gali būti nustatyta ir ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka (Konstitucinio Teismo 2002 m. liepos 2 d., 2003 m. kovo 4 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. vasario 7 d. nutarimai).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, apibendrindama ir suvienodindama administracinių teismų praktiką Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio bei Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio nuostatų aiškinimo ir taikymo aspektu, 2013 m. lapkričio 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS520-789/2013 konstatavo, kad Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio bei Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 1 ir 4 dalies nuostatos suponuoja būtinybę prieš kreipiantis į teismą VSDFV teritorinio skyriaus sprendimus apskųsti VSDFV, kuri pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 4 dalį, išnagrinėjusi skundą, priima dėl jo sprendimą iš esmės, t. y. gali skundą patenkinti visą ar iš dalies, taip pat skundą atmesti. Tai, kad ginčams dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimų pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais yra nustatyta privaloma išankstinė ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka patvirtino ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. balandžio 22 d. priimtoje nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-816/2014. Šioje nutartyje išplėstinė teisėjų kolegija, be kita ko, pažymėjo ir tai, jog kadangi tiek Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio, tiek Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio nuostatos aiškiai įtvirtina skundų dėl VSDFV teritorinių skyrių sprendimų pensijų klausimais padavimo tvarką, skundai dėl pensijų dalies išmokėjimo turi būti VSDFV, kaip privalomai ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai, o ne VSDFV teritoriniam skyriui.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimai pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais turi būti skundžiami VSDFV privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Ginčo iš esmės išsprendimu privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka teismų praktikoje pripažįstamas toks išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas jį išnagrinėjus patenkinamas visas ar iš dalies, arba atmetamas, t. y. kai išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija priima sprendimą pagal kompetenciją išnagrinėjusi skundą ir patikrinusi atitinkamo viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo pagrįstumą.

Kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėja pradėjo šią išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūrą, kai 2012 m. gruodžio 12 d. su prašymu kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyrių, prašydama išmokėti negautą našlės pensijos ir senatvės pensijos dalį už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., o nesant galimybės išmokėti pensijos nepriemoką – pateikti informaciją, kokiu dydžiu kiekvieną mėnesį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. buvo sumažinta jos senatvės pensijos ir našlės pensijos dalis (b. l. 22–23). Tačiau pareiškėjos ir VSDFV ginčas dėl senatvės pensijos ir našlių pensijos nepriemokos išmokėjimo nebuvo peržiūrėtas iš esmės. VSDFV 2014 m. vasario 18 d. sprendimu Nr. (6.5)I-1494 (b. l. 28–29), vadovaudamasi VSDFV direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-131 patvirtintų Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių (toliau – Taisyklės) 31 punktu, atsisakė nagrinėti pareiškėjos 2013 m. gruodžio 12 d. prašymą ir 2014 m. vasario 5 d. prašymo dalį, kurioje buvo reikalaujama išmokėti nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. sumažintų senatvės ir našlių pensijų dalis, kaip paduotus praleidus Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnyje (iki 2012 m. gruodžio 31 d. galiojusios redakcijos) nustatytą 3 metų skundo padavimo terminą. Nurodė, kad jeigu iki 2014 m. kovo 3 d. bus pateikti įrodymai, sudarantys pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti, prašymo priėmimo klausimas bus sprendžiamas iš naujo (Taisyklių 20 p.). Pareiškėja su 2014 m. vasario 28 d. patikslintu skundu kreipėsi į VSDFV, kuri 2014 m. kovo 28 d. sprendime konstatavo, jog pareiškėja daugiau faktų, aplinkybių ar dokumentų, kurie galėtų įrodyti, kad 3 metų apskundimo terminą ji praleido dėl pateisinamų, nuo jos valios nepriklausiusių priežasčių, nepateikė. Todėl, vadovaudamasis Taisyklių 31 punktu, atsisakė atnaujinti praleistą terminą ir nusprendė nenagrinėti pareiškėjos 2014 m. vasario 28 d. skundo ir 2013 m. vasario 5 d. (VSDFV gauto 2014 m. vasario 5 d.) prašymo.

Taigi, pareiškėja, siekdama, kad jai būtų išmokėta negauta valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos ir valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos dalis, naudojosi ginčų išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarka, tačiau VSDFV nesprendė ginčo dėl pensijos išmokėjimo iš esmės, o apskritai atsisakė nagrinėti skundą dėl praleisto termino. Dėl įvardytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas negali pripažinti, jog pareiškėja ginčo klausimu tinkamai pasinaudojo privaloma išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarka. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu atsisakė priimti pareiškėjos skundo reikalavimus priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VSDFV Vilniaus skyriaus, 18 481,31 Lt valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos nepriemoką ir 84 Lt valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos dalį, kadangi pareiškėja nesilaikė nustatytos išankstinio ginčo nagrinėjimo ne per teismą tvarkos.

VSDFV 2014 m. kovo 28 d. sprendimas Nr. (6.5) I-2940, kurį pareiškėja skundžia, kaip sukeliantis jai tiesiogines teisines pasekmes, turi būti nagrinėjamas Vilniaus apygardos administraciniame teisme (ABTĮ 19 str. 1 d.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-626/2014, 2014 m. rugpjūčio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-654/2014, 2014 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-588/2014, 2014 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-565/2014). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėmė pareiškėjos skundo dalį, kurioje prašoma panaikinti šį VSDFV 2014 m. kovo 28 d. sprendimą Nr. (6.5) I-2940.

VSDFV Vilniaus skyriaus 2014 m. sausio 6 d. akto Nr. (10.1)3-1379 dalis, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjos prašymą dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės ir našlių pensijų dalies išmokėjimo, yra panaikinta byloje neginčijamu VSDFV 214 m. vasario 19 d. sprendimu Nr. (10.1-02) 3-21402, o kita dalis, kuria suteikta informacija apie pareiškėjai dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo neišmokėtų pensijų dydžius, yra informacinio pobūdžio, todėl skundas dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2014 m. sausio 6 d. akto Nr. (10.1)3-1379 panaikinimo nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.), atitinkamai – skundą šioje dalyje taip pat atsisakyta priimti pagrįstai.

Teisėjų kolegija nenagrinėja atskirajame skunde išdėstytų argumentų dėl procesinės padėties pakeitimo: pirmosios instancijos teismas, VSDFV Vilniaus skyrių bei Lietuvos valstybę, atstovaujamą VSDFV Vilniaus skyriaus, pašalindamas iš atsakovų byloje, o atsakovu byloje laikydamas VSDFV, rėmėsi ABTĮ 37 straipsnio 4 dalimi, kurioje inter alia pasakyta, kad galutinai dėl šalies pakeitimo tinkama teismas nusprendžia teismo posėdžio parengiamojoje dalyje. Toks procesinis sprendimas neužkerta tolimesnės bylos eigos, o ABTĮ nenumato, kad tokia nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu (ABTĮ 149 str. 1 d.).

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista, o pareiškėjos atskirasis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos M. Ž. M. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Arūnas Dirvonas

Virginija Volskienė