A-143-1513-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A143-1513/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03481-2013-5

Procesinio sprendimo kategorija 25; 58

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. lapkričio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Anatolijaus Baranovo (pranešėjas) ir Irmanto Jarukaičio,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. Š. skundą atsakovui Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui V. L. dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas P. Š. (toliau – ir pareiškėjas, apeliantas) kreipėsi su skundu (b. l. 1) į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir atsakovas, Inspekcija) 2013 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą Nr. 3R-194(2.13-1.) „Dėl P. Š. 2013 m. birželio 19 d. skundo“.

Pareiškėjas nurodė, kad 2013 m. birželio 19 d. skundu kreipėsi į Inspekciją dėl to, jog trečiasis suinteresuotas asmuo advokatas V. L. (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo) saugo ir neperduoda kitam advokatui ar negrąžina jam visos medžiagos, susijusios su antrinės teisinės pagalbos teikimu administracinėje byloje Nr. I-485-289/2011. Taigi advokatas V. L. neteisėtai tvarko jo asmens duomenis, susijusius su antrinės teisinės pagalbos teikimu. Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2012 m. lapkričio 20 d. sprendimu dėl advokato pakeitimo įpareigojo advokatą V. L. visą medžiagą, susijusią su antrinės teisinės pagalbos jam teikimu administracinėje byloje Nr. I-485-289/2011, perduoti advokatei D. M. Pažymėjo, kad administracinės bylos Nr. I-545-621/2013 nagrinėjimo Šiaulių apygardos administraciniame teisme metu Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atstovas teigė, kad advokatas V. L. jokių kitų dokumentų, kurių nebūtų administracinėje byloje Nr. I-485-289/2011, neturi, tuo pripažino, jog advokatas V. L. turi dokumentus, susijusius su administracine byla Nr. I-485-289/2011.

Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 12) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad advokatas V. L. 2013 m. liepos 12 d. raštu Nr. SP-695-(7.0585) Inspekcijai nurodė, jog jis pareiškėjo asmens duomenų netvarko, nes visa administracinės bylos Nr. I-485-289/2011 medžiaga yra šioje byloje. Inspekcija neturėjo pagrindo abejoti advokato 2013 m. liepos 12 d. rašte Nr. SP-695-(7.0585) nurodyta informacija ir ja remdamasi priėmė sprendimą. Sprendimo priėmimo metu Inspekcija nežinojo, kad administracinės bylos Nr. I-545-621/2013 Šiaulių apygardos administraciniame teisme nagrinėjimo metu galbūt buvo paliestas klausimas dėl advokato turėjimo/neturėjimo pareiškėjo dokumentų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos teikimu administracinėje byloje Nr. I-485-289/2011. Pareiškėjas 2013 m. birželio 19 d. skunde šios informacijos Inspekcijai nepateikė, todėl jo skundas buvo išnagrinėtas pagal šio skundo apimtį.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. sausio 7 d. sprendimu (b. l. 44–46) atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad šios bylos dalykas – Inspekcijos 2013 m. rugpjūčio 20 d. sprendimo Nr. 3R-194(2.13-1.) atmesti pareiškėjo skundą teisėtumas ir pagrįstumas. Teismas sprendė, ar pagrįstai atsakovas padarė išvadą, jog advokatas pareiškėjo asmens duomenų netvarko, o Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas (toliau – ir Įstatymas) šiuo atveju netaikomas. Remdamasis bylos duomenimis, teismas nustatė, kad pareiškėjas 2013 m. birželio 19 d. pateikė Inspekcijai skundą, atsakovo gautą 2013 m. birželio 25 d., kuriame nurodė, kad advokatas V. L. saugo ir neperduoda kitam advokatui ar negrąžina pareiškėjui visos medžiagos, susijusios su antrinės pagalbos teikimu administracinėje byloje Nr. I-485-289/2011, nors jokios antrinės teisinės pagalbos advokatas pareiškėjui nebeteikia ir nebeteiks. Skunde teigė, jog advokatas neteisėtai tvarko jo asmens duomenis, susijusius su antrinės pagalbos teikimu. Inspekcija advokatui V. L. išsiuntė 2013 m. birželio 28 d. paklausimą Nr. 2R-2350(2.13.), prašydama nurodyti, kokius pareiškėjo asmens duomenis jis tvarko, kokiu būdu, kokiu teisiniu pagrindu vadovaujantis, kokiu tikslu bei nurodyti, ar įvykdė Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012 m. lapkričio 20 d. sprendimo Nr. SP-1542(7.1056) rezoliucinės dalies 3 punktą, t. y. visą medžiagą, susijusią su antrinės pagalbos teikimu pareiškėjui administracinėje byloje Nr. I-485-289/2011, perduoti advokatei D. M. Negavusi advokato atsakymo, Inspekcija 2013 m. liepos 29 d. paklausimu Nr. 2R-2823(2.13.) pakartotinai kreipėsi į advokatą. Advokatas V. L. 2013 m. liepos 12 d. raštu Nr. SP-695-(7.0585) paaiškino, kad jis pareiškėjo asmens duomenų netvarko, nes visa administracinės bylos Nr. I-485-289/2011 medžiaga yra šioje byloje. Inspekcija, išnagrinėjusi pareiškėjo 2013 m. birželio 19 d. skundą, 2013 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu Nr. 3R-194(2.13-1.) jį atmetė, motyvuodama tuo, kad advokatas pareiškėjo asmens duomenų netvarko, todėl Įstatymas šiuo atveju netaikomas.

Teismas, spręsdamas bylą, vadovavosi Įstatymo 1 straipsnio 2 dalimi, 2 straipsnio 2, 4 dalimis, 36 straipsnio 1 dalimi, 42 straipsnio 1 dalimi, 49 straipsniu, 51 straipsnio 1 dalimi. Nustatė, kad Inspekcija, vadovaudamasi Įstatymo 48 straipsniu, priėmė nagrinėti pareiškėjo skundą, skundo priėmimo faktą patvirtino 2013 m. birželio 28 d. raštu Nr. 2R-2349(2.13.). Kaip numatyta Įstatymo 50 straipsnyje, V. L. išsiuntė 2013 m. birželio 28 d. paklausimą Nr. 2R-2350(2.13.). Išanalizavusi surinktą medžiagą, Inspekcija per Įstatymo nustatytą terminą priėmė skundžiamą 2013 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą Nr. 3R-194(2.13-1.) atmesti pareiškėjo skundą. Teismo vertinimu, atsakovas pagrįstai nusprendė, jog advokatas V. L. pareiškėjo asmens duomenų netvarko, todėl šiuo atveju Įstatymas netaikomas. Pareiškėjo manymu, advokatas saugo ir neperduoda kitam advokatui ar negrąžina jam visos medžiagos, susijusios su antrinės teisinės pagalbos teikimu administracinėje byloje Nr. I-485-289/2011, todėl neteisėtai tvarko jo asmens duomenis, susijusius su antrinės teisinės pagalbos teikimu. Pagal byloje esančią medžiagą, nustatytas faktines aplinkybes, teismas neturėjo pagrindo abejoti advokato pateiktu paaiškinimu Inspekcijai, kad pareiškėjo duomenų netvarko ir neturi, visa medžiaga yra administracinėje byloje Nr. I-485-289/2011. Pareiškėjo argumentą, jog administracinės bylos Nr. I-545-621/2013 Šiaulių apygardos administraciniame teisme nagrinėjimo metu Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atstovas pripažino, jog advokatas V. L. turi dokumentus, susijusius su administracine byla Nr. I-485-289/2011, teismas atmetė kaip nepagrįstą, nes šios institucijos atstovo teiginys, jog advokatas V. L. jokių kitų dokumentų, kurių nebūtų administracinėje byloje Nr. I-485-289/2011 neturi, nereiškia, kad advokatas turi kitus pareiškėjo dokumentus ar paminėtos bylos dokumentų kopijas. Teismo nuomone, pareiškėjas neteisingai interpretuoja Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atstovo paaiškinimą.

Teismas pažymėjo, jog ginčijamo sprendimo turiniui keliami individualaus administracinio akto bendrieji reikalavimai, nustatyti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje. Šiuo atveju sprendimas atitinka bendruosius individualaus administracinio akto reikalavimus – jis pagrįstas objektyviais duomenimis (nurodytos nustatytos faktinės aplinkybės), teisės aktų normomis, sprendime yra nurodyta jo apskundimo tvarka, jis pasirašytas Inspekcijos direktoriaus. Tuo remdamasis teismas padarė išvadą, kad ginčo sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, yra motyvuotas. Aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas panaikinti skundžiamą Inspekcijos sprendimą, teismas nenustatė, todėl konstatavo, kad Inspekcijos 2013 m. rugpjūčio 20 d. sprendimas Nr. 3R-194(2.13-1.) yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo įpareigoti Inspekciją iš naujo nagrinėti pareiškėjo skundą, todėl skundą atmetė (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 str. 1 p.).

III. Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 51) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 7 d. sprendimą ir patenkinti skundą.

Pareiškėjas nurodo, kad teismas neišreikalavo iš Šiaulių apygardos administracinio teismo administracinės bylos Nr. I-545-621/2013 su teismo posėdžių garso įrašais, kaip įrodymo, jog kitoje administracinėje byloje yra pripažinta, kad advokatas V. L. saugo ir neperduoda kitam advokatui ar negrąžina jam visos medžiagos, susijusios su antrinės teisinės pagalbos teikimu administracinėje byloje Nr. I-485-289/2011, nors jokios antrinės teisinės pagalbos šis advokatas nebeteikia ir nebeteiks. Pareiškėjo nuomone, atsakovas neigia akivaizdžius faktus, siekdamas suklaidinti teismą. Tai, kad administracinėje byloje Nr. I-485-289/2011 Šiaulių apygardos administraciniame teisme vykusiuose teismo posėdžiuose atstovavęs advokatas V. L. turėjo dokumentus, susijusius su administracine byla Nr. I-485-289/2011, matė teisėjas V. S., teismo posėdžių sekretorė J. M., atsakovo atstovas E. S. Advokatas turi tokius pat dokumentus, kokie yra administracinėje byloje Nr. I-485-289/2011. Jei advokatas būtų neturėjęs dokumentų, susijusių su administracine byla Nr. I-485-289/2011, būtų aiškiai pasakęs, kad jokių dokumentų neturi. Pažymi, jog teismo prašė kviesti kaip liudytojus V. S., J. M. ir E. S., tačiau toks prašymas nebuvo įvykdytas, todėl laikytina, jog teismas pažeidė teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, kaip tai yra numatyta Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje, todėl tokie veiksmai yra atliktini apeliacinės instancijos teismo.

Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 67) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodo, kad sprendimo priėmimo metu Inspekcija nežinojo ir, remiantis protingumo kriterijumi, neturėjo žinoti, kad administracinės bylos Nr. I-545-621/2013 Šiaulių apygardos administraciniame teisme nagrinėjimo metu galbūt buvo paliestas klausimas dėl advokato turėjimo/neturėjimo pareiškėjo dokumentų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos teikimu administracinėje byloje Nr. I-485-289/2011. Todėl Inspekcija, gavusi advokato 2013 m. liepos 12 d. raštą Nr. SP-695-(7.0585), kuriame nurodyta, kad advokatas pareiškėjo asmens duomenų neturi, o visa administracinės bylos Nr. I-485-289/2011 medžiaga yra šioje byloje, neturėjo pagrindo abejoti nurodyta informacija, o tuo labiau neturėjo neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad advokatas turi dokumentus su pareiškėjo asmens duomenimis, ir nematė realių galimybių, iš kur juos galėtų gauti. Atsakovas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 15 d. nutarimu administracinėje byloje Nr. N62-940/2011 ir atsižvelgdamas į tai, kad Inspekcija neturėjo ir nematė galimybių gauti įrodymus, neginčijamai patvirtinančius, kad advokatas turi dokumentus su pareiškėjo asmens duomenimis, teigia, jog neturėjo pagrindo konstatuoti administracinio teisės pažeidimo įvykio ir pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos advokato atžvilgiu. Palaiko teismo sprendime padarytą išvadą, kad pareiškėjas neteisingai interpretuoja Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atstovo paaiškinimą, jog „Advokatas jokių kitų dokumentų, kurių nebūtų administracinėje byloje Nr. I-485-289/2011, neturi“.

Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 70–71) prašo atmesti apeliacinį skundą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad pareiškėjo jam tariamai patikėtų duomenų ar dokumentų bei kitos medžiagos netvarko, nes tokiais duomenimis, dokumentais, medžiaga nedisponuoja ir jų neturi. Teikiant pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje Nr. I-485-289/2011, visa medžiaga, paties pareiškėjo ir jam atstovavusio R. J. teikti skundai, dokumentai bei kita pareiškėją dominanti medžiaga, juos prašius pridėti prie nagrinėtos administracinės bylos, yra šioje administracinėje byloje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Iš bylos matyti, kad Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012 m. lapkričio 20 d. sprendimu Nr. SP-1542(7.1056) buvo nuspręsta pakeisti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui teikusį advokatą V. L. (trečiąjį suinteresuotą asmenį) kitu advokatu – advokate D. M. Šiuo sprendimu trečiasis suinteresuotas asmuo buvo įpareigotas „visą medžiagą susijusią su antrinės teisinės pagalbos teikimu pareiškėjui administracinėje byloje Nr. I-485-289/2011, perduoti advokatei D. M.“ (b. l. 16). Pareiškėjas, teigdamas, kad trečiasis suinteresuotas asmuo neįvykdė paminėto jam nustatyto įpareigojimo ir kad dėl to „galbūt neteisėtai tvarko jo asmeninius duomenis po 2012 m. lapkričio 20 d.“, 2013 m. birželio 25 d. skundu prašė atsakovą apginti jo tokiu būdu pažeistas teises (b. l. 13-14). Kartu su šiuo skundu pareiškėjas padavė atsakovui paminėtą Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012 m. lapkričio 20 d. sprendimą.

Iš bylos taip pat matyti, kad atsakovas, gavęs paminėtą pareiškėjo skundą, pateikė trečiajam suinteresuotam asmeniui paklausimą pareiškėjo iškeltu klausimu ir, gavęs trečiojo suinteresuoto asmens 2013 m. liepos 12 d. atsakymą į nurodytą paklausimą, priėmė pareiškėjo šioje administracinėje byloje skundžiamą 2013 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą, kuriuo atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą (b. l. 19, 23, 26). Nesutikimą su šiuo atsakovo sprendimu pareiškėjas grindžia tuo, kad, jo teigimu, atsakovas netinkamai ištyrė jo skunde nurodytas aplinkybes, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą.

Atsižvelgdama į pareiškėjo nurodytus argumentus, kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamo administracinio ginčo esmė yra fakto nustatymo klausimas, t. y. byloje esančių įrodymų įvertinimo klausimas.

Pasisakydama šiuo klausimu, kolegija pažymi, kad administracinei bylai reikšmingos faktinės aplinkybės nustatytinos įvertinant byloje esančius įrodymus pagal taisykles, nurodytas ABTĮ 57 straipsnyje. Šioje teisės normoje nurodyta, kad įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (1 d.); minėti faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, garso bei vaizdo įrodymais (2 d.). Taigi byloje esantys rašytiniai įrodymai, taip pat ir trečiojo suinteresuoto asmens atsakovui duoti paaiškinimai laikytini tinkamais (leistinais) įrodymais šioje byloje ir įvertintini pagal ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje nustatytas taisykles. Pažymėtina, kad pagal pastarąją straipsnio dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

Patikrinusi bylą įrodymų įvertinimo aspektu, kolegija pirmiausia pažymi, kad paminėtame atsakovui 2013 m. birželio 25 d. paduotame skunde pareiškėjas nenurodė jokių įrodymų, patvirtinančių (galėjusių patvirtinti), jog trečiasis suinteresuotas asmuo po skunde nurodytos datos (2012-11-20) tvarko jo (pareiškėjo) asmens duomenis taip, kaip tai apibūdina Įstatymo 2 straipsnio 4 dalis. Pareiškėjas nenurodė (neįvardijo), kokius jo asmens duomenis turėjo (pasiliko sau) trečiasis suinteresuotas asmuo. Šiame kontekste pastebėtina, kad paminėtame Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012 m. lapkričio 20 d. sprendime minima „visa medžiaga, susijusi su antrinės teisinės pagalbos teikimu pareiškėjui administracinėje byloje Nr. I-485-289/2011“, savaime negali būti tapatinama su pareiškėjo asmens duomenimis Įstatymo 2 straipsnio 1 dalies taikymo prasme. Pastebėtina ir tai, kad advokatas, teikdamas tam tikrą teisinę pagalbą, privalo turėti ir saugoti tokią jo veiklą patvirtinančius dokumentus, kurie gali (turi) būti panaudoti įvairioms jo (advokato) ataskaitoms apie atliktą darbą, tarp jų ir finansinėms ataskaitoms. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjo atsakovui paduotame skunde nurodyti teiginiai yra abstraktūs ir turi prielaidinį pobūdį, todėl Įstatymo taikymo požiūriu jie nėra reikšmingi. Gavęs tokį pareiškėjo skundą, atsakovas pagal savo kompetenciją jį patikrino ir, gavęs paminėtą trečiojo suinteresuoto asmens atsakymą į paklausimą, priėmė, kolegijos manymu, pagrįstą sprendimą dėl pareiškėjo skundo atmetimo (Įstatymo 51 str. 1 d. 2 p.).

Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, taip pat sutikdama su pirmosios instancijos teismo pateiktu byloje esančių įrodymų bei pareiškėjo prašomų ištirti įrodymų reikšmės nagrinėjamai bylai įvertinimu, kolegija pripažįsta pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą pagrįstu ir teisingu.

Taigi tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą pagrindo nėra. Kolegija, patikrinusi bylą, nenustatė kitų, pareiškėjo apeliaciniame skunde nenurodytų, motyvų, sudarančių pagrindą panaikinti arba pakeisti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą (ABTĮ 136 str.).

Kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo prašymo nagrinėti šią apeliacinę bylą žodinio proceso tvarka nepatenkinimo, pažymi, kad teisės taikymo požiūriu ši byla nėra sudėtinga, todėl apeliacinės instancijos teismas turėjo pagrindą pasinaudoti ABTĮ 137 straipsnio 1 dalyje jam suteikta diskrecija skirti bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsniu ir 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo P. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis