A-502-357-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A502-357/2014

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00253-2011-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5; 14.3.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. sausio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų G. J., V. J. ir V. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų V. J., V. J., V. J., G. E. J. ir G. J. skundą atsakovams Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritoriniam padaliniui, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos žemėtvarkos skyriui, valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, Palangos miesto savivaldybės administracijai, uždarajai akcinei bendrovei „Domo projektas“ ir valstybės įmonei „Lietuvos paminklai“ dėl sklypo suderinimo ir įsakymo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai V. J., V. J., V. J., G. E. J. ir G. J. kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydami: 1) panaikinti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau – ir Kultūros paveldo departamentas) Klaipėdos teritorinio padalinio vedėjo 2011 m. birželio 1 d. atliktą žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje, plano suderinimą; 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba) Palangos žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. birželio 10 d. įsakymą Nr. 16VĮ-(14.16.2)-215; 3) panaikinti 0,5274 ha žemės sklypo, esančios (duomenys neskelbtini), Palanga, teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre.

Skunde (I t., b. l. 7-16) pareiškėjai paaiškino, kad jiems nuosavybės teise priklauso ½ nekilnojamosios kultūros vertybės – (duomenys neskelbtini) pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Palanga (toliau – ir Pastatas). Likusi ½ Pastato dalis nuosavybės teise priklauso Palangos miesto savivaldybei. Prie pastato suformuotas 0,5274 ha ploto žemės sklypas, nuosavybės teise priklausantis Lietuvos Respublikai, buvo įteisintas Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyriaus vedėjo 2011 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. 16VĮ-(14.16.2)-215.

Šio žemės sklypo suformavimas ir jo teisinis įregistravimas pažeidžia pareiškėjų teises bei teisėtus interesus. Uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Domo projektas“ 2010 m. gruodžio 27 d. pateikė Palangos žemėtvarkos skyriui 0,5724 ha žemės sklypo ir 0,8163 ha žemės sklypo kadastrinių matavimų bylas, tačiau minėtų bylų žemėtvarkos skyrius nederino, jas 2010 m. gruodžio 31 d. grąžindamas UAB „Domo projektas“. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėmis, patvirtintomis žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d.

įsakymu Nr. 522 (toliau – ir Tikslinimo taisyklės), žemės sklypų planai turi būti suderinti su sklypuose esančių pastatų savininkais. Tuo tikslu 2011 m. balandžio 12 d. pareiškėjai kreipėsi į UAB „Domus projektas“, prašydami supažindinti su ruošiamais žemės sklypo planais ir informuodami, kad Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vedėjo 2010 m. lapkričio 29 d. suderintą 0,5724 ha žemės sklypo planą apskundė Klaipėdos apygardos administraciniam teismui. Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vedėjas 2011 m. birželio 1 d. be pastabų suderino 0,5274 ha žemės sklypo planą, dar galiojant jo paties 2010 m. lapkričio 29 d. suderintam 0,5724 ha žemės sklypo planui.

Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vedėjas, suderindamas 0,5724 ha ir 0,5274 ha žemės sklypus prie respublikinės reikšmės paminklo – Pastato, pažeidė Palangos Kurhauzo pastato nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2008 m. liepos 9 d. aktą Nr. KPD-RM-828, kuriuo Pastatui apibrėžtas teritorijos ribų plotas – 1,05 ha. Be to, 0,5724 ha ir 0,5274 ha žemės sklypo planai neatitinka Palangos miesto tarybos 2000 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. 32 patvirtinto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palanga, detaliojo plano.

UAB „Domo projektas“ 2011 m. birželio 8 d. žemės sklypo ribų paženklinimo akte klaidingai nurodytas sklypo užstatymo plotas – 0,5060 ha, kai turėtų būti 0,6548 ha. Su 2011 m. birželio 8 d. žemės sklypo ribų paženklinimo aktu nebuvo supažindinti Pastato savininkai ir gretimų žemės sklypų savininkai, tuo pažeidžiant Tikslinimo taisyklių nuostatas. Nacionalinės žemės tarnybos Palangos žemėtvarkos skyriaus 2011 m. birželio 10 d. įsakyme Nr. 16VĮ-(14.16.2)-215 nesivadovauta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniu, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – ir Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas) 10 straipsnio 4 ir 5 dalimi, 11 straipsnio 1 ir 2 dalimi, neteisingai nustatyta užstatyta teritorija, kurortų apsaugos zonos, nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos zonos, klaidingai nurodytas Palangos miesto centrinės dalies detaliajame plane Pastatui numatytas žemės sklypo plotas.

Valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Klaipėdos filialas nepatikrino duomenų tikrumo ir 2011 m. birželio 13 d. žemės sklypo ribas su esamomis klaidomis pažymėjo kadastro žemėlapyje remdamasis Nacionalinės žemės tarnybos Palangos žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. 16VĮ-(14.16.2)-215.

Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos Palangos žemėtvarkos skyrius su pareiškėjų skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime (I t., b. l. 95-97) paaiškino, jog Nacionalinės žemės tarnybos Palangos žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. birželio 10 d. įsakymas Nr. 16VĮ-(14.16.2.)-215 buvo priimtas Palangos miesto savivaldybės užsakymu ir lėšomis pagal UAB „Domo projektas“ parengtą 0,5274 ha žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą bei žemės sklypo planą. Žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti vadovaujantis Palangos miesto centrinės dalies detaliuoju planu, patvirtintu Palangos miesto tarybos 2000 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. 32 (toliau – ir Palangos miesto centrinės dalies detalusis planas), žemės sklypo planas suderintas su Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritoriniu padaliniu. Atsakovas pažymėjo, kad Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano sprendiniuose ginčo žemės sklypo plotas nėra nustatytas, šio detaliojo plano sprendiniai nėra nuginčyti, todėl galioja ir yra privalomi.

Atsakovas Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinis padalinys su pareiškėjų skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime (I t., b. l. 72-74) paaiškino, kad Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vedėjo 2011 m. birželio 1 d. suderinimas yra teisėtas ir nepažeidžia valstybės saugomos kultūros paveldo vertybės Pastato vertingųjų savybių, o atvirkščiai – atveria kelią pradėti šio reikšmingo paveldo objekto atkūrimo darbus. Tais atvejais, kai formuojamas naujas sklypas saugomo objekto teritorijoje, turi būti vadovaujamasi Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 19 straipsnio 6 dalimi, kuri leidžia gavus Kultūros paveldo departamento sutikimą dalyti į atskiras dalis saugomą objektą ar jo teritorijoje esančius sklypus bei keisti jų ribas.

Atsakovas VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas prašė priimti sprendimą teismo nuožiūra.

Atsiliepime (I t. , b. l. 56-59) paaiškino, kad pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymą (toliau – ir Nekilnojamojo turto registro įstatymas), Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas teisinę registraciją atlieka pagal pareiškėjo pateiktus dokumentus, kurie turi atlikti įstatymų nustatytus reikalavimus. Šiuo atveju nekilnojamojo turto registro duomenų įrašymas buvo atliktas pagal viešojo administravimo subjekto išduotą dokumentą – Nacionalinės žemės tarnybos Palangos žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymą, bei UAB „Domo projektas“ parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Teisės aktai registro tvarkytojui nesuteikia teisės vertinti Nekilnojamojo turto registro įstatyme nurodytų daiktinių teisių registravimo teisinių pagrindų teisėtumo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas nesutiko su pareiškėjų skundu.

Atsiliepime (I t., b. l. 113-114) nurodė, jog vadovaujantis Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 19 straipsnio 6 dalies 1 punkto reikalavimais siekiant, kad saugomo objekto ar vietovės vertingosioms savybėms nebūtų padaryta neigiamo poveikio, turi būti gautas už kultūros paveldo objekto apsaugą atsakingos institucijos sutikimas, jeigu norima dalyti į atskiras dalis saugomą objektą ar jo teritorijoje esančius sklypus ir keisti jų ribas, išskyrus Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo nustatytus atvejus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepime (I t., b. l. 53) prašė priimti sprendimą teismo nuožiūra.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. birželio 11 d. sprendimu administracinę bylą dalyje dėl reikalavimo panaikinti Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vedėjo 2011 m. birželio 1 d. atliktą 0,5274 ha žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), Palangoje, suderinimą nutraukė vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 101 straipsnio 1 punktu, o kitoje dalyje pareiškėjų skundą atmetė (III t., b. l. 75-82).

Teismas nurodė, kad teritorijų planavimas atliekamas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir Teritorijų planavimo įstatymas) nustatyta tvarka rengiant teritorijų planavimo dokumentus – bendruosius (generalinius), specialiuosius ir detaliuosius planus, kuriuose raštu ir grafiškai pateikti sprendiniai dėl teritorijų, žemės sklypų ar jų grupių tvarkymo, naudojimo ir apsaugos bei teritorijos vystymo reikmių ir sąlygų (2 str. 39 ir 40 p.), ar jiems prilyginamus žemės sklypų planus (21 str. 2–4 d.). Paprastai atskirų viešojo administravimo subjektų procedūriniai veiksmai ir sprendimai rengiant teritorijų planavimo dokumentus ir jiems prilyginamus planus iki galutinio dokumento patvirtinimo savarankiško administracinio ginčo galimybės prasme aktualūs tik tiek, kiek užkerta kelią teritorijų planavimo procesui. Kiti tarpiniai procedūriniai sprendimai laikomi nesukeliančiais savarankiškų teisinių pasekmių ir nesudarančiais skundo administraciniam teismui objekto. Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio sprendimo dėl pritarimo (suderinimo) žemės sklypų planams teisinio statuso (kaip tarpinio procedūrinio dokumento) vertinimas iš esmės atitinka naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką bylose dėl panašaus pobūdžio sprendimų (pvz.: administracinės bylos Nr. A502-1466/2010, A858-1467/2010, A575-145/2011, A442-1238/2011, AS62-270/2011). Atsižvelgiant į tai padaryta išvada, jog Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vedėjo 2011 m. birželio 1 d. pritarimas (suderinimas) 0,5274 ha žemės sklypo planui teritorijų planavimo procesui kelio neužkirto, todėl jokių teisinių pasekmių nesukėlė ir negali būti ginčo administraciniame teisme objektu.

Administracinės bylos duomenimis nustatyta, kad 0,5274 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palangoje, savininkas – Lietuvos Respublika. Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktą, visos Lietuvos Respublikos valstybinės žemės, išskyrus žemę, kuri Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams, patikėjimo teisės subjektu yra Nacionalinė žemės tarnyba. Nacionalinės žemės tarnybos Palangos žemėtvarkos skyriaus 2011 m. birželio 10 d.

įsakymu Nr. 16VĮ-(14.16.2.)-215 buvo nustatyti 0,5274 ha žemės sklypo kadastro duomenys, o 2012 m. birželio 13 d. prašymu Nacionalinės žemės tarnybos atstovė kreipėsi į VĮ Registro centro Klaipėdos filialą dėl nekilnojamojo turto ir teisių į jį įregistravimo. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų išrašo matyti, jog: įrašas apie ginčo žemės sklypo įregistravimą Nekilnojamojo turto registre galioja nuo 2011 m. birželio 14 d.; žemės sklypas yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje ir apsaugos zonoje.

Iš byloje esančio Kultūros paveldo departamento Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2008 m. liepos 9 d. akto Nr. KPD-RM-828 ir Palangos Kurhauzo pastato apibrėžtų teritorijos ribų plano matyti, jog apibrėžto kultūros paveldo objekto Pastato teritorijos plotas sudaro 1,05 ha. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, jog žemės sklype yra administracinis pastatas ir kiemo aikštelė, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantys Palangos miesto savivaldybei ir fiziniams asmenims. Schema iš Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano įrodo, jog ginčo žemės sklypo ribos sutampa su nurodytame teritorijų planavimo dokumente Pastatui nustatytu žemės sklypo plotu.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1124 patvirtinto Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas), 8 punkte pažymėta, kad žemės sklypų planų rengimo inicijavimo teisę turi valstybinės žemės patikėtinis, statinių savininkai ar naudotojai, pastatų bendrojo naudojimo objektų valdytojai, privačios žemės savininkai arba valstybinės žemės naudotojai, pageidaujantys ir turintys teisę pirkti ar nuomoti įsiterpusius valstybinės žemės plotus asmenys, valstybės ar savivaldybės institucijos.

Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, jog būdami ginčo teritorijoje esančių statinių bendraturčiais, pareiškėjai nesinaudojo iniciatyvos teise organizuoti žemės sklypo prie jiems nuosavybės teise priklausančių statinių plano rengimą, nėra ginčo teritorijai gretimų žemės sklypų savininkais ir naudotojais. Kadastrinių duomenų nustatymas ar patikslinimas negali įtakoti nekilnojamojo daikto civilinio teisinio statuso, negali būti pagrindas civiliniams teisiniams santykiams atsirasti, pasikeisti ar pasibaigti. Kadastrinių duomenų nustatymu ar patikslinimu negali būti vienašališkai įtvirtinama vieno asmens civilinio teisinio pobūdžio subjektinė teisė paneigiant kito asmens tokią pat teisę, taip pat vienašališkai negali būti apginama kito asmens ginčijama teisė.

Kadangi skundo argumentai nepagrindžia individualizuotų neigiamų pasekmių pareiškėjams buvimo fakto, pirmosios instancijos teismo įsitikinimu, pareiškėjai neturi materialinio teisinio suinteresuotumo dėl pareikšto reikalavimo, nes esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, negali būti nustatytas pareiškėjų teisių ar teisėtų interesų pažeidimo faktas, todėl reikalavimas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Palangos žemėtvarkos skyriaus 2011 m. birželio 10 d. įsakymą Nr. 16VĮ-(14.16.2.)-215 ir iš jo išvestinis reikalavimas panaikinti 0,5274 ha žemės sklypo teisinę registraciją ir įpareigoti jį išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro atmesti kaip nepagrįsti.

III. Pareiškėjai G. J., V. J. ir V. J. padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. sprendimą ir perduoti bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Apeliacinis skundas (III t., b. l. 85-89) grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinis padalinys nėra savarankiškas viešojo administravimo subjektas, kuriam yra suteikti viešojo administravimo įgaliojimai. Nacionalinė žemės tarnyba taip pat yra centrinis valstybinio administravimo subjektas, todėl byla vadovaujantis išimtinio teismingumo taisyklėmis turėjo būti perduota nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui (ABTĮ 19 str. 1 d., 142 str. 2 d. 1 p.).

2. Pirmosios instancijos teismo teisėjų kolegija, atsisakydama perduoti bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, buvo šališka ir rodė didelį norą pati išspręsti šį teisinį ginčą. Teisėjų kolegijai buvo pareikštas nušalinimas, tačiau Klaipėdos apygardos administracinio teismo pirmininkas jo netenkino. Tuo buvo pažeista proceso šalių teisė į tinkamą teismo procesą.

3. Teismas, bylą dalyje nutraukdamas ABTĮ 101 straipsnio 1 punkto pagrindu, visiškai nemotyvavo, kurios teisės normos nustato, kad viešojo administravimo subjekto veiksmai – žemės sklypo ribų suderinimas – nepriskirti administracinių teismų kompetencijai. Toks sprendimas prieštarauja ABTĮ 87 straipsnio 4 dalies 4 punktui, 3 straipsnio 2 daliai, 15 straipsnio 1 dalies 1 punktui. Žemės sklypo planas sukelia pareiškėjams tiesiogines teisines pasekmes, susijusias su jų pareiga prižiūrėti nekilnojamojo kultūros paveldo objekto teritorijas.

4. Teismas netenkino pareiškėjų prašymo išreikalauti Palangos miesto centrinės dalies detalųjį planą, todėl pažeidė Lietuvos Respublikos teismų įstatymo (toliau – ir Teismų įstatymas) 34 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą betarpiškumo principą bei ABTĮ 57 straipsnio 6 dalies nuostatas.

5. Palangos miesto centrinės dalies detalusis planas nustato tik teritoriją, kuri turi būti naudojama pagal numatytą paskirtį ir naudojimo būdas.

6. Pirmosios instancijos teismas pažeidė ABTĮ 87 straipsnio 4 dalies 3 punktą ta apimtimi, kuria atmetė įrodymus, kad sklypo planas nėra suderintas su statinio savininkais bei į suformuotą žemės sklypą neįeina statinio priklausiniai – kiemo aikštelė.

Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos Palangos žemėtvarkos skyrius prašo pareiškėjų apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime (III t., b. l. 99-104) pažymi, kad Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniai skyriai yra Nacionalinės žemės tarnybos vidinės struktūros sudedamoji dalis ir nėra savarankiški juridiniai asmenys. Priimant sprendimus bei vykdant kitas su valstybinės žemės administravimu susijusias funkcijas, Nacionalinei žemės tarnybai atstovauja teritorinių skyrių vedėjai pagal jiems suteiktus Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus įgaliojimus ir veikia Nacionalinės žemės tarnybos vardu. Taigi pareiškėjų argumentai dėl išimtinio teismingumo pažeidimo neturi teisinio pagrindo.

Atsakovas Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinis padalinys atsiliepime prašo pareiškėjų apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą (III t., b. l. 113-114).

Tretieji suinteresuoti asmenys Palangos miesto savivaldybės administracija ir Kultūros paveldo departamentas atsiliepime prieštarauja pareiškėjų apeliacinio skundo tenkinimui (III t., b. l. 95, 110-111).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Administracinis ginčas kilo dėl viešojo administravimo subjektų sprendimų, todėl paprastai turi būti tikrinami ginčijamų aktų teisėtumas ir pagrįstumas. Tačiau teismas taip pat visada privalo vertinti pareiškėjų materialinį teisinį suinteresuotumą dėl pareikštų reikalavimų bei ginčijamų aktų galimybę būti administracinio ginčo objektu.

Teismų praktika pripažįsta, kad teisę kreiptis į administracinį teismą nustato Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Išvardytos ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2-4 punktuose numatytų būdų. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A143-443/2005, A502-906/2008, A502-304/2009; Administracinių teismų praktika Nr. 7, p. 124-131).

Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino pareiškėjų materialinį teisinį suinteresuotumą dėl pareikštų reikalavimų ir pagrįstai skundo dalį atmetė.

Ginčydami sprendimą dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palangoje kadastro duomenų nustatymo ir įregistravimo, pareiškėjai reikalavimą siejo su savo nuosavybės teisėmis į ginčo teritorijoje esančius statinius, tačiau nenurodė ir neįrodė ginčijamo akto įtakos šioms teisėms ar įstatymo saugomiems interesams.

Byloje nustatyta, jog būdami ginčo teritorijoje esančių statinių bendraturčiais, pareiškėjai nesinaudojo iniciatyvos teise organizuoti žemės sklypo prie jiems nuosavybės teise priklausančių statinių plano rengimą (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1124 patvirtinto Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašo 8 punktas), nėra ginčo teritorijai gretimų žemės sklypų savininkais ir naudotojais (Nekilnojamojo turto objektų kadastrinio matavimo ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 25 punktas). Tinkamai aiškinant teisės normas ir apibrėžus kadastrinių duomenų nustatymo tikslą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad kadastrinių duomenų nustatymas ar patikslinimas negali įtakoti nekilnojamojo daikto civilinio teisinio statuso, negali būti pagrindas civiliniams teisiniams santykiams atsirasti, pasikeisti ar pasibaigti. Kadastrinių duomenų nustatymu ar patikslinimu negali būti vienašališkai įtvirtinama vieno asmens civilinio teisinio pobūdžio subjektinė teisė paneigiant kito asmens tokią pat teisę, taip pat vienašališkai negali būti apginama kito asmens ginčijama teisė.

Be to byloje nenustatyta, kad ginčo žemės sklypo ribos pakeistos ir nesutampa su Palangos miesto centrinės dalies detaliajame plane Pastatui nustatytu žemės sklypo plotu.

Nenustačius ginčijamo akto individualizuotų neigiamų pasekmių pareiškėjams ir konstatavus, kad pareiškėjai neturi materialinio teisinio suinteresuotumo, reikalavimas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Palangos žemėtvarkos skyriaus 2011 m. birželio 10 d. įsakymą Nr. 16VĮ-(14.16.2.)-215 ir iš jo išvestinis reikalavimas panaikinti 0,5274 ha žemės sklypo teisinę registraciją ir įpareigoti jį išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro negalėjo būti tenkinami.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką (ABTĮ 13 straipsnis) dėl Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies ir 15 straipsnio aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra išaiškinęs, kad ginčo administracinėje byloje objektu gali būti administracinis aktas, kuris nustato suinteresuotam asmeniui atitinkamas teises ir pareigas, sukelia konkrečias teisines pasekmes. Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčijamas Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos regiono teritorinio padalinio vedėjo 2011 m. birželio 1 d. 0,5274 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje, suderinimas negali būti laikomas savarankišku bylos administraciniame teisme nagrinėjimo dalyku.

Ginčijamas suderinimas atliktas rengiant dokumentą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentams (Teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnio 2,3,4 dalys), todėl teismas pagrįstai pažymėjo, kad atskirų viešojo administravimo subjektų procedūriniai veiksmai ir sprendimai rengiant teritorijų planavimo dokumentus ir jiems prilyginamus planus iki galutinio dokumento patvirtinimo savarankiško administracinio ginčo galimybės prasme aktualūs tik tiek, kiek užkerta kelią teritorijų planavimo procesui. Kiti tarpiniai procedūriniai sprendimai teismų praktikoje (pvz.: administracinės bylos Nr. A502-1466/2010, A858-1467/2010, A575-145/2011, A442-1238/2011, AS62-270/2011) laikomi nesukeliančiais savarankiškų teisinių pasekmių ir nesudarančiais skundo administraciniam teismui objekto. Todėl padaryta pagrįsta išvada, kad Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vedėjo 2011 m. birželio 1 d. pritarimas (suderinimas) 0,5274 ha žemės sklypo planui teritorijų planavimo procesui kelio neužkirto, todėl jokių teisinių pasekmių nesukėlė ir negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, dėl ko administracinė byla dalyje nutraukta ABTĮ 101 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Dėl paminėto pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjų G. J., V. J. ir V. J. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė