A-502-1081-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A502-1081/2014

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00951-2012-4

Procesinio sprendimo kategorija 24

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. kovo 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso būdu apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. Ž. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. Ž. skundą atsakovams Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, dėl sprendimo panaikinimo ir turtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja L. Ž. su skundu (I t., b. l. 33–37; II t., b. l. 35–36) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydama: 1) panaikinti Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir tarnyba) 2012 m. rugsėjo 10 d. raštą Nr. TP‑5‑(2.6.)-389 (toliau – ir tarnybos raštas); 2) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, 7 630,70 Lt turtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėja paaiškino, kad antrinės teisinės pagalbos teikimas dėl kasacinio skundo surašymo buvo užvilkintas Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos advokatės J. B., kuri pateikė tarnybai neigiamą išvadą dėl būtinumo teikti antrinę teisinę pagalbą. Remdamasi šia išvada tarnyba atsisakė pareiškėjai suteikti antrinę teisinę pagalbą. Antrinė teisinė pagalba buvo paskirta tik vykdant Kauno apygardos administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. I-577-554/2012. Dėl to antrinė teisinė pagalba buvo suteikta jau pasibaigus kasacinio skundo padavimo terminui. Pareiškėja 2012 m. liepos 10 d. rytą telefonu sužinojo, jog sprendimas dėl 100 proc. nemokamos antrinės teisinės pagalbos suteikimo nebus priimtas, nes tarnyba nesutinka pareiškėjos visiškai atleisti nuo išlaidų apmokėjimo. Tarnyba paragino pareiškėją parašyti raštą dėl sutikimo apmokėti dalį antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų (50 proc.). Tarnyba, pasinaudodama savo pranašumu teisės srityje, išgavo iš pareiškėjos sutikimą apmokėti 50 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų, nors pareiškėja jokio turto neturi. Pareiškėja nežinojo, kad jos turto ir pajamų lygis niekada neviršijo I lygio, todėl tarnyba nepagrįstai visuomet pareiškėją priskirdavo grupei asmenų, kurių turto ir pajamų lygis šį lygį viršijo. Dėl šių priežasčių pareiškėja ir pateikė (išsiuntė faksu) tarnybai sutikimą apmokėti 50 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Tarnyba, neturėdama pareiškėjos sutikimo originalo, o tik faksimilinį variantą, nepagrįstai ginčijamu raštu reikalauja sumokėti dalį išlaidų už 2012 m. rugpjūčio 10 d. kasacinio skundo parengimą. Be to, tarnyba 2012 m. liepos 10 d. sprendimą suteikti antrinę teisinę pagalbą kasacinio skundo surašymui priėmė, kai jau buvo pasibaigę terminai šiam skundui paduoti. Pareiškėja taip pat prašė priteisti 7 630,70 Lt turtinės žalos atlyginimą. Ši žala, pareiškėjos manymu, atsirado dėl tarnybos ir jos advokatų veiksmų pavėluotai priėmus sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo.

Atsakovai Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, atsiliepimu į pareiškėjos skundą (II t., b. l. 69–72) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovai nurodė, kad Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 4 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. Ik-577-554/2012 tarnyba buvo įpareigota pareiškėjai suteikti antrinę teisinę pagalbą kasacinio skundo parengimui ir surašymui Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2A-812-115/2011 dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo. Pareiškėja tarnybai 2012 m. liepos 10 d. faksu pateikė raštą, kuriame nurodė, jog sutinka sumokėti 50 proc. antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų, o taip pat nurodė, jog 2011 m. gruodžio 12 d. prašyme žodį „nesutinku“ parašė dėl suklydimo. Tarnyba, vykdydama minėtą teismo sprendimą, taip pat įvertinusi pareiškėjos metinę turto ir pajamų deklaraciją bei jos sutikimą apmokėti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas, jeigu būtų nustatytas II turto bei pajamų lygis, 2012 m. liepos 10 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-12-T-3705-2734 suteikė antrinę teisinę pagalbą, kai valstybė garantuoja ir apmoka 50 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Teikti antrinę teisinę pagalbą buvo paskirta advokatė E. G.. Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas, Įstatymas) 19 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pareiškėja privalo sumokėti 50 proc. antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų. Šios išlaidos sudarė 520 Lt, todėl pareiškėja privalo sumokėti 260 Lt. Tarnyba ginčijamu raštu ir pakartotinai 2013 m. vasario 18 d. raštu Nr. TP-5-(2.6)-38 informavo pareiškėją apie būtinumą sumokėti 260 Lt. Pabrėžė, kad nuo 2010 m. balandžio 8 d. pareiškėjai antrinė teisinė pagalba, kai valstybė garantuoja 50 proc. antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų apmokėjimą, buvo suteikta 8 kartus. Pareiškėja 2 kartus jau yra sumokėjusi 50 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Tarnyba turėjo pagrindą vadovautis pareiškėjos sutikimu dėl 50 proc. išlaidų apmokėjimo, kuris buvo gautas faksu, nes tą daryti leido Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-118 patvirtintų Dokumentų apskaitos ir tvarkymo taisyklių 22 punkto nuostatos. Ginčijamas tarnybos raštas yra pagrįstas, teisėtas ir jo naikinti skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Dėl turtinės žalos atlyginimo atsakovai nurodė, kad nėra nustatyti jokie neteisėti institucijos ar atskiro institucijos darbuotojo veiksmai, taip pat neįrodytas turtinės žalos buvimo faktas. Visos pareiškėjos nurodytos sumos, kurias ji įvardija kaip patirtą turtinę žalą, iš esmės yra bylinėjimosi išlaidos, patirtos Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2‑1367‑391/2010 ir kitose civilinėse bylose, kurios nesusijusios su pareiškėjos minimu sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo. Dėl vykimo pas paskirtą advokatą turėtų išlaidų tarnyba negali būti atsakinga, nes ji neturi įgaliojimų kištis į advokato ir kliento tarpusavio santykius, sprendžiant konkrečius teisinius klausimus atskirose bylose. Antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas nėra pavaldus tarnybai, o tarnybą su advokatu sieja tik sutartiniai santykiai dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimu (II t., b. l. 120–126) pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad sistemiškai įvertinus šioje byloje nustatytas teisiškai reikšmingas aplinkybes bei Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-118 patvirtintų Dokumentų apskaitos ir tvarkymo taisyklių 17– 22 punktų nuostatas, darytina išvada, jog tarnyba turėjo pakankamą pagrindą faksu gautą pareiškėjos raštą vertinti kaip jos sutikimą apmokėti 50 proc. antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų. Be to, pati pareiškėja pripažino, kad tokį sutikimą išsiuntė asmeniškai, siekdama gauti antrinę teisinę pagalbą, ir nepateikė teismui jokių duomenų, jog tą padarė ne laisva valia ar suklydimo įtakoje. Taigi pareiškėja gera valia sutiko apmokėti 50 proc. antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų, kas buvo viena iš prielaidų priimti sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo kasacinio skundo parengimui. Be to, pareiškėja teisės aktų nustatyta tvarka nenuginčijo tarnybos 2012 m. liepos 10 d. sprendimo Nr. TP-2-(2.2)-12-T-3705-2734, nes aktyviai, apdairiai bei tinkamai negynė savo teisių. Bylos medžiaga patvirtina, kad 50 proc. pareiškėjai suteiktos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų yra 260 Lt (pareiškėja šios sumos dydžio neginčija). Tarnyba, priimdama sprendimą dėl 50 proc. apmokėjimo už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, konstatavo, kad buvo nustatytas II pareiškėjos turto ir pajamų lygis, kurį patvirtino teisės aktų nustatyta tvarka pateikta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus pažyma bei Valstybinės mokesčių inspekcijos patvirtinta Metinė gyventojo turto deklaracija. Nors pareiškėja nurodė, kad ji neturi turto ir pastovios gyvenamosios vietos, tačiau šiems argumentams pagrįsti įrodymų nepateikė. Antrinė teisinė pagalba pareiškėjai realiai buvo teikiama ir jos teikimas baigtas 2012 metais, iš to seka, kad atsakovo 2012 m. rugsėjo 10 d. pranešimas Nr. TP-5-(2.6)-389 apie būtinumą sumokėti 50 proc. antrinės teisinės pagalbos teikimo išvadų yra paremtas teisės aktų normomis, pagrįstas realiomis antrinės teisinės pagalbos teikimo sąnaudomis ir naikinti jo nėra pagrindo.

Teismas nurodė, kad pareiškėjai objektyviai turėjo būti žinoma, jog pareiškimas dėl praleisto termino kasaciniam skundui paduoti atnaujinimo negali būti tenkinamas, jeigu jis paduotas praėjus daugiau kaip 6 mėnesiams nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nes šis terminas yra naikinamasis. Nežiūrint to, pareiškėja ir suėjus 6 mėnesių naikinamajam terminui, toliau sąmoningai reikalavo suteikti jai antrinę teisinę pagalbą, surašyti kasacinį skundą, teikė jį Lietuvos Aukščiausiajam Teismui ir pan. Jos reikalavimai dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo buvo patenkinti (paruoštas kasacinis skundas), todėl tai negali būti pagrindas atleisti ją nuo 50 proc. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurios buvo realios, apmokėjimo. Šioje situacijoje teismas jokių tarnybos ar jos atstovų (darbuotojų) neteisėtų veiksmų nenustatė.

Pažymėjo, kad pareiškėjos prašomą priteisti 7 630,70 Lt sumą (šią sumą pareiškėja įvardija kaip turtinę žalą) sudaro bylinėjimosi išlaidos, patirtos Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1367-391/2010 ir aukštesnių instancijų teismuose. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas pareiškėjos pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo atmetė visiškai, taip pat išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Vilniaus apygardos teismas apylinkės teismo sprendimą paliko nepakeistą, o kasacinis skundas nebuvo priimtas. Visos bylinėjimosi išlaidos tenka tai proceso šaliai, kurios nenaudai priimtas procesinis teismo sprendimas. Bylinėjimosi išlaidų negalima kvalifikuoti kaip turtinės žalos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso prasme. Patirtą turtinę žalą pareiškėja kildina tiek iš tarnybos veiksmų, tiek ir iš ją atstovavusių advokatų veiksmų, tačiau, pirmosios instancijos teismo vertinimu, nėra įrodytas nei pats turtinės žalos buvimo faktas, nei tarnybos (arba jos darbuotojų) kaltė, nei priežastinis ryšys tarp tariamai atsiradusių pasekmių ir atsakovo (tarnybos) veiksmų (neveikimo). Tarnyba 2012 m. liepos 10 d. sprendimu skyrė pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą vykdydama įsiteisėjusį Kauno apygardos administracinio teismo sprendimą ir iš esmės neturėjo galimybės pasirinkti kitokį elgesio modelį negu buvo numatyta įsiteisėjusiame teismo sprendime. Be to, už antrinės teisinės pagalbos teikimo kokybę ir už suteiktos antrinės teisinės pagalbos pasekmes gali būti atsakingas advokatas, o ne tarnyba. Teismas taip pat pažymėjo, kad dalis prašomos priteisti sumos yra susijusi su kitomis civilinėmis bylomis ir už daug ankstesnį laikotarpį – nuo 2006 metų pradžios.

III. Pareiškėja, nesutikdama su Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimu, pateikė apeliacinį skundą (II t., b. l. 132–133), kuriuo prašo šį sprendimą panaikinti ir priimti kitą sprendimą.

Nurodo, kad Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 4 d. sprendimas, įpareigojantis tarnybą priimti sprendimą, kuriuo pareiškėjai būtų teikiama antrinė teisinė pagalba surašant kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-812-115/2011, buvo neteisėtas, nes naikinamasis 6 mėnesių kasacinio skundo pateikimo terminas pasibaigė dar 2012 m. gegužės 28d. Šį neteisėtą teismo sprendimą tarnyba ir advokatė E. G. įvykdė aklai, t. y. buvo surašytas 2012 m. rugpjūčio 10 d. kasacinis skundas, kurį priimti buvo atsisakyta, o už kasacinio skundo surašymą pareiškėja turi mokėti.

Atsakovas atsiliepimu į pareiškėjos apeliacinį skundą (II t., b. l. 147) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad palaiko atsiliepime į pareiškėjos skundą, pateiktą pirmosios instancijos teismui, išdėstytus argumentus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėja nesutinka su Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimu tiek, kiek teismas atmetė jos skundą dalyje dėl reikalavimo panaikinti Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012 m. rugsėjo 10 d. raštą Nr. TP-5-(2.6.)-389 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimo“.

Nustatyta, kad Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 4 d. sprendimu buvo panaikintas Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012 m. sausio 2 d. sprendimas Nr. TP-2-(2.2)-11-N-3484-2, kuriuo atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbą L. Ž., ir Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba įpareigota suteikti L. Ž. antrinę teisinę pagalbą dėl kasacinio skundo surašymo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1367-391/2010. Vykdydamas šį nurodymą, atsakovas 2012 m. liepos 10 d. priėmė sprendimą Nr. TP-2-(2.2)-12-T-3705-2734 teikti L. Ž. antrinę teisinę pagalbą surašant kasacinį skundą civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, valstybei garantuojant ir apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Antrinei teisinei pagalbai teikti buvo paskirta advokatė E. G.. Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, atsižvelgdama į advokatės E. G. 2012 m. rugpjūčio 27 d. prašymą išmokėti užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3P-1670/2012, 2012 m. rugsėjo 10 d. raštu Nr. TP-5-(2.6.)-389 paprašė pareiškėją apmokėti 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų – 260 Lt. Pareiškėjai taip pat buvo išaiškinta, kad ši suma per 30 dienų nuo rašto gavimo turėtų būti pervesta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą.

Vadovaujantis nagrinėjamam ginčui aktualios Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2014 m. sausio 1 d., 19 straipsnio 2 dalimi, jeigu apmokama 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, pareiškėjas apmoka likusius 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su gynyba ir atstovavimu bylose, gavęs tarnybos pranešimą. Tarnyba pranešime pareiškėjui nurodo mokėtiną antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumą, sąskaitą, į kurią jis turi šią sumą mokėti, ir mokėjimo terminą.

Remiantis šiuo teisiniu reguliavimu pripažintina, kad pareiškėjo pareiga apmokėti 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų kyla iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies pirmojo sakinio nuostatos. Nurodytą įsipareigojimą asmuo prisiima Įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą išreikšdamas sutikimą apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, jeigu būtų nustatytas antrasis jo turto ir pajamų lygis, priešingu atveju atsakovas įgaliotas atsisakyti jam teikti antrinę teisinę pagalbą Įstatymo 11 straipsnio 6 dalies 9 punkto pagrindu.

L. Ž., kaip matyti iš rašytinės bylos medžiagos, aktyviais veiksmais siekė gauti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje. Per 2012 m. liepos 31 d. – 2012 m. rugpjūčio 10 d. laikotarpį pareiškėja bendradarbiavo su paskirta advokate (II t., b. l. 82–83), kas įrodo, jog apie Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012 m. liepos 10 d. sprendimą Nr. TP-2-(2.2)-12-T-3705-2734 ji žinojo. Dėl Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012 m. liepos 10 d. sprendimo Nr. TP-2-(2.2)-12-T-3705-2734 panaikinimo pareiškėja į administracinį teismą kreipėsi tik 2012 m. rugsėjo 25 d. (šį reikalavimą buvo atsisakyta priimti Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 6 d. nutartimi, kuri palikta nepakeista Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi), t. y. jau po minėto administracinio akto įgyvendinimo (teisinių paslaugų suteikimo) ir skundžiamo rašto išsiuntimo.

Teisėjų kolegija, išanalizavusi 2012 m. rugsėjo 10 d. rašto Nr. TP-5-(2.6.)-389 turinį, daro išvadą, kad surašydama šį dokumentą Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba veikė Įstatymo 19 straipsnio 2 dalies antru sakiniu jai suteiktos kompetencijos ribose. 2012 m. rugsėjo 10 d. raštu Nr. TP-5-(2.6.)-389 atsakovas informavo pareiškėją apie mokėtiną antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumą, nurodė sąskaitą, į kurią ji turi šią sumą mokėti, ir mokėjimo terminą, nekeisdamas pareiškėjos teisinės padėties, nustatytos 2012 m. liepos 10 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-12-T-3705-2734. Pažymėtina, jog L. Ž., manydama, kad atsakovas neteisingai įvertino jos turto ir pajamų lygį, turėjo teisę sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo skųsti (Įstatymo 18 str. 2 d.), tačiau šia galimybe Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu terminu nepasinaudojo, todėl nebegali kelti klausimo dėl valstybės garantuojamos ir apmokamos teisinės pagalbos išlaidų dalies (50 proc.).

Pagal Įstatymo 19 straipsnio 3 dalį, pareiškėjas šio straipsnio 2 dalyje nurodytas išlaidas sumoka per tarnybos nurodytą terminą, bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo pranešimo gavimo dienos. Jeigu jis 19 straipsnio 2 dalyje nurodytų išlaidų nesumoka, jos išieškomos įstatymų nustatyta tvarka. Šių nuostatų sisteminė analizė leidžia tvirtinti, kad pranešimo apie mokėtiną antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumą panaikinimas nesukels realių teisinių pasekmių, nes pareiškėjai nesutinkant apmokėti 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, Lietuvos valstybei, atstovaujamai tarnybos, atsiras teisinės prielaidos paduoti skundą dėl minėto mokėjimo išieškojimo. Taigi tuo atveju, jei ginčas dėl įmokos už suteiktą antrinę teisinę pagalbą priteisimo persikels į teismą, L. Ž., dalyvaudama atsakovo procesinėje padėtyje, įgis teisę reikšti prieštaravimus, susijusius su Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atliktu išlaidų apskaičiavimu, ir jie bus teismo išnagrinėti iš esmės (pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinės bylos Nr. A442-1052/2013, A575-1817/2013).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, jog skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia ir todėl negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą atsisakytina priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinė byla nutrauktina kaip nepriskirtina administraciniams teismams, kadangi nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (2010 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.).

Apibendrindama išdėstytus motyvus teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012 m. rugsėjo 10 d. raštas Nr. TP-5-(2.6.)-389 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimo“, kurio teisėtumą ir pagrįstumą pareiškėja prašo įvertinti šioje byloje, yra informacinio-aiškinamojo pobūdžio dokumentas, nedarantis savarankiško poveikio pareiškėjos teisėms ar pareigoms, todėl nelaikytinas ABTĮ nustatyta tvarka skundžiamu administraciniu aktu. Atsižvelgiant į tai, Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas keičiamas, ir administracinė byla dalyje nutraukiama ABTĮ 101 straipsnio 1 punkte įtvirtintu pagrindu.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktais,

n u t a r i a :

Pareiškėjos L. Ž. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimą ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Administracinę bylą dalyje dėl reikalavimo panaikinti Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012 m. rugsėjo 10 d. raštą Nr. TP-5-(2.6.)-389 nutraukti kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai.

Kitoje dalyje pareiškėjos L. Ž. skundą atmesti.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Artūras Drigotas

Ramūnas Gadliauskas

Virginija Volskienė