AS-756-67-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS756-67/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06480-2013-7

Procesinio sprendimo kategorija: 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. sausio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. Š. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas M. Š. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1–6), prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba, NŽT) 2013 m. spalio 10 d. įsakymą Nr. 1PS1-(2.1)-983 „Dėl M. Š. tarnybinio nusižengimo tyrimo“ (toliau – ir 2013 m. spalio 10 d. Įsakymas); 2) pripažinti, kad tarnybinis nusižengimas derinant J. A. 2012 m. rugsėjo 28 d. išvadą Nr. 48IP-22 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ nepadarytas; 3) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. lapkričio 11 d. nutartimi (b. l. 63–64) pareiškėjo M. Š. skundą atsisakė priimti ir, nutarčiai įsiteisėjus, skundą su priedais grąžino pareiškėjui.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalies, 5 straipsnio 1 dalies, 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 22 straipsnio 1 dalies nuostatomis bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, aiškinant ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį ir 22 straipsnio 1 dalį, pažymėjo, kad teisme nagrinėtini reikalavimai panaikinti tokius viešojo administravimo subjekto priimtus sprendimus, kuriuose aiškiai bei imperatyviai suformuluotos visuomeninio santykio dalyviams privalomos elgesio taisyklės, jų teisės bei pareigos.

Nacionalinės žemės tarnybos direktorius ginčijamu 2013 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 1PS1-(2.1)-983 nutraukė tarnybinio patikrinimo procedūrą Vilniaus rajono vyriausiojo specialisto M. Š. atžvilgiu. Taigi, ginčijamu įsakymu tik nutraukiama tarnybinio patikrinimo procedūra, tačiau jokių imperatyvių įpareigojimų pareiškėjui nėra nustatyta. Patenkinus pareiškėjo reikalavimą, nebūtų sukuriamos, pakeičiamos ar panaikinamos kokios nors pareiškėjo teisės ar pareigos, ar kitu būdu paveikiami jo teisėti interesai, minėto pareikšto reikalavimo tenkinimas nesukeltų jam kokių nors teisinių pasekmių, t. y. nebūtų apgintos jo teisės ar įstatymo saugomi interesai. Teismas daro išvadą, kad pareiškėjo ginčijamas įsakymas nenagrinėtinas dėl savo pobūdžio, kaip nesukeliantis pareiškėjui teisinių pasekmių, todėl reikalavimas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos 2013 m. spalio 10 d. įsakymą Nr. 1PS1-(2.1)-983 „Dėl M. Š. tarnybinio nusižengimo tyrimo“ atsisakytinas priimti.

Reikalavimas pripažinti, kad tarnybinis nusižengimas derinant J. A. 2012 m. rugsėjo 28 d. išvadą Nr. 48IP-22 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ nepadarytas yra išvestinis iš pirmojo reikalavimo, todėl taip pat atsisakytinas priimti.

III. Pareiškėjas M. Š. atskiruoju skundu (b. l. 66–68) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartį ir jo skundą priimti.

Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad ginčijamas įsakymas nenagrinėtinas dėl savo pobūdžio, kaip nesukeliantis teisinių pasekmių. Teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, neįsigilino į skundžiamo Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2013 m. spalio 10 d. įsakymo Nr. lPSl-(2.1.)-983 esmę. Juo ne tik nutraukta tarnybinio patikrinimo procedūra, bet ir pripažinta, kad pareiškėjas yra padaręs tarnybinį nusižengimą, nors tai tiesiogiai ginčijamame Įsakyme ir nėra nurodyta. Ši išvada darytina įvertinus tai, kad Nacionalinės žemės tarnybos Personalo skyriaus vyriausiosios specialistės N. J. 2013 m. rugsėjo 10 d. išvadoje „Dėl Vilniaus rajono skyriaus valstybės tarnautojų K. B. ir M. Š. tarnybinių nusižengimų tyrimo“ Nr. lPS17-(2.30)-25-68 aiškiai nurodyta, kad „M. Š. padarė tarnybinį nusižengimą“, „M. Š. veiksmuose yra tarybinio nusižengimo sudėtis“, tačiau tarnybinio patikrinimo procedūrą siūlyta nutraukti, kadangi tarnybinė nuobauda negali būti skiriama dėl tarnybinio patikrinimo metu padarytų procedūrinių pažeidimų (praleistų terminų). Taigi, pareiškėjo atžvilgiu atlikta tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūra buvo užbaigta Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 (Žin., 2002, Nr. 65-2665) (toliau – ir Taisyklės) 14.3 punkte nurodytu būdu, t. y. pripažinta, jog pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, tik nebuvo skirta tarnybinė nuobauda.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėjas ginčija Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Šia nutartimi teismas, konstatavęs, jog norimas apskųsti Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2013 m. spalio 10 d. įsakymas Nr. 1PS1-(2.1)-983 nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių, pareiškėjo M. Š. skundą priimti atsisakė.

Taigi, nagrinėjamu atveju kyla ginčas, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Teisėjų kolegija pažymi, jog viešojo administravimo srityje priimami įvairaus pobūdžio aktai, tačiau ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinamas administraciniuose teismuose. LVAT ne kartą yra konstatavęs, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies bei 22 straipsnio 1 dalies nuostatų, reguliuojančių kreipimąsi į administracinį teismą, sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (LVAT 2004 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-121/2004). Iš nusistovėjusios LVAT praktikos matyti, kad administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ATBĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 22 straipsnio 1 dalį yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams (LVAT 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis adm. byloje Nr. AS525-540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartis adm. byloje Nr. AS146-391/2009). Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (LVAT 2010 m. balandžio 6 d. nutartis adm. byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartis adm. byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2013 m. spalio 10 d. įsakymą Nr. 1PS1-(2.1)-983 „Dėl M. Š. tarnybinio nusižengimo tyrimo“, kuriuo, vadovaujantis Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių 3 punktu bei atsižvelgiant į Nacionalinės žemės tarnybos Personalo skyriaus vyriausiosios specialistės N. J. 2013 m. rugsėjo 10 d. išvadą Nr. 1PS17-(2.30.)-25-68 „Dėl Vilniaus rajono skyriaus valstybės tarnautojų K. B. ir M. Š. galimų tarnybinių nusižengimų tyrimo“, Nacionalinės žemės tarnybos direktorius nutraukė tarnybinio patikrinimo procedūrą Vilniaus rajono skyriaus vyriausiojo specialisto M. Š. atžvilgiu.

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog ginčijamu įsakymu tik nutraukiama tarnybinio patikrinimo procedūra, tačiau jokių imperatyvių įpareigojimų pareiškėjui nėra nustatyta, pažymėjo, kad, patenkinus pareiškėjo reikalavimą, nebūtų sukuriamos, pakeičiamos ar panaikinamos kokios nors jo teisės ar pareigos, ar kitu būdu paveikiami jo teisėti interesai, minėto pareikšto reikalavimo tenkinimas nesukeltų M. Š. kokių nors teisinių pasekmių, t. y. nebūtų apgintos jo teisės ar įstatymo saugomi interesai.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija su šia išvada sutinka (ABTĮ 136 str.).

Pareiškėjo atskirojo skundo argumentas, kad teismas nepagrįstai neatsižvelgė į Nacionalinės žemės tarnybos Personalo skyriaus vyriausiosios specialistės N. J. 2013 m. rugsėjo 10 d. išvadą Nr. 1PS17-(2.30.)-25-68 ir joje pateiktus motyvus, atmestinas. Administracinėje byloje Nr. AS63-100/2012 teisėjų kolegija konstatavo, kad tarnybinio patikrinimo išvada nėra individualus teisės aktas, savaime sukuriantis pareiškėjui teises ir pareigas; tarnybinio patikrinimo išvados surašymas laikytinas tik atliekamos tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūros dalimi. Be to, LVAT 2013 m. liepos 17 d. nutartyje administracinėje byloje AS662-643/2013 pažymėjo, jog tarnybinio patikrinimo išvados pridėjimas prie tarnybos bylos, taip pat savaime asmeniui jokių teisių ar pareigų nesukuria bei nepažeidžia.

Nagrinėjamu atveju svarbu tai, jog minėtoje Nacionalinės žemės tarnybos Personalo skyriaus vyriausiosios specialistės N. J. 2013 m. rugsėjo 10 d. išvados Nr. 1PS17-(2.30.)-25-68 rezoliucinėje dalyje Nacionalinės žemės tarnybos direktoriui siūloma nutraukti tarnybinio patikrinimo procedūrą M. Š. atžvilgiu dėl to, kad praleistas terminas tarnybinio patikrinimo procedūrai pradėti. Taigi Nacionalinės žemės tarnybos direktorius 2013 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 1PS1-(2.1)-983 nutraukė tarnybinio patikrinimo procedūrą M. Š. atžvilgiu, nes pats terminas tokiai procedūrai pradėti yra praleistas, o ne, kaip teigia pareiškėjas, priėmė Taisyklių 14.3 punkte nurodytą sprendimą (pripažinti, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, tačiau tarnybinės nuobaudos neskirti, nes pasibaigė nustatytas tarnybinės nuobaudos skyrimo terminas). Šiuo atveju minėtoje išvadoje (kuri ją surašiusio asmens netgi nepasirašyta) esantys teiginiai apie M. Š. padarytą tarnybinį nusižengimą teisiškai nėra reikšmingi. Vadinasi, skundžiamas Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2013 m. spalio 10 d. įsakymas Nr. 1PS1-(2.1)-983 teisinių pasekmių pareiškėjui nesukelia.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, laikytina pagrįsta ir teisėta, o pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo M. Š. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė