AS-858-537-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedLietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas) ir Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos N. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos N. P. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (trečiasis suinteresuotas asmuo – R. S.) dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Legislator headnote
AI generatedAS-858-537-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėja N. P. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 31-34), prašydama panaikinti atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, Komisariatas) Kelių policijos valdybos 2013 m. liepos 10 d. raštą Nr. 20-10-S-7139 ir įpareigoti atsakovą priimti naują sprendimą.
Full text
Administracinė byla Nr
Administracinė byla Nr. AS858-537/2014
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00767-2013-0
Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1.
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2014 m. liepos 2 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas) ir Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos N. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos N. P. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (trečiasis suinteresuotas asmuo – R. S.) dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Pareiškėja N. P. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 31-34), prašydama panaikinti atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, Komisariatas) Kelių policijos valdybos 2013 m. liepos 10 d. raštą Nr. 20-10-S-7139 ir įpareigoti atsakovą priimti naują sprendimą.
Paaiškino, jog 2013 m. birželio 26 d. pareiškėjai paskambino iš Komisariato Kelių policijos valdybos ir informavo, kad ji 2013 m. birželio 22 d. išvažiuodama iš PC „Rimi” automobilių stovėjimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), kliudė kitą mašiną. Pareiškėja 2013 m. birželio 28 d. lydima savo vyro P. P. nuvyko į Komisariato Kelių policijos valdybą, esančią Chemijos g. 4B, Kaune. Policijos pareigūnas R. S. pareiškėjai paaiškino, kad iš PC „Rimi” yra gauta filmuota medžiaga, iš kurios matyti, kad prekybos centro automobilių stovėjimo aikštelėje pareiškėja važiuodama atbuline eiga kliudė kitą stovintį automobilį. R. S. pareikalavo pateikti raštišką paaiškinimą apie šio eismo įvykio aplinkybes, nepateikęs nei protokolo, nei kaltinimų, nei nukentėjusio asmens skundo.
Pareiškėja paaiškino, kad 2013 m. birželio 22 d., apsipirkusi PC „Rimi”, ji išvažiavo iš automobilių stovėjimo aikštelės ir grįžo namo, o manevruodama automobilių stovėjimo aikštelėje nepajuto kliudžiusi kitą automobilį. Susipažinęs su pareiškėjos paaiškinimu, pareigūnas R. S. surašė 2013 m. birželio 28 d. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 20P-2718182-13, parodė jai minėto vaizdo įrašo fragmentą ir liepė perrašyti paaiškinimą, kuris buvo įsegtas į bylą. Perrašiusi paaiškinimą, R. S. paprašė supažindinti ją su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, kad turėtų galimybę susisiekti su nukentėjusiu asmeniu, atlyginti padarytą žalą ir įgyvendinti konstitucinę teisę į gynybą teisme. Susipažinti su bylos medžiaga prašė dėl to, kad jai buvo parodyta ne visa filmuota medžiaga, o tik tam tikri fragmentai, be to, abejonių dėl eismo įvykio aplinkybių jai sukėlė ir administracinio teisės pažeidimo protokolo įrašas apie pažeidimo esmę – „vairuotoja, vairuodama automobilį atbuline eiga, buvo neatidi ir kliudė gal stovintį automobilį”. Dėl šių priežasčių pareiškėja, būdama administracinėn atsakomybėn patrauktu asmeniu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 272 straipsniu bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 31straipsniu, paprašė leisti jai susipažinti su administracinio teisės pažeidimo byla. Pareigūnas šį jos prašymą ignoravo. 2013 m. birželio 29 d. pakartotinai pareiškėjai nuvykus į Komisariato Kelių policijos valdybą ir pateikus rašytinį prašymą susipažinti su byla, jos prašymas nebuvo tenkintas. Galimybės užregistruoti šį prašymą raštinėje neturėjo, nes 2013 m. birželio 29 d. buvo šeštadienis ir raštinė nedirbo.
Pabrėžė, jog 2013 m. birželio 30 d., t. y. kitą dieną po to, kai R. S. antrą kartą atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą leisti susipažinti su administracinio teisės pažeidimo byla, ji Komisariato Kelių policijos valdybos viršininkui D. Č. elektroniniu paštu išsiuntė skundą, kuriuo prašė R. S. atžvilgiu atlikti tarnybinį veiklos patikrinimą bei leisti susipažinti su administracinio teisės pažeidimo byla. 2013 m. liepos 1 d. pareiškėja nuvykusi į Komisariato Kelių policijos valdybą sužinojo, jog valdybos viršininkas D. Č. atostogauja. Dėl tos priežasties Komisariato Kelių policijos valdybos raštinėje užregistravo D. Č. siųstą skundą bei naują prašymą išduoti byloje esančių dokumentų kopijas. Tik užregistravus šiuos dokumentus pareiškėjai buvo leista susipažinti su byla. 2013 m. liepos 12 d. pareiškėja gavo Komisariato Kelių policijos valdybos 2013 m. liepos 10 d. atsakymą Nr. 20-10-S-7139 „Dėl skundo tyrimo”. Minėtame atsakyme pareiškėjos skunde nurodyti faktai iškraipyti, pateikta išvada dėl nesupažindinimo su administracinės bylos medžiaga, dėl tarnybinio patikrinimo neatlikimo neatitinka skundo esmės ir faktinių aplinkybių.
Pareiškėja pažymėjo, jog prašymą dėl administracinės bylos kopijų ji pateikė tik 2013 m. liepos 1 d. Iki tol ji aiškiai išreiškė prašymus leisti susipažinti su bylos medžiaga. Pareiškėja nurodė, jog jos skundas dėl tarnybinio patikrinimo iš esmės liko neišnagrinėtas. Neaišku, dėl kokių priežasčių nebuvo atliktas tarnybinis patikrinimas, atsakyme nenurodytas atsisakymo atlikti tarnybinį patikrinimą teisinis pagrindas. Pažymėjo, jog atsakovo atstovė nurodė, jog atsakovas, nagrinėdamas pareiškėjos skundą, rėmėsi Asmenų prašymų bei skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės), tačiau atsakyme šis teisės aktas nenurodytas. Atsakovas neištyrė visų reikšmingų aplinkybių, todėl Komisariato Kelių policijos valdybos 2013 m. liepos 10 d. atsakymas Nr. 20-10-S-7139 naikintinas kaip nepagrįstas, o ginčas spręstinas iš esmės.
Atsakovas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariatas atsiliepime į pareiškėjos skundą (b. l. 39) su pateiktu skundu nesutiko.
Paaiškino, jog pareiškėjos 2013 m. liepos 1 d. skundas Nr. 20-10-AP-895 dėl neteisėtų pareigūno veiksmų buvo išnagrinėtas, skundo tyrimo metu nenustatyta, įrodymų nesurinkta apie tai, kad policijos pareigūnas R. S. vykdydamas tarnybines pareigas būtų veikęs neteisėtai ar nusižengęs Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso reikalavimams. Atsakovo nuomone, 2013 m. liepos 10 d. raštas Nr. 20-10-S-7139 yra informacinio pobūdžio dokumentas, nelaikytinas skundžiamu administraciniu aktu. Įrodymų apie tai, kad pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus arba neveikė taip, kaip privalėjo veikti pagal įstatymus nėra, todėl konstatuoti policijos pareigūnų neteisėtus veiksmus nėra pagrindo. Nurodė, jog R. S. tarnybinis veiklos patikrinimas nebuvo atliktas neradus tarnybinio nusižengimo požymių.
II. Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. kovo 19 d. nutartimi (b. l. 133-137) administracinę bylą nutraukė.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėja 2013 m. liepos 1 d. Komisariato Kelių policijos valdybos viršininkui pateikė skundą „Dėl neteisėtų pareigūno R. S. veiksmų, surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 20P-2718182-1”. Skundu buvo prašoma pateikti visą turimą informaciją pagal administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 20P-2718182-13 bei atlikti pareigūno R. S. veiklos tarnybinį patikrinimą.
Teismas nurodė, jog pareiškėja 2013 m. birželio 28 d. buvo iškviesta į Komisariato Kelių policijos valdybą dėl 2013 m. birželio 23 d. autoįvykio, įvykusio 10.56 val., (duomenys neskelbtini), esant duomenų, kad pareiškėjos vairuojamas automobilis Alfa Romeo 156, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkęs į kitą stovintį automobilį, pasišalino iš įvykio vietos. Pareiškėjai 2013 m. birželio 28 d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 20P-2718182-13 pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtino, jog 2013 m. rugsėjo 13 d. Kauno apylinkės teismo nutarimu nustatyta, kad pareiškėjos veika dėl autoįvykio buvo tinkamai kvalifikuota, pagrįstai inkriminuojant minėtus administracinius pažeidimus. 2013 m. spalio 28 d. Kauno apygardos teismas nutartimi patvirtino pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes dėl pažeidimų, numatytų ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje padarymo, tačiau skirtą baudą sumažino, pritaikęs ATPK 301 straipsnio nuostatas.
Nurodė, jog pareiškėja pripažino, kad 2013 m. liepos 1 d. Kelių policijos valdyboje buvo supažindinta su prašoma administracinio teisės pažeidimo medžiaga, todėl ginčo dėl jos skunde Komisariato Kelių policijos valdybos viršininkui nurodyto prašymo dėl supažindinimo su turima informacija administracinio teisės pažeidimo byloje nebėra.
Byloje keliamas ginčas dėl Komisariato Kelių policijos valdybos 2013 m. liepos 10 d. rašto Nr. 20-10-S-7139, kuriuo atsisakyta atlikti pareigūno R. S. veiklos tarnybinį patikrinimą, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėja, ginčydama minėtą raštą siekia, kad būtų atliktas pareigūno R. S. veiklos tarnybinis patikrinimas dėl jos skunde įvardintų aplinkybių, o būtent dėl to, kad, pareiškėjos teigimu, ji nebuvo supažindinta su administracinio teisės pažeidimo medžiaga 2013 m. birželio 28 d., surašant jai administracinio teisės pažeidimo protokolą, ir po jo surašymo 2013 m. birželio 29 d., pareiškėjai atvykus pas pareigūną R. S..
Nurodė, jog asmenų skundų ir pranešimų dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų, neveikimo ir administracinių sprendimų nagrinėjimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatos (toliau – ir VAĮ). VAĮ 14 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog asmenų skundai ir pranešimai dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų, neveikimo nagrinėjami šio įstatymo trečiajame skirsnyje nustatyta tvarka. Kiti asmenų skundai ir pranešimai nagrinėjami atskirų rūšių skundų ir pranešimų nagrinėjimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais terminais ir tvarka, kiek tai neprieštarauja šiems bendriesiems reikalavimams. Asmenų skundų dėl Komisariato policijos pareigūnų veiksmų nagrinėjimui taip pat yra taikomos Taisyklės.
Pabrėžė, jog bylos duomenys, t. y. 2013 m. liepos 5 d. pareigūnų R. S., V. M., V. Č. tarnybiniai pranešimai, 2013 m. liepos 10 d. Komisariato Kelių policijos valdybos teikime „Dėl pilietės N. P. skundo nagrinėjimo“ Nr. 20-10-IL-1851 išdėstytos aplinkybės, patvirtina, jog konkrečiu atveju buvo atliktas pareiškėjos skundo nagrinėjimas, kuris iš esmės atitiko VAĮ trečiajame skirsnyje, Taisyklių 29, 47 punktuose numatytus reikalavimus. Teikimas patvirtintas minėtos institucijos vadovo parašu. Nors teikimo išvadoje nėra nurodyta, koks buvo priimtas sprendimas, tačiau iš jo turinio matyti, jog buvo atsisakyta pradėti tarnybinio patikrinimo procedūrą R. S. atžvilgiu. Šias aplinkybes patvirtino teismo posėdžio metu ir atsakovo atstovė, kuri nurodė, jog tarnybinis patikrinimas nebuvo pradėtas, nenustačius minėto pareigūno veiksmuose tarnybinio nusižengimo požymių. Pareiškėja buvo informuota apie skundo tyrimo rezultatus 2013 m. liepos 10 d. raštu Nr. 20-10-S-7139.
Teismas nurodė, jog pareiškėja siekia, kad būtų atliktas pareigūno R. S. tarnybinės veiklos patikrinimas, tačiau administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad piliečiai, pranešdami apie pareigūnų galimai padarytas neteisėtas veikas (tarnybinius nusižengimus), gali tik inicijuoti tarnybinių patikrinimų atlikimą. Asmenys, inicijavę tarnybinio patikrinimo atlikimą, pagal bendruosius gero administravimo principus įgyja teisę tik būti tinkamai informuoti apie konkretaus tarnybinio patikrinimo rezultatus. Nurodė, jog pareiškėja apie skundo nagrinėjimą buvo informuota tinkamai, byloje nekeliamas ginčas dėl skundo išnagrinėjimo, pranešimo apie skundo išnagrinėjimą terminų.
Pažymėjo, jog pareiškėja skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, jog buvo pažeista jos teisė susipažinti su administracine byla, dėl to buvo apribotos galimybės susisiekti su nukentėjusiu asmeniu, atlyginti padarytą žalą ir įgyvendinti konstitucinę teisę į gynybą teisme. Taigi pareiškėja iš esmės savo teisių pažeidimą sieja su procesinių teisių tinkamu neužtikrinimu pradiniame administracinio teisės pažeidimo bylos procese, pareigūnui, turinčiam teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, nesupažindinant su administracinio pažeidimo byloje surinkta medžiaga. Tačiau net ir laikant, jog pareiškėjos teisės buvo pažeistos 2013 m. birželio 28 d. ir birželio 29 d. nesupažindinant su administracinės bylos medžiaga, minėtas pažeidimas pašalintas 2013 m. liepos 1 d. Kelių policijos valdyboje pareiškėją supažindinant su visa administracinės bylos medžiaga, šią aplinkybę ji nurodė skunde ir patvirtino teismo posėdžio metu. 2013 m. liepos 4 d. pareiškėjai pateikus kvitą, patvirtinantį sumokėjimą už administracinės bylos kopijas, Komisariate buvo išduotos jai administracinio teisės pažeidimo bylos kopijos. Nurodė, jog pareiškėja pasinaudojo teise į teisminę gynybą, siekdama nuginčyti jai inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą teisme, ji davė paaiškinimus, naudojosi teisine pagalba. Iš 2013 m. spalio 28 d. Kauno apygardos teismo nutartyje nurodytų aplinkybių spręstina, jog pareiškėja prieš nagrinėjant bylą teisme susisiekė su nukentėjusiu asmeniu, susitarė dėl žalos atlyginimo, į tai buvo atsižvelgta teismo taikant ATPK 301 straipsnio nuostatas. Šios aplinkybės patvirtino, jog pareiškėja iš esmės realizavo savo tikslus, kurių siekė reikšdama prašymą Komisariate dėl susipažinimo su byla.
Remdamasis nurodytais argumentais teismas sprendė, jog ginčijamo rašto panaikinimas pareiškėjos teisių ir pareigų apimčiai įtakos neturės, todėl skundžiamas Komisariato Kelių policijos valdybos 2013 m. liepos 10 d. raštas Nr. 20-10-S-7139 ir išvestinis reikalavimas dėl įpareigojimo priimti naują sprendimą negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Skundžiamas aktas nelaikytinas individualiu teisės aktu ABTĮ 2 straipsnio 14 dalies ir VAĮ 2 straipsnio 8 dalies prasme, todėl byla nutrauktina ABTĮ 101 straipsnio 1 punkto pagrindu kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai.
Teismas, netenkinęs pareiškėjos skundo, netenkino ir prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (ABTĮ 44 str.).
III. Pareiškėja N. P. atskiruoju skundu (b. l. 141-144) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartį, panaikinti Komisariato Kelių policijos valdybos 2013 m. liepos 10 d. atsakymą Nr. 20-10-S-7139 ir įpareigoti Komisariato Kelių policijos valdybą priimti naują sprendimą bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Atskirajame skunde nurodoma, kad pareiškėjos pateiktas skundas nebuvo nagrinėjamas teisės aktų nustatyta tvarka. Atsakovo atstovė dalyvavo tik viename posėdyje 2013 m. gruodžio 10 d. ir negalėjo nurodyti teisės aktų, kuriais rėmėsi atsakovas nagrinėdamas pareiškėjos skundą, buvo tik paminėtas VAĮ. Nurodo, jog kituose posėdžiuose atsakovo atstovai nedalyvavo, todėl neaišku, kokiu pagrindu buvo pateikta informacija, kad atsakovas nagrinėdamas pareiškėjos skundą rėmėsi Taisyklėmis.
Nurodo, jog buvo padaryti įstatymų pažeidimai, atliekant procesinius ikiteisminio tyrimo veiksmus bei pareiškėjos teisių pažeidimai. Pareiškėjos žodinis prašymas supažindinti su bylos medžiaga buvo ignoruotas, pakartotinai nuvykus į Komisariato Kelių policijos valdybos eismo įvykių registravimo skyrių su rašytiniu prašymu suteikti informaciją pagal administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 20P-2718182-13, šį prašymą priimti pareigūnas atsisakė tenkinti ir su medžiaga nesupažindino ir tik užregistravus skundą jai buvo leista supažinti su byla. R. S. pažeidė pareiškėjos teises, kad kiekvienas kaltinamas asmuo turi būti skubiai ir išsamiai jam suprantama kalba informuotas apie pateikiamo jam kaltinimo pobūdį ir pagrindą, turėti pakankamai laiko ir galimybių pasirengti savo gynybai. Tokie veiksmai pareiškėjai leidžia abejoti R. S. nešališkumu ir teismas nagrinėdamas jos administracinės teisės pažeidimo bylą Nr. A2.6-5364-540/2013 turėjo tai tinkamai įvertinti, bet tai nebuvo padaryta, kadangi atsakovo atsakymas į jos skundą buvo surašytas tik 2013 m. liepos 10 d. ir tik 2013 m. rugpjūčio 23 d. priimtas jos patikslintas skundas dėl šio atsakymo panaikinimo ir naujo sprendimo priėmimo. Pirmosios instancijos (Kauno apylinkės) teismas ir pareiškėjos apeliacinį skundą nagrinėjęs (Kauno apygardos teismas) negalėjo įvertinti R. S. veiksmų ir atsakovo atsakymo dėl skundo tyrimo Nr. 2-10-S-7139 pagrįstumo ir teisėtumo, kadangi tai nepriskiriama jų kompetencijai.
Pažymi, jog priimta pirmosios instancijos teismo nutartimi, teismas turėjo nurodyti, kur pareiškėjai kreiptis, be to, skundžiame akte pats atsakovas nurodė jo skundimo tvarką.
Atsakovas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariatas atsiliepime į pareiškėjos atskirąjį skundą nesutinka su atskirojo skundo reikalavimais.
Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodoma, jog pareiškėjos 2013 m. liepos 1 d. skundas dėl pareigūno R. S. neteisėtų veiksmų buvo išnagrinėtas vadovaujantis VAĮ, Taisyklių nuostatomis. Apie skundo tyrimo rezultatus pareiškėjai buvo pranešta 2013 m. liepos 10 d. raštu Nr. 20-10-S-7139. Pažymi, kad, atlikus tyrimą pagal pareiškėjos 2013 m. liepos 1 d. skundą, įrodymų, jog pareigūnai būtų atlikę neteisėtus veiksmus ar neveikę taip, kaip privalėjo veikti pagal įstatymus, negauta, todėl, pareigūno veiksmuose nenustačius tarnybinio nusižengimo požymių, tarnybinis patikrinimas nebuvo pradėtas. Pareiškėja su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga 2013 m. liepos 1 d. buvo supažindinta, todėl jos teisės, nurodytos ATPK 272 straipsnyje, nebuvo pažeistos.
Pareiškėjos prašymas įpareigoti priimti naują sprendimą ir pareigūno R. S. atžvilgiu atlikti tarnybinį patikrinimą nepagrįstas, nes klausimai dėl tarnybinės atsakomybės priskirtini išskirtinai įstaigos, kurioje asmuo dirba, kompetencijai.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Atskirasis skundas atmestinas.
Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 19 d. nutarties, kuria teismas administracinę bylą nutraukė, motyvuodamas tuo, kad pareiškėjos skundžiamas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2013 m. liepos 10 d. raštas Nr. 20-10-S-7139 yra informacinio pobūdžio raštas, nenustatantis pareigų, teisėtumas ir pagrįstumas.
Pareiškėja su priimta pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka ir pažymi, jog teismas netinkamai įvertino skundžiamo akto pobūdį, teisinius santykius, kurių plotmėje yra inicijuotas ginčo nagrinėjimas.
Teisėjų kolegija tokiai pareiškėjos pozicijai iš dalies nepritaria.
Šiuo aspektu visų pirma pažymėtina, jog pareiškėja 2013 m. liepos 1 d. skundu, į kurį buvo gautas skundžiamas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2013 m. liepos 10 d. raštas Nr. 20-10-S-7139, prašė pateikti visą turimą informaciją pagal administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 20P-2718182-13 bei atlikti pareigūno R. S. veiklos tarnybinį patikrinimą (b. l. 13). Skundžiame akte nurodoma, kad atliekant tyrimą nebuvo nustatyta pareigūno R. S. vykdant tarnybines pareigas padarytų nusižengimų, paaiškinta, jog pareiškėja nebuvo atitinkamu laiku supažindinta su administracinio teisės pažeidimo medžiaga, nes tada dar nebuvo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kaip tai numato Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 272 straipsnis (b. l. 15). Atitinkamai, šioje teismo nutartyje atskirai pasisakytina dėl šių dviejų įvardintų aspektų ir pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų dėl jų.
Kiek tai susiję su pareiškėjos pateiktu reikalavimu atlikti pareigūno R. S. veiklos tarnybinį patikrinimą ir skųsti šio patikrinimo rezultatus, sutiktina su pirmosios instancijos teismo nurodymu, kad piliečiai, pranešdami apie pareigūnų galimai padarytas neteisėtas veikas (tarnybinius nusižengimus), gali inicijuoti tarnybinių patikrinimų atlikimą. Kita vertus, pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalį administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje.
ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis numato, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Šio straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.
Vadovaujantis šiomis teisės normomis, galima daryti išvadą, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010).
Šiuo atveju skundžiamu aktu pareiškėjai nėra nustatyta teisių ir pareigų, be to, asmenys, inicijavę tarnybinio patikrinimo atlikimą, pagal bendruosius gero administravimo principus įgyja teisę tik būti tinkamai informuoti apie konkretaus tarnybinio patikrinimo rezultatus. Nagrinėjamu atveju pareiškėja neskundžia jos pateikto skundo nagrinėjimo, jai teikto atsakymo tuo aspektu, kad jos pateikto skundo nagrinėjimas būtų priskirtinas administracinio teismo kompetencijai Atitinkamai, pagrįstai pirmosios instancijos teismas nurodė, jog šioje dalyje pareiškėjos skundas yra nenagrinėtinas administracinio proceso tvarka.
Kiek tai susiję su pareiškėjos teisių pažeidimu dėl nesupažindinimo jos su administracinės teisės pažeidimo bylos medžiaga kaip, jos nuomone, numato ATPK 272 straipsnis, pažymėtina, jog pareiškėja pati pripažino, kad 2013 m. liepos 1 d. Kelių policijos valdyboje ji buvo supažindinta su prašoma administracinio teisės pažeidimo medžiaga, todėl ginčo dėl jos skunde Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos viršininkui nurodyto prašymo dėl supažindinimo su turima informacija administracinio teisės pažeidimo byloje nebėra.
Pabrėžtina, jog administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį (ABTĮ 15–20 str.).
Remiantis administracinės bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjai 2013 m. birželio 28 d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 20P-2718182-13 pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302, 226, 232, 2321, 239, 2393, 241, 2411, 2461, 2462, 2467, 249, 259, 260, 261, 262, 282, 313 straipsnių ir dvidešimt trečiojo skirsnio pakeitimo, kodekso papildymo 2571, 2601, 2602 straipsniais, dvidešimt trečiuoju1 ir dvidešimt trečiuoju2 skirsniais įstatymu (2010 m. lapkričio 18 d. įstatymas Nr. XI-1142), Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 12, 15, 23 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymu (2010 m. lapkričio 18 d. įstatymas Nr. XI-1145), Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15, 16, 18, 20, 46, 137 straipsnių pakeitimo, aštuonioliktojo skirsnio ir 128, 144 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymu (2010 m. lapkričio 18 d. įstatymas Nr. XI-1143), 2011 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja tvarka, pagal kurią įgaliotų nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas institucijų nutarimai šiose bylose yra skundžiami ne administraciniams, o bendrosios kompetencijos teismams. Šiuo atveju Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, jog Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 13 d. nutarimu byloje Nr. A2.6.-5364-540/2013 nustatyta, kad pareiškėjos veika dėl įvykusio autoįvykio buvo tinkamai kvalifikuota, pagrįstai inkriminuojant minėtus administracinius pažeidimus. Kauno apygardos teismas 2013 m. spalio 28 d. nutartimi byloje Nr. ATP-1119-658/2013 patvirtino pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes dėl pažeidimų, numatytų ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje padarymo, tačiau skirtą baudą sumažino, taikęs ATPK 301 straipsnio nuostatas.
Teisėjų kolegija nurodo, jog pareiškėjos įvardintas ATPK 272 straipsnis reguliuoja inter alia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises, t. y. kaip teisę susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, pareikšti prašymus; nagrinėjant bylą, naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo, turinčio aukštąjį teisinį universitetinį arba jam prilyginamą išsilavinimą, pagalba; kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis, kt. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad pareiškėja iš esmės savo teisių pažeidimą sieja su procesinių teisių tinkamu neužtikrinimu pradiniame administracinio teisės pažeidimo bylos procese, pareigūnui, turinčiam teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, nesupažindinant su administracinio pažeidimo byloje surinkta medžiaga.
Kaip minėta, pareiškėja pasinaudojo teise į teisminę gynybą, siekdama nuginčyti jai inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus Kauno apylinkės teisme ir Kauno apygardos teisme. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą teisme, ji davė paaiškinimus, naudojosi teisine pagalba. Iš 2013 m. spalio 28 d. Kauno apygardos teismo nutartyje nurodytų aplinkybių spręstina, jog pareiškėja, prieš nagrinėjant bylą teisme, susisiekė su nukentėjusiu asmeniu, susitarė dėl žalos atlyginimo, į tai buvo atsižvelgta teismo, taikant ATPK 301 straipsnio nuostatas. Kaip jau buvo minėta, įstatymų leidėjas įtvirtina, jog administraciniai teismai sprendžia ginčus, kylančius iš administracinių teisinių santykių (ABTĮ 3, 15 str.). Tačiau šiuo atveju negalima teigti, kad šioje dalyje pareiškėjos inicijuojamas ginčas dėl jos galimai procesinių teisių neužtikrinimo laiku yra priskirtinas administracinio teismo kompetencijai, nes iš esmės yra susijęs su pareiškėjos nurodytu jos teisių neužtikrinimu administracinių teisės pažeidimų procese, iš kurio ir kildina savo pažeistas teises. Šią išvadą patvirtina ir tai, kad pati pareiškėja atskirajame skunde nurodydama, kad buvo padaryti įstatymų pažeidimai, atliekant procesinius tyrimo veiksmus, R. S. pažeidė pareiškėjos teises, kad kiekvienas kaltinamas asmuo turi būti skubiai ir išsamiai jam suprantama kalba informuotas apie pateikiamo jam kaltinimo pobūdį ir pagrindą, turėti pakankamai laiko ir galimybių pasirengti savo gynybai, o teismas nagrinėdamas jos administracinės teisės pažeidimo bylą Nr. A2.6-5364-540/2013 turėjo tai tinkamai įvertinti, bet tai nebuvo padaryta (b. l. 141-144). Taigi pareiškėja šias jos nurodytas aplinkybes dėl jos teisių pažeidimo galėjo nurodyti teismams, nagrinėjusiems jos administracinės teisės pažeidimo bylą, o ne atskirai inicijuodama administracinės bylos nagrinėjimą dėl, jos nuomone, tinkamo ir savalaikio procesinių teisių neužtikrinimo.
Nurodytų aplinkybių negali paneigti ir nagrinėjant administracinę bylą duoti atsakovo paaiškinimai, kad nagrinėjant pareiškėjos skundą jis, be kita ko, rėmėsi tam tikromis viešąjį administravimą reglamentuojančiomis teisės normomis (VAĮ, Taisyklėmis) (b. l. 93) ir nurodė pareiškėjai, kad priimtas sprendimas gali būti skundžiamas ABTĮ numatyta tvarka (b. l. 15). Šiuo atveju, kaip jau buvo nurodyta, pareiškėja neskundžia jos pateikto skundo nagrinėjimo, jai pateikto atsakymo tuo aspektu, kad jos pateikto skundo nagrinėjimas būtų priskirtinas administracinio teismo kompetencijai kiek tai susiję su tarnybinio tyrimo atlikimu ar atsakymo į jos pateiktą skundą nagrinėjimu.
Remdamasi tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai sprendė dėl pareiškėjos inicijuojamo ginčo priskirtinumo administracinio teismo kompetencijai. Dėl šių priežasčių pareiškėjos atskirasis skundas atmestinas ir skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
pareiškėjos N. P. atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Ramūnas Gadliauskas
Irmantas Jarukaitis