A-1113-442/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1113-442/2015

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00823-2014-5

Procesinio sprendimo kategorija 8.2; 9.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gegužės 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Žaliasis tiltas“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Žaliasis tiltas“ skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. pareiškėjas UAB „Žaliasis tiltas“ su skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas įpareigoti Palangos miesto savivaldybės (toliau – ir savivaldybė) administraciją teikti savivaldybės tarybai teikimą perskaičiuoti UAB „Žaliasis tiltas” mokėtino žemės nuomos mokesčio už žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Palangoje, dydį, netaikant 4 procentų žemės nuomos mokesčio tarifo ir palikti UAB „Žaliasis tiltas” galioti 2013 m. valstybinės žemės nuomos mokesčių deklaracijoje Nr. 13/168 nurodytą ir UAB „Žaliasis tiltas” sumokėtą 0,6 procentų dydžio nuomos mokestį.

Pareiškėjas prašymą grindė nurodydamas, kad sužinojęs, jog 2013 m. gruodžio 19 d. savivaldybės tarybos sprendimu UAB „Entoja“ buvo suteikta žemės mokesčio lengvata, 2013 m. gruodžio 20 d. kreipėsi į atsakovą su prašymu dėl žemės nuomos mokesčio lengvatos suteikimo. Kartu su savo prašymu pareiškėjas pateikė paaiškinimus ir įrodymus, kad apie sklypo subnuomininko daromą pažeidimą sužinojo tik gavęs savivaldybės raštą, tuoj pat pareikalavo subnuomininką UAB „Skortis“ nukelti savavališkai pastatytą statinį ir informavo, kad nutraukia su UAB „Skortis“ sudarytą nuomos sutartį. UAB „Skortis“ daromas pažeidimas UAB „Žaliasis tiltas“ nuomojamame žemės sklype buvo pašalintas iki 2013 m. spalio 25 d. – Palangos miesto savivaldybės administracijos rašte Nr.(19.2)-J1-1742 nustatyto termino. Tačiau atsakovas atsisakė tenkinti visus prašymus, kuriais pareiškėjas reikalavo taikyti mažesnio tarifo mokestį (t. y. 0,6 procento sklypo vertės dydžio žemės mokestį). Pareiškėjas laikėsi pozicijos, kad yra taikomi dvigubi standartai, nes situacija yra panaši į UAB „Entoja“ prašyme nurodytą situaciją, tik šiuo atveju pažeidimus padarė ir už juos atsakomybėn buvo patrauktas tikrasis sklypo naudotojas, su kuriuo UAB „Žaliasis tiltas“ buvo sudariusi sutartį dėl žemės nuomos, t. y. UAB „Skortis“. Teigė, jog, kaip ir UAB „Entoja“, turi teisę reikalauti, kad būtų numatyta išlyga ir neatsižvelgta į savivaldybės tarybos 2011 m. gruodžio 1 d. sprendimu Nr. T2-221 „Dėl Mokesčių lengvatų teikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų „Mokesčių lengvatų teikimo taisyklių“ (toliau – ir Mokesčių lengvatų teikimo taisyklės) 9 punktą, Palangos miesto savivaldybės tarybai būtų teikiamas pasiūlymas svarstyti UAB „Žaliasis tiltas“ prašymą dėl žemės nuomos mokesčio lengvatos suteikimo ir mokėtino žemės nuomos mokesčio perskaičiavimo.

Atsakovas Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas paaiškino, kad 2013 m. rugsėjo 26 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos 2013 m. sprendimo „Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifų 2013 metams nustatymo“ Nr. T2-249 1.2 (toliau – ir Sprendimas dėl tarifų nustatymo) 1.2 punktu yra nustatytas 4 procentų žemės vertės tarifas asmenims, kurių nuomojami ar naudojami valstybinės žemės sklypai (neatsižvelgiant į žemės paskirtį) yra nenaudojami, apleisti ir neprižiūrimi, arba naudojami ne pagal paskirtį. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. A1-950 patvirtintas „Nenaudojamų (apleistų) ar netinkamai naudojamų žemės sklypų Palangos mieste nustatymo ir sąrašo sudarymo tvarkos aprašas“ (toliau – ir Aprašas), kurio 4 punkte yra nurodyti kriterijai, pagal kuriuos žemės sklypai yra įtraukiami i minėtą sąrašą. Pareiškėjo žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Palangoje, yra į trauktas į Savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. lapkričio 8 d. įsakymu Nr.A1-1105 patvirtintą „Nuomojamų nenaudojamų (apleistų) ar netinkamai naudojamų Palangos mieste esančių žemės sklypų sąrašą“ (toliau – Sąrašas) kaip atitinkantis 4.1 punktą, nustatantį, kad į Sąrašą įtraukiamas žemės sklypas, jeigu žemės sklypo savininkas per einamųjų metų laikotarpį buvo baustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 161 straipsnio 1 dalį. Žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Palangoje, 2013 m. buvo užfiksuoti administraciniai teisės pažeidimai, t. y. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 161 straipsnio 1 dalį buvo patraukta UAB „Skortis“ direktorė A. T.. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas, kaip to žemės sklypo nuomotojas, privalėjo prisiimti riziką dėl tinkamo valstybei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo naudojimo bei „Palangos miesto tvarkymo ir švaros taisyklių“, patvirtintų 2013 m. sausio 31 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T2-31 „Dėl Palangos miesto tvarkymo ir švaros taisyklių patvirtinimo“ 1 punktu, tinkamo laikymosi. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad ginčo žemės sklype, (duomenys neskelbtini), Palangoje, yra užfiksuota savavališka statyba. Pabrėžė, kad Palangos miesto savivaldybės administracija netaikė jokių „dvigubų standartų“.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. spalio 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas nustatė, jog 2004 m. lapkričio 10 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartimi Nr. N25/2004-119 UAB „Žaliasis tiltas“ buvo išnuomotas Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Palangoje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas – 0,0450 ha.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“, konkretų nuomos mokesčio už valstybinę žemę tarifą ir nuomos mokesčio mokėjimo terminus savo teritorijos ribose nustato savivaldybės. Žemės nuomos mokestį Palangos miesto savivaldybėje administruoja Palangos miesto savivaldybės administracija. Nuomos mokesčio už valstybinę žemę, išnuomotą ne aukciono būdu arba suteiktą naudotis, apskaičiavimo, sumokėjimo, išieškojimo, grąžinimo, lengvatų ir apskaitos tvarką Palangos miesto savivaldybės administracijoje nustato Valstybinės žemės nuomos mokesčio už valstybinę žemę administravimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės), patvirtintos Palangos miesto savivaldybės tarybos 2011 m. spalio 6 d. sprendimo Nr. T2-165 1 punktu. 2013 m. rugsėjo 26 d. Sprendimo dėl tarifų nustatymo 1.2 punktu įtvirtinta, kad asmenims, kurių nuomojamos ar naudojamos valstybinės žemės sklypai (neatsižvelgiant į žemės paskirtį) yra nenaudojami, apleisti ir neprižiūrimi, arba naudojami ne pagal paskirtį, yra nustatytas 4 procentų žemės vertės tarifas. Šio Sprendimo dėl tarifų nustatymo 4 punkte taip pat numatyta, kad valstybinės žemės nuomininkai ir naudotojai 2013 m. valstybinės žemės nuomos mokestį privalo sumokėti iki 2013 m. lapkričio 15 d.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjas privalėjo prisiimti riziką dėl tinkamo valstybei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo naudojimo bei Palangos miesto tvarkymo ir švaros taisyklių 1 punkto tinkamo laikymosi. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų teismo nustatyta, kad UAB „Skortis“ direktorė A. T. bausta Palangos miesto savivaldybės administracijos 2013 m. rugsėjo 6 d. nutarimu pagal ATPK 161 straipsnio 1 dalį 500 Lt bauda, 2013 m. lapkričio 18 d. nutarimu pagal ATPK 161 straipsnio 1 dalį 750 Lt bauda. Pažymėjo, kad ginčo žemės sklype, (duomenys neskelbtini), Palangoje, taip pat yra užfiksuota savavališka statyba, tai nurodyta ir Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko įraše. Pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu pripažino, kad pareiškėjui šios aplinkybės žinomos.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad žemės nuomos mokesčio nustatymas pareiškėjo minėtai UAB „Entoja“ nėra šios bylos ginčo objektas, todėl teismas šio klausimo netyrė.

Atsižvelgęs į nustatytas teisines ir faktines bylos aplinkybes, teismas konstatavo, jog pareiškėjui pagrįstai nustatytas 4 procentų žemės nuomos mokesčio tarifas ir nėra teisinio pagrindo įpareigoti atsakovą teikti Savivaldybės tarybai pakartotinį teikimą perskaičiuoti UAB „Žaliasis tiltas“ mokėtino žemės nuomos mokesčio už ginčo žemės sklypą dydį.

III. Pareiškėjas UAB „Žaliasis tiltas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo reikalavimą tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1) pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į faktą, kad pirminė žemės mokesčio deklaracija buvo suderinta elektroniniu paštu su Palangos miesto savivaldybės administracija dar iki 2013 m. lapkričio 8 d. Savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. lapkričio 8 d. įsakymu Nr. A1-1105 patvirtinto Sąrašo sudarymo ir patvirtinimo – t. y., 0,6 procento sklypo vertės dydžio žemės mokestis, kuris buvo deklaruotas 2013 m. valstybinės žemės nuomos mokesčių deklaracijoje Nr. 13/168 pagal Palangos miesto savivaldybės duomenis, pareiškėjo buvo sumokėtas 2013 m. spalio 7 d. Pareiškėjas pateikia tai patvirtinančius įrodymus;

2) nors teismas pažymėjo, kad ginčo sklype yra užfiksuota savavališka statyba, tačiau Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-602-243/2013 patvirtino taikos sutartį dėl minėtos savavališkos statybos, sudarytą tarp UAB „Žaliasis tiltas“ bei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos. Šis faktas atsakovui yra žinomas, nes Palangos miesto savivaldybės administracija minėtoje byloje dalyvavo kaip trečiasis suinteresuotas asmuo;

3) pirmosios instancijos teismui nepagrįstai atsisakius nagrinėti žemės nuomos mokesčio nustatymo UAB „Entoja“ aplinkybes, ginčo byla buvo išnagrinėta, neįsigilinus į skundę nurodytų aplinkybių visumą, paviršutiniškai ir neatskleidžiant bylos esmės.

Atsakovas Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas iš esmės pateikia tuos pačius argumentus kaip ir atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui. Papildomai pažymi, kad valstybės nuomojame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, 2013 m. ne kartą buvo užfiksuoti administraciniai teisės pažeidimai, o apie daromus teisės pažeidimus nuomojamame žemės sklype pareiškėjas buvo informuotas. Taip pat pabrėžia, kad aplinkybės, susijusios su UAB „Entoja“ suteiktomis žemės nuomos mokesčio lengvatomis, neturi būti aptarinėjamos nagrinėjamos bylos kontekste, kadangi kiekvienas žemės nuomos mokesčio mokėtojo atvejis, kuomet galbūt suteiktina lengvata, yra svarstomas atskirų konkrečių faktinių aplinkybių visumoje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Byloje ginčas yra kilęs dėl atsakovo įpareigojimo teikti Palangos miesto savivaldybės tarybai teikimą perskaičiuoti pareiškėjo mokėtino nuomos mokesčio už žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Palangos m., dydį, netaikant 4 procentų žemės nuomos mokesčio tarifo, paliekant galioti 2013 m. valstybinės žemės nuomos mokesčių deklaracijoje Nr. 13/168 nurodytą ir pareiškėjo sumokėtą 0,6 procentų dydžio žemės nuomos mokestį.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog 2004 m. lapkričio 10 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartimi Nr. N25/2004-119 pareiškėjui buvo išnuomotas Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Palangoje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas – 0,0450 ha.

Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. Nr. 1798 nutarimo „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“ 1.4. punktas nustato, kad konkretų nuomos mokesčio už valstybinę žemę, išnuomotą be aukciono, tarifą nustato savivaldybės, kurios teritorijoje yra nuomojama valstybinė žemė, taryba, apie tai informuojamas valstybinės žemės nuomotojas. Šio nutarimo 1.8 punkte numatyta, kad savivaldybių tarybos savo biudžeto sąskaita turi teisę mažinti valstybinės žemės nuomos mokestį arba visai nuo jo atleisti.

Įgyvendindama minėto Vyriausybės nutarimo nuostatas, Palangos miesto savivaldybės taryba 2013 m. rugsėjo 26 d. sprendimu Nr.T2-249 „Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčių tarifų 2013 metams nustatymo“ patvirtino nuomos mokesčio už valstybinę žemę, išnuomotą ne aukciono būdu ar suteiktą naudotis, Palangos miesto teritorijoje tarifus 2013 metams. Šio sprendimo 1.2 punkte numatyta, kad asmenims, kurių nuomojami ar naudojami valstybinės žemės sklypai (neatsižvelgiant į žemės paskirtį) yra nenaudojami, apleisti ir neprižiūrimi, arba naudojami ne pagal paskirtį, nuomos mokesčio už valstybinę žemę tarifas yra 4 proc. žemės vertės (1 t., b. l. 143-144).

Atsakovas 2013 m. lapkričio 19 d. raštu Nr. (4.16) D3-46 informavo pareiškėją, kad jo nuomojamam žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), Palangos m., yra taikomas 4 proc. žemės mokesčio nuomos tarifas ir nurodė pareiškėjui iki 2013 m. gruodžio 15 d. sumokėti žemės nuomos mokestį, nurodytą prie šio rašto pridėtoje žemės nuomos mokesčio deklaracijoje (1 t., b. l. 7-8).

Palangos miesto savivaldybės taryba 2011 m. gruodžio 1 d. sprendimu Nr. T2-221 patvirtino Mokesčių lengvatų teikimo taisykles (1 t., b. l. 150-154). Šių taisyklių 3.2 punkte nustatyta, kad savivaldybės taryba gali teikti nuomos mokesčio už valstybinę žemę lengvatas (sumažinti mokesčio dydį arba visai nuo jo atleisti, atidėti mokesčio sumokėjimo terminą pagal pateiktą mokesčio sumokėjimo grafiką, atleisti nuo delspinigių mokėjimo) (1. t. b. l. 150-154).

Pagal minėtas Mokesčių lengvatų teikimo taisykles prašymus dėl mokesčių lengvatų suteikimo gali teikti fiziniai ir juridiniai asmenys, savivaldybės teritorijoje nuosavybės teise turintys žemės ir nekilnojamojo turto arba nuomojantys valstybinę žemę. Gautus asmenų prašymus su papildoma medžiaga nagrinėja savivaldybės tarybos sudaryta Komisija fizinių ir juridinių asmenų mokesčių lengvatų prašymams nagrinėti ir išvadoms bei pasiūlymams teikti (toliau – ir Komisija). Asmens prašymas dėl atitinkamo mokesčio lengvatos gali būti svarstomas tik vieną kartą. Komisijai nustačius, kad asmens prašymas suteikti mokesčio lengvatą neatitinka šiose taisyklėse patvirtintų kriterijų, savivaldybės tarybai prašymas neteikiamas, o savivaldybės administracijos direktorius raštu informuoja pareiškėją apie prašymo netenkinimą (Mokesčių lengvatų teikimo taisyklių 5 p., 16 p., 21 p., 22 p.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, laikomasi nuostatos, kad administracinės bylos nagrinėjimo ribos negali būti neapibrėžtos. Nagrinėjimo apimtis apsprendžiama pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius. Priešingu atveju būtų pažeistos ginčo šalių teisių ir pareigų vienovės principas, procesinių staigmenų negalimumo principas, kiltų pagrįstos abejonės dėl teismo nešališkumo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 1 d. sprendimas, administracinėje byloje Nr. A-17-217/2007). Šių teisės aiškinimo taisyklių teismai privalo laikytis tiek skundo dalyko (pareiškėjo reikalavimo), tiek skundo pagrindo (aplinkybių, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą) atžvilgiu. Tai nereiškia, jog teismas negali savo sprendimo pagrįsti aplinkybėmis, kurių pareiškėjas skunde nenurodė, tačiau teismas negali savo sprendimo grįsti aplinkybėmis, kurios nėra susijusios su skundo dalyku.

Taigi asmuo, kuris kreipiasi į administracinį teismą dėl pažeistų teisių ar įstatymų saugomų interesų gynimo, formuluodamas skundo dalyką bei pagrindą, pasirenka pažeistų teisių gynimo būdus bei apimtį, t. y. apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, kurių teismas iš esmės negali peržengti.

Pareiškėjas šioje administracinėje byloje neginčija atsakovo veiksmų ir sprendimų, susijusių su nuomos mokesčio už valstybinę žemę tarifo nustatymu, taip pat neginčija ir atsakovo sprendimų, kuriais nebuvo tenkinti jo prašymai suteikti nuomos mokesčio už valstybinę žemę lengvatą.

Todėl pareiškėjo skunde, paduotame pirmosios instancijos teismui, bei apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su nuomos mokesčio už valstybinę žemę tarifo taikymu bei atsisakymu taikyti šio mokesčio lengvatą, nėra nagrinėjamos bylos dalykas.

Šioje byloje nevertinant atsakovo sprendimų, kuriais buvo atsisakyta pareiškėjui suteikti nuomos mokesčio už valstybinę žemę lengvatą, teisėtumo ir pagrįstumo, visiškai nėra reikšmingos pareiškėjo nurodytos aplinkybės, susijusios su UAB „Entoja“ taikyta nuomos mokesčio už valstybinę žemę lengvata.

Nagrinėjamos bylos kontekste svarbu įvertinti tik tai, ar yra pagrindas įpareigoti atsakovą teikti Palangos miesto savivaldybės tarybai teikimą dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę lengvatos taikymo.

Pareiškėjas 2013 m. gruodžio 20 d. raštu Nr.13-93 kreipėsi į Palangos miesto savivaldybę, prašydamas suteikti žemės nuomos mokesčio už 2013 metus lengvatą (1 t., b. l. 9). Kaip matyti iš atsakovo 2014 m. sausio 21 d. rašto Nr. (4.16)-D3-235, Komisija minėtą pareiškėjo prašymą išnagrinėjo ir priėmė sprendimą neteikti savivaldybės tarybai prašymo dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę lengvatos suteikimo pareiškėjui (1 t., b. l. 22).

Taigi atsakovas teisės aktų nustatyta tvarka išnagrinėjo pareiškėjo prašymą dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę lengvatos suteikimo ir priėmė administracinį sprendimą. Byloje nėra duomenų, kad sprendimas neteikti savivaldybės tarybai prašymo dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę lengvatos suteikimo pareiškėjui bei atsakovo sprendimas taikyti pareiškėjui 4 proc. žemės vertės nuomos mokesčio tarifą įstatymų nustatyta būtų apskųsti ar panaikinti. Kol minėti atsakovo administraciniai sprendimai yra galiojantys, nėra jokio teisinio bei faktinio pagrindo pakartotinai nagrinėti pareiškėjui priklausančio mokėti žemės nuomos mokesčio dydžio ir lengvatos jam suteikimo klausimus, t. y. nėra pagrindo įpareigoti atsakovą teikti Palangos miesto savivaldybės tarybai teikimą perskaičiuoti pareiškėjo mokėtino nuomos mokesčio už žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Palangos m., dydį, netaikant 4 procentų žemės nuomos mokesčio tarifo, paliekant galioti 2013 m. valstybinės žemės nuomos mokesčių deklaracijoje Nr. 13/168 nurodytą ir pareiškėjo sumokėtą 0,6 procentų dydžio žemės nuomos mokestį.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išaiškino bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl tenkinti apeliacinį skundą jame išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Žaliasis tiltas“ apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Dainius Raižys

Dalia Višinskienė