A-602-251-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A602-220-14

Administracinė byla Nr. A602-251/2014

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00071-2012-0

Procesinio sprendimo kategorija 12.3.2; 12.3.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. kovo 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus teismo posėdyje apeliacine tvarka rašytinio proceso būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Pandėlio miesto bendruomenės apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Pandėlio miesto bendruomenės skundą atsakovams valstybės įmonei Registrų centrui, valstybės įmonės Registrų centro Panevėžio filialui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Gerkonių žemės ūkio bendrovei dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas Pandėlio miesto bendruomenė (toliau – ir pareiškėjas) skundu (b. l. 38-40) kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą prašydamas: 1) panaikinti Valstybės įmonės Registrų centro Panevėžio filialo 2012 m. sausio 17 d. sprendimą Nr. 437; 2) panaikinti Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – Centrinis registratorius) 2012 m. vasario 23 d. sprendimą Nr. 57; 3) įpareigoti Panevėžio filialą išregistruoti duomenis iš valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro apie nuosavybės teisių įregistravimą Gerkonių žemės ūkio bendrovės (toliau – ir Gerkonių ŽŪB) vardu į pastatus: kiaulidę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiaulidę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pašarų sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pašarų sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); svarstykles, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); dezinfekavimo punktą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiaulidę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitus statinius – vandens bokštą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitus statinius – siloso tranšėją, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas 2013 m. gegužės 15 d. pareiškimu (b. l. 132) atsisakė dalies reikalavimų ir nebeprašė įpareigoti Panevėžio filialą išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro Gerkonių ŽŪB nuosavybės teises į šiuos statinius bei jų priklausinius: daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pašarų sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pašarų sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); svarstykles, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); dezinfekavimo punktą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiaulidę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitus statinius – vandens bokštą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); siloso tranšėją, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas palaikė reikalavimą išregistruoti duomenis iš Nekilnojamojo turto registro apie nuosavybės teisių įregistravimą Gerkonių ŽŪB vardu į pastatus: kiaulidę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kiaulidę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Ginčo statiniai), taip pat prašė priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas skunde teigė, kad registre neteisingai nurodyti įregistruotų pastatų pavadinimai. Tvirtino, kad atlikus Ginčo statinių dalinę ekspertizę, nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre neteisingai įregistruoti pastatai: kiaulidė su keturiais priklausiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėta (duomenys neskelbtini), yra karvidė, ir kiaulidė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėta (duomenys neskelbtini), yra veršidė. Pareiškėjas paaiškino, kad atsakovas nepasisakė, kokiu pagrindu, neatlikus statinių paskirties pakeitimo (rekonstrukcijos), karvidės statiniai buvo inventorizuoti kaip kiaulidės statiniai. Pareiškėjas sužinojo, kad Gerkonių ŽŪB pradėjo rengtis atnaujinti kiaulidžių ir karvidžių kompleksų veiklą bei ruošiasi statyti mėšlo rezervuarus. Ginčo statiniai įregistruoti Gerkonių ŽŪB vardu 2011 m. Tokiu būdu Gerkonių ŽŪB suteikta galimybė plėsti kiaulininkystės veiklą nedarant jokių rekonstrukcijų bei nekeičiant pastatų paskirties.

Atsakovas Panevėžio filialas atsiliepime į patikslintą skundą (b. l. 57-58) paaiškino, kad nesutinka su pareiškėjo skundu ir prašo reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus. Nurodė, kad visi statiniai, esantys registre Nr. (duomenys neskelbtini), ir jų kadastro duomenys apie statinių paskirtį į Nekilnojamojo turto registrą įrašyti vadovaujantis nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų byloje 2011 m. liepos 7 d. užfiksuotais statinių kadastro duomenimis bei pateiktais nuosavybės teises į juos įrodančiais dokumentais, statinių paskirtis bei pavadinimai nurodyti pagal pateiktą priėmimo -perdavimo aktą. Pareiškėjas pateiktais dokumentais neįrodė daiktinės teisės pabaigos ar daiktinės teisės turėtojo pasikeitimo.

Atsakovas Centrinis registratorius atsiliepime į patikslintą skundą (b. l. 59-60) nurodė, kad nesutinka su skundo reikalavimais ir prašė juos atmesti kaip nepagrįstus. Pabrėžė, jog Centrinio registratoriaus Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas galiojančių teisės aktų nuostatomis, todėl naikinti minimą sprendimą nėra pagrindo.

Trečiojo suinteresuoto asmens Gerkonių ŽŪB atstovas advokatas Ž. R. prašė netenkinti pareiškėjos reikalavimų, kadangi jie yra akivaizdžiai nepagrįsti.

II. Panevėžio apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą, 2013 m. birželio 13 d. sprendimu (b. l. 135-139) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Bylos dalį dėl reikalavimo įpareigoti valstybės įmonės Registrų centro Panevėžio filialą išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro Gerkonių ŽŪB nuosavybės teises į šiuos statinius ir jų priklausinius: daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pašarų sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pašarų sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); svarstykles, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); dezinfekavimo punktą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiaulidę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitus statinius – vandens bokštą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); siloso tranšėją, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukė pareiškėjai atsisakius nuo šios skundo dalies.

Panevėžio apygardos administracinis teismas konstatavo, kad ginčo santykius reglamentuoja Nekilnojamojo turto registro įstatymas (toliau – NTRĮ) bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1129 patvirtinti Nekilnojamojo turto registro nuostatai (toliau – Nuostatai). NTRĮ 14 straipsnyje nustatyta, kad daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą Nekilnojamojo turto registre registruojamos nekilnojamojo daikto registro įrašu, kuriame nurodomi duomenys apie daiktinės teisės turėtoją bei dokumentas, kurio pagrindu atsirado registruojama teisė. NTRĮ 16 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruota daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą išregistruojama, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad ta daiktinė teisė pasibaigė arba pasikeitė daiktinės teisės turėtojas, o to paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo turto registre įregistruotų daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą ir juridinių faktų išregistravimo tvarką nustato Nuostatai. Nuostatų 35 punkte (2007 m. vasario 27 d. nutarimo Nr. 240 redakcija) įtvirtinta, kad daiktinės teisės išregistruojamos, kai daiktinės teisės turėtojas netenka savo daiktinės teisės ar ją perleidžia ir įregistruojamas kitas daiktinės teisės turėtojas arba žūva (ar išnyksta) pats nekilnojamasis daiktas.

Atsižvelgdamas į minėtas teisės normas, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruotos daiktinės teisės gali būti išregistruojamos tuo atveju, kai pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad ta daiktinė teisė pasibaigė, arba tuomet, kai pasikeitė daiktinės teisės turėtojas. Tuo tarpu byloje esantys dokumentai, t. y. 1992 m. gegužės 19 d. pajų pasirašymo sutartis Nr. 7, 1993 m. birželio 22 d. pajų pasirašymo sutartis Nr. 45, (be datos) pajų pasirašymo sutartis Nr. 8, statinio dalies ekspertizės 2013 m. kovo 20 d. aktas Nr. 13-16, bei liudytojų O. A. K., V. E. M. parodymai nepaneigia pareiškėjo nuosavybės teisės į ginčo statinius, taip pat nenustatyta, kad Ginčo statiniai žuvo (ar išnyko). NTRĮ 4 straipsnyje įtvirtinta, kad visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Byloje nenustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys apie Gerkonių ŽŪB daiktinės teisės įregistravimą į Ginčo statinius būtų nuginčyti ir įstatytų nustatyta tvarka pripažinti neteisėtais bei panaikinti, taip pat nepateikta duomenų apie Ginčo statinių kadastro duomenų nuginčijimą, todėl nėra jokio pagrindo šias daiktines teises išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro.

III. Pareiškėjas Pandėlio miesto bendruomenė (toliau – ir apeliantas) 2013 m. birželio 28 d. (pagal spaudą ant voko) pateikė apeliacinį skundą (b. l. 77–80), kuriuo prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Teigia, jog pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog visi statiniai, esantys registre Nr. (duomenys neskelbtini), ir jų kadastro duomenys apie statinių paskirtį bei pavadinimus į Nekilnojamojo turto registrą įrašyti vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų byloje užfiksuotais statinių kadastro duomenimis bei pateiktais nuosavybės teises į juos įrodančiais dokumentais. Teigia, kad 1992 m. gruodžio 17 d. protokolo Nr. 1 pagrindu buvo įregistruoti Ginčo statiniai; nurodo, kad Gerkonių ŽŪB įgijo teisę į kaimo karvių kompleksą. Teigia, kad liudytojai V. E. M., O. A. K., eksperto V. Ž. 2013 m. kovo 20 d. statinio dalinės ekspertizės aktas patvirtina, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruoti statiniai yra ne statiniai – kiaulidės, tačiau statinys – veršidė ir statinys – karvidė. Pažymi, kad Ginčo statiniai nebuvo rekonstruoti į kiaulidžių statinius.

Atsakovas VĮ Registrų centras 2013 m. liepos 17 d. (pagal spaudą ant voko) pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (b. l. 87-88), kuriuo su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.

Atsakovas VĮ Registrų centro Panevėžio filialas 2013 m. liepos 15 d. (pagal spaudą ant voko) atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 87-88) su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.

Nurodo, kad Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojas visus įrašus Nekilnojamojo turto registre daro pateiktų dokumentų pagrindu. Įstatymas nesuteikia teisės vertinti pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą teisėtumo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-800/2007, 2011 m. spalio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3130/2011). Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad visi statiniai, esantys Nekilnojamojo turto registre Nr. (duomenys neskelbtini), ir jų kadastro duomenys apie statinių paskirtį bei pavadinimus į Nekilnojamojo turto registrą įrašyti vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų byloje 2011 m. liepos 7 d. užfiksuotais statinių kadastro duomenimis bei pateiktais nuosavybės teises į juos įrodančiais dokumentais. Nurodo, kad Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų byloje nurodyti statiniai 2011 m. liepos 7 d. yra užfiksuoti pirmą kartą. Patiksla, kad Nekilnojamojo turto registre Nr. (duomenys neskelbtini) Gerkonių ŽŪB nuosavybės teisių į statinius įregistravimo juridiniu pagrindu yra nurodytas 1992 m. gruodžio 17 d. susirinkimo protokolas Nr. 1 ir priėmimo – perdavimo aktas, kuriame yra išvardinti perduoti statiniai.

Pažymi, kad NTRĮ 4 straipsnyje nustatyta, kad visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. NTRĮ 3 straipsnio 4 dalyje taip pat nustatyta, jog Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, tuo tarpu byloje nėra duomenų, kad Nekilnojamojo turto registre duomenys (aukščiau minėti dokumentai) apie Gerkonių ŽŪB daiktinės teisės įregistravimą į Ginčo statinius būtų nuginčyti ir įstatymų nustatyta tvarka pripažinti neteisėtais bei panaikinti, taip pat nepateikta duomenų apie Ginčo statinių kadastro duomenų nuginčijimą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Gerkonių ŽŪB atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 87-88), pateiktu 2013 m. liepos 17 d. (pagal spaudą ant voko) su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, taip pat priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad apelianto reikalavimas įpareigoti išregistruoti duomenis iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro apie nuosavybės teisių įregistravimą Gerkonių ŽŪB vardu į Ginčo pastatus, yra neteisėtas, nes tenkinant tokį reikalavimą būtų iš esmės pažeisti ginčo santykius reglamentuojantys teisės aktai, t. y. NTRĮ, Nuostatai. Teismas teisingai pritaikė teisės aktų nuostatas ir padarė išvadą, kad nekilnojamojo turto registre įregistruotos daiktinės teisės gali būti išregistruojamos tuo atveju, kai pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad ta daiktinė teisė pasibaigė, arba tuomet, kai pasikeitė daiktinės teisės turėtojas. Aplinkybių, kurių pagrindu apeliantas būtų įgijęs teisę reikalauti išregistruoti suinteresuoto asmens nuosavybės teisę, nėra nustatyta. Teigia, kad apeliantas nepagrįstai kreipiasi į teismą ir piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad Rokiškio r. sav. Pandėlio sen. Gudelių k. 2 yra įregistruoti šie statiniai: pastatas – kiaulidė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), fermų pagrindinės naudojimo paskirties; pastatas – kiaulidė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), fermų pagrindinės naudojimo paskirties; pastatas – daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pagrindinės naudojimo paskirties; pastatas – daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pagrindinės naudojimo paskirties; pastatas – pašarų sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pagrindinės paskirties; pastatas – pašarų sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pagrindinės naudojimo paskirties; pastatas – svarstyklės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pagrindinės naudojimo paskirties; pastatas – dezinfekavimo punktas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pagrindinės naudojimo paskirties; pastatas – kiaulidė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), fermų pagrindinės naudojimo paskirties; kiti statiniai (inžineriniai) – vandens bokštas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiti statiniai (inžineriniai) – siloso tranšėja, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šie statiniai nuo 2011 m. rugsėjo 26 d. 1992 m. gruodžio 17 d. protokolo Nr. 1 bei priėmimo – perdavimo akto pagrindu yra nuosavybės teise registruoti Nekilnojamojo turto registre Gerkonių ŽŪB vardu. Dėl dviejų iš šių statinių t. y. pastato – kiaulidės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir pastato – kiaulidės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Ginčo statiniai), byloje kilo ginčas.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2012 m. sausio 6 d. Panevėžio filialui pareiškėjas pateikė prašymą (b. l. 46-48) pagal 1993 m. birželio 22 d. Nr. 45 ir 1992 m. gegužės 19 d. pajų pasirašymo sutartis Nr. 7 ir Nr. 8 išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro Gerkonių ŽŪB nuosavybės teises, įregistruotas į pastatus, kurių unikalūs numeriai: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Panevėžio filialas 2012 m. sausio 17 d. sprendimu Nr. 437 netenkino pareiškėjo prašymo ir nurodė, kad pateikti dokumentai nepatvirtina, kad daiktinė teisė pasibaigė ar pasikeitė daiktinės teisės turėtojas (b. l. 16). Pareiškėjas skundu Centriniam registratoriui prašė panaikinti 2012 m. sausio 17 d. Panevėžio filialo sprendimą Nr. 437 ir išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro Gerkonių ŽŪM nuosavybės teises į aukščiau išvardintus pastatus (b. l. 61-62). Centrinis registratorius 2012 m. vasario 23 d. sprendimu Nr. 57 (toliau – ir Sprendimas) (b. l. 17-18) paliko galioti Panevėžio filialo 2012 m. sausio 17 d. sprendimą ir nurodė, kad pareiškėjas Panevėžio filialui nepateikė jokių NTRĮ ir Nuostatų 35 punkto taikymo požiūriu reikšmingų ir pakankamų Gerkonių ŽŪB nuosavybės teisės išregistravimui iš Nekilnojamojo turto registro dokumentų, kurie patvirtintų, kad daiktinė teisė pasibaigė arba pasikeitė daiktinės teisės turėtojas. Kadangi pareiškėjas nėra nekilnojamojo daikto savininkas, teisės aktai nesuteikia teisės paduoti prašymą ir reikalauti išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro kito asmens, t. y. Gerkonių ŽŪB, nuosavybės teises.

Panevėžio apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą, 2013 m. birželio 13 d. sprendimu (b. l. 135-139) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjas Pandėlio miesto bendruomenė ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo jo skundas dėl įpareigojimo išregistruoti duomenis iš Registrų centro Nekilnojamojo turto registro apie nuosavybės teisių įregistravimą Gerkonių ŽŪB vardu į Ginčo pastatus atmestas.

V. Byloje ginčas kilęs dėl sprendimo, kuriuo netenkintas pareiškėjo prašymas įpareigoti Panevėžio filialą išregistruoti duomenis iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro apie nuosavybės teisių įregistravimą Gerkonių ŽŪB vardu statinius, teisėtumo.

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančiu duomenis, nustatė, kad pateikta 1992 m. gegužės 19 d. pajų pasirašymo sutartis Nr. 7, 1993 m. birželio 22 d. pajų pasirašymo sutartis Nr. 45 ir (be datos) pajų pasirašymo sutartis Nr. 8., 2013 m. kovo 20 d statinio dalies ekspertizės aktas Nr. 13-16 bei liudytojų O. A. K., V. E. M. parodymai nepaneigia Gerkonių ŽŪB nuosavybės teisės į ginčo statinius, taip pat nenustatyta, kad Ginčo statiniai žuvo (ar išnyko). Teismas padarė išvadą, jog Panevėžio filialas ir Centrinis registratorius tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo prašymus, todėl naikinti jų sprendimų nėra pagrindo.

Daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą Nekilnojamojo turto registre registruojamos nekilnojamojo daikto registro įrašu, kuriame nurodomi duomenys apie daiktinės teisės turėtoją bei dokumentas, kurio pagrindu atsirado registruojama teisė (NTRĮ 14 straipsnis). Nekilnojamojo turto registre įregistruota daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą išregistruojama, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad ta daiktinė teisė pasibaigė arba pasikeitė daiktinės teisės turėtojas (NTRĮ 16 straipsnis). Nuostatų 35 punktas įtvirtina, kad daiktinės teisės išregistruojamos, kai daiktinės teisės turėtojas netenka savo daiktinės teisės ar ją perleidžia ir įregistruojamas kitas daiktinės teisės turėtojas arba žūva (ar išnyksta) pats nekilnojamasis daiktas. Nuostatų 11 punktas nustato, kad prašymą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir (ar) nuosavybės teises į jį teritoriniam registratoriui paduoda daiktą įgijęs asmuo. Taip pat 11 punkte numatyta, kad prašymą įregistruoti kitas daiktines teises, tų teisių suvaržymus, juridinius faktus teritoriniam registratoriui pateikia šių teisių turėtojas ar asmuo, suinteresuotas jų įregistravimu. Įregistruoti juridiniai faktai, susiję su nekilnojamaisiais daiktais, daiktinėmis teisėmis į juos ir šių teisių suvaržymais, išregistruojami atitinkamo nekilnojamojo daikto registro įraše panaikinant žymą (NTRĮ 16 straipsnio 2 d.).

Teisės aktų nuostatos, kurios reglamentuoja žemės, statinių ir kitų nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus, šių teisių suvaržymų registravimą ir išregistravimą Nekilnojamojo turto registre, yra susijusios su konkrečių fizinių ar juridinių asmenų teisėmis. Pareiškėjas kreipėsi į nekilnojamojo turto registro tvarkytoją su prašymu ne dėl savo teisių, t. y. ne dėl bendruomenės teisių gynimo, bet dėl kitam juridiniam asmeniui priklausančių daiktinių teisių išregistravimo. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnyje numatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

Ji grindžiama konstituciniu teisminės gynybos principu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje. Asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą – arbitrą, kuris išspręstų ginčą (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 8 d. sprendimas, 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. sausio 22 d., 2008 m. kovo 15 d. nutarimai). ABTĮ 56 straipsnyje yra numatyta išimtis, numatanti galimybę prokurorui, administravimo subjektams, valstybės institucijoms, įstaigoms, organizacijoms, tarnyboms ir fiziniams asmenims kreiptis į teismą ne dėl savo teisių.

Įstatymų nustatytais atvejais prokuroras, administravimo subjektai, valstybės institucijos, įstaigos, organizacijos, tarnybos ar fiziniai asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai (ABTĮ 56 straipsnio 1 dalis). Iš teisės principų ir normų reguliavimo matyti, kad visuomeninės organizacijos, gindamos viešąjį interesą, gali kreiptis į teismą tik teisės aktų nustatytais atvejais, tačiau teisės aktai nenumato galimybės visuomeninėms organizacijoms kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo nekilnojamojo turto registravimo srityje.

Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjas neturi teisės reikalauti išregistruoti trečiajam asmeniui Gerkonių ŽŪB nuosavybės teise priklausančius Ginčo statinius. Kadangi Ginčo statiniai nuosavybės teise priklauso Gerkonių ŽŪB, būtent Gerkonių ŽŪB yra subjektas, turintis teisę pateikti prašymą VĮ Registrų centrui išregistruoti minėtus objektus laikantis teisės aktuose nustatytos tvarkos.

Pagal Konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkos klausimais (ratifikuota 2001 m. liepos 10 d. Nr. IX-449 įstatymu „Dėl konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais ratifikavimo“) (toliau – ir Orhuso konvencija) nuostatas visuomenės, kuriai daro ar gali daryti įtaką aplinkos srityje priimami sprendimai arba kuri yra suinteresuota sprendimų aplinkos srityje priėmimo procesu (suinteresuotos visuomenės), nariai, siekdami teisiškai užginčyti sprendimo, veiksmo ar neveikimo, patenkančio į Orhuso konvencijos 6 straipsnio taikymo sritį, teisėtumą, nacionalinės teisės aktų užtikrinta tvarka turi teisę kreiptis į teismą dėl priimto sprendimo pakartotinio nagrinėjimo. Orhuso konvencija užtikrina kiekvienos šalies teisę gauti informaciją, teisę visuomenei dalyvauti priimant sprendimus bei teisę kreiptis į teismus aplinkos klausimais, kad būtų apsaugota kiekvieno dabartinės ir būsimų kartų žmogaus teisė gyventi jo sveikatai ir gerovei palankioje aplinkoje (1 straipsnis).

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – AAĮ) 7 straipsnis (2010 m. gegužės 28 d. redakcija, Nr. XI-858) numato suinteresuotos visuomenės, kitų juridinių ir fizinių asmenų teisę Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo užginčijant sprendimų, veiksmų ar neveikimo aplinkos ir jos apsaugos bei gamtos išteklių naudojimo srityje materialinį ar procesinį teisėtumą. AAĮ įtvirtina, kad aplinkos apsaugos objektas yra Lietuvos Respublikos teritorijoje esanti aplinka ir Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantys gamtos ištekliai (AAĮ 3 straipsnis). Pagal šio straipsnio 1 dalies 22 punktą suinteresuota visuomenė yra vienas arba daugiau fizinių ar juridinių asmenų, kuriems daro arba gali daryti poveikį sprendimai, veiksmai ar neveikimas aplinkos ir jos apsaugos bei gamtos išteklių naudojimo srityje arba kurie yra suinteresuoti šių sprendimų procesu.

Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (toliau – ir PŪVPAVĮ) (2011 m. birželio 9 d. redakcija, Nr. XI-1433) 15 straipsnio 3 dalis numato, kad suinteresuota visuomenė turi teisę Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo ginčijant sprendimų, veiksmų ar neveikimo poveikio aplinkai vertinimo srityje materialinį ar procesinį teisėtumą. PŪVPAVĮ 2 straipsnio 10 punktas nustato, kad suinteresuota visuomenė – visuomenė, kuriai daro arba gali daryti poveikį sprendimai, veiksmai ar neveikimas poveikio aplinkai vertinimo srityje arba kuri yra suinteresuota poveikio aplinkai vertinimo procesu. Atkreiptinas dėmesys, kad poveikio aplinkai vertinimo objektas yra planuojama ūkinė veikla, kuri dėl savo pobūdžio, masto ar numatomos vietos ypatumų gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai (PŪVPAVĮ 3 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir TPĮ) (2012 m. rugsėjo 20 d. redakcija, Nr. XI-2225) 30 straipsnis numato, kad bendrasis, specialusis ir detalusis teritorijų planavimas yra viešas. Teisės aktai numato suinteresuotos visuomenės dalyvavimą teritorijų planavimo procese.

Apibendrinant konstatuotina, kad suinteresuota visuomenė gali kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo aplinkosaugos srityje, t. y. toje srityje, kuri gali būti aktuali nagrinėjamoje byloje, nes pareiškėjo skundo turinys patvirtina, kad jis nepritaria Gerkonių ŽŪB ūkinės veiklos galimam plėtimui, kuris galėtų neigiamai paveikti aplinką. Pareiškėjo kreipimasis nekilnojamojo turto registravimo klausimais nepatenka į aplinkos apsaugos, t. y. teritorijų planavimo, planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ar kitas viešąjį interesą turinčias sritis, todėl pareiškėjas neturi reikalavimo teisės kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo. Pareiškėjas neginčija byloje viešojo administravimo subjektų sprendimų (galinčių būti administracinės bylos dalyku) aplinkosaugos srityje, pareiškėjas neginčija sprendimų, kurie tiesiogiai sukuria prielaidas vykdyti pareiškėjui ūkinę veiklą, galinčią neigiamai paveikti aplinką.

Pažymėtina, kad visuomenės dalyvavimas nekilnojamojo turto registravimo procese nėra nustatytas nekilnojamojo turto registro tvarkytojui vykdant savo funkcijas, t. y. visuomenės dalyvavimas nėra nustatytas nekilnojamojo turto registravimo neteisminiame procese, todėl paprastai negalėtų būti keliamas ir toks ginčas teisme. Dėl to, Centrinis registratorius teisingai pažymėjo, kad pareiškėjas neturėjo reikalavimo teisės kreiptis dėl pastatų išregistravimo.

Pareiškėjas Pandėlio miesto bendruomenė yra juridinis asmuo, kurio teisinė forma yra asociacija. Pagal byloje pateiktą Juridinių asmenų registro Registravimo pažymėjimą šis juridinis asmuo yra įregistruotas 2005 m. kovo 25 d. (b. l. 24). Pagal Pandėlio miesto bendruomenės įstatus, šios bendruomenės tikslai ir uždaviniai yra susiję su bendruomenės telkimu, socialinių, kultūrinių, ekonominių problemų sprendimu, neįgaliųjų, senyvo amžiaus žmonių, vaikų, gyvenančių probleminėse šeimose, problemų sprendimu, jaunimo pilietinės iniciatyvos skatinimu, miesto švenčių, tradicijų atgaivinimu ir plėtojimu bei kt. veikla. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas nevertina, ar asociacija Pandėlio miesto bendruomenė yra įsteigta teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat, ar asociacija veikia aplinkos srityje, t. y. teismas nenagrinėja sąlygų, kurioms esant visuomeninės organizacijos turi teisę kreiptis į tesimą aplinkosaugos srityje gindamos viešąjį interesą, nes šie klausimai neturi reikšmės nagrinėjamoje byloje. Pareiškėjas kreipėsi daiktinių teisių išregistravimo klausimu, kadangi pareiškėjo kreipimasis nesusijęs su aplinkos apsauga, teritorijų planavimu, todėl pareiškėjas neturi teisės ginti viešojo intereso, t. y. neturi reikalavimo teisės, todėl jo skundas negalėjo būti patenkintas.

Apibendrinant konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nors ir netinkamais motyvais, tačiau priėmė iš esmės teisingą sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad iš esmės teisingas sprendimas neturėtų būti naikinamas formaliais pagrindais.

Trečiasis asmuo atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 53-155) pateikė abstraktų prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 45 straipsnio 1 dalį proceso šalies teisė į teismo išlaidų atlyginimą siejama ne tik su reikalavimu, jog ši šalis būtų laimėjusi bylą, bet ir iš dalies procesinio pobūdžio reikalavimu pagrįsti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nagrinėjamu atveju trečiasis suinteresuotas asmuo nenurodė konkrečiai, kokių bylinėjimosi išlaidų priteisimo siekia, nepateikė dėl jų įrodymų.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo Pandėlio miesto bendruomenės apeliacinį skundą atmesti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius