A-146-1411-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A146-1411/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00453-2012-0

Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. balandžio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas) ir Irmanto Jarukaičio, teismo posėdyje apeliacine tvarka rašytinio proceso būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. R. B. ir atsakovų Nacionalinės teismų administracijos, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kurią atstovauja Nacionalinė teismų administracija, apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. R. B. skundą atsakovams Nacionalinei teismų administracijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės teismų administracijos, dėl paskirtos pensijos mokėjimo ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas P. R. B. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu ir patikslintu skundu (b. l. 1-3; 26; 35-36) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) priteisti iš atsakovo Lietuvos Valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 131 798,30 Lt žalos atlyginimą ir 5 proc. palūkanų; 2) įpareigoti atsakovą Nacionalinę teismų administraciją nuo 2012 m. gegužės 1 d. mokėti pareiškėjui 5 016,09 Lt teisėjų valstybinę pensiją.

Paaiškino, kad Nacionalinės teismų administracijos (toliau – ir NMA) direktoriaus 2009 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 9 FB-V-(4.46) ir 2009 m. spalio 1 d. perskaičiavimo įsakymu Nr. 9 FB-36-4 (4.46) jam nuo 2009 m. gegužės 12 d. paskirta 4 083,09 Lt teisėjų valstybinė pensija (toliau – ir pensija). Paskirta pensija nuo jos paskyrimo iki 2009 metų pabaigos buvo ribojama Vyriausybės paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (toliau – ir VMDU) 1,5 dydžiu, o nuo 2010 metų pradžios iki šiol ribojama VMDU 1,3 dydžiu, vadovaujantis Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 3 dalimi ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalimi. Be to, pensija nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. (šiuo laikotarpiu pareiškėjas dirbo) buvo mažinama dideliu mastu vadovaujantis Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinuoju įstatymu (toliau – ir Laikinasis įstatymas). Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 23 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog nuosavybė neliečiama. Konstitucinis Teismas 2010 m. birželio 29 d. nutarime pripažino, kad teisėjų valstybinių pensijos ribojimas VMDU 1,3 dydžiu pagal Valstybinių pensijų įstatymą ir VMDU 1,5 dydžiu pagal Teisėjų valstybinių pensijų įstatymą ir pensijų kompensavimo mechanizmo nebuvimas yra antikonstituciniai. Valstybės institucijos, privalančios pašalinti nurodytus trūkumus, jų nepašalino. Dėl nurodytų priežasčių nuo 2009 m. gegužės 12 d. iki 2009 m. pabaigos vietoj 31 215,88 Lt pareiškėjui buvo išmokėta 12 665,62 Lt, 2010 metais vietoj 50 396,99 Lt išmokėta 7 715,68 Lt, 2011 metais vietoj 60 196,44 Lt išmokėta 6 423,59 Lt, o 2012 m. sausio – balandžio mėnesiais vietoj 20 065,48 Lt išmokėta 3 271,6 Lt. Nuo 2009 m. gegužės 12 d. iki 2012 m. balandžio 30 d. vietoj 161 874,79 Lt buvo išmokėta 30 076,49 Lt ir susidarė 131 798,30 Lt teisėjų valstybinės pensijos nepriemoka. Pareiškėjui buvo padaryta 131 798,30 Lt turtinė žala, kurią turi atlyginti valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatomis,. Vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsniu priteistinos 5 proc. metinės palūkanos.

Be to, pareiškėjas prašė įpareigoti Nacionalinę teismų administraciją nuo 2012 m. gegužės 1 d. mokėti jam 5 016,09 Lt per mėnesį teisėjų valstybinę pensiją. Tokio dydžio pensija pareiškėjui priklausytų pritaikius Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimo nuostatas.

Atsakovai Nacionalinė teismų administracija ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kurią atstovauja Nacionalinė teismų administracija, prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimuose (b. l. 12-14; 21-22; 43-44) paaiškino, kad Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimas, kuriame buvo konstatuota, jog teisėjų valstybinių pensijų įstatyminis reguliavimas prieštarauja Konstitucijai, oficialiai buvo paskelbtas 2010 m. lapkričio 16 d. tam, kad nesusidarytų teisėjų valstybinių pensijų teisinio reguliavimo vakuumas, kuris iš esmės sutrikdytų teisėjų valstybinių pensijų skyrimą. Įstatymų leidėjas iki nustatytos datos nepašalino po Konstitucinio Teismo nutarimo atsiradusių lacunae legis. Vadovaujantis Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi, Nacionalinė teismų administracija yra institucija, kuri skiria ir moka teisėjų valstybines pensijas. Ji ne kartą kreipėsi į įstatymų leidybos iniciatyvos teisę turinčius subjektus, prašydama atsižvelgti į susidariusią situaciją ir skubiai spręsti dėl teisėjų valstybinių pensijų teisinio reglamentavimo, tačiau prašymai nebuvo tenkinami. Atsižvelgdama į tai bei į skirtas biudžeto lėšas 2012 metams ir siekdama užtikrinti Nacionalinės teismų administracijos funkcijų, susijusių su teisėjų socialinėmis garantijomis įgyvendinimą, NMA priėmė 2012 m. vasario 17 d. įsakymą Nr. 9FB-10-(4.46). Šiuo įsakymu buvo pripažintas netekusiu galios NMA direktoriaus 2012 m. vasario 17 d. įsakymas Nr. 9FB-3-(4.46) ir nustatyta, kad teisėjų valstybinės pensijos bus skaičiuojamos ir mokamos pagal NMA direktoriaus 2010 m. lapkričio 17 d. įsakymą Nr. 9FB-10-(4.46), t. y. pagal teisinį reguliavimą, galiojusį iki Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimo įsigaliojimo dienos.

Teismo įpareigojimas Nacionalinei teismų administracijai pareiškėjui mokėti ateityje tam tikro dydžio teisėjų valstybinę pensiją, atsakovų nuomone, pažeistų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnyje įtvirtintą valdžių padalijimo principą, taip pat galėtų sukelti koliziją su atitinkamu šių teisinių santykių reglamentavimu.

Pareiškėjo reikalavimas priteisti iš Lietuvos Respublikos valstybės 131 798,30 Lt žalai atlyginti ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo pradelstos sumokėti sumos, nepagrįstas. Pagal CK 1.1 straipsnio 2 dalį teisiniams santykiams, kuriuos reglamentuoja viešosios teisės normos, CK normos taikomos tiek, kiek šių santykių nereglamentuoja atitinkami įstatymai, taip pat šio kodekso įsakmiai nurodytais atvejais. CK nėra nurodyta, kad teisiniams santykiams dėl teisėjų valstybinių pensijų privaloma taikyti šio kodekso nuostatas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą, 2012 m. spalio 29 d. sprendimu (b. l. 67-74) pareiškėjo skundą tenkino iš dalies: priteisė iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vyriausybės, kurią atstovauja Nacionalinės teismų administracija, 30 305,01 Lt teisėjų valstybinės pensijos skirtumą, susidariusį nuo 2010 m. lapkričio 16 d. iki 2012 m. rugpjūčio 30 d.; įpareigojo Nacionalinę teismų administraciją mokėti nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. pareiškėjui 4 013,10 Lt teisėjų valstybinę pensiją, netaikant Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nurodyto pensijos dydžio ribojimo iki to laiko, kol įsigalios atitinkamos įstatymo normos dėl teisėjų valstybinių pensijų skaičiavimo ir mokėjimo. Kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė.

Teismas nustatė, kad ginčas kilęs dėl teisėjų valstybinės pensijos pareiškėjui skaičiavimo ir mokėjimo bei pensijos dydžio ribojimo teisėtumo.

Ištyręs įrodymus teismas nustatė, kad NMA direktorius 2009 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 9FB-6-(4.46) nuo 2009 m. gegužės 12 d. paskyrė pareiškėjui 3 465,78 Lt teisėjų valstybinę pensiją (b. l. 15), 2009 m. spalio 1 d. įsakymu Nr. 9FB-36-(4.46) ją perskaičiavo ir paskyrė 4 083,09 Lt (b. l. 16).

NMA direktorius dėl teisėjų valstybinių pensijų mokėjimo priėmė atitinkamus administracinius aktus: 2010 m. lapkričio 17 d. įsakymą Nr. 9FB-10-(4.46), kuriuo nurodė mokėti teisėjų valstybines pensijas pagal teisinį reglamentavimą, galiojusį iki Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimo įsigaliojimo dienos bei nustatė, kad šis įsakymas galioja iki bus priimti Konstituciją atitinkantys teisėjų valstybinių pensijų skyrimą ir mokėjimą reglamentuojantys teisės aktai (b. l. 17); 2012 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. 9FB-3-(4.46) nurodė apskaičiuojant ir išmokant teisėjų valstybines pensijas nuo 2010 m. lapkričio 16 d. netaikyti Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nurodyto pensijos dydžio ribojimo ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nurodyto pensijos dydžio ribojimo (b. l. 18).

1994 m. gruodžio 22 d. Valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 3 straipsnio 3 dalyje (redakcija iki 2009 m. gruodžio 31 d.) buvo nustatyta, kad kiekvienos šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 2-5 punktuose nustatytos valstybinės pensijos dydis bei šios pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų pagal šio straipsnio 1 dalį valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo pensijų bendra suma vienam asmeniui negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,5 dydžio. Pensijos dydžio ribojimą taiko valstybinę pensiją mokanti institucija.

2009 m. gruodžio 8 d. Valstybinių pensijų įstatymo 3, 6, 8 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XI-531 3 straipsnio 3 dalies redakcijoje nustatytas pensijos dydžio ribojimas 1,3. Šis įstatymo pakeitimas įsigaliojo 2010 m. sausio 1 d.

2002 m. liepos 2 d. Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo Nr. IX-1011 6 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka apskaičiuotos teisėjų valstybinės pensijos ir pagal kitus įstatymus paskirtų pensijų (valstybinių ir valstybinių socialinio draudimo pensijų) suma vienam asmeniui negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama teisėjų valstybinė pensija, Statistikos departamento paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,5 dydžio.

2009 m. gruodžio 9 d. buvo priimtas Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas, kuris, išskyrus jo 16 straipsnį, įsigaliojo 2010 m. sausio 1 d. Pagal minėto įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punktą, šis įstatymas taikomas ir asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal Valstybinių pensijų įstatymą <...>, Teisėjų valstybinių pensijų įstatymą <...>. Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje nustatytas pasiūlymas Vyriausybei iki 2010 m. liepos 1 d. parengti ir patvirtinti sumažintų valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo pensijų kompensavimo tvarkos aprašą.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2010 m. birželio 29 d. nutarime konstatavo, kad:

1) Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 1 dalis ta apimtimi, kuria įtvirtinant maksimalų teisėjų valstybinės pensijos dydį nėra atsižvelgta į atskirų teismų sistemų ypatumus, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui;

2) Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 2 dalis prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui;

3) Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 3 dalis prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui;

4) Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies (2009 m. gruodžio 8 d. redakcija) nuostata „Kiekvienos šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1-5 punktuose nustatytos valstybinės <…> pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų pagal šio straipsnio 1 dalį valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo pensijų bendra suma vienam asmeniui negali viršyti už praeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,3 dydžio“ (2009 m. gruodžio 8 d. redakcija) ta apimtimi, kuria formuluotė „kiekvienos šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1-5 punktuose nustatytos valstybinės pensijos“ apima šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytas teisėjų valstybines pensijas, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2 d., konstituciniam teisinės valstybės principui;

5) Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punktas ta apimtimi, kuria nustatyta, kad šis įstatymas taikomas asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymą, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai;

6) Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 16 straipsnio 4 dalis ta apimtimi, kuria Lietuvos Respublikos Vyriausybei nėra siūloma parengti ir patvirtinti dideliu mastu sumažintų valstybinių pensijų kompensavimo tvarkos aprašą, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimas leidinyje „Valstybės žinios“ buvo paskelbtas 2010 m. lapkričio 16 d.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnyje nustatyta, kad Konstitucinio Teismo priimti nutarimai turi įstatymo galią ir yra privalomi visoms valdžios institucijoms, teismams, visoms įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms, pareigūnams ir piliečiams. Visos valstybės institucijos bei jų pareigūnai privalo panaikinti savo priimtus poįstatyminius aktus ar jų nuostatas, kurie pagrįsti pripažintu nekonstituciniu teisės aktu. Neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Konstitucinio Teismo nutarimo pripažinti teisės aktą ar jo dalį nekonstituciniu galia negali būti įveikta pakartotinai priėmus tokį pat teisės aktą ar jo dalį.

Konstitucinis Teismas turi įgaliojimus pripažinti kitų valstybės valdžią įgyvendinančių institucijų – Seimo, Respublikos Prezidento, Vyriausybės – teisės aktus prieštaraujančiais aukštesnės galios teisės aktams, pirmiausia Konstitucijai, tai reiškia šių aktų teisinės galios panaikinimą bei jų pašalinimą visam laikui iš Lietuvos teisės sistemos.

Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimu pripažinus, kad Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 3 dalis, Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies (2009 m. gruodžio 8 d. redakcija) nuostata „Kiekvienos šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1-5 punktuose nustatytos valstybinės <…> pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų pagal šio straipsnio 1 dalį valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo pensijų bendra suma vienam asmeniui negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,3 dydžio“ ta apimtimi, kuria formuluotė „kiekvienos šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1-5 punktuose nustatytos valstybinės pensijos“ apima šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytas teisėjų valstybines pensijas, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, susidarė teisinė situacija, kad riboti teisėjams pensijų bendrą sumą negalima nei pagal Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 3 dalį, nei pagal Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalį.

Teismas nustatė pareiškėjo teisės į teisingą valstybinę pensiją pažeidimą. Konstatavo, kad atsakovas priešingai nei nurodyta Konstitucijoje, taikė teisės aktą po to Konstitucinio Teismo sprendimo, kad Seimo aktas prieštarauja Konstitucijai, oficialaus paskelbimo. Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimas leidinyje “Valstybės žinios” buvo paskelbtas 2010 m. lapkričio 16 d., todėl nuo šios pareiškėjui mokama pensija neturėtų būti ribojama VMDU dydžiu.

Pareiškėjas reikalavimą dėl 131 798,30 Lt turtinės žalos atlyginimo grindė negautomis pajamomis, t. y. paskirtos, bet neišmokėtos teisėjų valstybinės pensijos, suma nuo 2009 m. gegužės 12 d. iki 2012 m. sausio 20 d. Per šį laikotarpį pareiškėjui vietoj priklausančių išmokėti 161 874,79 Lt buvo išmokėta 30 076,49 Lt, neišmokėta – 131 798,30 Lt. Taikant pareiškėjo pensijos dydžio ribojimus susidarė šios nepriemokos: nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. 11 679,10 Lt (b. l. 40), nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. lapkričio 15 d. 1 640,42 Lt (b. l. 39), iš viso – 13 319,52 Lt; nuo 2010 m. lapkričio 16 d. iki 2012 m. birželio 30 d. – 27 444,61 Lt (b. l. 58), iš viso – 32 305,43 Lt.

Pareiškėjo reikalavimą priteisti iš Lietuvos valstybės teisėjų valstybinės pensijos skirtumą, teismas tenkino iš dalies. Ištyręs įrodymus (b. l. 58) priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės už laikotarpį nuo 2010 m. lapkričio 16 d. iki 2012 m. birželio 30 d. 27 444,61 Lt teisėjų valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią dėl prieštaraujančio Konstitucijai teisinio reguliavimo, nustatyto Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje, taikymo. Priteisdamas valstybinės pensijos nepriemoką ir Lietuvos valstybės, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką kurioje, be kita ko, konstatuota, jog teisėjų valstybinės pensijos dalies neišmokėjimas buvo nulemtas to, kad Lietuvos valstybė, o konkrečiai Lietuvos Respublikos Seimas, netinkamai reglamentavo teisėjų valstybinės pensijos mokėjimo klausimus, o vėliau, po 2010 m. balandžio 29 d. Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo, laiku neužpildė susidariusios teisės spragos ((LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2747/2012; LVAT 2012 m. spalio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2941/2012 ).

Pareiškėjo reikalavimą priteisti 5 proc. metines palūkanas teismas atmetė. Motyvavo tuo, kad nagrinėjamas ginčas kilęs dėl pareiškėjui neišmokėtos teisėjų valstybinės pensijos dalies priteisimo, todėl jam spręsti taikytinos teisėjų valstybinių pensijų teisinius santykius, o ne civilinę deliktinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos. Teisėjų valstybinių pensijų mokėjimo teisinius santykius reglamentuoja viešosios teisės normos (Valstybinių pensijų įstatymas, Teisėjų valstybinių pensijų įstatymas ir Teisėjų valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai, patvirtinti Vyriausybės 2003 m. sausio 21 d. nutarimu Nr. 68). Kadangi viešosios teisės normos, reglamentuojančios teisėjų valstybinių pensijų mokėjimo santykius, dėl pensijų neišmokėjimo nenumato kitokių teisinių pasekmių – procesinių palūkanų, todėl jos nagrinėjamu atveju negali būti priteisiamos.

Pareiškėjo reikalavimo priteisti teisėjų valstybinės nepriemoką nuo 2009 m. gegužės 12 d. iki 2010 m. lapkričio 15 d. teismas netenkino, motyvuodamas tuo, kad tuo laikotarpiu negaliojo Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimas, o atsakovas galiojančius teisės aktus vykdė tinkamai.

Nagrinėdamas pareiškėjo reikalavimą įpareigoti Nacionalinę teismų administraciją mokėti jam nuo 2012 m. birželio 1 d. 5 016,90 Lt teisėjų valstybinę pensiją, teismas nustatė, kad Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2009 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 9FB-6-(4.46) pareiškėjui P. R. B. nuo 2009 m. gegužės 12 d. paskirta 3 465,78 Lt teisėjų valstybinė pensija, o 2009 m. spalio 1 d. įsakymu Nr. 9FB-36-(4.46) paskirta perskaičiuota – 4 083,09 Lt (b. l. 15, 16). Konstitucinis Teismas 2010 m. birželio 29 d. nutarime konstatavo, kad Laikinojo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punktas ta apimtimi, kuria nustatyta, kad šis įstatymas taikomas asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal Teisėjų valstybinių pensijų įstatymą, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Pareiškėjui atsakovo duomenimis turėtų būti paskirta 5 016,37 Lt teisėjų valstybinė pensija, tačiau pritaikius Laikinojo įstatymo 1 priedo nuostatas, pareiškėjui mokėtina suma sudaro 4 013,10 Lt (b. l. 58). Atsižvelgęs į tai, teismas įpareigojo Nacionalinę teismų administraciją mokėti pareiškėjui tokio dydžio pensiją.

Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime pripažino, kad Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (Žin., 2009, Nr. 152-6820) 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijai; Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (Žin., 2009, Nr. 152-6820; 2010 m. spalio 26 d. redakcija, Žin., 2010, Nr. 132-6717) 5 straipsnio bei 8 straipsnio nuostatos tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas šioje dalyje nurodytiems asmenims, prieštaravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“. Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas įsigaliojo 2012 m. rugsėjo 21 d. jį paskelbus „Valstybės žiniose“. 2012 m. birželio 30 d. Lietuvos Respublikos Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5, 8 straipsnių ir 2 priedo pripažinimo netekus galios įstatymu nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. šio įstatymo 5 straipsnis ir 2 priedas pripažinti netekusiais galios (8 straipsnis – nuo 2012 m. liepos 13 d.).

Remdamasis išdėstytais argumentais, pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad pareiškėjo ginčo atveju bus apgintos įpareigojant Nacionalinę teismų administraciją nuo 2012 m. rugsėjo 1 d mokėti pareiškėjui 4 013,10 Lt teisėjų valstybinę pensiją bei priteisiant 30 305,01 Lt (27 444,61 Lt + (1430,20 x 2) teisėjų valstybinės pensijos skirtumą, susidariusį nuo 2010 m. lapkričio 16 d. iki 2012 m. rugpjūčio 30 d.

Be to, teismas pažymėjo, kad šiuo sprendimu apgina pareiškėjo teises laikinai, nes teisėjų valstybinės pensijos dydį bei sąlygas turi galimybę nustatyti įstatymų leidėjas. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad Konstitucijos 52 straipsnyje tiesiogiai neįvardytos valstybinės pensijos savo prigimtimi ir pobūdžiu skiriasi nuo valstybinių socialinio draudimo pensijų: jos yra skiriamos asmenims už atliktą tarnybą ar nuopelnus Lietuvos valstybei, taip pat kaip kompensacija įstatyme nurodytiems nukentėjusiems asmenims, ir mokamos iš valstybės biudžeto (Konstitucinio Teismo 2003 m. liepos 4 d., 2003 m. gruodžio 3 d., 2007 m. spalio 22 d., 2008 m. gruodžio 24 d., 2010 m. birželio 29 d. nutarimai, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas); šių pensijų gavimas siejamas ne su nustatyto dydžio pensijų socialinio draudimo įmokomis, o su atitinkamu asmens statusu (tarnyba, nuopelnais ar kitomis aplinkybėmis, nuo kurių priklauso valstybinės pensijos skyrimas); valstybinių pensijų ypatumai leidžia įstatymų leidėjui, atsižvelgiant į visas reikšmingas aplinkybes ir paisant Konstitucijos normų bei principų, nustatyti atitinkamas šių pensijų skyrimo sąlygas (Konstitucinio Teismo 2008 m. gruodžio 24 d., 2010 m. birželio 29 d. nutarimai, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas); įstatymų leidėjo diskrecija nustatant valstybinių pensijų skyrimą yra platesnė nei reglamentuojant kitas pensijas, jų skyrimo sąlygos gali būti labai įvairios ir priklausyti inter alia nuo tarnybos ypatumų, ekonominių valstybės išgalių (Konstitucinio Teismo 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimas); įstatyme gali būti nustatytas maksimalus tokių pensijų dydis, taip pat gali būti įtvirtinti įvairūs tokios pensijos maksimalaus dydžio nustatymo būdai; kita vertus, valstybinių pensijų atveju taip pat galioja nuostata dėl valstybės įstatyme prisiimto įsipareigojimo asmeniui, atitinkančiam įstatymo nustatytas sąlygas, paskirti ir mokėti atitinkamą pensiją ir to asmens teisės reikalauti, kad valstybė vykdytų šį įstatyme prisiimtą įsipareigojimą (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 22 d., 2010 m. birželio 29 d. nutarimai, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas).

III. Pareiškėjas P. R. B. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu (b. l. 84-86) prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 29 d. sprendimą ir priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kurią atstovauja Nacionalinė teismų administracija, 72 176,67 Lt teisėjų valstybinės pensijos skirtumą, susidariusį nuo 2010 m. lapkričio 16 d. iki 2012 m. rugpjūčio 30 d.

Patikslindamas savo poziciją, apeliantas prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kurią atstovauja Nacionalinė teismų administracija, 188 415,28 Lt teisėjų valstybinės pensijos neprimoką už laikotarpį nuo 2009 m. gegužės 12 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. ir įpareigoti Nacionalinę teismų administraciją nuo 2014 m. sausio 1 d. mokėti apeliantui 5 016,37 Lt valstybinę pensiją (b. l. 142-144).

Apeliantas remiasi Konstitucinio Teismo jurisprudencija, kuria teisėjų valstybinės pensijos dydį ribojančios įstatymo nuostatos buvo pripažintos antikonstitucinėmis, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išplėstinės teisėjų kolegijos 2013m. rugsėjo 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr.A502-673/2013.

Apelianto skaičiavimu, 188 415, 28 Lt pensijos neprimoką susideda iš šių sumų: 23 847,11 Lt (pensijos skirtumas nuo 2009 m. gegužės 12 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d., 47 053,49 Lt (nepriemoka nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. lapkričio 15 d.), 106 478,71 Lt (nepriemoka nuo 2010 m. lapkričio 16 d.) iki 2013 m. sausio 1 d.) ir 11 035,97 Lt (pensijos skirtumas už 2013 m. vasario 1 d. – 2013 m. gruodžio 31 d.).

Atsakovas atsiliepime nurodė, kad nesutinka dėl pensijos nepriemokos priteisimo už laikotarpį nuo 2009 m. gegužės 12 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., t. y. daugiau nei už trejus metus. Pareiškėjas nepagrįstai prašo priteisti 11 035,97 Lt pensijos skirtumą už 2013 m. vasario 1 d. – 2013 m. gruodžio 31 d. ir dėl tos priežasties, kad 5 016,37 Lt teisėjų valstybinė pensija buvo perskaičiuota iki 4 013,10 Lt taikant Konstitucijai neprieštaraujančias Laikinojo įstatymo nuostatas, t. y. 1 priede nustatytą koeficientą. Be to, apeliantas nepagrįstai teigia, kad nuo 2010 m. lapkričio 16 d. iki 2013 m. sausio 1 d. susidarė 106 478,71 Lt pensijos neprimoka, nes nepagrįstai įskaičiavo pensijos mažinimą pagal Laikinojo įstatymo 1 priede numatytą formulę. Vadovaujantis NTA direktoriaus 2014 m. sausio 16 d. įsakymu Nr.9FB-1-(4.46) pareiškėjui nuo 2014 m. sausio 1 d. mokėtina teisėjų valstybinė pensija už 19 metų teisėjo darbo stažą yra 5016,37 Lt, t. y. neribojama VMDU 1,5 dydžiu bei Laikinojo įstatymo 1 priede nurodytu koeficientu. Todėl apeliantas nepagrįstai prašo įpareigoti mokėti šio dydžio pensiją.

Atsakovas Nacionalinė teismų administracija ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kurią atstovauja Nacionalinė teismų administracija, apeliaciniu skundu (b. l. 78-81, 122-127) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Atsakovai nurodo, kad sutinka, jog pareiškėjas turi teisę į neišmokėtą teisėjų valstybinės pensijos dalį, susidariusią dėl antikonstitucinėmis pripažintų įstatymo normų taikymo, tačiau nepriemoka turi būti priteistą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vyriausybes, o ne iš Nacionalinės teismų administracijos. 2010 m. lapkričio 16 d. oficialiai paskelbus Konstitucinio Teismo nutarimą ir įstatymų leidėjui nepašalinus po Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo atsiradusių lacunae legis, Nacionalinė teismų administracija iki 2012 m. gruodžio 31 d. neturėjo galimybių pareiškėjui skirti, mokėti ir (ar) perskaičiuoti tokią valstybinę pensiją, kuri atitiktų Konstitucijoje įtvirtintus principus, todėl mokėjo pareiškėjui pensiją pagal teisinį reguliavimą, galiojusį iki 2012 m. birželio 29 d. Gavus finansavimą 2013 metams Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2013 m. sausio 22 d. įsakymu Nr.9FB-1-(4.46) teisėjų valstybinės pensijos nuo 2013 m. sausio 1 d. skaičiuojamos vadovaujantis Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimu.

Atsižvelgdamas į LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2013m. rugsėjo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A502-673/2013 pareiktais išaiškinimais dėl antikonstitucinėmis pripažintų įstatymo nuostatų, lėmusių teisėjų valstybinė pensijos ribojimą, atsakovas apskaičiavo, kad pareiškėjui per laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. dėl antikonstitucinėmis pripažintų įstatymo normų taikymo susidarė iš viso 116,411,40 Lt teisėjų valstybinės pensijos nepriemoka (nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. lapkričio 15 d. – 36 519,15 Lt, nuo 2012 m. lapkričio 15 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. – 79 892,25 Lt). Pareiškėjas savo teisių pažeidimą sieja su Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje, Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnyje nustatyto pensijos dydžio ribojimo taikymu ir Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies nuostatų. Tačiau pensijos mažinimas remiantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatomis buvo pagrįstas ir teisėtas. Pareiškėjui paskirta 5 016,37 Lt teisėjų valstybinė pensija pritaikius Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas apskaičiuota išmokėti (4 013,10 Lt) pagrįstai. Atsakovas akcentuoja, kad nuo 2014 m. sausio 1 d. mokėtina teisėjų valstybinė pensija už 19 metų teisėjo darbo stažą yra 5016,37 Lt ir ji neribojama VMDU 1,5 dydžiu bei Laikinojo įstatymo 1 priede nurodytu koeficientu. Todėl pareiškėjo reikalavimas įpareigoti mokėti minėto dydžio teisėjų valstybinę pensiją turėtų būti atmestas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėjas P. V. B. (toliau – ir apeliantas) 2012 m. vasario 15 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl jo pažeistų teisių gynimo teisėjų valstybinių pensijų mokėjimo srityje.

Byloje nustatyta, kad Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2009 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 9FB-6-(4.46) ir 2009 m. spalio 1 d. perskaičiavimo įsakymu Nr. 9FB-36-(4.46) apeliantui nuo 2009 m. gegužės 12 d. paskirta 4 083,09 Lt teisėjų valstybinė pensija. Pensija buvo apskaičiuota taikant Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 3 dalies (2002 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. 73-3088 redakcija) nuostatas už 15 metų teisėjo darbo stažą. Minėtos redakcijos Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje buvo numatytas teisėjų valstybinės pensijos ir pagal kitus įstatymus paskirtų pensijų (valstybinių ir valstybinių socialinio draudimo pensijų) sumos vienam asmeniui ribojimas užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama teisėjų valstybinė pensija, VMDU 1,5 dydžiu.

Nuo 2012 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Laikinasis įstatymas ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies pakeitimai lėmė pareiškėjui paskirtos teisėjų valstybinės pensijos ribojimą.

Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nustatė, kad paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, <...> perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Paminėto įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyta, kad įstatymas taikomas asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal <...>, Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymą <...>. Konstitucinis Teismas 2010 m. birželio 29 d. nutarime konstatavo, kad šis punktas ta apimtimi, kuria nustatyta, jog šis įstatymas taikomas asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymą, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Taigi Konstitucinis Teismas 2010 m. birželio 29 d. nutarimu nepaneigė galimybės teisėjams, kaip ir kitiems asmenims, taikyti Laikinojo įstatymo 1 priede nustatytą formulę, kuri taikoma teisėjų valstybinėms pensijoms, vadovaujantis šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punktu. 2012 m. vasario 6 d. nutarime Konstitucinis Teismas inter alia konstatavo, jog Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija; Žin., 2009, Nr. 152-6820) tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijai.

Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime nurodė, kad, teisiniu reguliavimu, įtvirtintu Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1, 2 dalyse (2010 m. spalio 26 d. redakcija), taip pat teisiniu reguliavimu, įtvirtintu Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija; 2010 m. vasario 11 d. redakcija), 2 dalyje (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija), buvo nustatyta, kad jose nurodytiems asmenims vien dėl to, kad jie dirba tam tikrą darbą ar užsiima tam tikru verslu, valstybinės pensijos mažinamos daugiau nei nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems valstybinių pensijų gavėjams. Toks teisinis reguliavimas, anot Konstitucinio Teismo, negali būti laikomas suderinamu su Konstitucijos nuostatomis. Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime konstatavo, jog Konstitucijai prieštaravo Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija; 2010 m. vasario 11 d. redakcija; 2010 m. spalio 26 d. redakcija) tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos. Prieštaraujančia Konstitucijai Konstitucinis Teismas taip pat pripažino Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 2 dalį (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija; 2010 m. spalio 26 d. redakcija) tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas šioje dalyje nurodytiems asmenims.

Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalis (2009 m. gruodžio 8 d. įstatymo Nr. XI-531 redakcija) nustatė, kad kiekvienos šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nustatytos valstybinės pensijos dydis bei šios pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų pagal šio straipsnio 1 dalį valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo pensijų bendra suma vienam asmeniui negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,3 dydžio. Pensijos dydžio ribojimą taiko valstybinę pensiją mokanti institucija. Pagal Valstybinių pensijų įstatymo 1 straipsnį, teisėjų valstybinė pensija yra viena iš valstybinių pensijų rūšių (VPĮ 1 str. 5 p.).

Konstitucinis Teismas 2010 m. birželio 29 d. nutarime išaiškino, kad Teisėjų valstybinių pensijų įstatymui kaip lex specialis Valstybinių pensijų įstatymo atžvilgiu turėtų būti teikiama pirmenybė sprendžiant su teisėjų valstybinių pensijų skyrimu ir mokėjimu susijusius klausimus. Šiuo nutarimu Konstitucinis Teismas pripažino prieštaraujančia Konstitucijai Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 3 dalį (2002 m. liepos 2 d. redakcija) ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies (2009 m. gruodžio 8 d. redakcija) nuostatą ta apimtimi, kuria formuluotė „kiekvienos šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nustatytos valstybinės pensijos“ apima šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytas teisėjų valstybines pensijas.

Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimo paskelbimas „Valstybės žiniose“ buvo nustatytas 2010 m. lapkričio 16 d. skiriant atitinkamą laiką teisėjų valstybinių pensijų teisinio reguliavimo vakuumui pašalinti. Šio teisinio reguliavimo spragos nepanaikintos, Konstitucijai prieštaraujančios nuostatos nepakeistos.

Pagal minėtus Konstitucinio Teismo išaiškinimus pareiškėjui paskirtos valstybinės pensijos perskaičiavimas ir jos dydžio ribojimas yra teisėtas pagal Konstitucijai neprieštaraujančią Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį.

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į minėtas Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimo nuostatas, priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vyriausybės, kurią atstovauja Nacionalinė teismų administracija, 27 444, 61 Lt teisėjų valstybinės pensijos nepriemoką už laikotarpį nuo 2010 m. lapkričio 16 d. iki 2012 m. birželio 30 d.

Bylos šalys, atsižvelgdamos į LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A502 -673/2013 pateiktus išaiškinimus dėl materialinės ir procesinės teisės normų taikymo nagrinėjant ginčus dėl teisėjų valstybinių pensijų ribojimo, apeliacinės instancijos teisme iš dalies koregavo savo pozicijas, išdėstytas apeliaciniuose skunduose.

Atsakovą atstovaujanti Nacionalinė teismų administracija, atsižvelgdama į Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarime pateiktas išvadas dėl valstybinių pensijų dydžius ribojančių įstatymų normų atitikties Konstitucijai, taip pat į minėtoje LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 12 d. teismo nutartyje pateiktus išaiškinimus, susijusius su pensijų ribojimą nustačiusio teisinio reguliavimo, kuris Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimu pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, neteisėtų padarinių šalinimu ir asmenų pažeistų teisių gynimu, apeliacinės instancijos teisme sutiko, kad pareiškėjui turi būti priteista valstybinės pensijos nepriemoka už trejus metus (nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. iš viso 116 411,40 Lt). Tuo tarpu pareiškėjas prašo priteisti 188 415, 28 Lt teisėjų valstybinės pensijos neprimoką už laikotarpį nuo 2009 m. gegužės 12 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.

Atsižvelgdama į LVAT praktiką valstybinių pensijų nepriemokų priteisimo klausimais, kuri išplėtota ir minėtoje LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A502-673/2013, teisėjų kolegija sutinka su atsakovo atstovo argumentais, kad valstybinės pensijos neprimoka pareiškėjui turi būti priteista už trejus metus.

Nacionalinė teismų administracija 2014 m. sausio 8 d. pažymose Nr. 3R-38 ir Nr. 3R-39 pateikė detalius duomenis apie pareiškėjui paskirtos teisėjų valstybinės pensijos ribojimo nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. teisinius pagrindus ir juos pritaikius kiekvieną ginčo laikotarpio mėnesį išmokėtą pensijos dydį, taip pat dėl paskirtos pensijos dydžio ribojimo susidariusią pensijos nepriemoką. Pagal minėtose pažymose pateiktus duomenis, pareiškėjui paskirta teisėjų valstybinė pensija 2010-2012 metais buvo ribojama iki Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimo paskelbimo (iki 2010 m. lapkričio 16 d.) ir paskelbus šį Nutarimą (po 2010 m. lapkričio 16 d.) šiais pagrindais: 1) nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 1 d. VMDU 1,3 dydžiu pagal Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalį (2009 m. gruodžio 8 d. įstatymas Nr. XI-531); 2) nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. VMDU 1,5 dydžiu pagal Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 3 dalį (2002 m. liepos 2 d. įstatymas Nr. IX-1011); 3) nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį (2009 m. gruodžio 9 d. įstatymas Nr. XI-537); nuo 2010 m. sausio 1 d. – 2012 m. rugsėjo 1 d. pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 ir 2 dalies (2009 m. gruodžio 9 d. įstatymas Nr. XI-537; pakeistas 2010 m. vasario 11 d. įstatymu Nr. XI-860 ir 2010 m. spalio 26 d. įstatymu Nr. XI-1072) nuostatas. Pagal minėtose pažymose pateiktus skaičiavimus pareiškėjui dėl įstatymų normų, kurios Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimu buvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. nebuvo išmokėta iš viso 116 411,40 Lt teisėjų valstybinės pensijos (36 519, 15 Lt nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. lapkričio 15 d. ir 79 892, 25 Lt nuo 2010 m. lapkričio 16 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d.). Ši pensijos neprimoka apskaičiuota be pensijos ribojimo Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, kuri pripažinta neprieštaraujančia Konstitucijai. Tuo tarpu pareiškėjas, remdamasis NMA 2014 m. sausio 8 d. pažymomis Nr. 3R-38 ir Nr. 3R-39, į prašomą priteisti pensijos nepriemokos sumą nepagrįstai įtraukia ir pensijos ribojimą remiantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi.

Teisėjų kolegijai dėl NMA 2014 m. sausio 8 d. pažymose Nr. 3R-38 ir Nr. 3R-39 pateiktų skaičiavimų, kurie pagrįsti įstatymų normomis motyvuotais paaiškinimais ir yra siejami su Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimo nuostatų vykdymu, taip pat su nagrinėjamam ginčui aktualioje LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A502-673/2013 pateiktais išaiškinimais, pagrįstumo ir teisingumo abejonių nekilo. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija, nagrinėdama bylą apeliacine tvarka, remiasi minėtose NMA administracijos pažymose pateiktais duomenimis apie pareiškėjui paskirtos teisėjų valstybinės pensijos ribojimą.

Minėta, kad pagal Konstitucinio Teismo išaiškinimus pareiškėjui paskirtos teisėjų valstybinės pensijos ribojimas ir perskaičiavimas 2010–2012 metais buvo teisėtas tik vienu teisiniu pagrindu, t. y. pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį. Visi kiti pareiškėjui paskirtos teisėjų valstybinės pensijos perskaičiavimo ir jos dydžio ribojimo teisiniai pagrindai Konstitucinio Teismo pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pateiktus išaiškinimus dėl Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bendros taisyklės, jog Konstitucinio Teismo sprendimų galia yra nukreipiama į ateitį, išimties (Konstitucinio Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. sprendimas) ne kartą yra pasisakęs, kad šios taisyklės išimtis taikytina ne tik tais atvejais, kai yra pagrindo manyti, jog įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turi būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, ir teismas sustabdo šios bylos nagrinėjimą bei kreipiasi į Konstitucinį Teismą, prašydamas spręsti, ar šis įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją (Konstitucijos 110 straipsnio 2 dalis, ABTĮ 4 straipsnio 2 dalis), bet ir tuo atveju, kai asmuo kreipiasi į teismą dėl pažeistų teisių gynimo jau po to, kai yra priimtas tam tikras Konstitucinio Teismo nutarimas (žr., pvz., LVAT 2013 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, 2013 m. rugsėjo 12 d. nutartis Nr. A502-673/2013 ir kt.).

Pareiškėjas kreipėsi į teismą nepraleidęs termino reikalavimams dėl teisėjų valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo pareikšti. Pirmosios instancijos teismas teisėjų valstybinės pensijos nepriemoką pareiškėjui nepagrįstai priteisė tik nuo 2010 m. lapkričio 16 d.

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. rugsėjo 12 d. nutartyje analogiškoje administracinėje byloje Nr. A502 -673/2013, be kita ko, atsižvelgdama į minėtas teismų praktikos nuostatas, vadovaudamasi Konstitucinio Teismo išaiškinimais, kad žemesnės galios teisės aktuose esančias teisės spragas užpildyti ad hoc teismams pagal kompetenciją sprendžiant bylas dėl individualaus visuomeninio santykio ir taikant (bei aiškinant) teisę; atsižvelgdama į išaiškinimais, kad teismai turi konstitucinę pareigą užtikrinti asmens, kuris kreipiasi į teismą dėl savo teisių ar laisvių pažeidimo, teises, laisves, kitas konstitucines vertybes; taigi teismai neabejotinai turi ir iš Konstitucijos kylančius įgaliojimus taikyti inter alia bendruosius teisės principus, taip pat aukštesnės galios teisės aktus, pirmiausia Konstituciją – aukščiausiąją teisę (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 8 d. sprendimas), konstatavo, kad tinkamą pareiškėjo pažeistų teisių atstatymą užtikrintų tik visos (tiek iki Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimo įsigaliojimo, tiek po jo) neišmokėtos teisėjų valstybinės pensijos nepriemokos, kuri susidarė dėl antikonstitucinėmis pripažintų įstatymų normų taikymo, grąžinimas už 2010–2012 metus. Priešingu atveju nebūtų veiksmingai užtikrintos Konstitucijoje skelbiamos žmogaus teisės, kurios yra teisingumo ir teisės viešpatavimo pagrindas. Minėtoje nutartyje, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarime pateiktus išaiškinimus, konstatuota, kad pareiškėjui nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. turėjo būti mokama visa pensija (išskyrus Konstitucijai neprieštaraujantį perskaičiavimą pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį), t. y. neturėjo būti taikomi ribojimai atitinkamu VMDU dydžiu nei pagal Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalį, nei pagal Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 3 dalį, nei pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnį. Analogiškos pozicijos laikomasi ir kitose administracinėse bylose (žr., pvz., LVAT nutartis administracinėse bylose: 2013 m. lapkričio 18 d. Nr. A602-671/2013, 2013 m. lapkričio 21 d. Nr. A502-204/2013, 2013 m. lapkričio 21 d. Nr. A756 -716/2013, 2013 m. lapkričio 21 d. Nr. A756-1051/2013, 2013 m. lapkričio 26 d. Nr. A602-202/2013, 2013 m. gruodžio 3 d. Nr. A602-367/2013 ir kt.).

Nagrinėjamo ginčo atveju visiškai analogiškoje šiuo aspektu byloje dėl teisėjų valstybinės pensijos nepriemokos susidarymo pareiškėjo pažeistos teisės turi būti ginamos priteisiant iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vyriausybės, kuriai atstovauja Nacionalinė teismų administracija, visą jam neišmokėtą paskirtos teisėjų valstybinės pensijos dalį, kurios pareiškėjas negavo nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. dėl antikonstitucinėmis pripažintų Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies, Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 3 dalies bei Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatų taikymo. Dėl šių antikonstitucinėmis pripažintų įstatymo normų taikymo atsiradęs pareiškėjui turtinis praradimas turi būti visiškai pašalintas teismui individualioje byloje atliekant pagal Konstituciją tik jam priskirtą teisingumo vykdymo funkciją, nes priešingu atveju būtų pažeistos Konstitucijos 52 straipsnio nuostatos ir iš Konstitucijos 23 straipsnio kylantys nuosavybės teisės apsaugos imperatyvai, o asmens teisė į teisminę gynybą būtų fiktyvi.

Pagal NMA 2014 m. sausio 8 d. pažymose Nr.3R-38 ir Nr. 3R-39 pateiktus duomenis, pareiškėjui nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. lapkričio 15 d. (Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimo oficialaus paskelbimo) netaikant pensijos dydžio ribojimo VMDU dydžiu bei Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatų, tačiau taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, turėjo būti išmokėta iš viso 42 137,55 Lt; pritaikius pensijos ribojimą VMDU 1,3 dydžiu ir Laikinojo įstatymo 4 bei 5 straipsnio nuostatas, per šį laikotarpį buvo išmokėta iš viso 5 618,40 Lt. Pareiškėjui priteistiną už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. lapkričio 15 d. valstybinės pensijos neprimoką (36 519, 15 Lt) sudaro šių sumų skirtumas (42 137,55 Lt – 5 618,40 Lt). Nuo 2010 m. lapkričio 16 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. netaikant pensijos dydžio ribojimo VMDU dydžiu bei Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatų ir taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, pareiškėjui turėjo būti išmokėta iš viso 106 347,14 Lt, pritaikius pensijos ribojimo VMDU dydžius ir Laikinojo įstatymo 4 bei 5 straipsnio nuostatas, per šį laikotarpį buvo išmokėta iš viso 26 454,89 Lt. Pareiškėjui priteistiną už laikotarpį 2010 m. lapkričio 16 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. pensijos nepriemoką (79 892,25 Lt) sudaro šių sumų skirtumas (106 347, 14 Lt – 26 454, 89 Lt). Iš viso pareiškėjui turi būti priteista už minėtą laikotarpį 116 411,40 Lt teisėjų valstybinės pensijos (36 519,15 Lt + 79 892,25 Lt). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos sprendimo dalis dėl pensijos nepriemokos priteisimo keistina (ABTĮ 143 str.).

Viešosios teisės normos, reglamentuojančios teisėjų valstybinių pensijų mokėjimo santykius, dėl pensijų neišmokėjimo nenumato kitokių teisinių pasekmių – procesinių palūkanų, delspinigių, netesybų ar pan., todėl jos negali būti priteisiamos. Be to, pažeistos pareiškėjo teisės iš esmės yra apginamos priteisiant jam teisėjų valstybinės pensijos nepriemoką, o ne per žalos atlyginimo institutą (žr., pvz., LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m. liepos 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552 -2747/2012 ir kt.). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo reikalavimo dėl palūkanų priteisimo. Ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis nekeistina.

Pareiškėjas prašė įpareigoti atsakovą mokėti jam nuo 2012 m. gegužės 1 d. 5 016,09 Lt valstybinę pensiją. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. neteko galios Laikinojo įstatymo 5 straipsnis, įpareigojo atsakovą nuo 2012 m. gegužės 1 d. mokėti pareiškėjui 4 013,10 Lt teisėjų valstybinę pensiją netaikant Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 3 dalies ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyto ribojimo, kol įsigalios atitinkamos įstatymų normos dėl teisėjų valstybinių pensijų skaičiavimo ir mokėjimo.

Pažymėtina, kad 2012 m. birželio 30 d. Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XI-2196 (įsigaliojo nuo 2012 m. rugsėjo 1 d.) Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalis buvo išdėstyta nauja redakcija pašalinant iš šios įstatymo normos pripažintą antikonstituciniu teisinį reguliavimą, kuris numatė šios įstatymo normos, ribojančios pensijos dydį, taikymą teisėjų valstybinėms pensijoms. Pirmosios instancijos teismui priimant 2012 m. spalio 29 d. sprendimą ir nustatant atsakovui įpareigojimą netaikyti pareiškėjo teisėjų valstybinės pensijos atžvilgiu Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyto ribojimo, šios įstatymo normos taikymas teisėjų valstybinių pensijų atžvilgiu jau buvo įstatymu pašalintas iš teisės sistemos.

Byloje nustatyta, kad NTA direktoriaus 2014 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. 9FB-1-(4.46) nurodyta nuo 2014 m. sausio 1 d. apskaičiuojant teisėjų valstybinių pensijų dydį netaikyti Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nustatyto pensijos dydžio ribojimo, o apskaičiuojant pensijos dydį, įskaičiuoti kiekvienus teisėjo darbo stažo metus. Atsižvelgiant tai, pareiškėjui aktualus klausimas, kad jam būtų mokama prašomo dydžio (5016,37 Lt) teisėjų valstybinė pensija, t.y. nebūtų taikomi ribojimai, kurie prieštarauja Konstitucijai, yra išspręstas. NMA 2014 m. vasario 26 d. atsiliepime (b.l.149-151) patvirtino, kad vadovaujantis NTA direktoriaus 2014 m. sausio 16 d. įsakymu Nr.9FB-1-(4.46) pareiškėjui nuo 2014 m. sausio 1 d. mokėtina teisėjų valstybinė pensija už 19 metų teisėjo darbo stažą yra 5016,37 Lt. ir išmokėtina suma neribojama nei VMDU 1,5 dydžiu, nei Laikinojo įstatymo 1 priede nustatytu koeficientu. Todėl apeliantas nepagrįstai prašo įpareigoti mokėti šio dydžio pensiją. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas ir ta apimtimi, kuria pirmosios instancijos teismas įpareigojo atsakovą Nacionalinę teismų administraciją atlikti veiksmus, t. y. mokėti pareiškėjui jo nurodyto dydžio teisėjų valstybinę pensiją, ir šis pareiškėjo reikalavimas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjo P. R. B. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuriai atstovauja Nacionalinė teismų administracija, apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 29 d. sprendimą pakeisti.

Priteisti pareiškėjui P. R. B. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kurią atstovauja Nacionalinė teismų administracija, 116 411,40 Lt (vienas šimtas šešiolika tūkstančių keturi šimtai vienuolika litų ir keturiasdešimt centų) teisėjų valstybinės pensijos nepriemoką už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d.

Pareiškėjo reikalavimą dėl atsakovo įpareigojimo atlikti veiksmus atmesti.

Likusią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis