AS-485-575/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-485-575/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02498-2014-3

Procesinio sprendimo kategorija 69.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. liepos 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo, neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. pareiškėjas V. J. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1-9), kuriame prašė: 1) panaikinti 2014 m. balandžio 9 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimą Nr. 1D-2835 (11); 2) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos, neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį – 7 289,26 Lt, kuri susidarė dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 5 straipsnio 1 dalies taikymo už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d.; 3) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos, neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį – 2 274,72 Lt, kuri susidarė dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies taikymo už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. sausio 20 d. nutartimi (b. l. 34-35) sustabdė administracinę bylą iki Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas išnagrinės Vilniaus apygardos administracinio teismo pateiktus prašymus ištirti Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo (2011 m. gruodžio 20 d. ir 2012 m. gruodžio 20 d. redakcijos) konstitucingumo klausimą.

LITEKO duomenimis teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas iš esmės analogiškoje byloje Nr. I-2693-624/2013 (Proc. Nr. 3-61-3-00761-2013-3) jau yra kreipęsis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti ar 2012 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XII-92 ta apimtimi, kuria Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo galiojimo terminas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų ir Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymus, pratęstas 2013 metams, neprieštarauja konstituciniams teisinės valstybės, lygiateisiškumo, teisingumo ir proporcingumo principams (Konstitucinio Teismo bylos Nr. 12/2013). Konstituciniame Teisme taip pat 2013 m. lapkričio 7 d. yra priimtas nagrinėti Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymas (Konstitucinio Teismo bylos Nr. 21/2013) ištirti, ar 2011 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas tiek, kiek jame nustatyta, kad Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų ir Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymus, galioja iki 2012 m. gruodžio 31 d., neprieštaravo konstituciniams teisinės valstybės, lygiateisiškumo, teisingumo ir proporcingumo principams. Šių teisės aktų konstitucingumo klausimas yra aktualus, taikomas nagrinėjant pareiškėjo skundą ir tiesiogiai susijęs su nagrinėjama byla. Todėl byla sustabdyta iki Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas išnagrinės Vilniaus apygardos administracinio teismo pateiktus prašymus ištirti Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo (2011 m. gruodžio 20 d. ir 2012 m. gruodžio 20 d. redakcijos) konstitucingumo klausimą.

III. Pareiškėjas V. J. pateikė atskirąjį skundą (b. l. 38-41), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 20 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjo skundą ta apimtimi, kurioje ginčo dalykas yra neišmokėta pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalis, kuri susidarė dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies taikymo ir priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos, neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį – 7 289,26 Lt, kuri susidarė dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies taikymo už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. Administracinės bylos dalį, kurioje ginčo dalykas yra pareigūnų ir karių valstybinės pensijos sumažinimas taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, sustabdyti kol Konstitucinis Teismas išnagrinės bylas Nr. 12/2013, Nr. 21/2013 pagal Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymus ir įsigalios Konstitucinio Teismo priimti nutarimai.

Nurodo, kad su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą kreipėsi teisminės gynybos dėl skirtingų laikotarpių, dalis iš jų yra nuo 2010 m. sausio 1 d., t. y. apima tuos laikotarpius, kuriems aktualaus teisinio reguliavimo atitiktį Konstitucijai Konstitucinis Teismas jau yra ištyręs ir atitinkamai pasisakęs 2012 m. vasario 6 d. nutarime. Todėl pagal nagrinėjamos bylos aplinkybes nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo nutartimi dėl bylos sustabdymo ta apimtimi, kuri apima ginčo laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d., kai pareiškėjo valstybinės pensijos mažinimui buvo taikomos Konstitucijai prieštaraujančios Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatos.

Pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 69 straipsnį teismas, esant atitinkamoms aplinkybėms, gali išskirti bylą. Pirmosios instancijos teismas apsiribojo tik Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo nuostatų raidos aprašymu bei konstatavimu, kad Konstituciniame Teisme yra neišnagrinėtos bylos pagal prašymus ištirti Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo atitiktį Konstitucijai (Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymai Nr. 16/2013 ir Nr. 30/2013). Nutartyje nėra motyvų, kodėl teismas negali išnagrinėti bylos dėl pareiškėjo reikalavimų, kurie apima laikotarpį iki 2013 m., t. y. laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d.

Atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde skundė du ginčo dalykus, t. y. remdamasis 2012 m. vasario 6 d. Konstitucinio Teismo nutarimu, paskelbtu Valstybės žiniose 2012 m. rugsėjo 21 d., teismo prašė priteisti dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies taikymo, kuri prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai, pareiškėjo pensijos nepriemoką už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. (7 289,26 Lt arba 2 111,12 Eur). Taip pat prašė priteisti pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką 2 274,72 Lt (658,80 Eur), už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., kuri susidarė dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies taikymo. Todėl administracinė byla ta apimtimi, kurioje ginčo dalykas yra dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies, kuri susidarė dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijai prieštaraujančios teisės normos – Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies taikymo, priteisimo, turėjo būti išnagrinėta, kadangi dėl šio ginčo dalyko Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme yra išnagrinėtos administracinės bylos ir priimti galutiniai neskundžiami sprendimai, kurių pagrindu jau yra išmokėtos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų nepriemokos. (Administracinės bylos: Nr. I-261-473/2012; Nr. I-198-5613/2013; I-183-365/2013; I-265-473/2012; I-0192-189/2013; I-260-473/2012; I-199-561/2013; I-1127-815/2013; I-10020-331/2014; I-8825-629/2014 ir kt.).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria administracinė byla sustabdyta, kol Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas išnagrinės Vilniaus apygardos administracinio teismo pateiktus prašymus ištirti Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo (2011 m. gruodžio 20 d. ir 2012 m. gruodžio 20 d. redakcijos) konstitucingumo klausimą (ABTĮ 98 str. 1 d. 3 p.).

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjas, be kita ko, nesutinka su Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatos, kuria vadovaujantis jam buvo perskaičiuojama ir mokama sumažinta valstybinė pensija, taikymu 2012 ir 2013 metais, o Konstituciniame Teisme 2013 m. lapkričio 7 d. yra priimtas nagrinėti Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymas (Konstitucinio Teismo bylos Nr. 21/2013) ištirti ar 2011 m. gruodžio 20 d. Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas tiek, kiek jame nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų ir Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymus, galioja iki 2012 m. gruodžio 31 d., neprieštaravo konstituciniams teisinės valstybės, lygiateisiškumo, teisingumo ir proporcingumo principams, bei Vilniaus apygardos administracinis teismas iš esmės analogiškoje byloje Nr. I-2693-624/2013 (Proc. Nr. 3-61-3-00761-2013-3) jau yra kreipęsis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti ar 2012 m. gruodžio 20 d. analogiškas Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XII-92 dėl Laikinojo įstatymo galiojimo termino pratęsimo 2013 metams, neprieštarauja konstituciniams teisinės valstybės, lygiateisiškumo, teisingumo ir proporcingumo principams (Konstitucinio Teismo bylos Nr. 12/2013), pripažino, jog šių teisės aktų konstitucingumo klausimas yra aktualus, taikomas nagrinėjant pareiškėjo skundą ir tiesiogiai susijęs su nagrinėjama byla, todėl bylą sustabdė iki Konstitucinis Teismas išnagrinės prašymus ištirti Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo (2011 m. gruodžio 20 d. ir 2012 m. gruodžio 20 d. redakcijos) konstitucingumo klausimą.

Pareiškėjas iš esmės nesutinka su tuo, jog administracinė byla dėl visų jo reikalavimų ir dėl visų pensijos nepriemokos priteisimo laikotarpių buvo sustabdyta minėtu pagrindu. Pareiškėjo manymu, administracinės bylos dalis dėl jo reikalavimo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos, neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį – 7 289,26 Lt, kuri susidarė dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies taikymo už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. gali būti nagrinėjama toliau, nelaukiant, kol Konstitucinis Teismas pasisakys dėl Laikinojo įstatymo 15 straipsnio nuostatų atitikties Konstitucijai, kadangi dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies konstitucingumo Konstitucinis Teismas jau pasisakė 2012 m. vasario 6 d. nutarime.

Teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (2009 m. gruodžio 9 d. įstatymas Nr. XI-537) 15 straipsnis numatė, kad šis įstatymas, išskyrus 16 straipsnį, įsigalioja 2010 m. sausio 1 d. ir galioja iki 2011 m. gruodžio 31 d., tačiau 2011 m. gruodžio 28 d. paskelbtu Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu (2011 m. gruodžio 20 d. įstatymas Nr. XI-1821) buvo pakeistas Laikinojo įstatymo 15 straipsnis, kurio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad šis įstatymas, išskyrus 16 straipsnį, įsigalioja 2010 m. sausio 1 d. ir galioja šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 (t. y. valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą), 2 ir 3 punktuose nurodytoms išmokoms <...> – iki 2012 m. gruodžio 31 d. Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo (2012 m. gruodžio 20 d. įstatymas Nr. XII-92) 1 straipsniu Lietuvos Respublikos Seimas dar kartą pakeitė Laikinojo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 2 punktą, išdėstydamas jį taip: „šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytoms išmokoms <...> – iki 2013 m. gruodžio 31 d.“.

Taigi, iš nurodyto teisinio reguliavimo matyti, kad pagal pirminę Laikinojo įstatymo redakciją, tiek Laikinojo įstatymo 4 straipsnyje nustatyta valstybinių pensijų perskaičiavimo tvarka, tiek Laikinojo įstatymo 5 straipsnyje nustatyta valstybinių pensijų mokėjimo tvarka asmenims, turintiems draudžiamųjų pajamų, pareigūnų ir karių valstybinių pensijų gavėjams turėjo būti taikoma nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., tačiau vėlesniais įstatymo pakeitimais abiejų šių nuostatų galiojimas buvo du kartus pratęstas – nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. (2011 m. gruodžio 20 d. įstatymas Nr. XI-1821, nors Laikinojo įstatymo 5, 8 straipsnių ir 2 priedo pripažinimo netekusiais galios įstatymu Laikinojo įstatymo 5 straipsnis 2012 m. rugsėjo 1 d. ir neteko galios) ir nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. (2012 m. gruodžio 20 d. įstatymas Nr. XII-92). Todėl, nepaisant to, kad pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui nurodė du reikalavimus dėl skirtingų laikotarpių ir dėl skirtingų Laikinojo įstatymo nuostatų (4 straipsnio bei 5 straipsnio), abiejų šių nuostatų galiojimo terminas Laikinojo įstatymo 15 straipsniu (2011 m. gruodžio 20 d. įstatymas Nr. XI-1821 ir 2012 m. gruodžio 20 d. įstatymas Nr. XII-92) buvo pratęstas 2012 ir 2013 metams, o jo konstitucingumo klausimas Konstituciniame Teisme spręstas minėtose konstitucinėse bylose Nr. 21/2013 ir Nr. 12/2013.

Be to, pastebėtina, jog pareiškėjas, prašydamas priteisti neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies taikymo, nurodo laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d., dėl kurio tik dalies (nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d.) Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime pasisakė. Todėl, sprendžiant dėl šio pareiškėjo reikalavimo teisėtumo ir pagrįstumo, turės būti taikomi visi atitinkamam teisiniam santykiui aktualūs teisės aktai ir išaiškinimai dėl jų, įskaitant ir Konstitucinio Teismo išaiškinimus dėl Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymų ta apimtimi, kuria Laikinojo įstatymo 5 straipsnio galiojimo terminas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų ir Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymus, pratęstas 2012 ir 2013 metams, nuostatų konstitucingumo. Pridurtina, jog ABTĮ nenumato galimybės skaidyti reikalavimą dalimis ir sustabdyti bylą tik tam tikra apimtimi. Be to, nepagrįstas administracinių bylų išskyrimas prieštarauja proceso efektyvumo, koncentruotumo principams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS662-733/2012). Taip pat ABTĮ nenustato, kad gali būti priimtas dalinis sprendimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-51-146/2015, 2014 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-855/2014). Kaip savo praktikoje yra nurodęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokų priteisimo, pareiškėjo teisių galimo pažeidimo pasekmių nagrinėjimo skaidymas į atskirus etapus, kai teismui kyla abejonių dėl nagrinėjant bylą taikytino įstatymo (jo dalies) atitikties Konstitucijai, gali būti kliūtis išnagrinėti bylą visapusiškai ir objektyviai, priimti pagrįstą ir teisėtą sprendimą (žr., pvz., 2014 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-1114/2014, 2014 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-779/2014).

Atsižvelgiant į tai, kad teisės aktai (Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo 2011 m. gruodžio 20 d. ir 2012 m. gruodžio 20 d. įstatymai), dėl kurių buvo kreiptasi į Konstitucinį Teismą, taikytini ir šioje administracinėje byloje, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sustabdė šios bylos nagrinėjimą, kol Konstitucinis Teismas priims procesinį sprendimą byloje pagal Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismo nutartis, priešingai nei teigė pareiškėjas, atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką analogišku klausimu (žr., pvz., 2015 m. sausio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-51-146/2015, 2014 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS624-859/14).

Kita vertus, pažymėtina, jog Konstitucinis Teismas 2015 m. gegužės 14 d. priėmė nutarimą Nr. KT15-N9/2015, kuriuo pripažino, kad Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2011 m. gruodžio 20 d. redakcija) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymą, Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2012 m. gruodžio 31 d., neprieštaravo Konstitucijai; ir Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2012 m. gruodžio 20 d. redakcija) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymą, Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2013 m. gruodžio 31 d., neprieštaravo Konstitucijai. Minėtas nutarimas įsigaliojo jo oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre dieną – 2015 m. gegužės 15 d. Taigi, išnykus faktinėms aplinkybėms, egzistavusioms pirmosios instancijos teismo 2015 m. sausio 20 d. nutarties priėmimo metu, šiuo atveju iškilo poreikis spęsti dėl sustabdytos administracinės bylos atnaujinimo (ABTĮ 100 str.).

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sustabdė administracinę bylą, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis pripažintina pagrįsta bei teisėta, o atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti nurodytą nutartį. Pareiškėjo atskirasis skundas netenkinamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo V. J. atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Laimė Baltrūnaitė

Ričardas Piličiauskas