AS-583-858/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS-583-858/2015

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00544-2014-4

Procesinio sprendimo kategorija 79.2. (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. liepos 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas) ir Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų A. R., A. R., N. R. ir M. R. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. R., A. R., N. R. ir M. R. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – O. S., V. S., UAB „GEOEKERIS“) dėl administracinių aktų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai A. R., A. R., N. R. ir M. R. (toliau – ir pareiškėjai) 2014 m. lapkričio 21 d. Kauno apygardos administraciniam teismui pateikė patikslintą skundą (t. I, b. l. 115-124), prašydami jį prijungti prie administracinės bylos ir nagrinėti su priimtu skundu, tačiau 2014 m. gruodžio 11 d. Kauno apygardos administracinio teismo nutartimi buvo nustatytas pareiškėjams terminas patikslinto skundo trūkumas pašalinti iki 2014 m. gruodžio 29 d. (t. I, b. l. 149-151).

2014 m. gruodžio 31 d. Kauno apygardos administraciniame teisme buvo gautas pareiškėjų patikslintas skundas (t. I, b. l. 159-169), kuriame nebuvo tinkamai išdėstytos skundo aplinkybės ir suformuluoti reikalavimai neapibrėžiant konkrečių administracinės bylos nagrinėjimo ribų. Atitinkamai, Kauno apygardos administracinis teismas nustatė dar kartą pareiškėjams terminą patikslinto skundo trūkumams pašalinti (b. l. 171-173). 2015 m. sausio 23 d. pareiškėjai Kauno apygardos administraciniam teismui pateikė naują patikslintą skundą (t. I, b. l. 175-185).

2015 m. sausio 27 d. pareiškėjai Kauno apygardos administracinio teismo posėdyje prašė priimti 2015 m. sausio 23 d. patikslintą skundą, kuriuo prašoma:

1) panaikinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Žemės ūkio ministerija) Prienų ir Birštono teritorinio padalinio 2014 m. sausio 14 d. žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą Nr. 10KAM-3817;

2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba) Prienų ir Birštono teritorinio padalinio vedėjo 2013 m. vasario 13 d. sprendimą Nr. 10SK-(14-10.110.)-213;

3) ištirti, ar Prienų rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemos, patvirtintos Prienų rajono savivaldybės tarybos 2010 m. sausio 28 d. sprendimu Nr. T3-25, dalis, kuria į viešųjų kelių tinklo išdėstymo schemą įtraukta vietinės reikšmės kelio ST-41, esančio (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Prienų r. sav., atkarpa, prasidedanti ties O. S. nuosavybės teise priklausančio 6,66 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) k., Stakliškių sen., Prienų r. sav., šiaurės–rytine dalimi ir pasibaigiančia ties (duomenys neskelbtini) ežero, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Prienų r. sav., šiaurine dalimi, atitinka Lietuvos Respublikos kelių įstatymo (toliau – ir Kelių įstatymas) 3 straipsnio 2 dalį ir 4 straipsnio 3 dalį;

4) Prienų rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemos, patvirtintos Prienų rajono savivaldybės tarybos 2010 m. sausio 28 d. sprendimu Nr. T3-25, dalį, kuria į viešųjų kelių tinklo išdėstymo schemą įtraukta vietinės reikšmės kelio ST-41, esančio (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Prienų r. sav., atkarpa, prasidedanti ties O. S. nuosavybės teise priklausančio 6,66 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Prienų r. sav., šiaurės–rytine dalimi ir pasibaigiančia ties (duomenys neskelbtini) ežero, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Prienų r. sav., šiaurine dalimi, pripažinti prieštaraujančia Kelių įstatymo 3 straipsnio 2 daliai ir 4 straipsnio 3 daliai ir laikyti ją panaikinta bei bylą nagrinėti pagal patikslintą skundą.

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė nurodė, kad priėmus patikslintą skundą reikėtų tikslinti ir atsakovus.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. sausio 29 d. nutartimi (t. II, b. l. 3-5) pareiškėjų A. R., A. R., N. R. ir M. R. 2015 m. sausio 23 d. patikslintą skundą atsisakė priimti.

Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad pareiškėjai pirmu ir antru patikslinto skundo reikalavimu prašo panaikinti Žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono teritorinio padalinio 2014 m. sausio 14 d. žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą Nr. 10KAM-3817 ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono teritorinio padalinio vedėjo 2013 m. vasario 13 d. sprendimą Nr. 10SK-(14-10.110.)-213. Šių patikslinto skundo reikalavimų priėmimo klausimas Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartimi jau yra išspręstas, todėl šioje dalyje patikslintas skundas buvo atsisakytas priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu.

Teismas dėl pareiškėjų reikalavimų ištirti, ar Prienų rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemos, patvirtintos Prienų rajono savivaldybės tarybos 2010 m. sausio 28 d. sprendimu Nr. T3-25, dalis, kuria į viešųjų kelių tinklo išdėstymo schemą įtraukta vietinės reikšmės kelio ST-41, esančio Kielionių k., Stakliškių sen., Prienų r. sav., atkarpa atitinka Kelių įstatymo 3 straipsnio 2 dalį ir 4 straipsnio 3 dalį bei pripažinti prieštaraujančia Kelių įstatymo 3 straipsnio 2 daliai ir 4 straipsnio 3 daliai, laikant ją panaikinta, nurodė, jog bylos dėl norminių administracinių aktų teisėtumo nagrinėjamos pagal bendrąsias šiame įstatyme nustatytas proceso taisykles, todėl pareiškimo dėl norminio administracinio akto teisėtumo turinys turėtų iš esmės atitikti ABTĮ 23 ir 24 straipsniuose išdėstytus reikalavimus, atsižvelgiant į specialių procesinių normų, išdėstytų ABTĮ šešioliktame skirsnyje, nuostatas bei ginčų dėl norminių administracinių aktų specifiką.

Iš pateikto pareiškėjų patikslinto skundo buvo matyti, kad prašant ištirti norminio akto atitiktį įstatymui iš esmės remtasi tik kvestionuojant ginčijamo norminio administracinio akto atitiktį Kelių įstatymo straipsnių dalims, apsiribojant abstrakčiais (bendrais) teiginiais, nesilaikant tyrimo apimties tikslumo ir konkretumo. Pareiškėjams buvo išaiškinti pareiškimo dėl norminio administracinio akto turinio reikalavimai, teisinių motyvų būtinumas. Pažymėjo, jog pareiškėjas, formuluodamas teisinius argumentus, keliančius abejonių norminio administracinio akto teisėtumu, turi išnagrinėti tiek atitinkamo norminio administracinio akto (jo dalies) turinį, tiek aukštesnės galios teisės akto (įstatymo ar Vyriausybės norminio akto) turinį ir pateikti savo konkrečią nuomonę dėl prieštaravimų tarp šių aktų.

Priėmus nagrinėti pareiškimą dėl norminio administracinio akto (jo dalies) teisėtumo ištyrimo, kurio turinys neatitinka minėtų reikalavimų, nebūtų užtikrinamas rungimosi principo įgyvendinimas, nes būtų suvaržytos atsakovo (viešojo administravimo institucijos, priėmusios ginčijamą norminį administracinį aktą) teisės, kadangi atsakovui būtų sunkiau atsiliepime išdėstyti savo poziciją dėl pareiškėjų argumentų bei pasirengti teisminiam nagrinėjimui. Motyvuodami savo abejonę dėl ginčo norminio administracinio akto teisėtumo pareiškėjai neįvertino reikšmingų teisinio reguliavimo aspektų.

Teismas nurodė, jog jam abejonių dėl nurodyto norminio administracinio akto teisėtumo nekyla. Klausimas dėl norminio administracinio akto teisėtumo tyrimo yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija ir pagrindu teismui pradėti tyrimą tik išimtiniais atvejais, kai kitokiu būdu negalima pasiekti teisinio rezultato, gali būti tik paties bylą nagrinėjančio teismo pagrįstas manymas dėl taikytino teisės akto atitikimo įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui. Dėl nurodytų motyvų pirmosios instancijos teismas nurodytą pareiškėjų prašymą atsisakė tenkinti.

III. Pareiškėjai A. R., A. R., N. R. ir M. R. atskiruoju skundu (t. II, b. l. 15-20) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 29 d. nutartį ir klausimą, ar Prienų rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemos, patvirtintos Prienų rajono savivaldybės tarybos 2010 m. sausio 28 d. sprendimu Nr. T3-25, dalies, kuria į viešųjų kelių tinklo išdėstymo schemą įtraukta vietinės reikšmės kelio ST-41, esančio (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Prienų r. sav., atkarpa, prasidedanti ties O. S., nuosavybės teise priklausančio 6,1647 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. , (duomenys neskelbtini) esančio (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Prienų r. sav., šiaurės–rytine dalimi ir pasibaigiančia ties (duomenys neskelbtini) ežero, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Prienų r. sav., šiaurine dalimi, atitinka Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atskirajame skunde pareiškėjai nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria atsisakyta ištirti administracinio akto teisėtumą. Pareiškėjai kartu su atskiruoju skundu teikia VĮ „Registrų centras“ ortografinę 2014 m. lapkričio 18 d. kadastro žemėlapio ištrauką, kurioje matyti dalis O. S. nuosavybės teise priklausančio 6,1647 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio . (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sen., Prienų r. sav., ir pareiškėjams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio 12,25 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sen., Prienų r. sav. Ortografinėje žemėlapio ištraukoje taip pat matyti esantis 0,6 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Prienų r. sav., kuris nuosavybės teise priklauso pareiškėjui A. R.. Pastarasis žemės sklypas yra servitutinis. t. y. per jį yra sudaryta galimybė tretiesiems asmenims patekti į gretimus žemės sklypus. Pareiškėjai taip pat pateikė ir Prienų rajono savivaldybės tarybos 2010 m. sausio 28 d. sprendimą dėl specialiojo plano patvirtinimo Nr. T3-25, kuriuo nuspręsta patvirtinti Prienų rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo schemą. Be to, teikia ištrauką iš Prienų rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemos, patvirtintos Prienų rajono savivaldybės tarybos 2010 m. sausio 28 d. sprendimu Nr. T3-25, kurioje nurodytas vietinės reikšmės kelias ST-41.

Pareiškėjų nuomone, iš Vietinės reikšmės kelių schemos matyti, kad tarp O. S. ir jų žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Prienų r. sav., yra numatytas vietinės reikšmės kelias ST-41. Ortografinio žemėlapio ištraukoje matyti, jog vietinės reikšmės kelias ST-41, esantis (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Prienų r. sav., faktiškai tęsiasi tik iki O. S. 6,1647 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). VĮ „Registrų centras“ 2014 m. liepos 25 d. pažymoje Nr. (3.1.6.)KAS-1865 nurodyta, jog vietinės reikšmės kelias ST-41 kaip nekilnojamojo turto objektas nesuformuotas. Tai, kad tarp O. S. ir pareiškėjams priklausančių žemės sklypų jokio kelio nėra, patvirtina antstolio M. P. 2014 m. spalio 20 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 123-14-118, kuriame užfiksuota, jog tariamo kelio vietoje auga krūmynai, brūzgynai, medžiai ir kt.

Pareiškėjų nuomone, vietinės reikšmės kelio ST-41 atkarpa, prasidedanti ties O. S. žemės sklypo šiaurės rytine dalimi ir pasibaigianti ties (duomenys neskelbtini) ežero šiaurine dalimi, numatyta Prienų rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemoje, kurią Prienų rajono savivaldybės taryba patvirtino 2010 m. sausio 28 d. sprendimu Nr. T3-25. Šią aplinkybę patvirtina faktas, jog dar 2006 m. rugpjūčio 8 d. apskrities viršininko įsakymu Nr. 02-07-9086 A. R. 0,60 ha ploto žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Prienų r. sav., nustatytas 0,05 ha ploto servitutas. Šio servituto pagrindu galima patekti į gretimus sklypus.

Pažymi, jog Prienų rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemoje numatyto vietinės reikšmės kelio ST-41 atkarpa, prasidedanti ties O. S. 6,1647 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiaurės rytine dalimi ir pasibaigianti ties (duomenys neskelbtini) ežero šiaurine dalimi, eina per (duomenys neskelbtini) k, (duomenys neskelbtini) sen., Prienų r. sav., esančius pareiškėjams nuosavybės teise priklausantį 12,25 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir O. S. nuosavybės teise priklausantį 6,1647 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Nurodo, jog rengiant Prienų rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemą turėjo būti vadovaujamasi Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodika, patvirtinta Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 (redakcija galiojusi nuo 2008 m. rugpjūčio 15 d.) (toliau – ir Metodika). Tokią išvadą padarė ir Panevėžio apygardos administracinis teismas 2014 m. birželio 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. I-937-283/2014.

Analogiška situacija yra susiklosčiusi ir Kauno apygardos administracinio teismo nagrinėjamoje byloje Nr. I-1465-644/2015, kadangi rengiant Prienų rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo schemą į ją buvo įtraukta kelio ST-41, esančio k., (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sen., Prienų r., atkarpa, prasidedanti ties O. S. nuosavybės teise priklausančio 6,1647 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Prienų r. sav., ir pasibaigianti ties (duomenys neskelbtini) ežero, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Prienų r. sav., šiaurine dalimi. Pastaroji kelio atkarpa eina per O. S. 6,1647 ha ploto žemės sklypą, per pareiškėjų 12,25 ha ploto žemės sklypą ir per A. R. 0,60 ha ploto žemės sklypą. Atitinkamai, aptariama vietinės reikšmės kelio ST-41 atkarpa nuosavybės teise priklauso fiziniams asmenims, o ne savivaldybei.

Pareiškėjų vertinimu, ginčijama Prienų rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemos, patvirtintos Prienų rajono savivaldybės tarybos 2010 m. sausio 28 d. sprendimu Nr. T3-25, dalis pažeidžia Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalį, todėl yra tikslinga ištirti šio norminio administracinio akto atitiktį įstatymų reikalavimams.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 29 d. nutarties, kuria teismas netenkino pareiškėjų A. R., A. R., N. R. ir M. R. prašymo ištirti Prienų rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemos, patvirtintos Prienų rajono savivaldybės tarybos 2010 m. sausio 28 d. sprendimu Nr. T3-25, dalies, kuria į viešųjų kelių tinklo išdėstymo schemą įtraukta vietinės reikšmės kelio ST-41, esančio (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Prienų r. sav., atkarpa, prasidedanti ties O. S., nuosavybės teise priklausančio 6,1647 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Prienų r. sav., šiaurės–rytine dalimi ir pasibaigiančia ties (duomenys neskelbtini) ežero, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Prienų r. sav., šiaurine dalimi, atitiktį Lietuvos Respublikos kelių įstatymo (toliau – ir Kelių įstatymas) 4 straipsnio 3 daliai, teisėtumas ir pagrįstumas. Teisėjų kolegija pastebi, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra vertinama atsižvelgus į atskirojo skundo dalyką ir pagrindą, ginčijamą priimtą pirmosios instancijos teismo nutarties dalį.

Pareiškėjai atskirajame skunde nurodo, jog teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti jų pateiktą prašymą, kadangi byloje esantys ir pateikti įrodymai suponuoja nurodyto norminio akto teisėtumo ištyrimo poreikio buvimą.

Teisėjų kolegija, vertindama priimtą pirmosios instancijos teismo nutartį, visų pirma pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas priima ne tik sprendimus, bet ir nutartis, kuriomis išsprendžiami ne mažiau svarbūs klausimai nei sprendimais. Tinkamo proceso, teisės būti išklausytam ir kiti administracinio proceso principai reikalauja, kad proceso šaliai būtų suteikta galimybė apskųsti, jo manymu, neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Tokiais atvejais paduodamas atskirasis skundas, kurio padavimui ir nagrinėjimui taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) dvidešimt antrame skirsnyje numatytas išimtis (ABTĮ 148 str.).

Kita vertus, pažymėtina, jog apeliacinio skundo objektais yra ne visos pirmosios instancijos teismo priimtos nutartys. ABTĮ 149 straipsnio 1 dalis eksplicitiškai numato, jog pirmosios instancijos teismo (teisėjo) nutartis proceso šalys gali apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui: 1) šio įstatymo nustatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Paprastai laikoma, kad teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai, kai dėl jos priėmimo procesas apskritai negali prasidėti ar tam tikrais atvejais toliau tęstis, arba dėl nutarties priėmimo procesas byloje užbaigiamas. Taigi, nenustačius ABTĮ 149 straipsnio 1 dalies sąlygų, teismo nutarties skųsti atskiruoju skundu negalima, tačiau motyvai dėl jos teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukti į apeliacinį skundą ar atsiliepimą į apeliacinį skundą.

Manytina, jog toks reguliavimas siejamas su tuo, kad atskirųjų skundų instituto tikslas – suteikti asmenims teisę kvestionuoti tas pirmosios instancijos teismo nutartis, kuriomis gali būti užkertama tolimesnė administracinio proceso eiga. Atitinkamai, atskirųjų skundų teikimas dėl teismo procesinių sprendimų, kurie neturi pagrįstos įtakos tolimesniam bylos plėtojimuisi bei kurių motyvai gali būti įtraukti į apeliacinį skundą, atsiliepimą į apeliacinį skundą, sudarytų sąlygas vilkinti bylos nagrinėjimą bei pažeistų kitų proceso dalyvių teises į greitą bei koncentruotą teismo procesą.

Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste pažymėtina, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, be kita ko, buvo priimta atsisakant tenkinti pareiškėjų pateiktą prašymą ištirti Prienų rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemos, patvirtintos Prienų rajono savivaldybės tarybos 2010 m. sausio 28 d. sprendimu Nr. T3-25, dalies, kuria į viešųjų kelių tinklo išdėstymo schemą įtraukta vietinės reikšmės kelio ST-41, esančio (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Prienų r. sav., atkarpa, prasidedanti ties O. S., nuosavybės teise priklausančio 6,1647 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Prienų r. sav., šiaurės–rytine dalimi ir pasibaigiančia ties (duomenys neskelbtini) ežero, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Prienų r. sav., šiaurine dalimi, atitiktį Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 daliai. Iš priimtos nurodytos teismo nutarties matyti, kad teismas Prienų rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemą, patvirtintą Prienų rajono savivaldybės tarybos 2010 m. sausio 28 d. sprendimu Nr. T3-25, vertino kaip norminio pobūdžio aktą (šios aplinkybės pareiškėjai neginčijo) ir prašymo dėl jos atitinkamos dalies teisėtumo ištyrimo netenkino (b. l. 3-5). Toks pareiškėjų prašymas vertintinas kaip procesinio pobūdžio prašymas ištirti norminio akto teisėtumą, susijusį su nagrinėjama individualia nagrinėjama byla, o ne materialinio pobūdžio reikalavimas. Dėl nurodytų motyvų vertintina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties rezoliucine dalimi turėjo šį pareiškėjų prašymą atmesti, o visoje apimtyje atsisakyti priimti pareiškėjų patikslintą skundą (t. II, b. l. 3-5).

Teisėjų kolegija, nepaisydama ne visai tinkamai formuotos pirmosios instancijos teismo nutarties rezoliucinės dalies, atsižvelgusi į skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, pabrėžia, kad ABTĮ 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Pagal to paties įstatymo 111 straipsnio 1 dalį minėti subjektai taip pat turi teisę prašyti administracinio teismo ištirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą, kai tame teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo. Šio straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais administracinis teismas nutartimi išsprendžia prašymo priėmimo klausimą.

Teismas atmeta nurodytą pateiktą prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, jeigu: 1) prašymas nėra susijęs su teisme nagrinėjama konkrečia byla; 2) yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčijamo norminio administracinio akto; 3) teismo žinioje yra byla dėl ginčijamo norminio administracinio akto; 4) prašymas grindžiamas ne teisiniais motyvais (ABTĮ 111 str. 2 d.).

Atitinkamai, ir ABTĮ 111 straipsnio 3 dalis numato, kad tuo atveju, kai nėra pagrindo atmesti prašymą arba kai nagrinėdamas individualią bylą pats administracinis teismas suabejoja norminio administracinio akto, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, teisėtumu, teismas nutartimi sustabdo individualios bylos nagrinėjimą ir, jeigu tokio akto teisėtumo tyrimas priskirtas jo kompetencijai, nusprendžia pradėti atitinkamą tyrimą. Taigi nurodytas reguliavimas lemia, kad tokiais atvejais prašymo ištirti norminio administracinio akto teisėtumą klausimas yra išsprendžiamas, be kita ko, teismo nutartimis – atmesti prašymą arba pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą, jei bylą nagrinėjantis teismas yra kompetentingas nagrinėti atitinkamų norminių administracinių aktų teisėtumą.

Teisėjų kolegija taip pat pastebi, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad ABTĮ 111 straipsnio 2 ir 3 dalyse yra numatyti specialūs reikalavimai, kurių turi būti laikomasi sprendžiant šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nurodytų subjektų konkrečioje byloje pareikšto prašymo ištirti norminio administracinio akto teisėtumą priėmimo klausimą. ABTĮ 111 straipsnio 2 dalis nustato, kad prašymo ištirti norminio administracinio akto teisėtumą priėmimo klausimas yra išsprendžiamas teismo nutartimi, o kitos šio straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatos suponuoja išvadą, jog tokia teismo nutartimi gali būti priimami dviejų rūšių procesiniai sprendimai:

1) atmesti prašymą; arba 2) pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą. Prieš tai nurodyti įstatymo reikalavimai dėl teismo priimamų procesinių sprendimų rūšių bei prašymo ištirti norminio administracinio akto teisėtumą priėmimo klausimo nagrinėjimo apimties suponuoja dar vieną išvadą, kad norminio administracinio akto teisėtumo tyrimo pradėjimo atveju lemiamą procesinę reikšmę turi ne atitinkamas suinteresuoto asmens prašymas, o teismo nutartis pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą. Būtent teismo nutartyje pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą turi būti aiškiai apibrėžta, kokio norminio administracinio akto ar jo dalies teisėtumas bus tiriamas; turi būti konkrečiai nurodytos įstatymų ar Vyriausybės norminių aktų nuostatos, kurioms galimai prieštarauja atitinkamas norminis administracinis aktas ar jo dalis; turi būti pateikta aiški teisinė motyvacija, kurią teismas priėmė domėn ir kuri sudaro pagrindą abejoti norminio administracinio akto ar jo dalies atitikimu tam tikroms įstatymų ar Vyriausybės norminių aktų nuostatoms.

Tokio pobūdžio teismo nutartis yra tas procesinis dokumentas, kuris apibrėžia iškeliamos norminės administracinės bylos nagrinėjimo dalyką bei ribas ir pagal kurį ši byla turi būti nagrinėjama. Būtent teismas galutinai konstatuoja, kokios norminių aktų nuostatos taikytinos byloje ir kaip jos turi būti aiškinamos, todėl būtent teismas ir turi galutinai nuspręsti, ar jo nagrinėjamos bylos išsprendimui reikalinga pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą, ir kokia apimtimi toks tyrimas būtinas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-3065/2011 (žr. biuletenį „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 22, 2011 m.).

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad nurodytas reguliavimas, įvardinto procesinio klausimo sprendimo pagrindai, tvarka leidžia daryti išvadą, jog ABTĮ vis dėlto nenumato atvejų, kad teismo atsisakymas tenkinti procesinio pobūdžio prašymą dėl norminio akto teisėtumo ryšium su nagrinėjama individualia byla būtų skundžiama atskiruoju skundu, nepaisant tokio netenkinimo motyvų. Be to, tokia skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis neužkerta kelio ir tolesnei bylos eigai, nes net ir atsisakius kreiptis į dėl akto teisėtumo tyrimo bylos nagrinėjimas yra tęsiamas toliau, taip pat šis klausimas gali būti keliamas ir vėlesnėje ginčo nagrinėjimo stadijoje atsižvelgus į nurodyto akto normiškumo ištyrimo poreikį, be to, argumentai dėl nesutikimo su tokiu teismo procesiniu sprendimu gali būti pareiškiami apeliaciniame skunde dėl išnagrinėjus bylą iš esmės priimto teismo sprendimo, jeigu toks bus teikiamas. Taigi pareiškėjai, be kita ko, turės teisę nurodytu būdu išreikšti savo nesutikimą su netenkintu prašymu ir kvestionuoti tokį pateikto prašymo netenkinimą apeliacinės instancijos teismui.

Iš esmės tokia išvada mutatis mutandis atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr. 2015 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-616-438/2015, 2014 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-492-1112/2014, 2009 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-143-568/2009).

Atsižvelgiant į nurodytus motyvus spręstina, kad priimta teismo nutartis netenkinti pareiškėjų prašymo ištirti norminio akto teisėtumą ryšium su individualia byla negali būti skundžiama atskiruoju skundu, tam nesant pagrindų, numatytų ABTĮ 149 straipsnio 1 dalies 1 bei 2 punktuose. Taigi skundžiama Kauno apygardos administracinio teismo nutartis negalėjo būti skundžiama atskiruoju skundu ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėmė pareiškėjų atskirąjį skundą dėl šios nutarties (atskiruoju skundu ginčijamos jos dalies), todėl apeliacinis procesas pagal pareiškėjų atskirąjį skundą nutrauktinas.

Atsižvelgusi į šia teismo nutartimi priimamą procesinį sprendimą ir nurodytą motyvaciją teisėjų kolegija iš esmės dėl pareiškėjų pateiktų prašymų ir su tuo susijusių atskirojo skundo argumentų nepasisako (t. II, b. l. 15-20).

Remdamasi nurodytų motyvų visuma teisėjų kolegija konstatuoja, jog Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 29 d. nutartis (atskiruoju skundu ginčijama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis) negalėjo būti skundžiama atskiruoju skundu. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėmė nagrinėti pareiškėjų atskirąjį skundą dėl šios nutarties, todėl apeliacinis procesas pagal pareiškėjų pateiktą atskirąjį skundą nutrauktinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 134, 148 straipsniais, 149 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

apeliacinį procesą pagal pareiškėjų A. R., A. R., N. R. ir M. R. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 29 d. nutarties nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Irmantas Jarukaitis