A-1208-556/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1208-556/2015

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01074-2014-4

Procesinio sprendimo kategorija 2.5; 8.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. birželio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovei D. K. dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėjas, UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras) prašymu (b. l. 3–7) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės D. K. (toliau – ir atsakovė) 368,31 Lt nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Pareiškėjas paaiškino, jog Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80, pakeistu 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-426, patvirtinti Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatai (toliau – ir Nuostatai), kuriuose nustatyta, kad už komunalinių atliekų surinkimą nustatoma privaloma įmoka, galiojanti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti nuostatuose nustatyta tvarka. Rinkliavos objektas siejamas su teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) tam tikrą teisę, o ne gauti paslaugas, privalo sumokėti vietinę rinkliavą. Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatos imperatyviai nustato, jog atliekų turėtojas, perduodamas atliekas atliekų tvarkytojui, privalo padengti visas su jo perduotų atliekų tvarkymu susijusias išlaidas. Klaipėdos savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintuose nuostatuose nustatyta, jog vietinės rinkliavos dydis konkrečiam mokėtojui siejamas ne su atliekų turėtojo faktiškai sukauptomis atliekomis, bet su jo turimu nekilnojamuoju turtu, jo dydžiu ir naudojimo paskirtimi. Atsakovė nėra sumokėjusi pareiškėjui 368,31 Lt dydžio vietinės rinkliavos už turto objektą – butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų tvarkymą paskaičiuota pagal valdomo turto plotą ir pagrindinę tikslinę objekto naudojimo paskirtį.

Atsakovė su prašymu sutiko, teigė, kad vietinės rinkliavos nesumokėjusi dėl sunkios turtinės padėties.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. spalio 27 d. sprendimu (b. l. 29–33) pareiškėjo UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą tenkino iš dalies. Teismas priteisė iš atsakovės D. K. pareiškėjui UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui 251,06 Lt (72 Eur) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Kitą prašymo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktu, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, 25 straipsniu, 32 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, 11 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 12 straipsnio 1–2 punktais, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2010 m. kovo 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A525-471/2010, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtintais Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš jų turėtojų ir tvarkymą nuostatais (Nuostatų redakcijos 2008 m. gruodžio 23 d. Nr. T2-426; 2010 m. gegužės 6 d. Nr. T2-114; 2010 m. lapkričio 25 d. Nr. T2-330; 2011 m. spalio 27 d. Nr. T2-345; 2012 m. kovo 29 d. Nr. T2-86; 2012 m. liepos 26 d. Nr. T2-200; 2012 m. spalio 23 d. Nr. T2-251), Nuostatų aktualios redakcijos 3 punktu, bei Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T1-81 patvirtintomis Komunalinių atliekų tvarkymo taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės).

Teismas konstatavo, kad pagal Nuostatų V skyrių ir Nuostatų 1 priedą vietinė rinkliava apskaičiuojama pagal vietinės rinkliavos mokėtojui priklausančio ar kitu teisėtu pagrindu valdomo nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį. Taigi vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje nuo 2007 m. gruodžio 17 d. nuosavybės teise priklauso 5/8 dalys buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 53,58 kv. m. Pažyma apie įsiskolinimą dėl vietinės rinkliavos Nr. (8.2)-5R-1810 patvirtina, kad turto objektas laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. apmokestintas 368,31 Lt suma. Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų tvarkymą paskaičiuota pagal valdomo turto plotą (20,093 kv. m) ir pagrindinę tikslinę objekto naudojimo paskirtį. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše minimų patalpų paskirtis – gyvenamoji (butas), todėl atsakovę apmokestinant vietine rinkliava pritaikytas Gyvenamosios paskirties pastatams (butas, esantis dvibučiame ir daugiau butų gyvenamajame name) taikomas tarifas. Pagal teikiamą mokėjimo pranešimą, mokėtina vietinė rinkliava apskaičiuota pagal turimo turtinio vieneto plotą, vadovaujantis Nuostatų 1 priedu, t. y. 3,48 Lt už bendrojo ploto kvadratinį metrą laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d.; 3,44 Lt už bendrojo ploto kvadratinį metrą laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 11 d. iki 2010 m. balandžio 30 d. bei 2,94 Lt už bendrojo ploto kvadratinį metrą laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 11 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. Atsakovė už 20,093 kv. m turto objekto plotą nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. apmokestinta 35,00 Lt; nuo 2009 m. sausio 11 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. – 274,24 Lt, bei nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. – 59,07 Lt. Atsakovei buvo siųstas pakartotinis mokėjimo pranešimas, tačiau vietinė rinkliava nesumokėta.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 107 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, konstatavo, kad pareiškėjas į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo kreipėsi 2014 m. rugsėjo 22 d. ir ši data laikytina kreipimosi į teismą priverstinio skolos išieškojimo procedūros pradžia. Teismas pažymėjo, kad MAĮ nenumato galimybės atnaujinti priverstinio išieškojimo termino, todėl šis terminas laikytinas naikinamuoju (pvz., LVAT 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012, 2012 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012). Pagal formuojamą teisminę praktiką teismas ex officio privalo nustatyti, ar šioje byloje turi būti taikoma mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senatis. Teismas, įvertinęs, kad vietinės rinkliavos skolos išieškojimui už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2009 m. sausio 1 d. ir už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. spalio 31 d. yra pasibaigęs priverstinio išieškojimo senaties terminas, prašymą priteisti vietinę rinkliavą už šį laikotarpį atmetė kaip nepagrįstą. Byloje pateikta pažyma apie skolą dėl vietinės rinkliavos įrodo, kad atsakovei už turto objektą už 2008 metus paskaičiuota 35 Lt mokėtina rinkliava ir už 2009 metus – 67,00 Lt mokėtina rinkliava, todėl už šiuos metus vienam ketvirčiui tenkanti rinkliavos dalis yra 16,75 Lt. Už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. spalio 31 d. mokėtinos vietinės rinkliavos dalis yra 50,25 Lt. Taigi laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2009 m. 2009 m. spalio 31 d. apskaičiuota vietinės rinkliavos dalis yra 117,25 Lt, todėl teismui konstatavus, kad yra pasibaigęs įvardijamų sumų priverstinio išieškojimo senaties terminas, ši reikalavimo dalis atmesta kaip nepagrįsta.

Teismas nurodė, kad atsakovė sprendime minimu laikotarpiu nevykdė prievolės mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl iš jos priteistina 251,06 Lt (368,31 Lt – 117,25 Lt) įsiskolinimo suma pareiškėjui. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 20 straipsnio 1 dalimi, 7 straipsnio 4 dalimi, nustatomos prievolės piniginės išraiškos dydį nurodė litais ir eurais taikant perskaičiavimo kursą ir Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nustatytą apvalinimo taisyklę.

III. Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 36–39) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo patenkintų pilna apimtimi pareiškėjo prašymą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.

Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia tuo, kad teismo sprendimas yra priimtas iš esmės pažeidus procesinės ir materialinės teisės normas, ir šie pažeidimai turėjo įtakos neteisėto sprendimo priėmimui. Teismas nepagrįstai tapatina specifinę išieškojimo procedūrą, skirtą Valstybinei mokesčių inspekcijai, su UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro kreipimusi į teismą dėl vietinės rinkliavos prisiteisimo, laikydamas šį veiksmą priverstiniu išieškojimu. UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras negali pasinaudoti MAĮ normomis, nes įstatymas yra skirtas visai kitam subjektui.

Pareiškėjas negali priimti sprendimų, kurie turėtų vykdomojo dokumento požymių, taip, kaip jie suprantami MAĮ 106 straipsnio prasme. Teismas iš esmės praplėtė subjektų ratą (nors tai įstatymo leidėjo prerogatyva), kuriems taikytinos MAĮ nuostatos. Pažymi, kad civilinėje teisėje galioja principas „leidžiama viskas, kas neuždrausta“, tačiau viešojoje teisėje turėtų būti vadovaujamasi principu „draudžiama viskas, kas nėra tiesiogiai leidžiama“. Nagrinėjamu atveju, teismas ex officio, net neprašant atsakovei, taikė senaties terminą, išieškant vietinės rinkliavos mokestį.

Teismas taiko MAĮ nuostatas taip, kaip jam yra paranku. Skundžiamame teismo sprendime nurodoma, kad bylą nagrinėjęs teismas taikė Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 20 straipsnio 1 dalį. Šio straipsnio normos nurodo dar į vieną blanketinę normą – to paties įstatymo 7 straipsnio 4 dalį. Nagrinėjamu atveju teismas taikydamas perskaičiavimo taisykles, vadovaudamasis nurodytų straipsnių normomis, pareiškėjui nepriteisia 2,45 Lt arba 0,71 Eur. Nagrinėjamai bylai, perskaičiuojant litus (eurus) į eurus (litus), teismai privalo taikyti Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 7 straipsnio 1 ir 2 dalis ir 24 straipsnio 2 dalį, kurios ir nustato, kaip, kokia tvarka privalo būti perskaičiuojamos rinkliavos.

Prievolės mokėti atsiradimo momentas kaip ir pati prievolė jau buvo atsiradęs dar iki kreipimosi į teismą. Teismo nurodoma piniginė prievolė turėtų būti suprantama kaip piniginė satisfakcija žalos atlyginimo bylose ir panašiai, tačiau jokiu būdu ji negali būti tapatinama su vietinės rinkliavos prievole, kuri nustatyta įstatymu ir savivaldybės tarybos sprendimais. Skundžiamas sprendimas priimtas neteisingai pritaikius ir išaiškinus materialinės teisės normas ir šis pažeidimas sudaro pagrindą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ar pakeisti, o keliamas klausimas aktualus vienodos teismų praktikos formavimui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėjas (apeliantas) prašo priimti naują sprendimą, nes pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė MAĮ ir Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo nuostatas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija tikrinanti šią bylą pažymi, kad vietinės rinkliavos priteisimo senaties plotmėje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs jau ne kartą ir neturi teisinio pagrindo nukrypti nuo apibrėžtų nuostatų - vietinės rinkliavos priteisimas, atliktinas Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos taisyklės pagrindu, o ieškinio senaties institutas teismo taikytinas ex officio (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas; Teismų įstatymo 33 str.; žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1202-575/2015; taip pat žr. LVAT 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012; 2012 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012; 2015 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1139-556/2015). Pagrindo pripažinti netinkamą MAĮ taikymą nėra.

Tačiau tam tikri pataisymai vis dėlto turi būti atlikti.

Į pirmosios instancijos teismą kreiptasi 2014 m. rugsėjo 22 d. (b.l. 3). Vietinės rinkliavos prašyta priteisti už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. Atsižvelgiant į vietinės rinkliavos apskaičiavimo bei priteisimo laikotarpį, vietinė rinkliava turėjo būti nepriteista už visus 2008 m., kas ir padaryta. Tačiau turėjo būti priteista už visus 2009 m., t. y. turėjo būti priteista visa už 2009 m. apskaičiuota ir nesumokėta vietinės rinkliavos suma – 67 Lt, todėl pareiškėjui priteistina bendra suma taisytina į 333, 31 Lt sumą (67 Lt už 2009 m. + 69 Lt. už 2010 m. + 69, 12 Lt už 2011 m. + 69,12 Lt už 2012 m. + 59, 07 Lt už 2013 m.; b.l.8).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. birželio 29 d. nutartyje aptaręs praktiką dėl lito perskaičiavimo į eurus šios kategorijos bylose nurodė, jog priteistinos vietinės rinkliavos dydį perskaičiuojant iš litų į eurus apvalintina euro centų tikslumu ir ši teisinė pozicija pripažinta dominuojančia bei taikytina į ateitį (administracinė byla Nr. A-1139-556/2015). Todėl 333, 31 Lt perskaičiuojant į eurus gaunama 96, 53 eurų suma, kuri ir priteistina.

Taigi pirmosios instancijos teismo sprendimas aptarta apimtimi keistinas.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 27 d. sprendimą pakeisti ir išdėstyti taip:

Priteisti uždarajai akcinei bendrovei Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui iš D. K. 96, 53 eurus vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.

Kitą Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 27 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius