AS-146-436-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS146-436/2014

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01085-2013-4

Procesinio sprendimo kategorija 70.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. liepos 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Artūro Drigoto ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. L. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. L. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui B. V. dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. L. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą patikslintu skundu (II t., b. l. 23-25), prašydamas: atnaujinti terminą skundui paduoti ir panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriaus (toliau – ir NŽT Varėnos skyrius) vedėjo 2011 m. birželio 29 d. įsakymo Nr. 3VĮ-(14.3.2)-678 (toliau – ir Įsakymas Nr. 3VĮ-(14.3.2)-678) dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto (duomenys neskelbtini) punkto dalį, kuria patvirtintas Asmenų, kuriems suformuoti žemės sklypai vykdant (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, sąrašas (toliau – ir Sąrašas),šio sąrašo dalį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) 0,20 ha suformavimo B. V.; įpareigoti NŽT Varėnos skyrių atkurti pareiškėjui nuosavybės teises natūra į 0,42 ha žemės.

Prašyme paaiškino, jog svarstant žemėtvarkos projektą, dalyvaujantiems asmenims nebuvo pateiktas visas projektas bei duomenys, kam yra formuojamas sklypas, o kiekvienam pretendentui buvo nurodomas jam skiriamas sklypas. Pareiškėjas pažymėjo, kad gyvena Kaune ir negauna Varėnos rajono laikraščių, nesinaudoja kompiuteriu, todėl susipažinti su žemėtvarkos projektu neturėjo galimybės. Tik gavęs uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus Hidroprojektas“ (toliau – ir UAB „Vilniaus Hidroprojektas“) 2013 m. rugpjūčio 23 d. raštą ir nuvykęs į vietą, iš matininko sužinojo, kad kadastriniai matavimai atliekami ir žemės sklypas, kurį jis tikėjosi gauti, suformuotas B. V. Dėl informacijos pateikimo kreipėsi į NŽT Varėnos skyrių, tačiau jam informaciją pateikti atsisakyta. Remdamasis šiais argumentais, pareiškėjas prašė teismo priėjus prie išvadų, kad terminas praleistas, šias aplinkybes pripažinti svarbiomis skundo termino praleidimo priežastimis ir atnaujino šį terminą.

Atsakovo atstovė prašė termino neatnaujinti, kadangi parengtas ir patvirtintas 2011 m. žemėtvarkos projektas (skundžiamas 2011 m. birželio 29 d. įsakymas bei juo patvirtintas Sąrašas per 10 kalendorinių dienų, t. y. vėliausiai iki 2011 m. liepos 9 d., buvo paskelbtas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT, atsakovas) interneto svetainėje ir su juo susipažinti galėjo visi suinteresuoti asmenys, taip pat ir pareiškėjas. Todėl terminas skundui dėl 2011 m. birželio 29 d. įsakymo paduoti turėtų būti skaičiuojamas vėliausiai nuo 2011 m. liepos 9 d. Pareiškėjo nurodytos priežastys nelaikytinos svarbiomis priežastimis terminui atnaujinti.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. vasario 17 d. nutartimi (II t., b. l. 31-34) atmetė prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir administracinę bylą Nr. I-650-402/2014 nutraukė.

Teismas nurodė, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis), tačiau kreipimasis į teismą įstatymų nustatyta tvarka susijęs su skundų padavimo administraciniam teismui terminais.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 17 straipsniu, 19 straipsnio 1 dalimi institucijos sprendimas dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo gali būti apskųstas teismui per 30 dienų nuo šio sprendimo įteikimo asmeniui, kurio atžvilgiu priimtas sprendimas, dienos. Senaties termino diena laikytina diena, kurią asmuo sužinojo apie savo teisės pažeidimą.

Pagal Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos (toliau – ir Metodika) 86 punktą žemėtvarkos projektas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo paskutinio žemės sklypų projektavimo darbų įvykdymo akto patvirtinimo dienos pateikiamas viešai svarstyti visuomenei. Apie žemėtvarkos projekto svarstymo datą ir laiką žemėtvarkos skyrius paskelbia vietinėje spaudoje ne vėliau kaip prieš savaitę iki žemėtvarkos projekto svarstymo. Projekto autorius eksponavimui, be kita ko, pateikia žemėtvarkos projekto planą. Bylos rašytiniai duomenys patvirtina, jog tokie reikalavimai buvo išlaikyti, apie žemėtvarkos projekto svarstymą buvo paskelbta spaudoje (I t., b. l. 70)

Iš bylos medžiagos (I t., b. l. 73, 87-73 ir kt.) teismas nustatė, kad pareiškėjas pats asmeniškai dalyvavęs rengiant 2011 m. žemėtvarkos projektą ir nepasirinkęs ginčo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), kai turėjo tam realią galimybę, turėjo numanyti, kad šį žemės plotą gali pasirinkti kiti pretendentai. Taip pat pareiškėjas, elgdamasis apdairiai ir rūpestingai, galėjo anksčiau sužinoti, kad valstybinės žemės plotas Nr. (duomenys neskelbtini) yra suprojektuotas kitam asmeniui, kadangi parengtas 2011 m. žemėtvarkos projektas buvo pateiktas viešam visuomenės svarstymui. Apie tai buvo paskelbta laikraščio „Merkio kraštas“ 2010 m. gruodžio 21 d. numeryje Nr. 95 (I t., b. l. 70), tačiau per nustatytą laiką pareiškėjas pastabų, pasiūlymų ar pretenzijų dėl parengto žemėtvarkos projekto raštu nepareiškė.

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. rugpjūčio 7 d. įsakymo Nr. 3D-438 „Dėl Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymo Nr. 207 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos patvirtinimo” pakeitimo“ (akto redakcija, galiojanti nuo 2008 m. rugpjūčio 15 d.) 2 punktu buvo nustatyta, kad apskričių viršininkų administracijos (nuo 2010 m. liepos 1 d. – NŽT) savo interneto tinklalapiuose iki kiekvieno mėnesio 10 d. pagal to mėnesio 1 d. duomenis skelbia informaciją apie rengiamus žemės reformos žemėtvarkos projektus, o apskrities viršininkui (nuo 2010 m. liepos 1 d. – NŽT vadovui ar jo įgaliotam teritorinio žemėtvarkos skyriaus vadovui) patvirtinus žemės reformos žemėtvarkos projektą, šią informaciją per 10 kalendorinių dienų patikslina.

Laikantis minėtų nuostatų, parengtas ir patvirtintas 2011 m. žemėtvarkos projektas per 10 kalendorinių dienų, t. y. vėliausiai iki 2011 m. liepos 9 d., buvo paskelbtas NŽT interneto svetainėje (šiuo metu aktyvi internetinė nuoroda – http://sena.nzt.lt/nzt) ir su juo susipažinti galėjo visi suinteresuoti asmenys, taip pat ir pareiškėjas. Tokiu būdu terminas skundui dėl 2011 m. birželio 29 d. įsakymo paduoti turėtų būti skaičiuojamas vėliausiai nuo 2011 m. liepos 9 d. Pareiškėjas į teismą kreipėsi 2013 m. rugsėjo 12 d., t. y. praėjus daugiau kaip dviem metams nuo skundžiamo įsakymo paskelbimo, taigi skundo padavimo terminas buvo aiškiai praleistas.

Pareiškėjo skundo motyvus, kad jis gyvena Kaune ir negauna Varėnos rajono laikraščių, todėl neturėjo galimybės susipažinti su vietiniame laikraštyje buvusiais skelbimais, jog jis nesinaudoja kompiuteriu, todėl internete susipažinti su žemėtvarkos projektu taip pat neturėjo galimybės, teismas pripažino nepagrįstais. Pareiškėjo teiginiai, jog jam nebuvo suteikiama reikiama informacija, teismas pripažino byloje neįrodytais. Pažymėjo, kad tokios priežastys kaip nežinojimas, neryžtingumas, nesidomėjimas, nesirūpinimas savo teisių realizavimu, yra subjektyvaus pobūdžio ir negali būti pripažįstamos svarbiomis, sprendžiant praleisto termino atnaujinimo klausimą. Teismas manė, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės šiuo atveju nelaikytinos nuo pareiškėjo valios nepriklausančiomis, objektyviomis, svarbiomis aplinkybėmis, kurioms esant praleistas terminas atnaujintinas, kadangi pareiškėjas turėjo realią galimybę domėtis, sužinoti apie suformuotus žemės sklypus ir įstatymo nustatytais terminais ginti savo teises. Pareiškėjas savo neveikimu neišnaudojo visų realiai turėtų galimybių atkurti nuosavybės teises į išlikusį žemės sklypą norimoje vietoje. Be to, pagal ginčijamą įsakymą ir jo priedą (sąrašą) pareiškėjo eilė buvo žymiai ankstesnė nei B. V. (I t., b. l. 68-69), tačiau jis nepasirinko žemės sklypo, pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), pasirinkdamas sklypą, pažymėtą Nr. (duomenys neskelbtini). Kitokių termino praleidimo priežasčių pareiškėjas nenurodė. Atsižvelgęs į tai, kad svarbiomis termino praleidimo priežastimis gali būti pripažintos tik nuo pareiškėjos valios nepriklausančios objektyvios aplinkybės, sutrukdžiusios skundą paduoti per įstatymo nustatytą terminą, teismas priėjo prie išvadų, kad nurodytos aplinkybės nelaikytinos tokiomis aplinkybėmis, nes pareiškėjas turėjo realią galimybę pats ar per atstovą įstatymo per įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą dėl savo teisių ir teisėtų interesų gynimo.

Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas priėjo prie išvadų, kad terminas kreiptis į teismą dėl NŽT Varėnos skyriaus 2011 m. birželio 29 d. įsakymo Nr. 3VĮ-(14.3.2)-678 panaikinimo praleistas be svarbių priežasčių ir nėra jokio pagrindo jį atnaujinti. Atmetęs prašymą dėl termino atnaujinimo teismas šią bylos dalį nutraukė ABTĮ 101 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytu pagrindu.

Trečiuoju reikalavimu pareiškėjas prašė įpareigoti NŽT Varėnos skyrių atkurti jam nuosavybės teises į 0,42 ha žemės natūra. Pareiškėjas patikslintame skunde nurodė, jog šiuo metu procedūros dėl nuosavybės teisių atkūrimo vykdomos toliau, sudaryti nauji sąrašai, ir jam siūlomi žemės sklypai kitose vietose, tačiau jis jų atsisakė ir prašo skirti jam žemės sklypą, pažymėtą Nr. (duomenys neskelbtini) (II t., b. l. 25). Taigi trečiasis skundo reikalavimas yra išvestinis reikalavimas, t. y. tiesiogiai susijęs su antruoju skundo reikalavimu, todėl nutraukus bylą dėl antrojo skundo reikalavimo, byla nutrauktina ir dėl reikalavimo, kuriuo pareiškėjas prašė įpareigoti NŽT Varėnos skyrių atkurti pareiškėjui nuosavybės teises į 0,42 ha žemės natūra (ABTĮ 101 str. 1 d. 6 p.).

III. Pareiškėjas A. L. atskiruoju skundu (II t., b. l. 37-38) prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 17 d. nutartį panaikinti, atnaujinti terminą skundui paduoti ir bylą perduoti nagrinėti Kauno apygardos administraciniam teismui.

Pareiškėjas atskirajame skunde pakartojo argumentus, kad nepraleido termino paduoti skundą dėl NŽT Varėnos skyriaus 2011 m. birželio 29 d. įsakymo Nr. 3VĮ-(14.3.2)-678 1.2 punktu patvirtinto Sąrašo (duomenys neskelbtini) punkto, kuriuo nuspręsta suformuoti žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) B. V. Pareiškėjo teigimu, apie savo pažeistas teises jis sužinojo gavęs UAB „Vilniaus Hidroprojektas“ 2013 m. rugpjūčio 23 d. raštą ir nuvykęs į vietą. Pareiškėjas atskirajame skunde dėl termino paduoti skundą atnaujinimo (jei teismas pripažintų terminą praleistu) prašė pripažinti svarbiomis aplinkybes, kurias buvo nurodęs pirmosios instancijos teismui ir kurių teismas nepripažino svarbiomis termino praleidimo priežastimis. Be to, pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad teismo motyvas, esą pareiškėjas nepasirinko žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), yra nepagrįstas. Pareiškėjo teigimu jis prašė skirti šį žemės sklypą, tačiau buvo pasakyta, kad jis nėra laisvas. Šiai aplinkybei įrodyti pareiškėjas buvo pasikvietęs du liudytojus, tačiau teismas jų neapklausė. Pareiškėjas akcentuoja, kad ruošiant bei svarstant žemėtvarkos projektą, jis nebuvo informuotas apie tai, kad pagal paruoštą projektą žemės sklypas yra suformuotas B. V. Pareiškėjui buvo paaiškinta, kad žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) nėra laisvas. Pareiškėjas kreipėsi dėl informacijos suteikimo, tačiau NŽT Varėnos skyrius 2013 m. rugsėjo 3 d. raštu informaciją atsisakė suteikti ir dokumentų kopijų neišdavė. Žemėtvarkos projektas, pagal kurį buvo suformuotas ginčo sklypas, buvo patvirtintas 2011 m. birželio 29 d. NŽT Varėnos skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 3VĮ-(14.3.2)-678. Pareiškėjui įteikus ginčijamo įsakymo išrašą dėl suformuoto žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), jis apie savo teisių pažeidimą nežinojo, todėl negalėjo paduoti skundą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamas atskirasis skundas pateiktas dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 17 d. nutarties, kuria atmestas prašymas atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir administracinė byla nutraukta.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad terminas kreiptis į teismą dėl 2011 m. birželio 29 d. NŽT Varėnos skyriaus vedėjo įsakymo Nr. 3VĮ-(14.3.2)-678 dalies panaikinimo praleistas, o pareiškėjo nurodytos priežastys nepripažintinos svarbiomis, todėl atmetė pareiškėjo prašymą dėl termino atnaujinimo ir nutraukė bylą ABTĮ 101 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytu pagrindu.

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tais atvejais, kai sprendimas asmeniui neturėjo būti įteiktas, skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo to asmens sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimą (apie administracinio akto esmę) dienos. Laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-187/2012).

Pareiškėjas 2013 m. rugsėjo 12 d. pateikė skundą teismui dėl NŽT Varėnos skyriaus 2011 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 3VĮ-(14.3.2)-678 patvirtinto (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto (toliau – ir (duomenys neskelbtini) KVŽRŽP) (duomenys neskelbtini) punkto (Sąrašo (duomenys neskelbtini) punkto), kuriuo nuspręsta suformuoti žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) B. V. Pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti kada pareiškėjas sužinojo ar turėjo sužinoti apie skundžiamo akto dalį, nes ji skirta ne pareiškėjui, o trečiajam asmeniui (B. V.). Pažymėtina ir tai, kad į tą patį Sąrašą yra įtrauktas ir pareiškėjas (eil. Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodant, kad jam suprojektuotas žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini). Pabrėžtina, kad pareiškėjo skundžiamas administracinis aktas yra žemės reformos procedūrinis dokumentas, o ne nuosavybės teisių atkūrimo į žemę dokumentas, todėl pirmosios instancijos teismas nutartyje nepagrįstai rėmėsi Atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalimi, kuri nustato terminą per kurį gali būti apskųsti teismui šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytų institucijų sprendimai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo.

Pareiškėjo ginčijamas Įsakymas priimtas 2011 m. birželio 29 d. įgyvendinant Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. rugpjūčio 7 d. įsakymo Nr. 3D-438 „Dėl Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymo Nr. 207 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos patvirtinimo” pakeitimo“ (akto redakcija, galiojanti nuo 2008 m. rugpjūčio 15 d.) 2 punktą, kuriame nustatyta, kad apskričių viršininkų administracijos savo interneto tinklalapiuose iki kiekvieno mėnesio 10 d. pagal to mėnesio 1 d. duomenis skelbia informaciją apie rengiamus žemės reformos žemėtvarkos projektus, o apskrities viršininkui patvirtinus žemės reformos žemėtvarkos projektą, šią informaciją per 10 kalendorinių dienų patikslina. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad NŽT Varėnos skyriaus 2011 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 3VĮ-(14.3.2)-678 patvirtintas (duomenys neskelbtini) KVŽRŽP buvo paskelbtas NŽT interneto svetainėje vėliausiai 2011 m. liepos 9 d., prieš tai apie šio žemėtvarkos projekto svarstymą buvo paskelbta spaudoje (laikraščio „Merkio kraštas“ 2010 m. gruodžio 21 d. numeryje Nr.95) ir susipažinti su šia informacija galėjo visi suinteresuoti asmenys. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nuo šios datos (2011 m. liepos 9 d.) turi būti skaičiuojamas terminas paduoti skundą dėl NŽT Varėnos skyriaus 2011 m. birželio 29 d. įsakymo Nr. 3VĮ-(14.3.2)-678. Nors byloje nėra duomenų apie konkrečią sužinojimo apie skundžiamą įsakymą datą, tačiau įvertinus minėtus duomenis apie (duomenys neskelbtini) KVŽRŽP viešą paskelbimą, nesutikti su šiuo pirmosios instancijos argumentu pagal pateiktus į bylą įrodymus nėra pagrindo. Net ir darant prielaidą, kad pareiškėjui, ne tos kadastro vietovės gyventojui, reikėjo daugiau laiko sužinoti apie skundžiamą aktą (pav., nuvykus pas žemėtvarkos projekto rengėją, ar į Žemėtvarkos skyrių), atsižvelgus į tai, kad skundas dėl 2011 m. birželio 29 d. įsakymo Nr. 3VĮ-(14.3.2)-678 dalies panaikinimo teismui paduotas 2013 m. rugsėjo 12 d., pažymėtina, kad terminas paduoti skundą praleistas itin ženkliai.

Pagal ABTĮ 34 straipsnio 1 dalį pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1−7 punktuose. Teismų praktikoje terminai gali būti atnaujinami, kai nustatomos objektyvios, nuo pretendentų valios nepriklausančios aplinkybės, sukliudžiusios jiems realizuoti savo teises iki įstatymu nustatyto termino. Įstatyme nustatyti skundų padavimo terminai inter alia susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys:2012 m. sausio 6 d. Nr. AS822-61/2012, 2011 m. gruodžio 30 d. Nr. AS858-948/2011, 2011 m. lapkričio 18 d. Nr. AS442-669/2011, 2011 m. lapkričio 5 d. Nr. TA858-62/2011 ir kt.).

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties argumentais, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės (gyvenamoji vieta, negauna Varėnos rajono laikraščių, nesinaudoja kompiuteriu) negali būti pripažintos svarbiomis termino praleidimo priežastimis. Asmens, praleidusio skundo padavimo terminą, elgesys savo teisių įgyvendinimo prasme vertinamas pagal protingumo principą ir apdairaus, rūpestingo, atidaus asmens elgesio standartą. Pareiškėjas, būdamas suinteresuotas nuosavybės teisių atkūrimu pasirinktoje kadastro vietovėje, elgdamasis pagal šiuos standartus, turėjo nuolat domėtis žemėtvarkos projekto eiga jam priimtinais ir jo pasirinktais informacijos gavimo būdais (telefonu, paštu, nuvykti į vietą, turėti įgaliotą atstovą ir pan.). Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas atitinkamą laiką dalyvavo (duomenys neskelbtini) KVŽRŽP rengimo ir svarstymo procedūrose. Į bylą pateikti įrodymai, kad pareiškėjas 2010 m. vasario 19 d. pasirašė (duomenys neskelbtini) KVŽRŽP rengimo žiniaraštyje, kad su juo suderinta dėl jam suprojektuoto žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) išdėstymo ir ribų (I t., b.l.73). Byloje nėra įrodymų, kad pareiškėjui buvo objektyvių kliūčių intensyviai domėtis nuosavybės teisių atkūrimo proceso eiga po 2010 m. vasario 19 d. ir, nesutinkant su žemės sklypo suprojektavimu, paduoti skundą teismui anksčiau nei 2013 m. rugsėjo 12 d. Pagal bylos aplinkybes, o ypač atsižvelgus į tai, kad skundo padavimo terminas praleistas itin ženkliai, yra pagrindas išvadoms, kad pareiškėjas skundo padavimo terminą praleido dėl subjektyvių priežasčių (nerūpestingumo, neapdairumo, neatidumo), todėl iš to kylančias pasekmes turi prisiimti kaip savo pasitrinkto elgesio rezultatą.

Dėl atskirojo skundo argumentų, susijusių su ginčo esme, teisėjų kolegija nepasisako, nes šia nutartimi sprendžiamas klausimas tik dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė atnaujinti skundo padavimo terminą ir pagrįstai nutraukė bylą.

Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas byloje nenurodė svarbių priežasčių, kurios suteiktų pagrindą pripažinti, jog skundo padavimo terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. L. atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimė Baltrūnaitė

Artūras Drigotas

Dainius Raižys