AS-822-179-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedpanaikinti Skuodo rajono savivaldybės administracijos Skuodo rajono medžioklės plotų vienetams sudaryti ir jų riboms pakeisti komisijos 2013 m. spalio 1 d. posėdžio protokolinį sprendimą, užfiksuotą 2013 m. spalio 1 d. protokole Nr. Ž3-2, – „Mosėdžio medžiotojų klubui ir Skuodo medžiotojų klubui susitarti dėl ribų tarp medžioklės plotų vienetų; susitarimą pasirašyti raštu ir su preliminariais medžioklės plotų vienetų projektais pateikti Skuodo rajono medžioklės plotų vienetams sudaryti ir jų riboms pakeisti komisijai“; 2) įpareigoti Skuodo rajono savivaldybės administraciją įvykdyti Klaipėdos apskrities viršininko 2003 m. rugsėjo 3 d.
Legislator headnote
AI generatedAS-822-179-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. gruodžio 3 d. nutartimi (b. l. 44–51) nutarė: pareiškėjų Skuodo rajono Mosėdžio medžiotojų klubo, Mosėdžio medžiotojų klubo valdybos pirmininko R. B., Mosėdžio medžiotojų klubo valdybos nario – Žemaitijos visuomenės parlamento pirmojo viceprezidento P. L. skundą laikyti nepaduotu; skundą, skundo patikslinimą ir jų priedus grąžinti pareiškėjams; išaiškinti pareiškėjams, kad ši nutartis neužkerta jiems kelio, pašalinus nutartyje nurodytus trūkumus, vėl kreiptis į teismą.
Full text
Administracinė byla Nr
Administracinė byla Nr. AS822-179/2014
Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01571-2013-5
Procesinio sprendimo kategorija 63.1; 63.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2014 m. balandžio 16 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų Skuodo rajono Mosėdžio medžiotojų klubo, Mosėdžio medžiotojų klubo valdybos pirmininko R. B. ir Mosėdžio medžiotojų klubo valdybos nario P. L. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų Skuodo rajono Mosėdžio medžiotojų klubo, Mosėdžio medžiotojų klubo valdybos pirmininko R. B., Mosėdžio medžiotojų klubo valdybos nario P. L. skundą atsakovui Skuodo rajono savivaldybės merui S. V., tretiesiems suinteresuotiems asmenims Skuodo rajono Skuodo medžiotojų klubui, Skuodo medžiotojų klubo pirmininkui E. G. dėl protokolinio sprendimo ir leidimo medžioti panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Klaipėdos apygardos administraciniame teisme 2013 m. lapkričio 4 d. buvo gautas pareiškėjų Skuodo rajono Mosėdžio medžiotojų klubo, Mosėdžio medžiotojų klubo valdybos pirmininko R. B., Mosėdžio medžiotojų klubo valdybos nario – Žemaitijos visuomenės parlamento pirmojo viceprezidento P. L. (toliau – ir pareiškėjai) skundas atsakovams Skuodo savivaldybei, Skuodo rajono savivaldybės administracijos direktoriui, 2013 m. spalio 1 d. medžioklės plotų vienetams sudaryti ir jų riboms pakeisti posėdžio komisijos primininkui B. S., Skuodo rajono Skuodo medžiotojų klubui, Skuodo medžiotojų klubo pirmininkui E. G. (b. l. 2–7), kuriame prašoma: 1) panaikinti Skuodo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus ir Komisijos posėdžio pirmininko B. S. 2013 m. spalio 1 d. Ž3-2 pasirašytą posėdžio protokolą dėl Mosėdžio medžiotojų klubo medžioklės plotų vienetams sudaryti ir jų riboms pakeisti; 2) įpareigoti atsakovą grąžinti šias Mosėdžio medžiotojų klubo miškų ploto ribas: Erslos miškus ir pievas 200 ha prie Erslos gyvenvietės; 3) priteisti moralinę ir materialinę žalą iš atsakovo Skuodo savivaldybės administracijos Mosėdžio medžiotojų klubui 80 000 Lt; 4) areštuoti 80 000 Lt sumai savivaldybės sąskaitą; 5) panaikinti atsakovui Skuodo medžiotojų klubui leidimą medžioti po šio skundo įteikimo dienos; 6) kreiptis į prokuratūrą pagal LR ABT (atsižvelgus į skundo turinį tikėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo) 88 straipsnio 4 dalį, išsprendžiant klastojimų esmę kitų įstatymų pagrindu, ar Skuodo medžiotojų klubo pirmininkas E. G., būdamas aukštas policijos pareigūnas, turi teisę užimti šias pareigas ir toleruoti pažeidimus, koks konkretus Skuodo savivaldybės pareigūnas yra atsakingas už neteisėtai 2003 metais prisiimtas Klaipėdos apskrities viršininko pareigybes, neteisėtai skirstant medžioklės plotus.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. lapkričio 12 d. nutartimi (b. l. 23–29) konstatavo, kad nutartyje įvardyti skundo turinio bei formos neatitikimai Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną, kadangi dėl šių trūkumų negalima preliminariai nustatyti ginčo, priskirtino nagrinėti administraciniam teismui, dalyko ir pagrindo bei kitų aplinkybių, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą. Atsižvelgdamas į tai, teismas nustatė pareiškėjams Skuodo rajono Mosėdžio medžiotojų klubui, Mosėdžio medžiotojų klubo valdybos pirmininkui R. B., Mosėdžio medžiotojų klubo valdybos nariui – Žemaitijos visuomenės parlamento pirmajam viceprezidentui P. L. terminą iki 2013 m. lapkričio 29 d. pašalinti šiuos skundo trūkumus: 1) laikytis skundo formos reikalavimų, nurodant skundo surašymo vietą ir datą bei administracinės bylos proceso dalyvius (ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 2, 4, 5, 10 punktai); 2) jei skundą paduoda atstovas suinteresuoto asmens vardu, prie skundo būtina pridėti įgaliojimą ar kitokį dokumentą, patvirtinantį atstovo įgaliojimus (ABTĮ 23 straipsnio 3 dalis); 3) reikalavimus suformuluoti taip, kad jie atitiktų ABTĮ nuostatas, reglamentuojančias teisę kreiptis į teismą, teismo kompetencijos ribas, teismo priimamų sprendimų rūšis bei jų vykdymo tvarką (ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 6, 7, 8 punktai); 4) pateikti žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantį dokumentą (ABTĮ 24 straipsnio 2 dalis, 39 straipsnio 1 dalis) arba motyvuotą, pagrįstą atitinkamais įrodymais prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio (ABTĮ 41 straipsnis). Taip pat teismas išaiškino pareiškėjams, kad dėl skundo teismui parengimo jie turi teisę kreiptis teisinės pagalbos į advokatus, bei informavo, kad per teismo nustatytą terminą nepašalinus nutartyje nurodytų trūkumų, skundas bus laikomas nepaduotu ir teismo nutartimi grąžintas pareiškėjams.
Klaipėdos apygardos administraciniame teisme 2013 m. lapkričio 26 d. buvo gautas pareiškėjų Skuodo rajono Mosėdžio medžiotojų klubo, Mosėdžio medžiotojų klubo valdybos pirmininko R. B., Mosėdžio medžiotojų klubo valdybos nario – Žemaitijos visuomenės parlamento pirmojo viceprezidento P. L. skundo patikslinimas (b. l. 31–36) atsakovui Skuodo rajono savivaldybės merui S. V., tretiesiems suinteresuotiems asmenims Skuodo rajono Skuodo medžiotojų klubui, Skuodo medžiotojų klubo pirmininkui E. G., kuriame prašoma (tekstas netaisytas): „1. Panaikinti Skuodo raj. Savivaldybės Administracijos į. k. 188751834 Administracijos direktoriaus ir Komisijos posėdžio pirmininko B. S. 2013-10-01d. Ž3-2 pasirašytą posėdžio protokolo SPRENDIMĄ, dėl Mosėdžio Medžiotojų klubo į. k. 274568770, medžioklės plotų vienetams sudaryti ir jų riboms pakeisti, kuris atsisakė atlikti atsakovei priskirtas tiesiogines pareigas, „siūlydamas mums tarpusavyje susitarti“, ĮPAREIGOJANT atsakovę tinkamai įgyvendinti įstatymą, tai yra įvykdyti 2003-09-03 Klaipėdos Apskrities Viršininko įsakymą Nr. 13.6-2630 (nes iki šio laikotarpio per 10 metų atsakovė po reformos nepateikė kito įstatymo), t. y. grąžinti šias Mosėdžio medžiotojų klubo miškų ploto vienetų ribas, Skuodo rajono Erslos miškus ir pievas 200 ha prie Erslos gyvenvietes. Įpareigoti sudaryti naują Medžioklės ribų vienetų žemėlapį su pareiškėjos atstatytomis ribomis. 2. Trečiajam asmeniui Skuodo Medžiotojų klubui į. k. 191549166 PANAIKINTI LEIDIMĄ MEDŽIOTI nuo 2013-12-01 Skuodo rajono Erslos miškuose ir pievose, kadangi remiantis 2003-09-03 Klaipėdos Apskrities Viršininko įsakymu Nr. 13.6-2630, pastarajai ne tik Erslos gyvenvietės ribose, bet ir iš viso Skuodo rajone nėra priskirti jokie medžioklės plotai. 3. Priteisti moralinę ir materialinę žalą iš atsakovės Skuodo Savivaldybės Administracijos į. k. 188751834, Mosėdžio Medžiotojų klubui į. k. 274568770, 80 000 litų dėl savanaudiškai ir klaidingai 10 metų nusavintus mums priskirtus medžioklės plotus“ (toliau atitinkamai – ir Reikalavimas Nr. 1, Reikalavimas Nr. 2, Reikalavimas Nr. 3).
II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. gruodžio 3 d. nutartimi (b. l. 44–51) nutarė: pareiškėjų Skuodo rajono Mosėdžio medžiotojų klubo, Mosėdžio medžiotojų klubo valdybos pirmininko R. B., Mosėdžio medžiotojų klubo valdybos nario – Žemaitijos visuomenės parlamento pirmojo viceprezidento P. L. skundą laikyti nepaduotu; skundą, skundo patikslinimą ir jų priedus grąžinti pareiškėjams; išaiškinti pareiškėjams, kad ši nutartis neužkerta jiems kelio, pašalinus nutartyje nurodytus trūkumus, vėl kreiptis į teismą.
Teismas atsižvelgė į ABTĮ 37 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, kad jeigu skundas (prašymas) neatitinka šio įstatymo 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.
Vadovaudamasis ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 2, 4, 5 punktų bei 48 straipsnio 2, 3 dalių nuostatomis, teismas nustatė, kad skundo patikslinime pareiškėjai pažymėti Nr. 1 ir Nr. 2, nenurodoma, kas yra pareiškėjas, o kas atstovas, be to, pareiškėjais įvardyti 3 asmenys: du fiziniai asmenys – R. B. ir P. L. bei vienas juridinis asmuo – Skuodo rajono Mosėdžio medžiotojų klubas. Atsakovu nurodomas Skuodo rajono savivaldybės meras S. V., tačiau reikalavimai reiškiami Skuodo rajono savivaldybės administracijai, todėl atsakovu turėtų būti nurodoma būtent Skuodo rajono savivaldybės administracija. Trečiuoju suinteresuotu asmeniu nurodomas Skuodo medžiotojų klubo pirmininkas E. G., tačiau prašoma panaikinti leidimą medžioti, išduotą Skuodo medžiotojų klubui, todėl trečiuoju suinteresuotu asmeniu turėtų būti nurodomas būtent šis klubas. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad pareiškėjų skundas ir skundo patikslinimas neatitinka ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 2, 4 ir 5 punktų reikalavimų.
Vadovaudamasis ABTĮ 23 straipsnio 3 dalies, 49 straipsnio 1–3 dalių, 50 straipsnio 1–3 dalių, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.140 straipsnio, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 55 straipsnio, 56 straipsnio 2, 3 dalių nuostatomis, teismas nustatė, kad pareiškėjai pateikė du Skuodo rajono Mosėdžio medžiotojų klubo valdybos posėdžio protokolus, kurių vieną – 2013 m. liepos 24 dienos protokolą pasirašė 5 tarybos nariai (A. R., A. A., P. L., H. V. ir R. B.), o kitą – 2013 m. liepos 25 dienos protokolą pasirašė pirmininkas R.
B. ir sekretorius P. L. Pagal šiuos protokolus nutarta visus įgaliojimus dėl klubo plotų teritorijos atstatymo būsimam dešimtmečiui nuo 2013 m. pavesti klubo vadovui R. B. ir valdybos nariui P. L., „įeinant į pareigas siekti atgauti turėtus plotus prieš dešimt metų, vesti teisinius ginčus ir pasirašyti už plotus sekančio dešimtmečio nutartyse“. Remdamasis VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro duomenimis, teismas taip pat nustatė, kad Skuodo rajono Mosėdžio medžiotojų klubo teisinė forma yra asociacija, kurios vardu, vadovaujantis 1998 m. gegužės 4 d.
įstatais, veikia valdyba, kurios nariai pagal 2013 m. balandžio 24 d. prašymą Juridinių asmenų registre yra registruoti A. R., A. A., P. L., H. V. bei R. B. (valdybos pirmininkas). Pagal Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 7 straipsnio 5 dalį, asociacijoje turi būti valdymo organas (vienasmenis ar (ir) kolegialus), o to paties 7 dalyje nustatyta, kad asociacijos organų struktūra, kompetencija, sušaukimo ir sprendimų priėmimo tvarka nustatoma asociacijos įstatuose. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai nepateikė nei Skuodo rajono Mosėdžio medžiotojų klubo steigimo dokumentų, kurie patvirtintų valdybos ar kitų organų kompetenciją, nei dokumentų, patvirtinančių, kas yra šio klubo valdybos nariai.
Vienasmenio valdymo organo Skuodo rajono Mosėdžio medžiotojų klubas VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro duomenimis neturi. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas padarė išvadą, kad Skuodo rajono Mosėdžio medžiotojų klubo vardu, neesant vienasmenio valdymo organo (vadovo), vesti bylas teisme gali įstatymuose ir steigimo dokumentuose nustatyta tvarka kitų organų nariai ir dalyviai fiziniai asmenys, veikiantys pagal įstatymuose ir steigimo dokumentuose jiems suteiktas teises ir pareigas, o šio klubo atstovais pagal pavedimą teisme gali būti advokatai, advokatų padėjėjai, turintys jų praktikai vadovaujančio advokato rašytinį leidimą atstovauti konkrečioje byloje, vienas iš klubo bendrininkų kitų bendrininkų pavedimu bei klubo darbuotojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą.
Tačiau įstatymuose nenumatyta, o pareiškėjai nepateikė steigimo dokumentų, patvirtinančių, jog asociacijos, šiuo atveju – Skuodo rajono Mosėdžio medžiotojų klubo, valdybos pirmininkas R. B. ar valdybos narys P. L. galėtų pagal įstatymuose ir (ar) steigimo dokumentuose jiems suteiktas teises ir pareigas vesti bylas šio klubo vardu. Taip pat nepateikta duomenų, jog valdybos pirmininkas R. B. ir valdybos narys P. L. ar vienas iš jų turėtų aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą ar atstovautų šį klubą kaip advokatai, advokatų padėjėjai ar vieni iš bendrininkų.
Be to, įvertinus pareiškėjų pateiktų protokolų turinį, nustatyta, kad juose neaptarti įgaliojimai atlikti kiekvieną iš ABTĮ 50 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose nurodytų veiksmų. Remdamasis nurodytais argumentais, teismas konstatavo, kad pareiškėjų skundas ir skundo patikslinimas neatitinka ABTĮ 23 straipsnio 3 dalies reikalavimų.
Taip pat teismas vadovavosi ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 6, 7, 8 punktais bei atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje ne kartą buvo nurodyta, jog pagal ABTĮ 23 straipsnio 6, 7 ir 8 dalių reikalavimus, skundas (prašymas) turi būti suformuluotas konkrečiai, tiksliai ir aiškiai, pareiškėjas skunde (prašyme) turi nurodyti konkretų skundžiamą veiksmą (neveikimą) ar aktą, jo įvykdymo (priėmimo) datą, kartu su skundu pateikti teismui skundžiamą aktą, skunde aiškiai nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus, taip pat pabrėžta skundo reikalavimų tinkamo formulavimo svarba (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A17-217/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 1(11), 2007 m.; 2009 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-94/2009; 2011 m. liepos 25 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-2301/2011).
Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į nusistovėjusią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje suformuluota taisyklė, kad, remiantis ATBĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punkto ir 22 straipsnio 1 dalies normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas tik dėl tokių viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), kurie daro įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009).
Be kita ko, teismas pažymėjo, jog reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo (CK 6.271 str.) nepakanka nurodyti kokia institucija padarė žalą ir prašomą priteisti sumą. Turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais veiksmais (neveikimu) buvo padaryta žala, ir pagrįsti tiek žalos faktą, tiek prašomą priteisti sumą (žalos atlyginimą) (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-824/2013). Nagrinėjamu atveju teismas konstatavo, kad pareiškėjų skunde nenurodyta, kokiais būtent konkrečiais neteisėtais veiksmais (neveikimu) CK 6.271 straipsnio prasme jiems padaryta neturtinė žala ir kaip ji pasireiškė CK 6.250 straipsnio nuostatų prasme – fiziniu skausmu, dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais, dvasiniu sukrėtimu, emocine depresija, pažeminimu, reputacijos pablogėjimu, bendravimo galimybių sumažėjimu ar kita.
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pareiga įrodyti, jog tam tikra žala dėl valstybės institucijų ir/ar jų darbuotojų neteisėtų veiksmų patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-669/2011, kt.).
Įvertinęs patikslinto skundo turinį, teismas padarė išvadą, kad Reikalavimu Nr. 1 pareiškėjai iš tiesų reiškia iš viso 4 reikalavimus, tai yra:
1) panaikinti Skuodo rajono savivaldybės administracijos Skuodo rajono medžioklės plotų vienetams sudaryti ir jų riboms pakeisti komisijos 2013 m. spalio 1 d. posėdžio protokolinį sprendimą, užfiksuotą 2013 m. spalio 1 d. protokole Nr. Ž3-2, – „Mosėdžio medžiotojų klubui ir Skuodo medžiotojų klubui susitarti dėl ribų tarp medžioklės plotų vienetų; susitarimą pasirašyti raštu ir su preliminariais medžioklės plotų vienetų projektais pateikti Skuodo rajono medžioklės plotų vienetams sudaryti ir jų riboms pakeisti komisijai“; 2) įpareigoti Skuodo rajono savivaldybės administraciją įvykdyti Klaipėdos apskrities viršininko 2003 m. rugsėjo 3 d.
įsakymą Nr. 13.6-2630; 3) įpareigoti Skuodo rajono savivaldybės administraciją Erslos miškus ir pievas (200 ha) prie Erslos gyvenvietės priskirti prie Skuodo rajono Mosėdžio medžiotojų klubo medžioklės ploto vieneto; 4) įpareigoti Skuodo rajono savivaldybės administraciją sudaryti naują medžioklės ribų vienetų žemėlapį. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 9 punktą (2010 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XI-971 redakcija, galiojanti nuo 2010 m. liepos 20 d.), medžioklės plotų vienetų sudarymas ir jų ribų keitimas yra viena iš savarankiškų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų nustatytų (priskirtų)) savivaldybių funkcijų.
Pagal Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 8 straipsnio 3 dalį, medžioklės plotų vienetų sudarymo ir jų ribų pakeitimo projektus kiekvienoje savivaldybėje rengia šios savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta komisija, susidedanti iš savivaldybės administracijos, aplinkos apsaugos, žemėtvarkos, valstybinių miškus prižiūrinčių institucijų, medžiotojų visuomeninių organizacijų, vienijančių medžiotojų klubus ir būrelius, žemės ir miško savininkų savivaldos organizacijų atstovų. Kuo vadovaujantis sudaromi medžioklės plotų vienetai ir keičiamos jų ribos, nurodyta Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje.
Pagal šio straipsnio 10 dalį, pasibaigus šio straipsnio 9 dalyje nustatytam terminui, komisija medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti, išnagrinėjusi gautus reikalavimus ar siūlymus ir įvertinusi, kad jie atitinka šio straipsnio 1 dalyje numatytus reikalavimus, priima sprendimą, ar tikslinga atsižvelgti į gautus siūlymus, prireikus koreguoja medžioklės plotų vieneto sudarymo ar ribų pakeitimo projektą ir per 1 mėnesį šį projektą pateikia tvirtinti atitinkamos savivaldybės administracijos direktoriui; neatsiejamos tvirtinamo medžioklės plotų vieneto sudarymo arba jo ribų pakeitimo projekto dalys yra medžioklės plotų vieneto planas su pažymėtomis teritorijomis, kuriose leidžiama medžioti ir kuriose medžioklė yra uždrausta, bei priedas apie medžioklės plotų dydį bei pasiskirstymą pagal tinkamumą medžiojamiesiems gyvūnams gyventi ir veistis.
Teismas konstatavo, kad pareiškėjai nenurodė, kokiu pagrindu Skuodo rajono savivaldybės administracija turėtų būti įpareigojama įgyvendinti Klaipėdos apskrities viršininko 2003 m. rugsėjo 3 d. įsakymą Nr. 13.6-2630, priskirti Erslos miškus ir pievas (200 ha) prie Erslos gyvenvietės prie Skuodo rajono Mosėdžio medžiotojų klubo medžioklės ribų vieneto bei sudaryti naują medžioklės ribų vienetų žemėlapį. Be to, teismo vertinimu, teritorijos apibrėžimas „Erslos miškai ir pievos (200 ha) prie Erslos gyvenvietės“ yra abstraktus ir turėtų būti apibrėžtas vadovaujantis medžioklės plotų vieneto planu su pažymėtomis teritorijomis.
Dėl Reikalavimo Nr. 2 teismas pažymėjo, kad pareiškėjai iš esmės prašo panaikinti Skuodo medžiotojų klubui išduotą leidimą nuo 2013 m. gruodžio 1 d. medžioti Skuodo rajono Erslos miškuose ir pievose, tačiau nenurodė, kokias teisines pasekmes jiems sukelia kitam medžiotojų klubui išduotas leidimas medžioti ar kokias teisines pasekmes sukeltų šio leidimo panaikinimas, t. y. kaip pasikeistų pareiškėjų teisių ir pareigų apimtis panaikinus šį leidimą.
Dėl Reikalavimo Nr. 3 teismas pažymėjo, kad pareiškėjai prašo Skuodo rajono Mosėdžio medžiotojų klubui priteisti 80 000 Lt turtinę ir neturtinę žalą iš atsakovo Skuodo rajono savivaldybės administracijos, tačiau skunde tik nurodė, kad 10 metų mokėjo mokesčius, moka už transporto paslaugas, naudoja benziną tam, kad pasiektų tikslą – nušautų žvėrių, veltui gaišo laiką. Konkrečių įrodymų, pagrindžiančių išlaidų apskaičiavimą, pareiškėjai nepateikė, taip pat nenurodė kuo pasireiškė neturtinė žala, nepagrindė priežastinio ryšio tarp Skuodo rajono savivaldybės administracijos veiksmų bei atsiradusios žalos. Be to, reikšdami reikalavimą dėl turtinės ir neturtinės žalos pareiškėjai net nenurodė, kiek konkrečiai iš prašomos priteisti sumos – 80 000 Lt – sudaro turtinė ir kiek neturtinė žala.
Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Reikalavimo Nr. 1 dalis, kuria prašoma įpareigoti atlikti veiksmus, Reikalavimas Nr. 2 ir Reikalavimas Nr. 3 yra nekonkretūs, netikslūs ir neaiškūs, todėl pareiškėjų skundas neatitinka ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 6, 7 ir 8 punktų reikalavimų.
Vadovaudamasis ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies, 39 straipsnio 1 dalies, 40 straipsnio ir 41 straipsnio nuostatomis, teismas pažymėjo, kad pareiškėjų skundas nėra neapmokestinamas žyminiu mokesčiu pagal ABTĮ 40 straipsnį. Nepaisant to, pareiškėjai nei prie skundo, nei prie skundo patikslinimo nepridėjo žyminio mokesčio kvito ar motyvuoto ir pagrįsto atitinkamais įrodymais prašymo atleisti nuo žyminio mokesčio. Todėl teismas konstatavo, kad pareiškėjų skundas neatitinka ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies ir 39 straipsnio 1 dalies reikalavimų.
Apibendrindamas pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pirmiau paminėti skundo turinio bei formos neatitikimai ABTĮ reikalavimų trukdo pradėti administracinės bylos teiseną, kadangi dėl šių trūkumų negalima preliminariai nustatyti ginčo, priskirtino nagrinėti administraciniame teisme, dalyko ir pagrindo bei kitų aplinkybių, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą. Atsižvelgdamas į tai, kad teismo 2013 m. lapkričio 12 d. nutartimi pareiškėjams buvo nustatytas terminas iki 2013 m. lapkričio 29 d. pašalinti nutartyje nurodytus trūkumus, tačiau pareiškėjai pašalino ne visus trūkumus, tarp jų nepašalino ir tų, kurie trukdo pradėti administracinės bylos teiseną, vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 1 dalimi, teismas nutarė pareiškėjų skundą laikyti nepaduotu.
III. Pareiškėjai Skuodo rajono Mosėdžio medžiotojų klubas, Mosėdžio medžiotojų klubo valdybos pirmininkas R. B., Mosėdžio medžiotojų klubo valdybos narys – Žemaitijos visuomenės parlamento pirmasis viceprezidentas P. L. atskirajame skunde (b. l. 53–56) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 3 d. nutartį ir perduoti skundą nagrinėti kitam teisėjui iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Pareiškėjų nuomone, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra biurokratiška ir neobjektyvi, nes gina įstatymų pažeidėją – Skuodo rajono savivaldybės administraciją, kuri neteisėtai, apgaulės būdu 10 metų užvaldė medžioklės plotus suklastodama medžioklės ploto vieneto ribas.
2. Pareiškėjų teigimu, jie laiku ištaisė teismo nurodytus skundo trūkumus. Be kita ko, pareiškėjai nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl proceso šalių ir įgaliojimų bei nurodo, jog šiuo atveju pareiškėjas yra Skuodo rajono Mosėdžio medžiotojų klubas, o skundą pasirašė valdybos įgalioti klubo pirmininkas bei valdybos narys, ir kad būtent Skuodo rajono meras šiuo atveju atsakingas už savo padalinių veiksmus. Pareiškėjai nesutinka ir su nurodytais skundo trūkumais dėl žalos atlyginimo, pažymėdami, jog nurodė, dėl ko susidarė konkreti žala, kai neteisėtai užvaldė jų medžioklės plotus. Pareiškėjų įsitikinimu, jie įvykdė visus teismo nutartyje nurodytus reikalavimus dėl skundo trūkumų ištaisymo. Be to, atkreipia dėmesį į tai, jog prašė teismo atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, tačiau teismas šio prašymo nenagrinėjo.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Atskirasis skundas pateiktas dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 3 d. nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas nutarė pareiškėjų skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti pareiškėjams (ABTĮ 37 straipsnio 1 dalis), jiems nepašalinus 2013 m. lapkričio 12 d. teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų.
Kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą siekdamas, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas (ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis). Suinteresuoto asmens teisė pareikšti skundą administraciniam teismui turi būti įgyvendinama laikantis įstatymo nustatytų sąlygų. Viena iš šių sąlygų yra tai, kad skundas turi atitikti ABTĮ 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimus. Pagal ABTĮ 37 straipsnio 1 dalies nuostatas, jeigu teismas nustato, kad skundas (prašymas) neatitinka ABTĮ 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimų, gali būti taikomas skundo trūkumų pašalinimo institutas, t. y. teismo nutartimi pareiškėjui nustatomas terminas nurodytiems trūkumas pašalinti. Skundo trūkumų nepašalinimas sukelia ABTĮ 37 straipsnio 1 dalyje numatytas procesines pasekmes – skundas laikomas nepaduotu ir teismo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.
Reikalavimai administraciniam teismui paduodamo skundo formai ir turiniui išvardyti ABTĮ 23 ir 24 straipsniuose. ABTĮ 23 straipsnio 2 dalis reikalauja, kad skunde (prašyme), be kitų šioje įstatymo normoje numatytų duomenų, būtų nurodyta: pareiškėjo vardas, pavardė (pavadinimas), asmens kodas (kodas), gyvenamoji vieta (buveinė), jeigu pareiškėjas turi, – ir elektroninio pašto adresas, telefono, fakso numeriai ar kitų elektroninių ryšių priemonių adresai, taip pat atstovo, jeigu jis yra, vardas, pavardė ir adresas, jeigu žinoma, – atstovo elektroninio pašto adresas, telefono, fakso numeriai ar kitų elektroninių ryšių priemonių adresai (ABTĮ 23 str. 2 d. 2 p.); tarnautojo, kurio veiksmai skundžiami, vardas, pavardė, asmens kodas (jeigu žinomas), pareigos arba institucijos (administravimo subjekto) pavadinimas, buveinė, jeigu žinoma, – ir tarnautojo (institucijos, administravimo subjekto) elektroninio pašto adresas, telefono ir fakso numeriai, kitų elektroninių ryšių priemonių adresai (ABTĮ 23 str. 2 d. 4 p.); trečiųjų suinteresuotų asmenų vardai, pavardės (pavadinimai), asmens kodai (kodai, jeigu žinoma), gyvenamosios vietos (buveinės), jeigu žinoma, – ir elektroninio pašto adresai, telefono ir fakso numeriai, kitų elektroninių ryšių priemonių adresai (ABTĮ 23 str. 2 d. 5 p.); konkretus skundžiamas veiksmas (neveikimas) ar aktas, jo įvykdymo (priėmimo) data (ABTĮ 23 str. 2 d. 6 p.); aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinantys įrodymai <...> (ABTĮ 23 str. 2 d. 7 p.); pareiškėjo reikalavimas (ABTĮ 23 str. 2 d. 8 p.). Pagal ABTĮ 23 straipsnio 3 dalį, prie atstovo paduodamo skundo (prašymo) turi būti pridedamas įgaliojimas ar kitoks dokumentas, patvirtinantis atstovo įgaliojimus, o ABTĮ 24 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad <...> prie skundo (prašymo) turi būti pridedamas žyminio mokesčio kvitas arba motyvuotas prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio.
ABTĮ 48 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinės bylos proceso šalys yra: pareiškėjas (skundą padavęs subjektas); atsakovas (institucija, įstaiga, tarnyba, tarnautojas, kurių aktai ar veiksmas skundžiami) bei tretieji suinteresuoti asmenys (t. y. tie, kurių teisėms ar pareigoms bylos išsprendimas gali turėti įtakos). Remiantis ABTĮ 48 straipsnio 3 dalimi, administracinės bylos proceso dalyviais laikomi proceso šalys ir jų atstovai, taip pat prokuroras, administravimo subjektai, organizacijos ir fiziniai asmenys, dalyvaujantys byloje šio įstatymo 56 straipsnyje nurodytais pagrindais. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismas neturi teisės prieš bylos šalies valią nurodyti, kas turi būti šalies atstovu byloje, ir įsiterpti į vidinius atstovo ir atstovaujamojo teisinius santykius. Tačiau yra pabrėžiama, jog subjektas pagal įstatymą turėtų būti tinkamu atstovu procese, ir kad jo įgalinimai atstovauti būtų tinkamai įforminami (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-330/2008, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 14). Administraciniame procese atstovu gali būti kiekvienas asmuo, pateikęs įgaliojimą, suteiktą įstatymų nustatyta tvarka (ABTĮ 49 str.).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuolat akcentuojama, kad pagal ABTĮ 23 straipsnio reikalavimus, skundas (prašymas) turi būti suformuluotas konkrečiai, tiksliai ir aiškiai, pareiškėjas skunde (prašyme) turi nurodyti konkretų skundžiamą veiksmą (neveikimą) ar aktą, jo įvykdymo (priėmimo) datą, kartu su skundu pateikti teismui skundžiamą aktą, skunde aiškiai nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus. Kitaip tariant, skunde (prašyme) turi būti aiškiai ir konkrečiai suformuluotas skundo (prašymo) dalykas (reikalavimas) ir nurodytas skundo pagrindas, t. y. konkrečios laike ir vietoje apibrėžtos aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, bei pateikti išdėstytas aplinkybes patvirtinantys įrodymai. Administracinės bylos iškėlimo stadijoje teismui turi būti pateikta minimaliai būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys teismui preliminariai nustatyti ginčo, priskirtino nagrinėti administraciniame teisme, dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra pabrėžęs skundo reikalavimų suformulavimo svarbą, nes pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A17-217/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 1(11), 2007 m.). Skundas (prašymas), kuriame išdėstyti abstraktūs, deklaratyvūs, nekonkretūs teiginiai, iš kurių neaiški norimo iškelti ginčo esmė, nesuformuluoti konkretūs reikalavimai, negali būti laikomas atitinkančiu ABTĮ 23, 24 straipsnių reikalavimus. Jei pareiškėjas nepasinaudoja teismo pasiūlyta galimybe pašalinti tokio skundo trūkumus, jam kyla ABTĮ 37 straipsnio 1 dalyje numatytos pasekmės – skundas laikomas nepaduotu ir grąžinamas pareiškėjui.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo atliktas pareiškėjo 2013 m. lapkričio 4 d. teismui paduoto skundo turinio vertinimas, kad šis skundas neatitiko esminių šiam dokumentui keliamų reikalavimų, yra pagrįstas ir teisingas. Pirmosios instancijos teismas, pasinaudojęs skundo trūkumų šalinimo institutu, išsamiai ir aiškiai išvardijęs skundo trūkumus, 2013 m. lapkričio 12 d. nutartimi nustatė pareiškėjams protingą terminą (iki 2013 m. lapkričio 29 d.) pašalinti nutartyje nurodytus skundo trūkumus bei išaiškino galimas procesines pasekmes, kurios gali kilti pareiškėjams nepašalinus skundo trūkumų per teismo nustatytą terminą (ABTĮ 37 str. 1 d.).
Klaipėdos apygardos administraciniame teisme 2013 m. lapkričio 26 d. buvo gautas skundo patikslinimu pavadintas pareiškėjų raštas. Teisėjų kolegija, susipažinusi su šio rašto turiniu, sutinka su pirmosios instancijos teismo 2013 m. gruodžio 3 d. nutartyje padaryta išvada, kad pareiškėjai pašalino ne visus skundo trūkumus. Pažymėtina, jog pareiškėjų 2013 m. lapkričio 26 d. pateiktas pirmosios instancijos teismui skundo patikslinimas atitinka ne visus formos ir turinio reikalavimus, numatytus ABTĮ 23, 24 straipsniuose, t. y. šiame skundo patikslinime: neatskirta, kas yra pareiškėjas (skundą paduodantis subjektas) ir kas yra pareiškėjo atstovai; nepateikti Skuodo rajono Mosėdžio medžiotojų klubo įstatai ir teisės aktų nustatyta tvarka įformintas atstovo (-ų) įgaliojimas (-ai) atstovauti pareiškėjui nagrinėjant bylą administraciniame teisme; atsakovu nurodytas ne tas subjektas, kurio veiksmai yra skundžiami, o trečiuoju suinteresuotu asmeniu nurodytas ne tas asmuo, kurio teisėms ar pareigoms bylos išsprendimas gali turėti įtakos; aplinkybės, kuriomis grindžiami skundo reikalavimai (skundo pagrindas), išdėstytos painiai ir neaiškiai; nenurodoma, kokiais konkrečiais atsakovo neteisėtais veiksmais buvo padaryta ir kaip konkrečiai pasireiškė pareiškėjams padaryta žala, nepagrįstas priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir pareiškėjams padarytos žalos; neįvardyta, kokias atskirai turtinės bei neturtinės žalos sumas prašoma priteisti; nepaaiškinta, kokiu konkrečiai teisiniu bei faktiniu pagrindu grindžiamas reikalavimas įpareigoti Skuodo rajono savivaldybės administraciją įgyvendinti Klaipėdos apskrities viršininko 2003 m. rugsėjo 3 d. įsakymą Nr. 13.6-2630, priskirti Erslos miškus ir pievas (200 ha) prie Erslos gyvenvietės prie Skuodo rajono Mosėdžio medžiotojų klubo medžioklės ribų vieneto bei sudaryti naują medžioklės ribų vienetų žemėlapį; tiksliomis geografinėmis ir grafinėmis nuorodomis neapibrėžtas ginčijamas medžioklės plotas – „Erslos miškai ir pievos (200 ha) prie Erslos gyvenvietės“; nepaaiškinta, kokias teisines pasekmes sukels pareiškėjams kitam medžiotojų klubui išduoto leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete panaikinimas; kartu su skundo patikslinimu nepateikta nei žyminio mokesčio kvito, nei motyvuoto prašymo atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.
Įvertinus visumą nurodytų aplinkybių, galima konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas, prieš tai nutartyje aiškiai nurodęs pareiškėjams kokie yra skundo trūkumai ir išsamiai paaiškinęs kaip jie turi būti pašalinti, skundžiamoje nutartyje pagrįstai nusprendė, jog 2013 m. lapkričio 26 d. pareiškėjų paduotame skundo patikslinime buvo pašalinti ne visi 2013 m. lapkričio 12 d. teismo nutartyje nurodyti trūkumai.
Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo 2013 m. gruodžio 3 d. nutartis yra iš esmės pagrįsta ir teisėta, todėl paliekama galioti. Nagrinėjamu atveju nenustatyta pagrindo tenkinti atskirąjį skundą. Pažymėtina, jog atskirojo skundo argumentai dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjos šališkumo ir neobjektyvumo nėra paremti jokiais konkrečiais faktais ir įrodymais, todėl atmestini kaip nepagrįsti. Taip pat yra nepagrįstas atskirojo skundo teiginys, jog pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas pareiškėjų prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, nes bylos duomenys rodo, kad nei tokio prašymo, nei žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančio kvito pareiškėjai teismui nebuvo pateikę. Dėl paminėtų aplinkybių teisėjų kolegija vertina atskirąjį skundą kaip nepagrįstą ir todėl atmestiną.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Pareiškėjų Skuodo rajono Mosėdžio medžiotojų klubo, Mosėdžio medžiotojų klubo valdybos pirmininko R. B. ir Mosėdžio medžiotojų klubo valdybos nario P. L. atskirąjį skundą atmesti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Anatolijus Baranovas
Romanas Klišauskas
Skirgailė Žalimienė