2K-90-697/2015 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr. 2K-90-697/2015

Teisminio proceso Nr. 1-05-1-03028-2013-6

Procesinio sprendimo kategorija 1.1.6.6. (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. vasario 3 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Aurelijaus Gutausko, Viktoro Aiduko ir pranešėjo Alvydo Pikelio,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. K. kasacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 10 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 27 d. nuosprendžio.

Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 10 d. nuosprendžiu G. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 201 straipsnio 2 dalį 50 MGL (6500 Lt, t. y. 1882 Eur) dydžio bauda.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 27 d. nuosprendžiu pakeistas Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 10 d. nuosprendis. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, G. K. pagal BK 201 straipsnio 2 dalį paskirta 50 MGL (6500 Lt, t. y. 1882 Eur) dydžio bauda sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta sumažinta bausmė – 33 MGL (4290 Lt, t. y. 1242 Eur) dydžio bauda.

Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

G. K. nuteistas už tai, kad 2013 m. kovo 14 d., balandžio 14 d. ir gegužės 14 d., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, turėdamas tikslą realizuoti, neteisėtai įgijo 240,05 l naminės degtinės, kurios tūrinė etilo alkoholio koncentracija 44,7-51,0 proc., ir 20 l denatūruoto etilo alkoholio skiedinio, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija 90 proc., iš kurių 90 l naminės degtinės, kurios tūrinė etilo alkoholio koncentracija 47,8-50,8 proc., ir 10 l denatūruoto etilo alkoholio skiedinio, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija 90 proc., turėdamas tikslą realizuoti, gabeno 2013 m. gegužės 15 d. Šilutėje, Lietuvininkų g., automobilio „VW Passat“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bagažinėje tol, kol 2013 m. gegužės 15 d., apie 6.20 val., Šilutėje, Lietuvininkų g., jį sulaikė Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pagėgių rinktinės pareigūnai, o 150,05 l naminės degtinės, kurios tūrinė etilo alkoholio koncentracija 44,7-49,5 proc., ir 10 l denatūruoto etilo alkoholio skiedinio, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija 90 proc., turėdamas tikslą realizuoti, neteisėtai laikė iki 2013 m. gegužės 15 d., 7.10 val., savo garaže, esančiame namo Šilutėje, (duomenys neskelbtini), kieme, kol kratą atliekantys Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pagėgių rinktinės pareigūnai šią naminę degtinę ir denatūruotą etilo alkoholio skiedinį surado.

Kasaciniu skundu nuteistasis G. K. prašo panaikinti teismų nuosprendžių dalis dėl nuteisimo pagal BK 201 straipsnio 2 dalį bei baudos paskyrimo ir, taikant BK 40 straipsnio nuostatas, atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį brolio E. K. atsakomybei pagal laidavimą.

Kasatorius nurodo, kad teismai pažeidė BK 2 straipsnio 5 dalies nuostatas, nes netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, t. y. paskyrė jam bausmę už nusikaltimo, numatyto BK 201 straipsnio 2 dalyje, padarymą, nors buvo visi pagrindai taikyti BK 40 straipsnį ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Taip pat teismai padarė ir esminių BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimų (išsamiai ir nešališkai neišnagrinėjo visų bylos aplinkybių), nulėmusių netinkamą BK 40 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymą, bei nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos (skunde nurodomi įvairių teismų priimti sprendimai baudžiamosiose bylose ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimai).

Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė vien į nusikalstamos veikos sunkumą, mastą ir būdą, tačiau visiškai nenagrinėjo kitų byloje esančių įrodymų, pagrindžiančių, kad G. K. atitinka visas sąlygas, nustatytas BK 40 straipsnio 2 dalyje, o apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad nėra visų privalomų sąlygų, nustatytų minėtame straipsnyje. Kasatoriaus manymu, teismai turėjo vertinti tai, kad nuteistasis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (apysunkį nusikaltimą), neteistas, nebaustas net administracine tvarka, nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios pripažino savo kaltę, taip padėdamas išaiškinti nusikalstamą veiką, ir labai gailėjosi nusikaltęs, kritiškai įvertino savo netinkamą elgesį, nuo nusikaltimo padarymo daugiau nepadarė jokio teisės pažeidimo, todėl yra pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Be to, nors nusikalstama veika ir yra tęstinė, tačiau ji padaryta tik per keletą kartų – šios aplinkybės teismas neįvertino. Nuteistojo manymu, jo padaryta veika atitinka BK 40 straipsnyje numatytą sąlygą, kad jis pirmą kartą padarė apysunkį nusikaltimą. Teismas neturėjo pagrindo manyti, kad šiuo metu G. K. yra labiau pavojingas visuomenei už kitus nusikaltusius asmenis – jis suvokė, kad dėl savo nusikalstamo elgesio nebegali toliau eiti savo pareigų, todėl pats išėjo iš tarnybos. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl nuteistojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, visiškai nevertino byloje pateiktų teigiamų jo charakteristikų (buvusio darbdavio ir Šilutės rajono medžiotojų ir žvejų draugijos) ir to, kad jokia žala, kurią reikėtų atlyginti asmeniui, nebuvo padaryta.

Taip pat teismai turėjo vertinti laiduotojo – nuteistojo brolio E. K. – tinkamumą būti laiduotoju, tačiau to nepadarė, todėl akivaizdu, kad teismai ne tik netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, bet padarė ir esminių BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimų, nes neįvertino visų bylos aplinkybių. Kasatoriaus manymu, jo brolis pagal asmenines savybes ir veiklos pobūdį visiškai atitinka laiduotojui keliamus reikalavimus – neteistas, dirba (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėju, apibūdinamas kaip nevengiantis atsakomybės, principingas, reiklus sau ir kitiems.

E. K. ne tik gali daryti nuteistajam teigiamą įtaką, bet jau ir daro – nuo tada, kai sužinojo, kad G. K. padarė nusikalstamą veiką. Kasatoriaus manymu, teismai nepagrįstai nevertino, nors turėjo įvertinti, ir to, kad atleidus jį nuo baudžiamosios atsakomybės, jis liks nubaustas – iš jo konfiskuotas automobilis, jam reikės sumokėti akcizo mokesčius, dėl padaryto nusikaltimo jis neteko darbo – todėl bausmės tikslai tikrai bus pasiekti ir atleidus jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal brolio E. K., gyvenančio tame pačiame mieste, laidavimą.

Atsiliepimu į nuteistojo G. K. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Nerijus Marcinkevičius prašo kasacinį skundą atmesti.

Prokuroras nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nepadarė esminių BPK pažeidimų ir pagrįstai konstatavo, kad nėra galimybės G. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės taikant BK 40 straipsnio nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas nuodugniai ir individualizuotai įvertino nusikaltimą ir padarė pagrįstą išvadą, kad G. K. padarė tęstinę nusikalstamą veiką. Be to, didesnį nuteistojo pavojingumą rodo ir tai, kad jis tyčinį nusikaltimą padarė būdamas pareigūnu, dirbdamas (duomenys neskelbtini) priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ugniagesiu gelbėtoju. Taigi pirmosios instancijos teismas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą G. K. netaikė pagrįstai, nurodydamas, jog laidavimo taikymas nelaikytinas adekvačiu nusikalstamos veikos sunkumo laipsniui, jos mastui ir būdui. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai atsižvelgė į veikos ypatybių svarbą, pagrįstai padaryto nusikaltimo neprilygino vienkartiniam nusikalstamam poelgiui, nesutelkė dėmesio vien į formalią išvadą dėl veikos kaip į vieno apysunkio nusikaltimo kvalifikavimą, todėl padarė pagrįstas išvadas dėl bausmės skyrimo. Teismai, spręsdami bausmės skyrimo klausimą, aptarė ir įvertino esmines bylos aplinkybes, atsižvelgė į skunde nurodytas charakteristikas. Nesant pagrindo taikyti G. K. atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, teismai pagrįstai nesvarstė pateikto laiduotojo E. K. asmenybės atitikties laiduotojui keliamiems reikalavimams. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės atsakė į visus apeliacinio skundo argumentus ir pagrįstai konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas bei skirdamas G. K. bausmę už jam inkriminuoto nusikaltimo padarymą, vadovavosi BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis, nepažeidė BK 54 straipsnio ir paskyrė tinkamos rūšies bei dydžio bausmę.

Nuteistojo G. K. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BK 40 straipsnio taikymo

Kasatorius teigia, kad Šilutės rajono apylinkės ir Klaipėdos apygardos teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes šioje baudžiamojoje byloje yra nustatytos visos BK 40 straipsnyje išdėstytos būtinos sąlygos, kuriomis asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Teismų praktikoje konstatuota, jog tam, kad asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma ir tik visų šių sąlygų buvimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319/2008, 2K-P-82/2010, 2K-7-75/2011 ). Taigi tokiu atveju asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kolegija pažymi ir tai, kad pagal formuojamą teismų praktiką net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismas neprivalo atleisti asmens nuo baudžiamosios atsakomybės ir negali apsiriboti tik formaliu laidavimo sąlygų nustatymu. Šių sąlygų buvimą teismas nustato vertindamas bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą ir, padaręs išvadą, kad yra galimybė atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, priima atitinkamą sprendimą. Tik įvertinęs bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą teismas prieina prie išvados dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo kaltininkui galimybės. Teismas motyvuotai gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą, priimti būtent tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319/2008, 2K-84/2010, 2K-P-82/2010).

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą taikyti G. K. baudžiamąją atsakomybę, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos ypatybių svarbą, kad nusikaltimas buvo daromas ilgą laiką, sistemingais veiksmais, jo sunkumo laipsnį (apysunkis), mastą ir būdą (neteisėtai įgijo bei gabeno labai didelį kiekį – 240 l namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų), motyvą ir tikslą (turėjo tikslą realizuoti), kaltės formą bei rūšį (tiesioginė tyčia), nuteistojo asmenybę (teisiamas pirmą kartą, kitų teisės pažeidimų nėra padaręs, charakterizuojamas teigiamai), į atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi, nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Įvertinus šiuos dalykus, iš BK numatytų teisinės atsakomybės formų baudos skyrimas yra teisingas, nes atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, jos padarinius ir užtikrina bausmės paskirtį, numatytą BK 41 straipsnio 2 dalyje. Apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į nuteistojo apeliacinio skundo argumentus dėl BK 40 straipsnio taikymo, aiškiai motyvavo, kodėl jam netaikytinas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą institutas. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsižvelgiant į tai, jog tęstinė nusikalstama veika padaryta tapačiais veiksmais, įgytas labai didelis kiekis naminės degtinės, įgyta ir 20 l itin stipriai veikiančio denatūruoto etilo alkoholio skiedinio (90 proc. tūrinės etilo alkoholio koncentracijos), kurio vartojimas pavojingas gyvybei, konstatuotina, kad tokie nuteistojo veiksmai yra pavojingesni ir negali būti prilyginami vienam nusikalstamam veiksmui, už kurį gali būti taikomas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Jeigu kvalifikavimo požiūriu padaryta tęstinė veika vertinama kaip vienas nusikaltimas ir tuo pagrindu laikoma, kad asmuo nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, tai tokia teisinė išvada neturėtų užgožti šios veikos ypatybių svarbos. Ypač šios sąlygos nederėtų suabsoliutinti sprendžiant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-P-82/2010). Net ir vienas tyčinis apysunkis ar net lengvesnis nusikaltimas, jeigu jis buvo daromas ilgą laiką sistemingais, versliškais, intensyviai kartojamais veiksmais, pagal savo teisinę reikšmę atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės neturėtų būti prilyginamas vienkartiniam nusikalstamam poelgiui, neturinčiam ypatingo užmojo, didelio įžūlumo bruožų, tačiau kvalifikuotam pritaikius tą patį baudžiamąjį įstatymą.

Negalima sutelkti dėmesį vien į formalią išvadą dėl veikos kaip vieno apysunkio nusikaltimo kvalifikavimo, nepaisant nusikaltimo nuodugnesnio individualizuoto įvertinimo svarbos. BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatų taikymo požiūriu pirmą kartą padarytas apysunkis tyčinis nusikaltimas savo faktiniu turiniu ne visada yra toks, dėl kurio galima taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas, atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, įvertinęs bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, prieina prie išvados dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo galimybės – tai ir padarė pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai.

Taigi, teismai įvertino visas kasaciniame skunde nurodytas aplinkybes. Kasatoriaus manymu, teismai, svarstydami BK 40 straipsnio nuostatų taikymo galimybę, turėjo atsižvelgti ir į tai, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos jam konfiskuotas automobilis, jis neteko darbo ir turės prievolę sumokėti valstybei mokesčius, t. y. jau yra nubaustas. Pažymėtina, kad nei baudžiamojo poveikio priemonės, šiuo atveju – nusikalstamos veikos priemonės – automobilio konfiskavimo, privalomas paskyrimas kartu su bausme, nei dėl padarytos nusikalstamos veikos pačiam kaltininkui kilę neigiami padariniai nėra vertintini kaip aplinkybės, turinčios kokią nors reikšmę sprendžiant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą.

Nagrinėjamoje byloje, nenustačius BPK 369 straipsnyje numatytų pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nuosprendžių naikinimo ar keitimo pagrindų, kasacinis skundas atmestinas, o teismų sprendimai, neperžengiant kasacinio skundo ribų, paliktini galioti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a:

Nuteistojo G. K. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Aurelijus Gutauskas

Viktoras Aidukas

Alvydas Pikelis