AS-143-531-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS143-531/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01728-2010-4

Procesinio sprendimo kategorija 79.1; 61.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. gegužės 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos G. M. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai dėl nesumokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. vasario 3 d. sprendimu iš dalies patenkino pareiškėjos G. M. (toliau – pareiškėja) skundą. Teismas priteisė pareiškėjai iš atsakovo Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – atsakovas, Specialiųjų tyrimų tarnyba) 21 324,91 Lt valstybės pareigūno darbo užmokesčio nepriemoką (iki mokesčių) už laikotarpį nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2011 m. lapkričio 30 d. ir už laikotarpį nuo 2013 m. vasario 1 d. iki 2013 m. kovo 15 d., o kitą skundo dalį atmetė.

Atsakovas 2014 m. vasario 19 d. per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo (toliau – EPP) sistemą Vilniaus apygardos administraciniam teismui padavė apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 3 d. sprendimo.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. vasario 20 d. nutartimi atsisakė priimti atsakovo apeliacinį skundą, taip pat nurodė, nutarčiai įsiteisėjus, apeliacinį skundą grąžinti Specialiųjų tyrimų tarnybai.

Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas buvo paskelbtas 2014 m. vasario 3 d., todėl Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 127 straipsnio 1 dalyje nustatytas 14 dienų terminas jam apskųsti baigėsi 2014 m. vasario 17 d. Atsakovas apeliacinį skundą teismui padavė 2014 m. vasario 19 d., t. y. praleidęs nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą. Atnaujinti apeliacinio skundo padavimo termino atsakovas neprašė, todėl teismas apeliacinį skundą atsisakė priimti (ABTĮ 134 str. 3 d. 1 p.).

Atsakovas 2014 m. vasario 28 d. per EPP sistemą Vilniaus apygardos administraciniam teismui padavė apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 3 d. sprendimo, kuriame prašė atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti.

Atsakovas nurodė, kad iš esmės pripažįsta, jog praleido terminą apeliaciniam skundui paduoti, tačiau prašė teismo šį terminą atnaujinti. Atsakovo nuomone, sprendžiant klausimą dėl praleisto termino atnaujinimo, turėtų būti atsižvelgiama ne tik į termino praleidimo aplinkybes ir priežastis, bet ir į ginčo pobūdį. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarime akcentuojamus asmenų lygybės, vienodo ir nuoseklaus jų traktavimo valstybės tarnybos santykių kontekste principus, taip pat į šio teismo pažymėtą būtinybę asmenų, siekiančių gauti teisingą užmokestį už atliktą darbą ir atgauti dėl neteisėto sumažinimo neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, interesus derinti su viešuoju interesu, atsakovo manymu, Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo įsiteisėjimas ir vykdymas, nesant suformuotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos tokio pobūdžio bylose, viešąjį interesą atitiktų kur kas mažiau nei atsakovo praleisto apeliacinio skundo padavimo termino atnaujinimas. Pabrėžė ir tai, kad terminą praleido nežymiai dėl elementaraus apsirikimo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. kovo 4 d. nutartimi atmetė atsakovo prašymą atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti ir atsisakė priimti apeliacinį skundą, taip pat nurodė, nutarčiai įsiteisėjus, apeliacinį skundą grąžinti Specialiųjų tyrimų tarnybai (ABTĮ 134 str. 3 d. 1 p., 134 str. 4 d.).

Teismas vadovavosi ABTĮ 127 straipsnio 2 dalimi ir pažymėjo, jog pagal šios teisės normos nuostatas svarbiomis termino praleidimo priežastimis galima laikyti aplinkybes, kurios kliudė subjektui laiku ir tinkamai, tiesiogiai arba per atstovą ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo jo valios. Teismų praktikoje svarbiomis priežastimis atnaujinti skundo padavimo terminą laikomos tik objektyvaus pobūdžio aplinkybės. Teismas atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-36/2012 ir nurodė, kad kiekvienu atveju teismas vertina, kokias priežastis pripažinti svarbiomis termino praleidimo priežastimis, o kokias – ne, pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teisingumo ir protingumo kriterijais, remdamasis susiformavusia teismų praktika (ABTĮ 57 str. 6 d.).

Teismas, įvertinęs atsakovo pateiktus argumentus bei bylos duomenis, padarė išvadą, kad atsakovo nurodytos aplinkybės negali būti vertinamos kaip objektyvios priežastys, sutrukdžiusios jam per nustatytą terminą pateikti apeliacinį skundą. Pažymėjo, kad savaime nelaikytina svarbia termino praleidimo priežastimi, sudarančia pagrindą atnaujinti praleistą terminą, ir maža termino praleidimo trukmė (pagal teismų praktiką, tai nėra vertinama kaip pagrindas atnaujinti terminą, jei nenustatyta kitų svarbių termino praleidimo priežasčių) (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-19/2012). Atsakovas yra valstybės institucija, kuriai keliami aukštesni rūpestingumo reikalavimai, Specialiųjų tyrimų tarnyboje dirba savo srities profesionalai ir, kaip nurodė pats atsakovas, dalyvauja ne vienoje administracinėje byloje, todėl jam negali būti taikomi tokie patys atidumo, rūpestingumo ir operatyvumo standartai kaip fiziniams asmenims, kasdienėje veikloje nesusiduriantiems su administraciniu procesu ir jo reikalavimais.

Taigi teismas, įvertinęs atsakovo nurodytas termino praleidimo priežastis, atsižvelgęs į atsakovo vykdomos veiklos pobūdį, jam taikomą profesionalumo standartą ir remdamasis išdėstytų aplinkybių visuma, padarė išvadą, kad atsakovas terminą apeliaciniam skundui dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 3 d. sprendimo paduoti praleido dėl subjektyvių priežasčių, todėl terminas neatnaujintinas.

III. Atsakovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 4 d. nutartį ir atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti bei priimti apeliacinį skundą.

Atsakovas nurodo, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos atstovas 2014 m. sausio 15 d. 10.00 val. Vilniaus apygardos administraciniame teisme vykusiame teismo posėdyje nedalyvavo. Per EPP sistemą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 3 d. sprendimas jam įteiktas 2014 m. vasario 5 d. Apeliacinį skundą padavė 2014 m. vasario 19 d. – per keturiolika dienų nuo skundžiamo teismo sprendimo gavimo nurodytu būdu dienos, t. y. praėjus šešiolikai dienų nuo skundžiamo teismo sprendimo paskelbimo. Pakartotinai apeliacinį skundą pateikė 2014 m. vasario 28 d., t. y. per tris dienas nuo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 20 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti apeliacinį skundą, gavimo dienos – 2014 m. vasario 25 d. Pažymi, kad, sprendžiant klausimą dėl praleisto termino atnaujinimo, turėtų būti atsižvelgiama ne tik į termino praleidimo aplinkybes ir priežastis, bet ir į ginčo pobūdį, teismų praktiką. Procesinis terminas praleistas ne sąmoningai, o dėl elementaraus apsirikimo. Darbuotojas, rengdamas apeliacinį skundą, netiksliai prisiminė pirmosios instancijos teismo sprendimo paskelbimo datą ir jos nepatikrino, o pasikliovė dėl techninės klaidos dokumentų valdymo sistemoje netiksliai nurodyta apskundimo termino data (vasario 20 d.). Atsakovo nuomone, yra pakankamas pagrindas atnaujinti praleistą terminą, ir toks sprendimas atitiktų viešąjį interesą labiau, nei sprendimas nepripažinti nurodytų aplinkybių pakankamai svarbiomis priežastimis praleistam terminui atnaujinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Atskirasis skundas atmestinas.

Atsakovas siekia apskųsti apeliacine tvarka Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 3 d. sprendimą (II t., b. l. 7–12).

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. vasario 20 d. nutartimi konstatavo, kad atsakovas praleido apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 3 d. sprendimo padavimo terminą (ABTĮ 127 straipsnio 1 dalyje nustatytas keturiolikos dienų terminas baigėsi 2014 m. vasario 17 d., o atsakovas apeliacinį skundą padavė 2014 m. vasario 19 d.) (I t., b. l. 201).

Praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis arba pirmosios instancijos teismas, jeigu per jį paduodamas apeliacinis skundas, skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties (ABTĮ 127 str. 2 d.). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo apelianto valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo.

Įvertinus nurodytas termino praleidimo priežastis (II t., b. l. 7–12), galima konstatuoti, kad atsakovas terminą apeliaciniam skundui paduoti iš esmės praleido dėl darbuotojo apsirikimo skaičiuojant apskundimo terminą. Šis terminas skaičiuojamas nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos, kuri nurodoma pačiame teismo procesiniame dokumente, kaip ir nurodoma apskundimo terminas ir tvarka (I t., b. l. 191–195). Kreipimosi į teismą termino praleidimą nulėmė subjektyvios priežastys, susijusios su atsakovo netinkamu elgesiu. Atsakovas yra juridinis asmuo, jam keliami didesni operatyvumo ir atidumo reikalavimai, kadangi pasinaudodamas savo organizacinėmis bei techninėmis priemonėmis jis turi tinkamas galimybes laiku paduoti apeliacinį skundą teismui. Atsakovas neveikė pakankamai rūpestingai bei atidžiai ir tuo sukėlė sau neigiamas teisines pasekmes. Ginčo pobūdis ir kitos aplinkybės nėra esminės sprendžiant termino atnaujinimo klausimą.

Išdėstytų aplinkybių visuma teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad atsakovas terminą apeliaciniam skundui dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 3 d. sprendimo paduoti praleido dėl nesvarbios priežasties, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atmetė atsakovo prašymą atnaujinti terminą (ABTĮ 127 str. 2 d.), o apeliacinį skundą atsisakė priimti ir grąžino jį padavusiam asmeniui (ABTĮ 134 str. 3 d. 1 p.).

Taigi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 4 d. nutartis yra pagrįsta, o jos panaikinti nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Atsakovo Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Veslava Ruskan

Skirgailė Žalimienė