A-858-543-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A858-543/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01703-2013-0

Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 4.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. liepos 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Irmanto Jarukaičio (pranešėjas) teismo posėdyje apeliacine tvarka rašytinio proceso būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų J. Č. ir D. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų J. Č. ir D. Č. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Elektrėnų skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims G. M., valstybės įmonei „Automagistralė“, uždarajai akcinei bendrovei „Sweco hidroprojektas“, valstybės įmonei „Registrų centras“ dėl įsakymo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai J. Č. ir D. Č. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą prašydami panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Elektrėnų skyriaus (toliau – ir Elektrėnų skyrius) vedėjo 2013 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 51 VĮ-(14.51.2.)-204 (toliau – ir Įsakymas) dalį, kuria valstybinės žemės sklypui (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) priskirta pareiškėjams nuosavybės teisėmis priklausančių kiemo statinių – automobilių stovėjimo aikštelės – 43 kv. m. dalis pagal UAB „Sweco hidroprojektas“ 2012 m. gruodžio 20 d. parengtą planą tarp taškų Nr. 63 ir Nr. 62 (I t., b. l. 1–6).

Paaiškino, kad pareiškėjams ir trečiajam suinteresuotam asmeniui G. M. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso statiniai, esantys (duomenys neskelbtini): 2 aukštų pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio parduotuvės patalpos, esančios pirmame aukšte, bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso J. Č. ir D. Č. (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), VĮ Registrų centro 2005 m. vasario 4 d. pažymėjimas); restorano patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2011 m. balandžio 13 d. išrašas, registro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios antrame pastato aukšte, priklauso pareiškėjui G.

M.. Ūkiniai pastatai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 3Ilp, ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 4Ilp), bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso J. Č. ir D. Č.. Kiti statiniai (inžineriniai) – kiemo statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), plane nepažymėti, 45/100 bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso J. Č. ir D. Č., 55/100 priklauso G. M.. Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. vasario 9 d. įsakymu Nr. 03V-107 pareiškėjams buvo leista pradėti rengti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, formuojant naudojamą žemės sklypą, išduoti žemės sklypo plano rengimo 2012 m. vasario 13 d. reikalavimai Nr. DP1-12-9, išduotos preliminarios žemės sklypo ribos.

Pagal atsakovo išduotas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), preliminarias naudojamo žemės sklypo ribas, į leistą rengti planą nepateko automobilių stovėjimo aikštelė, esanti prie dvejų aukštų pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane lE2p), kuriame įkurtos pareiškėjams nuosavybės teise priklausančios parduotuvės patalpos ir trečiajam suinteresuotam asmeniui G. M. priklausančios restorano patalpos. Automobilių stovėjimo aikštelės užimamas plotas sudaro 365 kv. m. Pagal aplinkos ministro 2004 m. vasario 27 d.

įsakymu Nr. Dl-91 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“ 5.1 punkto nuostatas, visuomeninės paskirties pastatas, tai – pastatas, skirtas visuomenės poreikiams tenkinti ir priklausantis viešbučių, administracinės, prekybos, paslaugų, maitinimo, transporto, kultūros, mokslo, gydymo, poilsio, sporto ar religinės paskirties pastatų pogrupiui. Pagal šio reglamento 14 punkto nuostatas, visuomeninės paskirties statinių sklypuose turi būti įrengtos automobilių stovėjimo aikštelės. Automobilių stovėjimo vietų skaičius ir išdėstymo tvarka nustatoma vadovaujantis STR 2.06.01:1999.

Pagal STR 2.06.01:1999 VI skyriaus 2 dalies 10 lentelės 3.1 punkto nuostatas, parduotuvėms minimalus automobilių stovėjimo vietų skaičius apskaičiuojamas: 1 vieta kiekvienam 30 kv. m. prekybos salės ploto (apie 10 automobilių stovėjimo vietų pareiškėjų parduotuvei), pagal lentelės 6.1 punkto nuostatas, restoranams minimalus automobilių stovėjimo vietų skaičius apskaičiuojamas: 1 vieta kiekvienam 15 kv. m. salės ploto (apie 10 automobilių stovėjimo vietų restoranui). Tokiu būdu prie pareiškėjams ir tretiesiems asmenims priklausančių visuomeninės paskirties pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelei turėtų būti skirtas plotas, atitinkantis 20 vietų automobilių stovėjimo aikštelės plotui.

Pareiškėjams ir G. M. priklausančioje automobilių stovėjimo aikštelėje yra 18–20 automobilių stovėjimo vietų. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 8 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-819-281/2013 Elektrėnų savivaldybės administracija buvo įpareigota išduoti leidimą rengti planą, prilyginamą teritorijų planavimo dokumentui, padidinant žemės sklypo prie statinių, esančių (duomenys neskelbtini), plotą automobilių stovėjimo aikštelei. Teismo yra nustatyta, kad faktiškai naudojama aikštelė, užfiksuota kadastro duomenų byloje kaip Al, yra tapati aikštelei, nurodytai nekilnojamojo turto registre.

Teismo išaiškinta, kad žemės sklypo ribos prie nuosavybės teisėmis turimų pastatų turi būti nustatytos atsižvelgiant į faktinį naudojimą ir įvertinus pastatų eksploatavimo reikmes. Elektrėnų savivaldybės administracija su 2013 m. balandžio 10 d. raštu Nr. 03.2-07-537 pateikė pareiškėjams žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), plano, prilyginamo detaliojo planavimo dokumentui, rengimo reikalavimų priedą – preliminarų sklypo planą, kuriame nurodytos koordinatės, pažyminčios sklypo ribą priešais automagistralę.

Prisilaikant atsiųsto žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo planavimo dokumentui, rengimo reikalavimų priede nurodytų koordinačių už žemės sklypo ribų lieka 43 kv. m. ploto dalis faktiškai esamos aikštelės prie statinių, esančių (duomenys neskelbtini). Šias aplinkybes patvirtina antstolės D. P. 2013 m. gegužės 17 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 0068/13/23, geodezininko S. R. 2013 m. gegužės 15 d. faktinio kiemo statinių išdėstymo planas. Iš parengto kiemo statinių ir sklypo (duomenys neskelbtini) situacijos plano galima nustatyti, kokia dalis pareiškėjams priklausančios aikštelės patenka į ginčo žemės sklypą.

Nors plotas nėra didelis, tačiau jį praradus, pareiškėjams nuosavybės teisėmis priklausančio visuomeninės paskirties pastato eksploatacija pasunkės, nes sumažinus aikštelę, automobiliai negalės stovėti dviem eilėm, o vietų ir taip trūksta. Buvo kreiptasi į Elektrėnų savivaldybės administraciją su prašymu nurodyti, kokiu pagrindu atsiųsto žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), plano, prilyginamo detaliojo planavimo dokumentui, rengimo reikalavimų priede nurodytos koordinatės, pažyminčios sklypo ribą priešais automagistralę.

Elektrėnų savivaldybės administracija 2013 m. balandžio 26 d. raštu Nr. 032-07-622 informavo, jog pagrindas nurodyti koordinates, pažyminčias sklypo ribą priešais automagistralę, yra įregistruotos nuosavybės teisės kito žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Valstybės įmonė (toliau – ir VĮ) Registrų centras su 2013 m. gegužės 3 d. raštu Nr. VTLRA(12.5.26)-11968 pateikė Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą apie nekilnojamąjį daiktą – žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).

Iš šio dokumento pareiškėjai sužinojo, kad paminėtas žemės sklypas nuosavybės teisėmis priklauso Lietuvos Respublikai, sklypo registracijos pagrindas yra Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Elektrėnų skyriaus vedėjo 2013 m. balandžio 2 d. įsakymas Nr. 51 VĮ-(14.51.2.)-204. Tuo pačiu įsakymu žemės sklypas patikėjimo teise perduotas VĮ „Automagistralė“. Žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, žemės sklypo kadastrinius matavimus atliko uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Sweco hidroprojektas“ 2012 m. gruodžio 20 d.

VĮ Registrų centras su 2013 m. gegužės 3 d. raštu Nr. VILRA(12.5.13)-12389 pateikė skundžiamą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Elektrėnų skyriaus vedėjo įsakymą, iš kurio turinio matyti, jog šiuo įsakymu patvirtinti valstybinės žemės sklypo kadastro duomenys vadovaujantis, be įsakyme išvardintų teisės aktų, UAB „Sweco hidroprojektas“ atliktais kadastriniais matavimais.

Pareiškėjai mano, kad ginčijamas įsakymas yra neteisėtas, nepagrįstas, priimtas pažeidžiant pareiškėjų nuosavybės teises. Juo yra patvirtintos žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), ribos. Žemės sklypo kadastriniai matavimai, nustatant ribos posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, atlikti tokiu būdu, kad dalis pareiškėjams priklausančios automobilių stovėjimo aikštelės tarp taškų Nr. 63 ir Nr. 62 patenka į valstybinį žemės sklypą, patikėjimo teise perduotą VĮ „Automagistralė“.

Todėl ginčijamu įsakymu dalis pareiškėjams nuosavybės teisėmis priklausančio daikto perduota kitam asmeniui, t. y. VĮ „Automagistralė“. Ginčijamo įsakymo preambulėje nurodyta, jog jis priimtas vadovaujantys Žemės įstatymu, Kelių įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. lapkričio 13 d. nutarimu Nr. 1428 patvirtintomis taisyklėmis. VĮ „Automagistralė“ valstybinės reikšmės automobilių kelias Al Vilnius–Kaunas–Klaipėda buvo priskirtas Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos generalinio direktoriaus 2006 m. sausio 4 d.

įsakymu Nr. V-2, iš kurio turinio matyti, kad šis kelias buvo perduotas patikėjimo teise valdyti, naudotis ir juo disponuoti Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos generalinio direktoriaus 2005 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. V-98. Asfaltuota automobilių stovėjimo aikštelė, esanti prie pareiškėjams nuosavybės teisėmis priklausančio dvejų aukštų prekybinės paskirties pastato yra faktiškai naudojama. Ji buvo inventorizuota dar 1998 metais, tai patvirtina Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2011 m. sausio 13 d. išrašas (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio 2.5 p. įvardinta kaip kiemo aikštelė, statybos pabaigos metai 1960, kadastro duomenys nustatyti 1998 m. balandžio 17 d., 55/100 priklauso patalpai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 45/100 priklauso patalpai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

Ta aplinkybė, jog atliekant kadastro duomenų fiksaciją aikštelė nebuvo pažymėta plane (nesuteiktas numeris pastatų išdėstymo schemoje), nepaneigia pareiškėjų nuosavybės teisių į aikštelę ir faktinio naudojimo. 2000–2001 metais atliekant pareiškėjams priklausančio pastato rekonstrukciją buvo atnaujinta ir modernizuota aikštelės danga, užlygintos duobės. Kiemo statinių plotas fiksuotas kitų statinių ir jų dalių kadastro duomenų formoje 1C 2001 m. spalio 24 d. – 453.55 kv. m. Magistralinis kelias, kaip inžinerinis statinys, buvo perduotas neatlygintinai naudotis VĮ ,Automagistralė“ 2005 metais.

Tokiu būdu pareiškėjams priklausanti aikštelė, kaip kiemo statinys, nebuvo ir negalėjo būti perduota VĮ „Automagistralė“, nes nepriklausė valstybei nuosavybės teise. Pagal Kelių įstatymo nuostatas, pareiškėjams priklausanti aikštelė, kurios dalis priskirta valstybiniam žemės sklypui, perduotam VĮ „Automagistralė“ panaudos pagrindais, negali būti vertinama kaip kelio dalis ar kelio statinys. Todėl ginčijamas įsakymas yra naikintinas, kaip prieštaraujantis Kelių įstatymui. Antstolės D. P. 2013 m. gegužės 17 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) priedai (fotonuotraukos) patvirtina, kad pareiškėjams nuosavybės teisėmis priklausantis kiemo statinys – automobilių stovėjimo aikštelė – baigiasi ties pėsčiųjų šaligatviu, kuris, pareiškėjų nuomone, turi būti priskirtas ginčo žemės sklypui.

Ginčijamo įsakymo, kuriuo suformuotas ginčo valstybinis žemės sklypas, dalis, kurioje šiam sklypui priskirta pareiškėjų kiemo statinių dalis 43 kv. m. ploto, neatitinka ir Žemės įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes niekad nebuvo naudota kelio eksploatacijai. Pareiškėjai rėmėsi Lietuvos Respublikos civilinio Kodekso (toliau – ir CK) 4.39 straipsnio l dalimi, nustatančia, kad nuosavybės teisė gali būti apribota paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimu. Pareiškėjai niekam nedavė sutikimo dėl nuosavybės teisių į kiemo statinį – automobilių stovėjimo aikštelę, kuri reikalinga visuomeninės paskirties pastatams eksploatuoti, apribojimo ir nėra priimta teismo sprendimo šiuo klausimu.

CK 4.100 straipsnio l dalis nustato, kad paimti daiktą ar kitą turtą, priklausantį asmeniui privačios nuosavybės teise, visuomenės poreikiams leidžiama tik išimtinais atvejais ir tik įstatymų nustatyta tvarka. Ginčijamu įsakymu perduodant dalį pareiškėjams nuosavybės teisėmis priklausančios aikštelės VĮ „Automagistralė“, jame nėra motyvuoto pagrindimo, kad konkretus visuomenės poreikis objektyviai egzistuoja ir kad jis negalės būti patenkintas, jeigu nebus paimta pareiškėjams nuosavybės teisėmis priklausančių kiemo statinių – automobilių stovėjimo aikštelės – dalis.

Skundžiamo įsakymo dalis, kurioje valstybinės žemės sklypui priskirta pareiškėjams nuosavybės teisėmis priklausančių kiemo statinių – automobilių stovėjimo aikštelės – dalis, neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje administraciniam aktui keliamų reikalavimų, įsakymas neparemtas objektyviais duomenimis (faktais) ir prieštarauja teisės aktų normoms, todėl yra naikintinas.

Apie ginčijamą įsakymą pareiškėjai teigia sužinoję iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo apie nekilnojamąjį daiktą – žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pareiškėjams buvo pateiktas su VĮ Registrų centro 2013 m. gegužės 3 d. raštu Nr. VILRA(12.5.26)-11968. Todėl Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 33 straipsnyje nustatyto skundo padavimo termino nepraleido.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjų skundą nurodė, kad su skundu nesutinka (II t., b. l. 11–17).

Paaiškino, kad žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimo tvarką reglamentuoja Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (toliau – ir Nuostatai), ir Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės, patvirtintos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 (toliau - Taisyklės). Rėmėsi Nuostatų 76 punktu ir paaiškino, kad UAB „Sweco hidroprojektas“ 2012 m. spalio 4 d. pateikė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Elektrėnų skyriui prašymą Nr. 32-1404 „Dėl VĮ „Automagistralė“ valdomo valstybinės reikšmės magistralinio kelio Al ribų nustatymo“, kuriame nurodė, kad VĮ Registrų centras atsisakė atlikti ginčo žemės sklypo išankstinę patikrą.

UAB „Sweco hidroprojektas“ parengė ginčo žemės sklypo magistralinio kelio Al Vilnius–Kaunas 37,22–39,13 km žemės sklypo planą M 1:1000 ir vadovaudamasis Nuostatų 76 punktu pateikė jį kadastro tvarkytojui, t. y. VĮ Registrų centrui. Kadastro tvarkytojas atsisakė suderinti ginčo žemės sklypo planą ir pažymėti žemės sklypo ribas kadastro žemėlapyje, nes nustatė, kad magistralinio kelio Al Vilnius–Kaunas ribos kerta Nekilnojamojo turto registre įregistruotų ir kadastro žemėlapyje pažymėtų žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), ribas.

VĮ Registrų centras, atlikdamas išankstinę ginčo žemės sklypo patikrą, nenustatė, kad magistralinio kelio Vilnius–Kaunas Al 37,22–39,13 km ribos kirstų pareiškėjams nuosavybės teise priklausančius kiemo statinius. NŽT Elektrėnų skyrius, išnagrinėjęs prie UAB „Sweco hidroprojektas“ 2012 m. spalio 4 d. prašymo Nr. 32- 1404 pateiktą medžiagą ir skyriuje esančius dokumentus, 2013 m. sausio 3 d. raštu Nr. 51SD- (14.51.92.)-6 „Dėl VĮ „Automagistralė“ valdomo valstybinės reikšmės magistralinio kelio Al ribų nustatymo“ UAB „Sweco hidroprojektas“ informavo, kad VĮ „Automagistralė“ valdomo valstybinės reikšmės magistralinio kelio Al planas greta žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) yra parengtas teisingai, kadangi pagal skyriuje turimą žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planą, 2004 m. liepos 30 d. suderintą Elektrėnų savivaldybės vyriausio architekto ir Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus vedėjos O.

Z., ribos Nekilnojamojo turto registre įregistruotos ir kadastro žemėlapyje pažymėtos neteisingai ir turi būti tikslinamos. Magistralinio kelio Al riba šalia žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) turi būti tikslinama pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotas ir kadastro žemėlapyje pažymėtas ribas. UAB „Sweco hidroprojektas“ pateikė prašymą patikrinti žemės sklypo kadastro duomenų bylą (registracijos data skyriuje 2013 m. vasario 14 d. Nr. 51GK-140). Rėmėsi Kelių įstatymo 2 straipsniu. Kelio (inžinerinio statinio) kadastro duomenys nustatomi vadovaujantis Nuostatais, Taisyklėmis bei Kelio kadastro duomenų bylos rengimo taisyklėmis, patvirtintomis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinio direktoriaus 2005 m. gegužės 5 d.

įsakymu Nr. 1P-105 (toliau – ir Kelio kadastro taisyklės). Atsižvelgiant į tai, kad magistralinio kelio Vilnius–Kaunas 37,22–39,13 km kadastro duomenų byla parengta 2012 m. gruodžio 20 d., taikytinos Kelio kadastro taisyklės, galiojusios nuo 2006 m. gegužės 12 d. iki 2013 m. sausio 31 d. Atsakovas rėmėsi Kelio kadastro taisyklių 4 punktu, 42, 43 punktais. Paaiškino, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Elektrėnų skyrius, patikrinęs UAB „Sweco hidroprojektas“ 2012 m. gruodžio 20 d. parengtas magistralinio kelio Al Vilnius–Kaunas 37,22–39,13 km kadastrinių matavimų bylas, nenustatęs teisės aktų nuostatų (t. y.

Nuostatų, Taisyklių, Kelio kadastro taisyklių) pažeidimų, 2013 m. kovo 1 d. suderino magistralinio kelio Al Vilnius–Kaunas 37,22–39,13 km kadastrinių matavimų bylas. Vadovaujantis Nuostatų 841.1.1 punktu priimtas skundžiamas įsakymas, kuriuo patvirtintos magistralinio kelio Al Vilnius–Kaunas 37,22–39,13 km ribos, valstybinės žemės sklypas įregistruotas VĮ Registrų centre Lietuvos Respublikos vardu ir perduotas valdyti VĮ „Automagistralė“. Nuostatų 100 punkte įtvirtinta imperatyvi norma, kad į kadastrą draudžiama įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis, prieš tai nepatikrinus, ar šio daikto ribas galima pažymėti kadastro žemėlapyje.

Atkreipė dėmesį į tai, kad ne tik Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Elektrėnų skyrius suderino ginčo žemės sklypo planą, bet ir VĮ Registrų centras įregistravo ir pažymėjo kadastro žemėlapyje ginčo žemės sklypo ribas, nenustatęs, kad minėtos ribos kerta pareiškėjams nuosavybės teise priklausančią aikštelę. Pareiškėjų skunde nurodomame Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 8 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-819-281/2013 kalbama apie aikštelę Al, tačiau prie skundo pateiktame kiemo statinių ir sklypo (duomenys neskelbtini) situacijos plane (duomenys neskelbtini), taip pat antstolės D.

P. faktinių aplinkybių konstatavimo 2013 m. gegužės 17 d. protokole Nr. 0068/13/23F minimos dvi aikštelės A ir B, ir niekur nėra kalbama apie aikštelę Al. Pareiškėjai skunde nurodė, kad 2000–2001 metais atliko jiems priklausančių pastatų rekonstrukciją, buvo atnaujinta ir modernizuota aikštelės danga. Kiemo statinių plotas fiksuotas kitų statinių ir jų dalių kadastro duomenų formoje 1C 2001 m. spalio 24 d. – 453,55 kv. m., tačiau remiantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kitų statinių – kiemo statinių (kiemo aikštelės) – kadastro duomenų nustatymo data - 1998 m. balandžio 17 d.

Todėl nesutinka, kad nuosavybės teisės yra įregistruotos į aikštelę, kuri kiemo statinių ir sklypo (duomenys neskelbtini) situacijos plane Ml:500 pažymėta raide A, nes neaišku, kodėl pareiškėjai 2001 m. spalio 24 d. nustatę statinių ir jų dalių kadastro duomenis, pastato, t. y. restorano (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kadastrinius duomenis VĮ Registrų centre įregistravo, o kitų statinių – kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) – ne. Atkreipė dėmesį į tai, kad panaikinus ginčijamą įsakymą, bus panaikinta ginčo žemės sklypo registracija VĮ Registrų centre, tačiau ne ginčo žemės sklypo geodeziniai matavimai, kurie yra įkloti Kadastro žemėlapyje, todėl pareiškėjams susiformavus žemės sklypą ir atlikus geodezinius matavimus, VĮ Registrų centras negalės jų pažymėti Kadastro žemėlapyje, nes pagal Nuostatų 93 punktą, kai prašomo įregistruoti žemės sklypo ribos nedera su gretimų žemės sklypų, kurių įrašymo į kadastrą išankstinė patikra atlikta (kadastre padaryta žyma), ribomis, kadastro tvarkytojas šiems trūkumams pašalinti nustato ne ilgesnį kaip vieno mėnesio terminą ir raštu informuoja žemėtvarkos skyrių, nurodydamas sprendimo atidėjimo priežastis

Paaiškino, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog pareiškėjų nurodoma aikštelė A1 nėra įregistruota VĮ Registrų centro tvarkomame Nekilnojamojo turto registre, taip pat neįregistruota ir šio nekilnojamojo daikto nuosavybės teisė. Pareiškėjams įregistruota nuosavybės teisė tik į kiemo aikštelę, kuri yra pastato kieme. Todėl įregistruojant sklypą, kuris perduotas VĮ „Automagistralė“, nebuvo nustatyta, kad to sklypo ribos kerta kokias nors nekilnojamojo daikto ribas. Pradžioje kelio projektas nebuvo derinamas dėl to, kad ribos kirtosi su kitų sklypų, nesusijusių su pareiškėjų valdomu turtu, ribomis.

Trečiojo suinteresuoto asmens VĮ „Automagistralė“ atstovas teisme prašė skundo netenkinti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo G. M. atsiliepime į skundą nurodė, kad palaiko skundą (II t., b. l. 86–88). Prašė panaikinti pareiškėjų skundžiamą įsakymą iš esmės analogiškais kaip ir pareiškėjų skunde motyvais.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. rugsėjo 9 d. sprendimu pareiškėjų J. Č. ir D. Č. skundą atmetė.

Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Elektrėnų skyriaus vedėjo 2013 m. balandžio 2 d. įsakymas Nr. 51 VĮ-(14.51.2.)-204 yra teisėtas ir pagrįstas, byloje nenustatyta, jog šiuo įsakymu valstybinės žemės sklypui (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) priskirta pareiškėjams nuosavybės teise priklausančių kiemo statinių – automobilių stovėjimo aikštelės – 43 kv. m. dalis. UAB „Sweco hidroprojektas“ 2012 m. gruodžio 20 d. parengtas automagistralės planas, taip pat ir tarp taškų Nr. 63 ir Nr. 62, jokių Nekilnojamojo turto kadastre užfiksuotų nekilnojamųjų daiktų ribų nekerta, todėl šis planas parengtas nepažeidžiant pareiškėjų teisėtų interesų.

Įvertinęs visus pareiškėjų pateiktus įrodymus Vilniaus apygardos administracinis teismas konstatavo, kad nėra pagrindo išvadai, jog jų nurodoma aikštelė, apie kurią jau pasisakyta kitame teismo sprendime, pareiškėjams priklauso nuosavybės teise. Visų pirma, iš Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėtos administracinės bylos Nr. I-819-281/2013 matyti, kad toje byloje vyko ginčas dėl žemės sklypo suformavimo, kuris reikalingas pareiškėjams jų nuosavybės teise turimiems pastatams eksploatuoti. Pareiškėjai prašė Elektrėnų savivaldybės administracijos leisti padidinti naudojamą valstybinės žemės sklypą. Iš tiesų, teismo sprendime konstatuojama, kad pareiškėjams nuosavybės teise priklauso 1960 m. pastatyta kiemo aikštelė, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tai ir pažymėta Nekilnojamojo turto registre. Tačiau daugiau minėtame teismo sprendime dėl nuosavybės teisės nebuvo pasisakoma, t. y. nepasakyta, kur yra registre nurodyto statinio vieta. Priešingai, pasakyta, kad 1960 m. aikštelė ties pastatu 1E2/p, schemoje (kuri buvo toje byloje, b. l. 32, 39) yra pažymėta „A1“, kadastro duomenys užfiksuoti 2001 m. spalio 24 d., yra faktiškai naudojama. Įrodinėti faktinio naudojimo nereikėtų, jeigu būtų aiški nekilnojamojo turto vieta žemės sklype. Teismo sprendime nurodoma, kad ginčas yra dėl to, ar yra pagrindas leisti pareiškėjams rengti žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), planą, prilyginamą detaliojo planavimo dokumentui, padidinant šio sklypo plotą šalia pastatų esančios aikštelės plotu, ir vadovaudamasis tuo, kad aikštelė yra naudojama, teismas įpareigojo Elektrėnų savivaldybės administraciją išduoti leidimą rengti planą, prilyginamą teritorijų planavimo dokumentui, padidinant žemės sklypo prie statinių, esančių (duomenys neskelbtini), plotą automobilių stovėjimo aikštelei (nenurodyta, kokio dydžio).

Nagrinėjamoje byloje niekas neginčijo, kad pareiškėjai naudoja automobilių stovėjimo aikštelę, kuri per šaligatvį jungiasi su magistrale A1, tačiau atsakovai neigė tą faktą, kad būtent ginčo aikštelės, kaip kiemo statinio, nuosavybės teisė yra įregistruota pareiškėjų vardu. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad jeigu aikštelė, dėl kurios vyksta ginčas šioje byloje, būtų įregistruota Nekilnojamojo turto registre pareiškėjų nuosavybės teise, minėtas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas turėtų būti grindžiamas Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte ar 10 straipsnio 5 dalies 1 punkte nurodytomis aplinkybėmis, t. y. būtų svarbu nustatyti, ar toks statinio priklausinys (priklausantis nuosavybės teise) turi aiškią funkcinę priklausomybę, apibrėžtą naudojimą arba apibrėžtą ūkinį veiklos pobūdį, nes pareiškėjų siekiamo planavimo tikslas ir yra suformuoti žemės sklypą nuomai, panaudai ar pirkimui. Pareiškėjai kėlė ginčą, kad jiems tas formuojamas sklypas (rengiant teritorijos planavimo dokumentą) būtų padidintas naudojamos aikštelės plotu – reiškia, jie nesirėmė tuo, kad per klaidą jiems neleidžiama formuoti sklypo po jų nuosavybes teise valdomu statiniu – aikštele. Todėl išnagrinėta administracinė byla neįrodo pareiškėjų nuosavybės teisės, tai yra esminis dalykas šioje byloje, nes pareiškėjai remiasi tuo, kad skundžiamu įsakymu pažeidžiama jų nuosavybės teisė.

Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Sweco hidroprojektas“ parengti magistralinio kelio A1 Vilnius–Klaipėda kadastriniai matavimai atitiko teisės aktų reikalavimus, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Elektrėnų skyriaus vedėjo įsakymu sklypo ribos buvo patvirtintos pagrįstai ir teisėtai. Teismas nevertino, kokiais teisės aktais vadovaujantis UAB „Sweco hidroprojektas“ parengė kelio kadastro duomenų bylą, nes pareiškėjai nurodė tik vieną skundžiamo įsakymo neteisėtumo pagrindą – UAB „Sweco hidroprojektas“ nustatyto sklypo ribos kirto jiems priklausančio nekilnojamojo daikto ribas. Tokia aplinkybė neįrodyta, nenustatyta byloje esančia medžiaga, nes pareiškėjų nurodomo nekilnojamo daikto ribos Nekilnojamojo turto kadastre nėra įregistruotos.

Pagal Nuostatų 76.1.5 ir 76.1.6 punktus, kadastro tvarkytojas (VĮ Registrų centras, Nuostatų 6 p.), gavęs išankstinei patikrai žemės sklypo planą, patikrina, ar žemės sklypo ribos atitinka gretimų Nekilnojamojo turto registre įregistruotų ir kadastro žemėlapyje pažymėtų žemės sklypų ribas; ar žemės sklypo ribos nekerta statinių, suformuotų kaip atskiri nekilnojamieji daiktai. Šiuo atveju tai buvo patikrinta ir nenustatyta, kad pareiškėjams priklausantį statinį kirstų automagistralei suformuoto sklypo ribos, todėl (esant ir visoms kitoms reikiamoms sąlygoms) pagrįstai buvo priimtas skundžiamas įsakymas. Skundžiamas įsakymas priimtas, nes to reikalauja Nuostatų 841.1.1. punktas. Nei šiuo įsakymu, nei magistralinio kelio A1 kadastrinių duomenų įrašymu kadastro žemėlapyje pareiškėjų teisės nebuvo pažeistos, nes atsakovai laikėsi Nuostatų 100 punkte esančio reikalavimo, kad į kadastrą draudžiama įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis, prieš tai nepatikrinus, ar šio daikto ribas galima pažymėti kadastro žemėlapyje. Pareiškėjai ir neįrodinėja, kad jiems priklausančios kiemo aikštelės ribos buvo įregistruotos kadastre ir tai buvo kliūtis patvirtinti magistralės sklypo ribas.

Nekilnojamojo turto registro įstatymo 10 straipsnyje yra reglamentuojamas nekilnojamųjų daiktų kaip priklausinių registravimas. Šiuo atveju kiemo aikštelė įregistruota kaip kito nekilnojamojo daikto priklausinys. Priklausiniai gali būti registruojami ir be atskiro unikalaus numerio, tačiau iš šio straipsnio formuluotės galima spręsti, kad jie gali ir turėti atskirą numerį, ir gali būti suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai. Tik nekilnojamojo turto savininkas sprendžia, kaip turi būti įregistruotas jam priklausantis nekilnojamasis turtas.

Teismas sprendė, kad šiuo atveju pareiškėjai, jeigu jie mano, kad pažeista jų nuosavybės teisė, šią teisę ginti gali vadovaudamiesi CK 4.93, 4.95, 4.98 straipsniais bendros kompetencijos teisme, pasirinkdami jiems priimtiną teisių gynimo būdą.

III. Pareiškėjai J. Č. ir D. Č. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą tenkinti, t. y panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Elektrėnų skyriaus vedėjo 2013 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 51 VĮ-(14.51.2.)-204 dalį, kurioje valstybinės žemės sklypui (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) priskirta pareiškėjams nuosavybės teise priklausančių kiemo statinių – automobilių stovėjimo aikštelės – 43 kv. m. dalis pagal UAB „Sweco hidroprojektas“ 2012 m. gruodžio 20 d. parengtą planą tarp taškų Nr. 63 ir Nr. 62 (II t., b. l. 120–126).

Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas argumentais, kurie suformuluoti skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nekreipė dėmesio į faktinį sklypo naudojimą, nes formuojant žemės sklypus, reikalingus statinių (kuriais laikomi ir keliai, žr., Kelių įstatymo 2 str. 3 d.) eksploatavimui, privalu atsižvelgti į faktinį naudojimą. VĮ „Automagistralė“ faktinio žemės sklypo naudojimo riba ginčo vietoje yra šaligatvio kraštas. Paaiškina, kad į bylą pateikė visus įrodymus, jog faktiškai naudojama apie 43 kv. m žemės ploto dalis pateko į VĮ „Automagistralė“ žemės sklypą. Mano, kad teismo išvada, jog pareiškėjai neįrodė, kad automobilių stovėjimo aikštelė priklauso jiems nuosavybės teise, prieštarauja bylos medžiagai. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2011 m. sausio 13 d. išrašo (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) duomenimis, kurio 2.5 punkte įvardinta kaip kiemo aikštelę, statybos pabaigos metai 1960, kadastro duomenys nustatyti 1998 m. balandžio 17 d., 55/100 priklauso patalpai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 45/100 priklauso patalpai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Jokių įrodymų, kad automobilių stovėjimo aikštelė, pavaizduota geodezininko S. R. 2013 m. gegužės 15 d. faktinio kiemo statinių išdėstymo plane, nėra tapati nekilnojamojo turto registro pažymėjime nurodytai kiemo aikštelei, nei atsakovas, nei trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ „Automagistralė“ nepateikė.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą (II t., b. l. 132-136) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjų J. Č. ir D. Č. apeliacinė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad aikštelė, besiribojanti su magistraliniu keliu A1 Vilnius– Kaunas 37,22 – 39,13 km., nėra tapati aikštelei įregistruotai Nekilnojamojo turto registre, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir nuosavybės teise priklausanti pareiškėjams bei trečiajam suinteresuotam asmeniui G. M.. Tai patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, t. y. byloje esantis VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2012 m. balandžio 12 d. sprendimas Nr. KS-2390, kuriuo buvo atsisakyta pakeisti kadastro duomenis, ir nurodyta, kad prašymas bus nagrinėjamas, kai Nekilnojamojo turto registre bus įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas. Todėl nesuprantama, kodėl pareiškėjai teisme gina neva tai pažeistą jų nuosavybės teisę į 43 kv. m kiemo statinių, tačiau niekada neginčijo minėto VĮ Registrų centro sprendimo, kuriuo atsisakyta tenkinti J. Č. 2012 m. kovo 28 d. prašymą, kuriame buvo prašoma pakeisti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis, ir nurodyta, kad norint keisti kadastrinius duomenis pirmiausia reikia įregistruoti daiktines teises į juos. Dokumentai, kuriais grindžiamas apeliacinis skundas, t. y. antstolės D. P. 2013 m. gegužės 17 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) ir geodezininko S. R. 2013 m. gegužės 15 d. parengtas planas, neįrodo ir nepatvirtina pareiškėjų nuosavybės teisių į aikštelę, kuri ribojasi su magistraliniu keliu A1. Todėl darytina išvada, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Elektrėnų skyriaus vedėjo 2013 m. balandžio 2 d. įsakymas Nr. 51 VĮ-(14.51.2.)-204 nepažeidžia pareiškėjų nuosavybės teisės į 43 kv. m kiemo statinių.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Elektrėnų skyriaus vedėjo 2013 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 51 VĮ-(14.51.2.)-204 dalies, kuria valstybinės žemės sklypui (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) priskirta pareiškėjams galimai nuosavybės teisėmis priklausančių kiemo statinių – automobilių stovėjimo aikštelės – 43 kv. m. dalis pagal UAB „Sweco hidroprojektas“ 2012 m. gruodžio 20 d. parengtą planą tarp taškų Nr. 63 ir Nr. 62, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą iš esmės pažymėjęs, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Elektrėnų skyriaus vedėjo 2013 m. balandžio 2 d. įsakymas Nr. 51 VĮ-(14.51.2.)-204 yra teisėtas ir pagrįstas, byloje teismas nenustatė, jog šiuo įsakymu valstybinės žemės sklypui (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo priskirta pareiškėjams nuosavybės teise priklausančių kiemo statinių – automobilių stovėjimo aikštelės – 43 kv. m. dalis. UAB „Sweco hidroprojektas“ 2012 m. gruodžio 20 d. parengtas automagistralės planas jokių Nekilnojamojo turto kadastre užfiksuotų nekilnojamųjų daiktų ribų nekerta, todėl teismas sprendė, kad šis planas parengtas nepažeidžiant pareiškėjų teisėtų interesų.

Pareiškėjai su tokiu pirmosios instancijos sprendimu nesutinka nurodydami, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjai neįrodė, kad automobilių stovėjimo aikštelė priklauso jiems nuosavybės teise, prieštarauja bylos medžiagai bei nepagrįstai nekreipė dėmesio į faktinį sklypo naudojimą, nes formuojant žemės sklypus, reikalingus statinių eksploatavimui, privalu atsižvelgti į faktinį naudojimą.

Patikrinusi bylą teisėjų kolegija (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 136 straipsnis) konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyręs byloje esančius įrodymus bei juos įvertinęs pagal ABTĮ 57 straipsnyje nustatytas taisykles, padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjai neįrodė, kad UAB „Sweco hidroprojektas“ nustatyto sklypo ribos kirto jiems priklausančio nekilnojamojo daikto ribas, nes pareiškėjų nurodomo nekilnojamo daikto ribos Nekilnojamojo turto kadastre nėra įregistruotos.

Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju ginčas kyla dėl atsakovo įsakymo, kuriuo atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Elektrėnų skyrius patvirtino žemės sklypo ribas, pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, būdą, pobūdį, vertę, specialiąsias naudojimo sąlygas, servitutus bei šiam sklypui nustatytus kitus kadastro duomenis, dalies. Įsakymo 2 punktu žemės sklypas, prieš tai įregistravus jį Nekilnojamojo turto registre, perduodamas valdyti, naudoti ir juo disponuoti patikėjimo teise VĮ „Automagistralė“, o VĮ „Automagistralė“ pavedama įregistruoti sklypą VĮ Registrų centre (Įsakymo 3 p.).

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Elektrėnų skyriaus vedėjo 2013 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 51 VĮ-(14.51.2.)-204, kuriuo buvo patvirtinti UAB „Sweco hidroprojektas“ parengti magistralinio kelio A1 Vilnius–Klaipėda kadastriniai matavimai, metu galiojusios Kelio kadastro duomenų bylos rengimo taisyklių (toliau – ir Rengimo taisyklės), patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinio direktoriaus 2005 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. 1P-105, redakcijos 2 punkte buvo nurodyta, kad kelio kadastro duomenys nustatomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (Žin., 2002, Nr. 41-1539; 2005, Nr. 80-2899), Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d.

įsakymu Nr. 522 (Žin., 2003, Nr. 18-790), bei šiomis taisyklėmis. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad atliekant kelio kadastrinius matavimus, formuojama kelio, kaip inžinerinio statinio (toliau – kelias), kadastro duomenų byla ir (arba) kelio juosta užimto žemės sklypo (toliau – kelio juosta) kadastro duomenų byla (Rengimo taisyklių 4 p.). Rengimo taisyklių 42 punkte nustatyta, jog kelio juostos užimamo žemės sklypo ribos vietovėje neženklinamos ir žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas, kurio forma patvirtinta Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 2 priede, nepildomas.

Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, 74 punkte įtvirtinta, jog vykdytojo parengtas žemės sklypo planas ar nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla gali būti teikiami kadastro tvarkytojui išankstinei patikrai, jeigu vykdytojo ir užsakovo sutartyje dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo numatyta parengto žemės sklypo plano (jeigu buvo atliekami žemės sklypų kadastriniai matavimai) ar nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos išankstinė patikra arba vykdytojas to pageidauja.

Kadastro tvarkytojas paskiria darbuotoją, kuris priima vykdytojo teikiamą išankstinei patikrai žemės sklypo planą arba nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą. (Nuostatų 75 p.). Kai kadastro tvarkytojui išankstinei patikrai teikiamas žemės sklypo planas, kartu privaloma pateikti ir žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą. Šie dokumentai turi būti parengti Nacionalinės žemės tarnybos nustatyta tvarka. Kadastro tvarkytojas per 3 darbo dienas nuo žemės sklypo plano ir žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto gavimo patikrina, ar: galima žemės sklypo ribas pažymėti kadastro žemėlapyje; teisingai apskaičiuotas žemės sklypo plotas; teisingai nurodyta žemės sklypo centro koordinatė; teisingai nurodyti linijų ilgiai tarp ribų posūkio taškų;

žemės sklypo ribos atitinka gretimų Nekilnojamojo turto registre įregistruotų ir kadastro žemėlapyje pažymėtų žemės sklypų ribas; žemės sklypo ribos nekerta statinių, suformuotų kaip atskiri nekilnojamieji daiktai (išskyrus inžinerinius statinius); žemės sklypo ribos atitinka natūralių vietovės kontūrų (kelių, vandens telkinių ir panašiai) ribas; teisinga žemės sklypo geografinė padėtis; pateiktame žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte nurodytų žemės sklypų savininkų duomenys atitinka Nekilnojamojo turto registre esamus duomenis.

Jeigu kadastro duomenų byla atitinka šių Nuostatų 78.1 punkte išdėstytas sąlygas, deda spaudą ir pažymi kadastre apie nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymą; išankstinės patikros metu nustatęs, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla neatitinka šių Nuostatų 78.1 punkte išdėstytų sąlygų, grąžina bylą ją pateikusiam asmeniui ir raštu nurodo trūkumus (Nuostatų 78.2, 78.3 p.).

Taigi iš nurodyto teisinio reglamentavo matyti, jog rengiant kelio kadastro duomenų bylą, kelio juostos užimamo žemės sklypo ribos vietovėje neženklinamos ir žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas nepildomas, todėl žemės sklypo planas nėra derinamas su gretimų žemės sklypų savininkais. Vykdytojas, parengęs kelio kadastro duomenų bylą, turi diskrecijos teisę ją teikti valstybės įmonei Registrų centrui išankstinei patikrai, kuri patikrinusi, ar kadastro duomenų byla atitinka Nuostatų 78.1 punkte išdėstytas sąlygas, deda spaudą ir pažymi kadastre apie nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymą arba grąžina bylą ją pateikusiam asmeniui ir raštu nurodo trūkumus.

Byloje nustatyta, kad UAB „Sweco hidroprojektas“ 2012 m. rugsėjo 12 d. VĮ Registrų centrui pateikė prašymą atlikti žemės sklypo plano išankstinę patikrą. 2012 m. rugsėjo 12 d. VĮ Registrų centro Vilniaus filialas išvada Nr. IZ-258 pranešė, kad negali šio kelio įregistruoti, nes jį dengia nekilnojamojo turto registre įregistruotas su keliu besiribojantis žemės sklypas, t. y. sklypai, kurių kadastriniai numeriai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad šie žemės sklypai pareiškėjams nepriklauso). 2012 m. spalio 4 d. UAB „Sweco hidroprojektas“ raštu Nr. 32-1404 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Elektrėnų žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą dėl „Dėl VĮ „Automagistralė“ valdomo valstybinės reikšmės magistralinio kelio A1 ribų nustatymo“, kuriame nurodė, kad atliko magistralinio kelio A1 Vilnius–Klaipėda kadastrinius matavimus.

Atkreiptinas dėmesys, kad ginčui aktualaus laikotarpio Rengimo taisyklių 43 punkto redakcijoje (akto redakcija, galiojusi nuo 2006 m. gegužės 15 d. iki 2013 m. sausio 31 d.) įtvirtinta, jog kelio juostos planas turi būti suderintas su užsakovu ir kelio savininku, jei kelio savininkas nėra užsakovas, bei apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento teritoriniu žemėtvarkos skyriumi, kuris patikrina, ar kelio juostos planas parengtas pagal teisės aktų reikalavimus bei ar kelio juostos ribos sutampa su teritorijų planavimo dokumentuose suformuotomis žemės sklypo ribomis.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Elektrėnų skyrius 2013 m. sausio 3 d. raštu Nr. 515D-(14.51.92)-6 „Dėl VĮ „Automagistralė“ valdomo valstybinės reikšmės magistralinio kelio A1 ribų nustatymo“ nurodė, kad Elektrėnų skyrius, išnagrinėjęs prie prašymo pateiktą medžiagą ir Elektrėnų skyriuje esančią medžiagą, nustatė jog VĮ „Automagistralė“ valdomo valstybinės reikšmės magistralinio kelio A1 planas greta žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) yra parengtas teisingai, kadangi pagal Elektrėnų skyriuje esantį žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planą, suderintą 2004 m. liepos 30 d. Elektrėnų savivaldybės vyriausiojo architekto ir Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus vedėjos, ribos įregistruotos Nekilnojamojo turto registre ir kadastro žemėlapyje pažymėtos neteisingai, todėl būtent jos turi būti tikslinamos, Magistralinio kelio A1 riba šalia žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) riba turi būti tikslinama pagal Nekilnojamojo turto registre pažymėtas ribas. Elektrėnų skyrius, patikrinęs UAB „Sweco hidroprojektas“ 2012 m. gruodžio 20 d. parengtas magistralinio kelio A1 Vilnius – Kaunas 37,22 – 39,13 km. kadastrinių matavimų bylas ir nenustatęs Nuostatų, Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522, ir Rengimo taisyklių pažeidimų 2013 m. kovo 1 d. suderino parengtas magistralinio kelio A1 Vilnius – Kaunas 37,22–39,13 km. kadastrinių matavimų bylas. 2013 m. balandžio 2 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Elektrėnų skyriaus vedėjas priėmė įsakymą Nr. 51 VĮ-(14.51.2.)-204 „Dėl valstybinės žemės sklypo kadastro duomenų įregistravimo ir perdavimo valdyti, naudoti ir juo disponuoti patikėjimo teise valstybės įmonei „Automagistralė“ Elektrėnų savivaldybėje“, kuriuo patvirtino magistralinio kelio A1 Vilnius – Kaunas 37,22–39,13 km. ribas, valstybinės žemės sklypą įregistravo VĮ Registrų centre Lietuvos Respublikos vardu ir perdavė valdyti VĮ „Automagistralė“.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Rengimo taisyklių (redakcija, galiojanti nuo 2013 m. sausio 31 d.) 50 punkte įtvirtinta, jog teritorinis padalinys, nustatęs, kad kelio juostos kadastro duomenų byla parengta pagal Nuostatų, Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių ir šių taisyklių reikalavimus, suderina kelio juostos planą. Jeigu kelio juostos byla parengta ne pagal Nuostatų ir Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių bei šių taisyklių reikalavimus, teritorinis padalinys kelio juostos kadastro duomenų bylą grąžina vykdytojui trūkumams taisyti. Teritoriniam padaliniui patikrinus kelio juostos kadastro duomenų bylą ir suderinus kelio juostos planą, Nuostatų 84¹.1.1 punkte nurodytais atvejais Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo užsakovo prašymo patvirtinti nustatytus kelio juostos kadastro duomenis (suformuoti kelio juostą) ar pakeisti nustatytus kelio juostos kadastro duomenis, ar pertvarkyti kelio juostą ir patvirtinti pertvarkytos kelio juostos kadastro duomenis gavimo dienos priima sprendimą patvirtinti nustatytus kelio juostos kadastro duomenis (suformuoti kelio juostą) ar pakeisti nustatytus kelio juostos kadastro duomenis, ar pertvarkyti kelio juostą ir patvirtinti pertvarkytos kelio juostos kadastro duomenis. Teritorinis padalinys patikrintą kelio juostos kadastro duomenų bylą kartu su minėtu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu (jeigu toks sprendimas priimtas) grąžina kelio juostos kadastro duomenų bylą pateikusiam asmeniui (Rengimo taisyklių 51 p.).

Taigi iš nurodyto reglamentavimo darytina išvada, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimas turi būti įteikiamas kelio juostos kadastro duomenų bylą pateikusiam asmeniu (šiuo atveju UAB „Sweco hidroprojektas“), todėl atsakovas neturėjo pareigos supažindinti J. Č. ir D. Č. su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Elektrėnų skyriaus vedėjo 2013 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 51 VĮ-(14.51.2.)-204 „Dėl valstybinės žemės sklypo kadastro duomenų įregistravimo ir perdavimo valdyti, naudoti ir juo disponuoti patikėjimo teise valstybės įmonei „Automagistralė“ Elektrėnų savivaldybėje“.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visa, ką išdėstė, konstatuoja, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Elektrėnų skyrius, priimdamas skundžiamą Įsakymą, nepažeidė teisės aktų reikalavimų, neperžengė kompetencijos ribų, veikė teisėtai ir pagrįstai. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareiškėjai nenurodo jokių konkrečių teisės aktų pažeidimų, kuriuos galimai padarė atsakovas priimdamas skundžiamą Įsakymą, išskyrus tai, jog minėtu Įsakymu pavirtinus žemės sklypo kadastrinius matavimus buvo pažeistos jų nuosavybės teisės.

Pasisakydama dėl pareiškėjų argumentų, jog skundžiamu Įsakymu patvirtinus magistralinio kelio A1 Vilnius – Kaunas 37,22–39,13 km. ribas, valstybinės žemės sklypui (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo priskirta pareiškėjams nuosavybės teisėmis priklausančių kiemo statinių – automobilių stovėjimo aikštelės – 43 kv. m. dalis pagal UAB „Sweco hidroprojektas“ 2012 m. gruodžio 20 d. parengtą planą tarp taškų Nr. 63 ir Nr. 62, dėl ko buvo pažeistos pareiškėjų nuosavybės teisės, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjai savo nuosavybės teisę į jų nurodomą ginčo aikštelę grindžia tuo, jog Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2011 m. sausio 13 d. išrašo (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) duomenimis (2.5 punktas), kiemo aikštelė, statybos pabaigos metai 1960, kadastro duomenys nustatyti 1998 m. balandžio 17 d., 55/100 priklauso patalpai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 45/100 priklauso patalpai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), t. y. minėtas išrašas patvirtina pareiškėjų nuosavybės teisę į automobilių stovėjimo aikštelę, kuri kertasi (persidengia) su UAB „Sweco hidroprojektas“ paruoštais ir įregistruotais kadastriniais matavimais.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.47 straipsnyje nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagrindai. Nuosavybės teisė gali būti įgyjama pagal sandorius, paveldint, pagaminant naują daiktą, kitais šiame straipsnyje ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais. Įstatymuose nustatytais pagrindais įgyta nuosavybė į nekilnojamąjį daiktą registruojama Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatyme nustatyta tvarka. Teisine nekilnojamojo daikto registracija yra tik įregistruojami nuosavybės į nekilnojamąjį daiktą atsiradimo (pasikeitimo, pasibaigimo) juridiniai faktai, kurie susiformavo įstatyme nustatytais pagrindais (sandoriu, administraciniu aktu ir kt.), t. y. nekilnojamojo daikto teisinė registracija atliekama nuosavybės teisės įgijimo dokumentų pagrindais.

Taigi įstatymo nustatyta nekilnojamojo daikto teisinė registracija yra ne nuosavybės atsiradimo pagrindas, o įstatymuose nustatytais pagrindais įgytos nuosavybės registravimas, kuriuo valstybė, išviešindama šiuos faktus, siekia užtikrinti nuosavybės teisių apsaugą, suteikiant patikimą ir teisėtai gautą informaciją apie šių teisių pasikeitimus ir jų suvaržymus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje pateiktame Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2011 m. sausio 13 d. išrašo 2.5 punkte nurodytas priklausinys – kiti statiniai (inžineriniai) – kiemo statiniai, t. y. kiemo aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), baigta statyti 1960 m., kadastro duomenų nustatymo data 1998 m. balandžio 17 d., tačiau minėtas Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas nepatvirtina pareiškėjų nurodomos konkrečios aikštelės vietos (t. y. jame nėra nurodytas nei kiemo aikštelės plotas, nei kiti duomenys), o VĮ Registrų centro Vilniaus filialo Nekilnojamojo turto statinių Kadastro ir registro dokumentų byloje Nr. (duomenys neskelbtini)yra schema, kurioje tarp pastato 1E2/p ir (duomenys neskelbtini) gatvės jokia aikštelė nėra pažymėta – nėra pateikiami jokie aikštelės matavimai.

Kiemo aikštelė šioje schemoje yra už pastato. Pastebėtina, kad Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis numato, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, todėl jais nesivadovauti nėra jokio pagrindo. Atsižvelgusi į visa, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje nėra jokių įrašytų kadastrinių matavimų apie jiems priklausantį nekilnojamą turtą (kiemo statinį), kuris, jų manymu, ir yra jų naudojama automobilių stovėjimo aikštelė.

Todėl nėra pagrindo daryti išvada, kad ji kerta (persidengia) su UAB „Sweco hidroprojektas“ paruoštais ir įregistruotais kadastriniais matavimais. Taigi nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjų nurodomas Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2011 m. sausio 13 d. išrašas patvirtina ginčo aikštelės buvimo vietą.

Dėl pareiškėjų argumento, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 8 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-819-281/2013 patvirtina pareiškėjų nuosavybės teisę būtent į aikštelę, kuri pagal UAB „Sweco hidroprojektas“ 2012 m. gruodžio 20 d. parengtą planą yra tarp taškų Nr. 63 ir Nr. 62, teisėjų kolegija nurodo, kad iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, todėl jų nekartoja. Kartu pažymėtina tai, jog minėtoje Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje pareiškėjai siekė prijungti 300 kv. m. laisvos valstybinės žemės sklypą, kurį, kaip pareiškėjai teigė minėtoje byloje, daug metų naudoja automobilių stovėjimo aikštelės eksploatacijai prie rengiamo žemės sklypo plano (tai patvirtina minėtoje administracinėje byloje esantis J. Č. 2012 m. gegužės 8 d. prašymas Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriui), o ne gynė savo nuosavybės teises į ginčo žemės sklypą. Taip pat pastebėtina ir tai, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-819-281/2013 nebuvo nustatinėjamas juridinis faktas dėl pareiškėjų turimos nuosavybės teisės, o tik konstatuotas automobilių stovėjimo aikštelės faktinis naudojimas. Nors pareiškėjai apeliaciniame skunde pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į faktinį aikštelės naudojimą, teisėjų kolegija pažymi, kad faktinis naudojimas savaime nuosavybės teisės nepatvirtina, todėl pirmosios instancijos teismas, vertindamas ginčijamo administracinio akto teisėtumą ir pagrįstumą, pagrįstai šio aspekto nevertino. Nors pareiškėjai nurodo, kad atsakovas nepateikė įrodymų, kad automobilių stovėjimo aikštelė, pavaizduota geodezininko S. R. 2013 m. gegužės 15 d. faktinio kiemo statinių išdėstymo plane, nėra tapati nekilnojamojo turto registro pažymėjime nurodytai kiemo aikštelei, teisėjų kolegija pažymi, kad minėtas planas nepatvirtina pareiškėjo nuosavybės teisių, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovas turėjo įrodinėjimo naštą paneigti tokio plano santykį su nekilnojamojo turto registre minima kiemo aikštele.

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad Nuostatų 100 punkte įtvirtinta imperatyvi norma, kuri nurodo, jog į kadastrą draudžiama įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis, prieš tai nepatikrinus, ar šio daikto ribas galima pažymėti kadastro žemėlapyje. Taigi ne tik atsakovas turėjo pareigą patikrinti ir suderinti UAB „Sweco hidroprojektas“ paruoštus kadastrinius matavimus, bet ir valstybės įmonė Registrų centras negalėjo įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenų prieš tai nepatikrinęs, ar šio daikto ribas galima pažymėti kadastro žemėlapyje. Kaip minėta Registrų centras jokių pažeidimų, susijusių su pareiškėjų nurodomomis turtinėmis teisėmis, nenustatė.

Įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes ir joms taikytiną teisinį reguliavimą teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinį skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų J. Č. ir D. Č. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Irmantas Jarukaitis