A-502-2021-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A502-2021/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07608-2013-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 36; 59

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gruodžio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Naujasis aitvaras“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Naujasis aitvaras“ skundą atsakovui Žurnalistų etikos inspektoriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui N. H. C. (N. H. C.) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Naujasis aitvaras“ kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Žurnalistų etikos inspektoriaus 2013 m. lapkričio 8 d. sprendimo Nr. SPR-124 dalį, kuria nuspręsta pripažinti N. H. C. skundą iš dalies pagrįstu ir įspėti viešosios informacijos rengėją ir skleidėją UAB „Naujasis aitvaras“ dėl Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau – Visuomenės informavimo įstatymas, VIĮ) 3 straipsnio 3 dalies, 16 straipsnio 1 dalies, 19 straipsnio 2 dalies ir 22 straipsnio 8 dalies 1 bei 2 punktų pažeidimo, ir N. H. C. skundą, pareikštą atsakovui Žurnalistų etikos inspektoriui, atmesti kaip nepagrįstą; 2) priteisti iš atsakovo Žurnalistų etikos inspektoriaus pareiškėjo UAB „Naujasis aitvaras“ naudai bylinėjimosi išlaidas.

Skunde nurodė, kad atsakovas Žurnalistų etikos inspektorius ginčijamą sprendimą priėmė išnagrinėjęs bankrutuojančios akcinės bendrovės (toliau – ir BAB) banko „Snoras“ bankroto administratoriaus N. H. C. skundą dėl publikacijų „Ištratinęs milijonus N. K. renka išmaldą“ („Vakaro žinios“, 2013 m. gegužės 9 d., Nr. 105/3973), „Pagyros“ („Vakaro žinios“, 2013 m. gegužės 11 d., Nr. 107-3975), „N. K. gauna algą už muilo burbulus“ („Vakaro žinios“, 2013 m. gegužės 23 d., Nr. 117-3985), „Pinigų tratinimas „Snore“ muša rekordus“ („Vakaro žinios“, 2013 m. birželio 18 d., Nr. 139-4007). Atsakovas sprendime padarė išvadą, kad skundas yra pagrįstas dėl dalyje šių publikacijų paskelbtų nesąžiningų nuomonių, tikrovės neatitinkančios, N. H. C. garbę ir orumą žeminančios bei šališkos informacijos, o N. H. C. skundo dalis dėl publikacijoje „Pagyros“ paskelbtos informacijos laikytina nepagrįsta. Pareiškėjo nuomone, atsakovas, priimdamas skundžiamą sprendimo dalį, netinkamai aiškino ir taikė VIĮ nuostatas, neįvertino visų teisingai sprendimo daliai priimti reikšmingų aplinkybių ir nesivadovavo aktualia Lietuvos Respublikos teismų ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, todėl priėmė iš dalies neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

Pareiškėjas nesutiko su atsakovo sprendime išdėstyta pozicija, kad N. H. C. nėra viešasis asmuo. Nurodė, kad atsižvelgiant į VIĮ 2 straipsnio 73 dalyje įtvirtintus viešojo asmens požymius, juo gali būti pripažįstamas ir bet kuris fizinis asmuo, kurio nuolatinė veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams. Pareiškėjo tvirtinimu, atsakovas šio VIĮ 2 straipsnio 73 dalyje įtvirtinto viešojo asmens požymio, pakankamo asmeniui suteikti aptariamą statusą, visiškai nevertino, apsiribodamas teiginiais, kad N. H. C. nevykdo jokių viešojo administravimo ar viešųjų paslaugų teikimo administravimo veiksmų. Pažymėjo, kad BAB „Snoras“ nemokumas, bankrotas bei su tuo susijusios procedūros padarė didžiulę neigiamą įtaką Lietuvos Respublikai, jos ekonomikai, piliečiams, gyventojams ir kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims. Pasak pareiškėjo, visa tai rodo, kad N. H. C. nuolatinė veikla – BAB „Snoras“ bankroto administravimas – turi esminę reikšmę viešiesiems reikalams, ji yra glaudžiai susijusi su viešuoju interesu, nuo tinkamo N. H. C. pareigų ir funkcijų vykdymo priklauso didelės Lietuvos Respublikos visuomenės dalies interesų užtikrinimas ir apsauga. Atkreipė dėmesį, kad ir atsakovas savo sprendime pripažįsta, jog N. H. C. veikla itin aktuali visuomenei, kelia viešas diskusijas ir atitinka viešąjį interesą bei pateisina visuomenės informavimo priemonių siekį skelbti informaciją šiuo klausimu. Pareiškėjo nuomone, dėl šių priežasčių N. H. C. laikytinas viešuoju asmeniu, todėl jis turi būti pakantesnis griežtesnei, labiau provokuojamai ir šiurkštesnei kritikai. Pareiškėjo tikslas buvo informuoti visuomenę apie bankroto administratoriaus veiklą, todėl mano, kad bet kokie informacijos netikslumai arba agresyvi kritika nėra ir negali būti pagrindas taikyti jai atsakomybę.

Pareiškėjas nesutiko su atsakovo išvadomis, kad antraštėje „Ištratinęs milijonus N. K. renka išmaldą“ paskelbta informacija yra žeminančio pobūdžio. Paaiškino, kad publikacijoje nurodomi duomenys yra paimti iš BAB „Snoras“ tinklalapyje viešai skelbiamų bankroto administratoriaus ataskaitų, kitų viešai skelbiamų ir prieinamų duomenų, pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 3 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-1336/2013. Pareiškėjo teigimu, ginčo publikacijoje yra pateikiama subjektyvi nuomonė dėl nurodytų duomenų, kuri nelaikytina žinia, juo labiau kuria siekiama įteigti apie N. H. C. tariamai daromas ar padarytas neteisėtas veikas bei pažeidimus, jį pažeminti ar paniekinti. Manė, kad viešojo asmens N. H. C. veiklos vertinimas, nuomonės dėl jo veiksmų reiškimas nėra ir negali būti laikomas VIĮ nuostatų pažeidimu. Akcentavo, kad ginčo publikacijoje nėra teigiama, kad N. H. C. padarė teisės, moralės ar paprotinių normų pažeidimą, ar kad verčiasi neteisėta/nesąžininga komercine veikla.

Nors Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. gegužės 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1336/2013 ir nekonstatavo, jog vykdant BAB banko „Snoras“ bankroto procedūras patirtų išlaidų konsultantams suma, kuriai pritarė kreditorių komitetas, buvo nepagrįsta, tačiau suabejojo tokio išlaidų dydžio pagrįstumu ir nutarė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 15 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nurodė, kad nagrinėjant bylą iš naujo išreikalautini ir vertintini rašytiniai įrodymai, pagrindžiantys aktualiu laikotarpiu turėtas 33 541 600 Lt konsultavimo išlaidas. Vilniaus apygardos teismas, pakartotinai išnagrinėjęs kreditorių skundą dėl likviduojamo AB banko „Snoras“ 2012 m. rugsėjo 27 d. kreditorių komiteto nutarimo pripažinimo negaliojančiu, 2013 m. spalio 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-4334-881/2013 nurodė, kad kreditorių susirinkimo nutarimas, kuriuo patvirtinta administravimo išlaidų sąmata, prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, viešajam interesui arba teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principams, todėl net ir tuo atveju, jeigu būtų laikoma, kad ginčo publikacijoje buvo paskelbta ne nuomonė, o žinia, pareiškėjo manymu, reiškia, kad tokia žinia atitinka tikrovę ir jokiu būdu negalėjo pažeminti N. H. C. garbės ir orumo.

Nurodė, kad pareiškėjas neginčija sprendimo dalies dėl publikacijos „Pagyros“, tačiau nesutiko su atsakovo išvadomis dėl publikacijos „N. K. gauna algą už muilo burbulus“. Pažymėjo, kad šios publikacijos paantraštėje „veikla iš tiesų naudinga, bet ne valstybei, o tik pačiam ponui K.“ ir teiginiuose „visgi dabartinė vieta yra daug šiltesnė. Cirke už burbulų pūtimą ponui K. niekas nemokėtų šimtatūkstantinės algos“ paskelbta apibendrinanti vertinamojo pobūdžio informacija, nuomonė dėl BAB „Snoras“ bankroto administratoriaus viešai paskelbtų ataskaitų ir kitų duomenų. Ataskaitose esantys duomenys apie bankroto administratoriaus veiklos efektyvumą, naudingumą bei rezultatyvumą pagrindžia publikacijoje pateiktą nuomonę, kad BAB „Snoras“ pajamas iš esmės daugiausia sudaro įplaukos iš su paskolomis susijusių mokėjimų ir už tokių įplaukų, sudarančių didžiąją dalį BAB „Snoras“ pajamų, kurios yra lengviausiai gaunamos, surinkimą N. H. C. ir įvairiems konsultantams mokami itin dideli atlygiai, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad ginčo publikacijoje pateikta informacija neatitinka tikrovės, ji buvo išreikšta nesąžiningai, diskredituoja N. H. C. ar žemina jo garbę ir orumą. Pabrėžė, kad atsakovo sprendime pateiktas skirtingas BAB „Snoras“ ataskaitų turinio vertinimas, juo labiau neišsamus ir apsiribojęs tik vieno ataskaitinio laikotarpio ataskaita, nėra ir negali būti pagrindas patraukti pareiškėją atsakomybėn pagal VIĮ nuostatas.

Pareiškėjo nuomone, atsakovas netinkamai ir neteisingai vertina ir publikacijos „Pinigų tratinimas „Snore“ muša rekordus“ turinį. Pažymėjo, kad N. H. C. šioje publikacijoje nėra kaltinamas nusikalstamų veikų ar kokių nors kitų teisės pažeidimų padarymu. Publikacijoje nurodyta, kad remiantis ataskaitų duomenimis galima susidaryti pagrįstą nuomonę, jog BAB „Snoras“ bankroto metu buvo dideliu mastu išlaidaujama konsultantams. Pažymėjo, kad tuo suabejojo ir Lietuvos apeliacinis teismas minėtoje 2013 m. gegužės 3 d. nutartyje byloje Nr. 2-1336/2013, o 2013 m. spalio 25 d. nutartimi byloje Nr. 2-4334-881/2013 Vilniaus apygardos teismas pripažino negaliojančiu kreditorių komiteto nutarimą, kuriuo buvo patvirtintos išlaidos konsultantams.

Atsakovo sprendime nurodyti darbuotojų vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimai ir jų pagrindu padarytos išvados, pareiškėjo nuomone, taip pat yra nepagrįstos, kadangi remiantis ataskaitų rodikliais, publikacijos teiginys atitinka tikrovę ir yra realus. Teigia, kad aptariamoje publikacijoje buvo pateikta nuomonė dėl ataskaitose nurodytų ir kitų viešai skelbiamų duomenų, susijusių su visuomenei ir valstybei itin svarbiu BAB „Snoras“ bankrotu ir jo administravimu, kuri atitiko tikrovę ir jokių būdu nepažemino N. H. C.. Akcentavo, kad tiek pareiškėjas, tiek ir kiti asmenys turi teisę laisvai reikšti savo mintis ir nuomonę visuomenei rūpimais klausimais. Teigia, kad nagrinėjamu atveju ši teisė buvo įgyvendinta nepažeidžiant kitų asmenų teisių ir Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų.

Pareiškėjas nesutiko su atsakovo sprendimo išvadomis, kad 2013 m. gegužės mėnesį ir birželio mėnesio pradžioje jis tariamai vykdė kažkokias neteisėtas kampanijas ir dėl to buvo pažeistas VIĮ 22 straipsnio 8 dalies 1 punktas. Nurodė, kad jos nepagrįstos jokiais faktais, yra šališkos ir neobjektyvios.

Dėl VIĮ 3 straipsnio 3 dalies, 16 straipsnio 1 dalies ir 22 straipsnio 8 dalies 2 punkto pažeidimų pareiškėjas pažymėjo, kad jis dėjo visas pastangas, kad publikacijoje aptariamais klausimais gautų N. H. C. ir BAB „Snoras“ atstovų poziciją ir nuomonę. „Vakaro žinių“ žurnalistai skambino banko interneto svetainėje nurodytu telefonu, tačiau susisiekti pavykdavo retai. Banko viešųjų ryšių atstovas jokių N. H. C. paaiškinimų neperduodavo, todėl redakcija rinko informaciją iš viešai prieinamų šaltinių, taip pat ir iš BAB „Snoras“ bankroto administratoriaus ataskaitų. Tvirtina, kad pats N. H. C. vengė bendrauti su žurnalistais, todėl ginčo publikacijose nėra jo komentarų ar nuomonių. Pareiškėjo įsitikinimu, N. H. C., pasinaudodamas VIĮ 15 straipsnyje suteikta teise, galėjo kreiptis į „Vakaro žinių“ redakciją ir paprašyti išspausdinti jo pareikštą poziciją ir paaiškinimus, taip pat detaliai asmeniškai pakomentuoti aprašomą situaciją ir pateikti savo vertinimus ar prašyti išspausdinti kokios nors publikacijos paneigimą, tačiau to nepadarė. Akcentavo, kad skundą atsakovui trečiasis suinteresuotas asmuo pateikė praėjus daugiau nei dviem mėnesiams nuo paskutinės publikacijos paskelbimo (I t., b. l. 1–12).

Atsakovas Žurnalistų etikos inspektorius atsiliepime į pareiškėjo skundą (t. I, b. l. 139–145) su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pažymėjo, kad viešosios informacijos rengėjas ir skleidėjas, veikdamas sąžiningai ir turėdamas tikslą informuoti visuomenę apie viešąjį asmenį ir jo veiklą tokiais klausimais, kuriuos visuomenė turi pagrįstą ir teisėtą interesą žinoti, gali pateikti informaciją su tam tikrais netikslumais ir išreikšti agresyvią kritiką, tačiau neleistina skelbti tokios informacijos, kuria siekiama viešąjį asmenį pažeminti.

Remdamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi padarė išvadą, kad trečiojo suinteresuoto asmens N. H. C. veikla nepatenka į VIĮ 2 straipsnio 73 dalies dispoziciją, todėl jis negali būti laikomas viešuoju asmeniu.

Pažymėjo, kad priimtame sprendime Žurnalistų etikos inspektorius aiškiai atskyrė „viešojo asmens“, „viešosios diskusijos“ ir „viešojo intereso“ sąvokas. Ginčijamame sprendime buvo konstatuota, kad nors pareiškėjas ir nėra viešasis asmuo, tačiau informacija apie jo veiklą yra itin aktuali visuomenei, kelia viešąją diskusiją, atitinka viešąjį interesą ir pateisina išskirtinį visuomenės informavimo priemonių siekį skelbti informaciją šiuo klausimu, tačiau tokia informacija turi būti skelbiama sąžiningai ir negali pažeisti nustatytų teisės aktų reikalavimų. Būtent šiuo aspektu įvertinus ginčo publikacijų ir teiginių turinį bei pobūdį buvo nustatyta, jog pareiškėjas, teiginiuose „Ištratinęs milijonus N. K. renka išmaldą“ (publikacija „Ištratinęs milijonus N. K. renka išmaldą“; „Veikla iš tiesų naudinga, bet ne valstybei, o tik pačiam ponui K.“, „Įplaukas sunešė paprasti „Snoro“ skolininkai <...> visi supranta, kad tai ne jo nuopelnas“, „Visgi dabartinė vieta yra daug šiltesnė. Cirke už burbulų pūtimą ponui K. niekas nemokėtų šimtatūkstantinės algos“ (publikacija „N. K. gauna algą už muilo burbulus“); „Pinigų tratinimas <...>“, „Aiškėja vis daugiau faktų, rodančių, kaip „Snore“ švaistomi pinigai“, „Nors jie oficialiai banke nedirba, jų paslaugos toliau perkamos. Tik, žinoma, už gerokai didesnę kainą“, „Kodėl taip pasielgta, N. K. neaiškino“, „Kvepia pinigų plovimu“, „13,5 Tiek tūkstančių litų vidutinis mėnesio atlyginimas pernai kai kuriais mėnesiais buvo valdžios uždarytame banke „Snoras“ (publikacija „Pinigų tratinimas „Snore“ muša rekordus“) paskelbęs nesąžiningas nuomones, tikrovės neatitinančią, trečiojo suinteresuoto asmens garbę bei orumą žeminančią ir VIĮ 3 straipsnio 3 dalį, 19 straipsnio 2 dalį ir 22 straipsnio 8 dalies 1 punktą pažeidžiančią informaciją, siekė ne sąžiningai informuoti visuomenės jai aktualiu klausimu, bet įžeisti ir pažeminti trečiąjį suinteresuotą asmenį, todėl tokios teisės aktų nuostatas pažeidžiančios informacijos paskelbimas negalėjo būti pateisinamas viešuoju interesu ar viešąja diskusija.

Nurodė, kad antraštėje „Ištratinęs milijonus N. K. renka išmaldą“ buvo paskelbta konstatuojamojo pobūdžio informacija, t. y. konkretūs faktai apie tai, kad trečiasis suinteresuotas asmuo, nepagrįstai išleidęs dideles pinigų sumas („ištratinęs milijonus“), gauna labai mažas įplaukas („renka išmaldą“). Tokia informacija teigiama apie konkrečių faktų, kurie gali būti patikrinti, egzistavimą, todėl ji laikytina žinia (VIĮ 2 str. 84 d.). Antraštėje „Pinigų tratinimas <...>“ ir paantraštėse „Aiškėja vis daugiau faktų, rodančių, kaip „Snore“ švaistomi pinigai“, „Kvepia pinigų plovimu“ paskelbtas faktas apie BAB „Snoras“ turto švaistymą ir pinigų plovimą, t. y. konkrečias trečiojo suinteresuoto asmens vykdomas nusikalstamas veikas, nustatytas Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse. Teiginiuose „Nors jie oficialiai banke nedirba, jų paslaugos toliau perkamos. Tik, žinoma, už gerokai didesnę kainą“, „Kodėl taip pasielgta, N. K. neaiškino“ paskelbta konstatuojamojo pobūdžio informacija apie konkretų „pinigų švaistymo“ ir „plovimo“ būdą – paslaugų pirkimą iš UAB „Baltic Amber Solutions“ ir trečiojo suinteresuoto asmens nenorą paaiškinti tokio pasirinkimo priežastis. Teiginyje „13,5 Tiek tūkstančių litų vidutinis mėnesio atlyginimas pernai kai kuriais mėnesiais buvo valdžios uždarytame banke „Snoras“ paskelbta konstatuojamoji informacija apie konkretų BAB „Snoras“ darbuotojų darbo užmokesčio dydį. Visuose minėtuose teiginiuose buvo paskelbti konkretūs faktai, kurių tikrumas gali būti patikrintas naudojant atitinkamas įrodinėjimo priemones, todėl jie laikytini žiniomis. Atsižvelgdamas į tai, darė išvadą, kad pareiškėjo argumentai dėl minėtų teiginių priskyrimo nuomonėms yra nepagrįsti. Ginčo publikacijose paskelbta informacija akivaizdžiai teigia apie trečiojo suinteresuoto asmens padarytus teisės, moralės ar paprotinių normų pažeidimus bei nesąžiningą komercinę veiklą, todėl laikytina žeminančio pobūdžio.

Dėl ginčo teiginių neatitikties tikrovei atkreipė dėmesį į tai, kad skelbiant publikacijas, t. y. 2013 m. gegužės 9 d. ir birželio 18 d., Vilniaus apygardos teismas nebuvo priėmęs 2013 m. spalio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-4334-881/2013, todėl pareiškėjas negalėjo žinoti joje nustatytų aplinkybių ir, neturėdamas jokių įsiteisėjusių teismų sprendimų ar kitų dokumentų apie neva neteisėtą išlaidų ir išmokų konsultantams dydį, negalėjo tokios informacijas paskelbti, juo labiau visa tai siedamas su N. H. C. atliktomis nusikalstamomis veikomis. Tai pat akcentavo, kad minėtoje nutartyje Vilniaus apygardos teismas vienareikšmiškai nekonstatavo, kad kreditorių komiteto patvirtinta išlaidų ir išmokų konsultantams suma buvo per didelė ir neteisėta. Klausimas dėl patirtų išlaidų ir išmokų konsultantams sumos buvo perduotas iš naujo svarstyti kreditorių komitetui. Tai rodo, kad pareiškėjas net ir po minėtos nutarties priėmimo neturi konkrečių įrodymų, patvirtinančių ginčo teiginių tikrumą, todėl akivaizdu, kad buvo paskelbti jokiais įrodymais nepagrįsti faktai.

Taip pat akcentavo, kad pareiškėjo skunde pateikti argumentai dėl teiginyje „13,5 Tiek tūkstančių litų vidutinis mėnesio atlyginimas pernai kai kuriais mėnesiais buvo valdžios uždarytame banke „Snoras“ paskelbtos informacijos taip pat nesiremia jokiais įrodymais, yra grindžiami prielaidomis ir neatitinka trečiojo suinteresuoto asmens ataskaitose pateiktų rodiklių. Dėl šios priežasties mano, kad tokia informacija neatitinka tikrovės, o pareiškėjo argumentai yra nepagrįsti.

Dėl publikacijoje „N. K. gauna algą už muilo burbulus“ paskelbtos informacijos pažymėjo, kad atsakovo priimtame sprendime yra nurodyta, kad publikacijos paantraštėje „Veikla iš tiesų naudinga, bet ne valstybei, o tik pačiam ponui K.“ ir teiginiuose „Visgi dabartinė vieta yra daug šiltesnė. Cirke už burbulų pūtimą ponui K. niekas nemokėtų šimtatūkstantinės algos“ buvo paskelbtos vertinamojo pobūdžio nuomonės, todėl nesuprantama, kad pareiškėjas savo skunde šią aplinkybę ginčija. Teiginyje „Įplaukas sunešė paprasti „Snoro“ skolininkai <...> visi supranta, kad tai ne jo nuopelnas“ paskelbta konstatuojamojo pobūdžio informacija, t. y. konkretus patikrinamas faktas, apie tai, kad BAB „Snoras“ gautos įplaukos yra susijusios tik su paskolų grąžinimu ir kad tokie rezultatai būtų buvę pasiekti ir be trečiojo suinteresuoto asmens pastangų. Tokia informacija dėl galimybės ją patikrinti laikytina žinia. Pažymėjo, kad sprendime nurodyta, kad per laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. kovo 31 d. buvo surinkta 165 milijonai litų lėšų, iš kurių 88,5 mln. Lt buvo su paskolomis susijusių įplaukų ir 1,7 mln. Lt šių paskolų palūkanų. Kitos gautos įplaukos, sudarančios 74,8 mln. Lt, apėmė lėšas, gautas pardavus kilnojamąjį turtą, pajamas iš finansinio turto ir nuomos. Taigi akivaizdu, kad į banko gautas įplaukas įėjo ne tik sugrąžintos paskolos, bet ir kitos pajamos, kurias gaudamas trečiasis suinteresuotas asmuo atliko konkrečius veiksmus. Šiuo atveju pareiškėjas tiek paskelbtoje publikacijoje, tiek savo skunde nepagrįstai akcentavo vien tik paskolų administravimą, kuris nėra vienintelis ir viską apimantis banko pajamų šaltinis. Pasak atsakovo, šią aplinkybę patvirtino ir akcinės bendrovės bankas „Snoras“ bankroto administratoriaus ataskaitos, paskelbtos 2012 m. birželio 8 d., duomenys bei Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-4334-881/2013 nustatytos faktinės aplinkybės. Atsižvelgdamas į tai, darė išvadą, kad ginčo teiginiuose paskelbtos nuomonės buvo pateiktos nesąžiningai ir pateikta tikrovės neatitinkanti žinia, o pareiškėjo pateikti argumentai laikytini nepagrįstais.

Dėl VIĮ 22 straipsnio 8 dalies 1 punkto pažeidimo pažymėjo, kad trečiasis suinteresuotas asmuo pateiktame skunde nurodė, jog pastebėjo tendenciją, kad per UAB „Lietuvos rytas“ ir UAB „Lrytas“ valdomas visuomenės informavimo priemones padaugėjo neigiamo turinio publikacijų po to, kai buvo oficialiai paskelbta apie UAB „Snoras Media“ pardavimą. Atsakovas, atsižvelgdamas į šią aplinkybę ir disponuodamas VIĮ nustatyta teise nagrinėti ir vertinti šio įstatymo 22 straipsnio pažeidimus, nustatė, kad ne tik UAB „Lietuvos rytas“ ir UAB „Lrytas“, bet ir pareiškėjas bei UAB „Respublikos leidiniai“ nuolatos skelbė nepagrįstas neigiamo turinio publikacijas apie trečiąjį suinteresuotą asmenį. Šį faktą, pasak atsakovo, patvirtina ginčijamame priimtame sprendime nurodytos dienraščio „Respublika“, interneto tinklalapyje www.respublika.lt paskelbtose publikacijose nustatytos aplinkybės bei paskelbta informacija. Akcentavo, kad didžioji dalis minėtų publikacijų visuomenei buvo pateikiamos nuo 2013 m. gegužės 15 d., t. y. po viešo paskelbimo apie UAB „Snoras Media“ pardavimą. Visa tai, pasak atsakovo, rodo, kad pareiškėjas ir UAB „Respublikos leidiniai“ buvo suinteresuoti skelbti trečiajam suinteresuotam asmeniui nepalankią informaciją, siekdami daryti neigiamą įtaką UAB „Lietuvos rytas“ ir UAB „Lrytas“ valdančios UAB „Snoras Media“ pardavimui. Pareiškėjo veiksmai, kai, nevykdant sąžiningai nustatytos visuomenės informavimo pareigos, buvo siekiama pakenkti trečiajam suinteresuotam asmeniui ir jo administruojamam BAB bankui „Snoras“, pasak atsakovo, patvirtina, jog buvo vykdomi išankstiniai konkrečių visuomenės informavimo priemonių grupiniai susitarimai ir taip pažeistas VIĮ 22 straipsnio 8 dalies 1 punktas.

Nurodė ir tai, kad pareiškėjas ginčo publikacijose paskelbė trečiojo suinteresuoto asmens teises ir interesus pažeidžiančią informaciją ir nepateikė jokios jo nuomonės publikacijose nagrinėjamais klausimas. Minėtose publikacijose paskelbti trečiojo suinteresuoto asmens parengtų ataskaitų duomenys buvo iškreipti. Be to, pareiškėjas nei teismui, nei atsakovui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo norą ir bandymus susisiekti su trečiuoju suinteresuotu asmeniu dėl jo nuomonės pateikimo minėtose publikacijose. Pažymėjo, kad trečiasis suinteresuotas asmuo neturėjo pareigos kreiptis į pareiškėją dėl paskelbtos informacijos paneigimo ar savo pozicijos pateikimo, tačiau pareigą užtikrinti viešai skelbiamos informacijos nešališkumą ir gauti trečiojo suinteresuoto asmens nuomonę privalėjo būtent pareiškėjas.

Atsakovo atstovas teismo posėdyje papildomai akcentavo, jog aplinkybė, ar trečiasis suinteresuotas asmuo yra viešasis asmuo VIĮ prasme, nebuvo esminė, vertinant publikacijų atitiktį VIĮ nuostatoms. Buvo atsižvelgta į tai, kad ginčo publikacijose aprašoma trečiojo suinteresuoto asmens veikla yra susijusi su viešuoju interesu.

Trečiasis suinteresuotas asmuo N. H. C. atsiliepime į pareiškėjo skundą (t. III, b. l. 36–41) su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad atsakovas tinkamai įvertino trečiojo suinteresuoto asmens statusą ir priėmė pagrįstą sprendimą, kad pareiškėjas skelbtomis publikacijomis pažeidė trečiojo suinteresuoto asmens pamatines teises – garbę ir orumą. Pabrėžė, kad bet kokia informacija turi būti skleidžiama sąžiningai, tačiau pareiškėjas, skleisdamas ginčo informaciją, šį reikalavimą akivaizdžiai pažeidė. Ginčo publikacijose pareiškėjas skelbė tikrovės neatitinkančias žinias, kuriomis trečiajam asmeniui klaidingai priskyrė nesąžiningus veiksmus. Tokių publikacijose pateiktų žinių vidutinis skaitytojas negalėjo suprasti niekaip kitaip kaip teigimo, esą trečiasis suinteresuotas asmuo netinkamai administruoja banko „Snoras“ bankroto procesą ir atlieka nusikalstamas veikas, nes švaisto ar pasisavina BAB „Snoras“ lėšas.

Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas bei kiti teisės aktai aiškiai apibrėžia bankroto administratoriaus teises ir pareigas, o pareiškėjo publikacijų teiginiai apie netinkamai atliekamas bankroto administratoriaus funkcijas laikytini, inter alia, teiginiais apie bankroto administratoriaus reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų šiurkštų pažeidimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad paskleistos žinios apie asmenis tokiu būdu, kuris tiems asmenims klaidingai priskyrė teisės, moralės ir paprotinių normų pažeidimą, nesąžiningą visuomeninę ir komercinę veiklą, vienareikšmiškai suprantamas kaip neigiamas, o tokios informacijos pateikimu yra pažeidžiami to asmens garbė ir orumas. Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pripažįstama, kad klaidingai pateikta žinia apie asmens tariamai padarytą administracinį teisės pažeidimą, laikytina pažeidžiančia to asmens garbę ir orumą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos publikacijose buvo pateikiami kaltinimai dėl trečiojo asmens tariamai atliktų nusikalstamų veikų (turto švaistymo, pasisavinimo), todėl teisės ir kitų socialinių normų kontekste tikrovės neatitinkanti žinia apie trečiojo suinteresuoto asmens elgesį, kuris traktuojamas kaip nusikalstama veika, neabejotinai pažeidžia jo garbę ir orumą.

Teigia, kad pareiškėjas nesilaikė Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 22 straipsnyje žurnalistams bei viešosios informacijos rengėjams ir leidėjams nustatytos pareigos kritikuojamam asmeniui suteikti atsakymo teisę, o tais atvejais, kai kritikuojamas asmuo atsisako pasinaudoti šia teise, – pranešti tai visuomenei. Pažymėjo, kad net jeigu nurodytas pareiškėjo publikacijas rengę žurnalistai iš tiesų būtų bandę susisiekti su trečiuoju asmeniu ar jo įgaliotais asmenimis, tačiau jiems nebūtų pavykę to padaryti, arba jei trečiasis asmuo ar jo įgalioti asmenys būtų atsisakę pateikti paaiškinimus besikreipiantiems žurnalistams, žurnalistai privalėjo tai nurodyti pačiose publikacijose.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. balandžio 14 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Naujasis aitvaras“ skundą tenkino iš dalies, panaikino Žurnalistų etikos inspektoriaus 2013 m. lapkričio 8 d. sprendimo Nr. SPR-124 dalį, kuria nuspręsta pripažinti N. H. C. skundą iš dalies pagrįstu ir įspėti viešosios informacijos rengėją ir skleidėją UAB „Naujasis aitvaras“ dėl Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 22 straipsnio 8 dalies 1 punkto pažeidimo. Kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą. Taip pat, priteisė pareiškėjui iš Žurnalistų etikos inspektoriaus 20 Lt teismo išlaidoms atlyginti.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad BAB banko „Snoras“ bankroto administratoriaus N. H. C. įgaliotas atstovas 2013 m. rugpjūčio 12 d. kreipėsi į Žurnalistų etikos inspektorių su skundu dėl publikacijose „Ištratinęs milijonus N. K. renka išmaldą“ („Vakaro žinios“, 2013-05-09, Nr. 105/3973), „Pagyros“ („Vakaro žinios“, 2013-05-11, Nr. 107/3975), „N. K. gauna algą už muilo burbulus“ („Vakaro žinios“, 2013-05-23, Nr. 117/3985), „Pinigų tratinimas „Snore“ muša rekordus“ („Vakaro žinios“, 2013-06-18, Nr. 139/4007) paskelbtos informacijos. Trečiasis suinteresuotas asmuo skunde nurodė, kad teiginiuose „Ištratinęs milijonus N. K. renka išmaldą“ (publikacija „Ištratinęs milijonus N. K. renka išmaldą); „<...> N. K. pernai per penkis mėnesius įvairiems konsultantams išleido 33,54 mln. litų, šis pasigyrė gal uždirbsiąs net 1 mln. litų pardavęs iš „Snoro“ skolininkų perimtą turtą“ (publikacija „Pagyros“); „Veikla iš tiesų naudinga, bet ne valstybei, o tik pačiam ponui K.“, „Įplaukas sunešė paprasti „Snoro“ skolininkai <...> visi supranta, kad tai ne jo nuopelnas“, „Visgi dabartinė vieta yra daug šiltesnė. Cirke už burbulų pūtimą ponui K. niekas nemokėtų šimtatūkstantinės algos“ (publikacija „N. K. gauna algą už muilo burbulus“); „Pinigų tratinimas <...>“, „Aiškėja vis daugiau faktų, rodančių, kaip „Snore“ švaistomi pinigai“, „Nors jie oficialiai banke nedirba, jų paslaugos toliau perkamos. Tik, žinoma, už gerokai didesnę kainą“, „Kodėl taip pasielgta. N. K. neaiškino“, „Kvepia pinigų plovimu“, „13,5 Tiek tūkstančių litų vidutinis mėnesio atlyginimas pernai kai kuriais mėnesiais buvo valdžios uždarytame banke „Snoras“ (publikacija „Pinigų tratinimas „Snore“ muša rekordus“) paskelbta informacija neatitinka tikrovės ir žemina jo garbę bei orumą. Taip pat pažymėjo, kad ginčo teiginiuose buvo paskelbta neteisinga, nepatikrinta, sąmoningai iškraipyta, netiksli, šališka informacija bei kaltinimai, o faktai neatskirti nuo nuomonės. Be to, jo įsitikinimu, ginčo publikacijose nebuvo užtikrinta nuomonių įvairovė ir nesuteikta atsakymo teisė.

Žurnalistų etikos inspektorius 2013 m. rugpjūčio 21 d. kreipėsi į UAB „Naujasis aitvaras“ direktorių, prašydamas paaiškinti nurodytuose ginčo publikacijų teiginiuose paskelbtos informacijos atitiktį tikrovei įrodančias aplinkybes bei atsakymo teisės nesuteikimo priežastis ir pateikti savo poziciją dėl N. H. C. skundo argumentų. UAB „Naujasis aitvaras“ 2013 m. rugsėjo 6 d. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai pateikė paaiškinimą ir jį pagrindžiančius įrodymus. Atsakovas 2013 m. rugsėjo 16 d. raštais Nr. SK-170 ir SK-171/S-809 kreipėsi į trečiąjį suinteresuotą asmenį dėl informacijos pateikimo šiais klausimais: 1) ar bankrutuojančiam AB bankui „Snoras“ informacinių technologijų paslaugas teikia UAB „Baltic Amber Solutions“? Kokiu būdu ir dėl kokių priežasčių buvo pasirikta ši įmonė? 2) dėl kokių priežasčių nekilnojamojo turto pardavimui buvo pasirinkta UAB „Colliers International Advisors“? 3) kada buvo pradėta vykdyti skolos išieškojimo procedūra pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 31 d. nutartį, kuria buvo atmestas viešosios įstaigos „Kauno „Žalgirio“ rėmėjas“ ieškinys? 4) ar yra nustatytas laikotarpis, per kurį turi būti patenkinti kreditorių reikalavimai ir pasibaigtų bankroto administratoriaus įgaliojimai?

Trečiojo suinteresuoto asmens įgaliotas atstovas 2013 m. spalio 16 d. atsakovui pateikė atsakymą į šį raštą ir šiame rašte išdėstytas aplinkybes patvirtinančius įrodymus bei 2013 m. spalio 28 d. pateikė rašytinius paaiškinimus dėl UAB „Lietuvos rytas“ ir UAB „Lrytas“ pateiktų paaiškinimų Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai (t. III, b. l. 1–6).

Išnagrinėjęs trečiojo suinteresuoto asmens skundą, atsakovas 2013 m. lapkričio 8 d. priėmė sprendimą Nr. SPR-124, kuriuo skundą pripažino iš dalies pagrįstu ir įspėjo pareiškėją dėl VIĮ 3 straipsnio 3 dalies, 16 straipsnio 1 dalies, 19 straipsnio 2 dalies ir 22 straipsnio 8 dalies 1 bei 2 punktų pažeidimo, padaryto publikacijose „Ištratinęs milijonus N. K. renka išmaldą“, „N. K. gauna algą už muilo burbulus“, „Pinigų tratinimas „Snore“ muša rekordus“ paskelbus nesąžiningas nuomones, tikrovės neatitinkančią, trečiojo suinteresuoto asmens garbę ir orumą žeminančią bei šališką informaciją.

Teismas nurodė, jog ginčui aktuali nuo 2012 m. lapkričio 15 d. iki 2013 m. lapkričio 6 d. galiojusi Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo redakcija.

Rėmėsi VIĮ 3 straipsnio 2, 3 dalimi, 19 straipsnio 2 dalimi.

Dėl trečiojo suinteresuoto asmens statuso nurodė, jog pagal VIĮ 2 straipsnio 73 dalyje viešajam asmeniui keliamus reikalavimus, darytina išvada, kad VIĮ taikymo prasme pagrindu laikyti tokį asmenį viešuoju yra šio asmens veikla, susijusi su viešojo administravimo įgaliojimų įgyvendinimu ar su viešųjų paslaugų teikimo administravimu (žr. LVAT 2012 m. gegužės 7 d. nutartį adm. byloje Nr. A146-1198/2012).

Apžvelgė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 1 dalies, 3 dalies nuostatas, nustatytą baigtinį įmonės administratoriaus funkcijų sąrašą ir darė išvadą, kad įmonės bankroto administratoriaus pareigas einantis subjektas neatlieka viešojo administravimo funkcijų, o yra įgaliotas vykdyti konkrečius privataus juridinio asmens likvidavimo veiksmus, tenkinančius privačius kreditorių interesus, taigi, trečiojo suinteresuoto asmens veikla nepatenka į VIĮ 2 straipsnio 73 dalyje nustatytą sąvoką, jis pagrįstai atsakovo pripažintas neviešu asmeniu. Tačiau nepaneigtina tai, kad trečiojo suinteresuoto asmens veikla skatina visuomenės susidomėjimą ir viešąją diskusiją, atitinka viešąjį interesą. Atsižvelgdamas į tai teismas sutiko su atsakovu, kad būtent ši aplinkybė pateisina išskirtinį visuomenės informavimo priemonių siekį skelbti informaciją šiuo klausimu, tačiau tokia informacija turi būti skelbiama sąžiningai ir negali pažeisti nustatytų teisės aktų reikalavimų.

Pažymėjo, jog asmens garbė ir orumas yra ginami, kai nustatoma šių faktų visuma: 1) žinių paskleidimo faktas; 2) faktas, kad paskleistos žinios yra apie pareiškėją; 3) faktas, kad paskleistos žinios yra žeminančio pobūdžio; 4) faktas, kad paskleistos žinios neatitinka tikrovės. Sprendžiant, ar visuomenės informavimo priemonėje buvo paskelbta pareiškėjo garbę ir orumą žeminanti informacija, būtina nustatyti, ar ginčo objektu esančiame teiginyje buvo paskelbta žinia, ar nuomonė.

Analizavo VIĮ 2 straipsnio 36 dalyje įtvirtintą nuomonės sąvoką, 84 dalyje nustatytą žinios sąvoką. Rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimu (žr. adm. bylą Nr. A442-1039/2010), kad žinia apie netinkamą asmens elgesį yra žeminančio pobūdžio, kai kiekviename ginčo objektu esančiame teiginyje yra duomenys, kurie teisės, moralės ar kitų visuomenėje pripažintų normų ir priimtinų elgesio taisyklių požiūriu rodo esant nepriimtiną, netoleruotiną asmens elgesį ar jį vaizduoja kitokiu neigiamu aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-02-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2001).

Pažymėjo, jog publikacijos „Ištratinęs milijonus N. K. renka išmaldą“ turinys rodo, kad yra paskelbta konstatuojamojo pobūdžio informacija apie tai, kad trečiasis suinteresuotas asmuo, nepagrįstai išleidęs dideles pinigų sumas („ištratinęs milijonus“), gauna labai mažas įplaukas („renka išmaldą“). Tokia informacija atsakovo pagrįstai vertinama kaip žinia, kadangi šiuo atveju kalbama apie konkrečius faktus, kuriuos galima patikrinti. Paskelbta informacija leidžia suprasti, kad N. H. C. švaisto banko lėšas, vykdo nesąžiningą komercinę veiklą, t. y. atlieka priešingus teisei veiksmus. Nurodyto turinio informacija yra nepatvirtinta jokiais objektyviais įrodymais (įsiteisėjusio teismo sprendimo dėl trečiojo suinteresuoto asmens nurodytų veikų kvalifikavimo ir pripažinimo nusikaltimu publikacijos paskelbimo metu nebuvo priimta), todėl pirmosios instancijos teismas vertintino, kad jokiais objektyviais faktais nepatvirtinta informacija yra žeminančio pobūdžio, nes vaizduoja trečiąjį suinteresuotą asmenį neigiamu aspektu.

Teismo nuomone, atsakovas ginčijamame sprendime taip pat pagrįstai atkreipė dėmesį, kad aptariamos publikacijos antraštės turinys neatspindi publikacijos turinio. Pačioje publikacijoje yra rašoma apie 2013 m. gegužės 3 d. Lietuvos apeliacinio teismo priimtą nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1336/2013 (toliau – ir Nutartis), kurioje teismas nusprendė perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui dėl laikotarpiu nuo 2012 m. kovo 8 d. iki 2012 m. liepos 31 d. BAB „Snoras“ administratoriaus turėtų daugiau nei 33 mln. Lt išlaidų konsultantams pagrįstumo. Inspektoriaus atlikto tyrimo metu nustatyta, kad BAB „Snoras“ kreditorių komitetas (toliau – Kreditorių komitetas) priimtu sprendimu patvirtino, kad tokio dydžio išlaidos gali būti mokamos konsultantams, be to, Lietuvos apeliacinis teismas minėtoje nutartyje nekonstatavo, kad patirtų išlaidų suma buvo nepagrįsta, todėl ginčo teiginyje paskelbta žinia apie nepagrįstą didelės pinigų sumos išleidimą atsakovo pagrįstai įvertinta kaip neatitinkanti tikrovės ir žeminanti trečiojo suinteresuoto asmens garbę ir orumą.

2013 m. gegužės 23 d. publikacijos „N. K. gauna algą už muilo burbulus“ paantraštėje „Veikla iš tiesų naudinga, bet ne valstybei, o tik pačiam ponui K.“ ir teiginiuose „Visgi dabartinė vieta yra daug šiltesnė. Cirke už burbulų pūtimą ponui K. niekas nemokėtų šimtatūkstantinės algos“ publikacijos autorius paskelbė vertinamojo pobūdžio informaciją apie tai, kad N. H. C., kaip banko „Snoras“ bankroto administratoriaus, veikla nėra naudinga valstybei, tačiau išimtinai naudinga pačiam trečiajam suinteresuotam asmeniui dėl jam mokamo atlygio. Tokia informacija pagal savo pobūdį laikytina nuomone (VIĮ 2 str. 36 d.), kuri turi atitikti sąžiningumo kriterijų. Teismas sprendė, kad kaip matyti iš ginčijamo sprendimo turinio, atsakovas, vertindamas pateiktos nuomonės atitiktį šiam kriterijui, atsižvelgė į viešai paskelbtą informaciją apie BAB „Snoras“ bankroto proceso eigą. Susipažinus su BAB „Snoras“ bankroto administratoriaus 2013 m. gegužės 15 d. paskelbtos 2013 m. I ketvirčio ataskaitos turiniu, matyti, kad trečiojo suinteresuoto asmens 2013 m. I ketvirtį vykdyta veikla buvo aktyvi ir buvo siekiama užtikrinti gerą BAB „Snoras“ bankroto administravimą. Šią aplinkybę patvirtina ir BAB „Snoras“ interneto tinklalapyje skelbiami bankroto administratoriaus pranešimai, todėl aptariamos publikacijos paantraštėje ir teiginiuose paskelbta apibendrinanti vertinamojo pobūdžio informacija, kad trečiojo suinteresuoto asmens, kaip bankroto administratoriaus, veikla yra nenaudinga, pagrįstai atsakovo įvertinta kaip iškreipianti tikrovėje egzistuojančius faktus ir pažeidžianti sąžiningumo principą.

2013 m.. gegužės 23 d. publikacijos teiginyje „Įplaukas sunešė paprasti „Snoro“ skolininkai <...> visi supranta, kad tai ne jo nuopelnas“ taip pat kalbama apie tai, kad N. H. C., kaip bankroto administratoriaus, veikla yra neefektyvi ir neskaidri. Publikacijoje taip pat teigiama: „Kartais administratorius paskelbia, jog įplaukos yra milijardinės. Įplaukas sunešė paprasti „Snoro“ skolininkai, bet šito ponas K. neskelbia. Juk visi supranta, kad tai ne jo nuopelnas“. Vertindamas visą publikacijos kontekstą, teismas pasisakė, jog šie teiginiai reiškia, kad BAB „Snoras“ gautos įplaukos yra susijusios tik su paskolų grąžinimu ir kad tokie rezultatai būtų buvę pasiekti ir be trečiojo suinteresuoto asmens pastangų. Tačiau šią informaciją paneigia viešai skelbiamų akcinės bendrovės banko „Snoras“ bankroto administratoriaus ataskaitų rodikliai, kurių duomenys rodo, kad BAB „Snoras“ bankroto administratorius turėjo užsiimti ne vien tik paskolų administravimu, bet ir kitokia veikla. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas darė išvadą, kad ginčo teiginyje paskelbta informacija neatitinka tikrovės, diskredituoja trečiąjį suinteresuotą asmenį, teigia apie jo netinkamą elgesį, todėl žemina jo garbę ir orumą.

Nustatyta, kad 2013 m. birželio 18 d. publikacijoje „Pinigų tratinimas „Snore“ muša rekordus“ buvo nagrinėjamas BAB „Snoras“ išlaidų, patirtų konsultantams apmokėti, dydžio klausimas. Ginčo publikacijos antraštėje ir paantraštėse „Aiškėja vis daugiau faktų, rodančių, kaip „Snore“ švaistomi pinigai“, „Kvepia pinigų plovimu“ buvo paskelbtas faktas, kad BAB „Snoras“ turtas yra švaistomas, plaunami pinigai. Teiginiuose „Nors jie oficialiai banke nedirba, jų paslaugos toliau perkamos. Tik, žinoma, už gerokai didesnę kainą.“, „Kodėl taip pasielgta, N. K. neaiškino“ paskelbta konstatuojamojo pobūdžio informacija apie konkretų „pinigų švaistymo“ ir „plovimo“ būdą – paslaugų pirkimą iš UAB „Baltic Amber Solutions“ ir trečiojo suinteresuoto asmens nenorą paaiškinti tokio pasirinkimo priežastis. Minėtos informacijos tikrumas gali būti patikrintas naudojant atitinkamas įrodinėjimo priemonės, todėl ji laikytina žinia.

Remiantis BAB „Snoras“ bankroto administratoriaus 2013 m. I ketvirčio ataskaita, išlaidos ir išmokos konsultantams iki 2013 m. kovo 31 d. sudarė 111,578 mln. Lt, tačiau veiklos sąnaudos darbuotojams sudarė 37,093 mln. Lt, o surinktos lėšos – 1,52 milijardo litų (t. II, b. l. 49–63). Taigi, kaip matyti, išlaidos ir išmokos konsultantams yra trečdaliu didesnės nei veiklos sąnaudos darbuotojams ir ši aplinkybė gali kelti abejonių dėl tokio dydžio išlaidų pagrįstumo. Bylos medžiaga taip pat patvirtina, kad Kreditorių komitetas pritarė tokio dydžio išlaidoms. Jokių objektyvių duomenų, kad ginčo publikacijos paskelbimo dieną minėtos išlaidos buvo pripažintos nepagrįstomis ar kad trečiasis suinteresuotas asmuo, sudarydamas sąlygas patirti tokias išlaidas, atliko nusikalstamas veikas, nėra. Priešingai, iš trečiojo suinteresuoto asmens Kreditorių komitetui teikiamų ataskaitų matyti, kad jis siekė BAB „Snoras“ administravimo išlaidų optimizavimo, dėl to analizavo darbuotojų skaičių, jiems mokamų atlyginimų dydžius (t. II, b. l. 97–147).

Publikacijos „Pinigų tratinimas „Snore“ muša rekordus“ teiginyje „13.5 Tiek tūkstančių litų vidutinis mėnesio atlyginimas pernai kai kuriais mėnesiais buvo valdžios uždarytame banke „Snoras“ paskelbta konstatuojamoji informacija apie konkretų BAB „Snoras“ darbuotojų darbo užmokesčio dydį yra laikytina žinia, kadangi egzistuoja galimybė nustatyti jos tikrumą (t. I, b. l. 163). Teismo nuomone, šia žinia viešosios informacijos rengėjas ir skleidėjas leidžia skaitytojui suprasti, kad BAB „Snoras“ darbuotojams nustatyti atlyginimai pernelyg dideli, mokami nepelnytai. Susipažinęs su nurodyto turinio informaciją, skaitytojas gali daryti išvadą apie trečiojo suinteresuoto asmens padarytą teisės, moralės ar paprotinių normų pažeidimą bei nesąžiningą komercinę veiklą.

Pažymėjo, kad paskelbtoje BAB „Snoras“ bankroto administratoriaus 2012 m. III ketvirčio ataskaitoje nurodyta, kad banko darbuotojų skaičius buvo sumažintas iki 206; šiems darbuotojams per mėnesį, įskaitant socialinio draudimo įmokas, buvo išmokėta 1,3 mln. Lt, taigi, vidutinis mėnesinis darbuotojų atlyginimas buvo 6 311 Lt. Pagal BAB „Snoras“ bankroto administratoriaus 2012 m. IV ketvirčio ataskaitos rodiklius vidutinis mėnesinis darbo užmokestis ataskaitiniu laikotarpiu buvo 7 237 Lt. Visa tai rodo, kad ginčo publikacijoje buvo paskelbta tikrovės neatitinkanti informacija. Įvertinęs šią informaciją visos publikacijos kontekste, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad paskelbta žinia apie didelį BAB „Snoras“ darbuotojų darbo užmokestį publikacijos autoriaus suprantama kaip netinkamas bankroto administratoriaus N. H. C. elgesys, neteisėta veika. Tačiau nesant tokią informaciją patvirtinančių objektyvių įrodymų, aptarti publikacijos teiginiai atsakovo pagrįstai priskirti žeminančio pobūdžio informacijai.

Teismas, įvertinęs 2013 m. gegužės 9 d. publikacijos „Pagyros“ kontekstą ir jos teiginį „<...> N. K. pernai per penkis mėnesius įvairiems konsultantams išleido 33,54 mln. litų, šis pasigyrė gal uždirbsiąs net 1 mln. litų pardavęs iš „Snoro“ skolininkų perimtą turtą“, darė išvadą, kad šiuo atveju yra paskelbta informacija apie tai, kad Vilniaus apygardos teismas nagrinėja bylą dėl BAB „Snoras“ administratoriaus patirtų išlaidų dydžio konsultantams ir kad pareiškėjas viešai teigia, jog bus gauta 1 mln. Lt įplaukų iš parduoto BAB „Snoras“ skolininkų perimto turto, todėl tokio pobūdžio informacija laikytina žiniomis.

Pagal bylos medžiagą nustatė, kad Lietuvos apeliacinis teismas Nutartimi perdavė bylą dėl patirtų išlaidų konsultantams dydžio nagrinėti iš naujo Vilniaus apygardos teismui. Be to, tinklalapyje www.snoras.com pareiškėjas 2013 m. gegužės 8 d. yra paskelbęs pranešimą „Snoro kreditorių komitetas leido parduoti Snorui priklausantį iš skolininkų perimtą turtą Lietuvoje, kurio vertė yra mažesnė nei 1 mln. litų“, kuriame teigiama, kad „Bankui šiuo metu priklauso 48 perimto turto vienetai, kurie nepriklausomų turto vertintojų buvo įvertinti mažiau nei 1 mln. litų. Šie turto vienetai pagal patvirtintą pardavimo procedūrą bus parduodami artimiausiomis savaitėmis“. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, atsakovas padarė pagrįstą išvadą, kad viešosios informacijos rengėjas ir skleidėjas, vadovaudamasis teismo Nutartyje ir pareiškėjo pranešime pateikta informacija, ginčo teiginyje paskelbė tikrovę atitinkančią informaciją, kuri nepažeidžia VIĮ reikalavimų.

Pažymėjo, kad VIĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visuomenės informavimo laisvės principas gali būti saistomas tam tikrų ribojimų, kuriuos nustato įstatymai ir kurie demokratinėje visuomenėje būtini apsaugoti žmonių teises, inter alia, orumą. Be to, ir Europos Žmogaus Teisių Teismas yra ne kartą pabrėžęs, kad spauda negali peržengti jai nustatytų ribojimų, kurių reikia kitų asmenų garbei ir orumui garantuoti (Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai bylose Handyside prieš Jungtinę Karalystę, 1976; Obsertver & Guardian prieš Jungtinę Karalystę, 1991; De Haes & Gijsels prieš Belgiją, 1997; Lingens prieš Austriją, 1986). Teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju viešosios informacijos rengėjas ir skleidėjas teiginiuose „Ištratinęs milijonus N. K. renka išmaldą“ (publikacija „Ištratinęs milijonus N. K. renka išmaldą“); „Veikla iš tiesų naudinga, bet ne valstybei, o tik pačiam ponui K.“, „Įplaukas sunešė paprasti „Snoro“ skolininkai <...> visi supranta, kad tai ne jo nuopelnas“, „Visgi dabartinė vieta yra daug šiltesnė. Cirke už burbulų pūtimą ponui K. niekas nemokėtų šimtatūkstantinės algos“ (publikacija „N. K. gauna algą už muilo burbulus“); „Pinigų tratinimas <...>“, „Aiškėja vis daugiau faktų, rodančių, kaip „Snore“ švaistomi pinigai“, „Nors jie oficialiai banke nedirba, jų paslaugos toliau perkamos. Tik, žinoma, už gerokai didesnę kainą“, „Kodėl taip pasielgta, N. K. neaiškino“, „Kvepia pinigų plovimu“, „13,5 Tiek tūkstančių litų vidutinis mėnesio atlyginimas pernai kai kuriais mėnesiais buvo valdžios uždarytame banke „Snoras“ (publikacija „Pinigų tratinimas „Snore“ muša rekordus“) paskelbė nesąžiningai išreikštas nuomones ir tikrovės neatitinančią, pareiškėjo garbę bei orumą žeminančią informaciją ir taip pažeidė VIĮ nuostatas.

Vadovavosi VIĮ 16 straipsnio 1 dalimi, 3 straipsnio 3 dalimi, 22 straipsnio 8 dalies 2 punktu, ir darė išvadą, jog byloje neginčytinai nustatyta, kad ginčo publikacijose nėra pateikta trečiojo suinteresuoto asmens pozicija dėl šiose publikacijose nurodytos informacijos. Pažymėjo, kad pareiškėjas jokių įrodymų, kad bandė susisiekti su trečiuoju asmeniu, nepateikė. Trečiasis suinteresuotas asmuo tvirtino, jog nėra gavęs informacijos, jog viešosios informacijos rengėjas ir skleidėjas būtų pageidavęs jo paaiškinimų vienu ar kitu klausimu.

Pirmosios instancijos teismas vertino, jog ginčo publikacijose paskelbta informacija (žinia) neatitinka objektyvios tiesos kriterijaus: BAB „Snoras“ bankroto administratoriaus ataskaitų ir teismo nutarčių, kuriomis, kaip teigia pareiškėjas, jis rėmėsi publikacijose, informacija traktuojama savaip, iškreipiant jos turinį. Šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad šiuo atveju buvo pažeistos VPĮ 3 straipsnio 3 dalies, 16 straipsnio 1 dalies ir 22 straipsnio 8 dalies 2 punkto nuostatos, įtvirtinančios visuomenės informavimo priemonėse skelbiamos informacijos nešališkumo principą.

Taigi teismas darė išvadą, kad Žurnalistų etikos inspektoriaus 2013 m. lapkričio 8 d. sprendimo dalis dėl pareiškėjos padarytų VIĮ 3 straipsnio 3 dalies, 16 straipsnio 1 dalies, 19 straipsnio 2 dalies ir 22 straipsnio 8 dalies 2 punkto pažeidimų yra teisėta bei pagrįsta objektyviu ir teisingu įrodymų vertinimu, todėl teisinio pagrindo ją naikinti nėra.

Dėl VIĮ 22 straipsnio 8 dalies 1 punkto pažeidimo, pirmosios instancijos teismas, susipažinęs su atsakovo sprendimo turiniu, kitais bylos rašytiniais įrodymais byloje, sprendė, jog nėra pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjas ir UAB „Respublikos leidiniai“ vykdė tam tikrą žurnalistinę kampaniją, kurios metu susitarta skelbti trečiajam suinteresuotam asmeniui nepalankią informaciją, siekiant daryti neigiamą įtaką UAB „Lietuvos rytas“ ir UAB „Lrytas“ valdančios UAB „Snoras Media“ pardavimui. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų apie nurodytą susitarimą, o atsakovo išvados padarytos remiantis tik prielaidomis, subjektyviu faktinių aplinkybių vertinimu. Atsižvelgiant į tai, atsakovo 2013 m. lapkričio 8 d. sprendimo Nr. SPR-124 dalis, kurioje konstatuojama, kad viešosios informacijos rengėjas ir skleidėjas UAB „Naujasis aitvaras“ padarė Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 22 straipsnio 8 dalies 1 punkto pažeidimą ir už šį pažeidimą įspėtas, yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl panaikinta.

Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų, teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1, 2, 4 ir 6 dalių, 45 straipsnio 1 dalies nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Nurodė, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjos skundas tenkinamas iš dalies – 1/5 dalis skundo, todėl ji turi teisę į dalį teismo išlaidų atlyginimo – 1/5 atlyginimo už sumokėtą 100 Lt žyminį mokestį. Pažymėjo, jog pareiškėjas kitų išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą teisme, pagrindimo ir apskaičiavimų nepateikė.

III. Pareiškėjas UAB „Naujieji aitvarai“ padavė apeliacinį skundą (III t., b. l. 84-98), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 14 d. sprendimo dalį, kuria teismas iš dalies atmetė pareiškėjo skundą ir priimti šioje dalyje naują sprendimą – patenkinti pareiškėjo skundą visą apimtimi, kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovo visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo dalis, kuria teismas likusioje dalyje atmetė pareiškėjo skundą ir konstatavo, kad Atsakovo sprendimo Nr. SPR- 124 dalis dėl pareiškėjo padarytų VIĮ 3 straipsnio 3 dalies, 16 straipsnio 1 dalies, 19 straipsnio 2 dalies ir 22 straipsnio 8 dalies 2 punkto pažeidimų nėra naikintina, yra aiškiai nepagrįsta, neteisėta ir neteisinga, priimta tinkamai, objektyviai ir išsamiai neištyrus bei neįvertinus visų byloje surinktų įrodymų ir visų teisingam šios administracinės bylos išnagrinėjimui reikšmingų faktinių bei teisinių aplinkybių, o todėl ši sprendimo dalis yra naikintina (ABTĮ 79 straipsnio 1 dalis, 81 straipsnis, 86 straipsnio 1 dalis).

Iš esmės pateikdamas tuos pačius argumentus kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui nurodo, jog pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą ir netinkamai aiškino ir taikė VIĮ nuostatas pasisakydamas dėl trečiojo suinteresuoto asmens statuso, jog jis pagrįstai atsakovo pripažintas neviešu asmeniu. Su tokia išvada nesutinka, be to akcentuoja, jog pirmosios instancios teismas pats sprendime pripažino, kad „<...> trečiojo suinteresuoto asmens veikla skatina visuomenės susidomėjimą ir viešąją diskusiją, atitinka viešąjį interesą <...> pateisina išskirtinį visuomenės informavimo priemonių siekį skelbti informaciją šiuo klausimu <...>”.

Nurodo, jog išvadą, kad N. H. C. laikytinas viešuoju asmeniu, patvirtina ir šios administracinės bylos teismo posėdžio metu pareiškėjo pateiktas naujienų portalo DELFI straipsnis „Snoro” istorijoje – įtarimai N. C.”, iš kurio matyti, jog Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros darbuotojai, o būtent Komunikacijos skyriaus specialistai, daro viešus pranešimus apie N. H. C. ir apie šiuo metu atliekamą ikiteisminį tyrimą ir tai tik patvirtina, kad N. H. C. turi viešojo asmens statusą, jo veikla yra itin aktuali visuomenei, ji kelia viešąją diskusiją ir atitinka viešąjį interesą bei pateisina visuomenės informavimo priemonių siekį skelbti informaciją šiuo klausimu.

Be to, atkreipė dėmesį, kad bankroto proceso metu ir iki šiol vienintelis BAB „Snoras” akcininkas yra Lietuvos Respublika.

Mano, jog nurodyti duomenys patvirtina, kad trečiasis suinteresuotas asmuo N. H. C., vykdydamas savo funkcijas ir veiklą, iš esmės valdo ir administruoja valstybinį turtą, akivaizdu, kad N. H. C. yra laikytinas viešuoju asmeniu pagal VIĮ 2 straipsnio 73 dalį. Tokį statusą jis įgijo tapdamas BAB „Snoras” bankroto administratoriumi. Nurodo, kad viešo asmens kritika, kad ir kokia griežta, kandi būtų, yra leistina, viešo ir privataus asmens garbės bei orumo gynimo ribos skiriasi.

Teigia, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo išvados ir konstatuotos aplinkybės dėl publikacijos „Ištratinęs milijonus N. K. renka išmaldą” yra aiškiai nepagrįstos, padarytos tinkamai neįvertinus visų reikšmingų faktinių aplinkybių bei neatsižvelgus į byloje surinktus įrodymus, o vadovaujantis tik paties N. H. C. pateiktais šališkais teiginiais, perrašant atsakovo sprendimo nepagrįstus motyvus. Net ir tuo atveju, jeigu būtų laikoma, kad ginčo publikacijoje buvo paskelbta ne nuomonė, o žinia, reiškia, kad tokia žinia atitinka tikrovę ir ji jokiu būdu negalėjo pažeminti N. H. C. garbės ir orumo, kadangi ji buvo patvirtina įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 25 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-4334-881/2013. Vis dėlto, pirmosios instancijos teismas pareiškėjo nurodytų aplinkybių ne tik neįvertino, tačiau ir dėl jų apskritai nepasisakė, nepaisydamas to, kad nurodytos aplinkybės yra itin svarbios teisingam šios administracinės bylos išsprendimui.

Dėl publikacijos „N. K. gauna algą už muilo burbulus” Vilniaus apygardos administracinio teismo padarytos išvados, jog šios publikacijos paantraštėje publikacijos autorius paskelbė vertinamojo pobūdžio informaciją apie tai, kad N. H. C., kaip bankroto administratoriaus, veikla nėra naudinga valstybei, tačiau išimtinai naudinga tik pačiam trečiajam suinteresuotam asmeniui dėl jam mokamo atlygio ir kad remiantis 2013 m. gegužės 15 d. BAB „Snoras” bankroto administratoriaus ataskaitos už 2013 metų I ketvirtį rodikliais ginčo teiginiuose paskelbta informacija neatitinka tikrovės, pareiškėjas nurodo, jog šios primosios instancijos teismo išvados ir konstatuotos aplinkybės yra aiškiai nepagrįstos, padarytos visiškai netiriant byloje esančių įrodymų, o apsiribojant deklaratyvių teiginių nurodymu apie tai, kad BAB „Snoras” bankroto administratoriaus ataskaitos tariamai patvirtina nurodytas teismo išvadas, tačiau visiškai nesigilinant į tokių ataskaitų bei kitų duomenų turinį ir jų neanalizuojant. Akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė ABTĮ 79 straipsnio 1 dalies, 81 straipsnio ir 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

Akcentuoja, jog pagal BAB „Snoras” bankroto administratoriaus pateiktas ataskaitas BAB „Snoras” pajamas iš esmės daugiausia sudaro įplaukos iš su paskolomis susijusių mokėjimų ir už tokių įplaukų, sudarančių didžiąją dalį BAB „Snoras” pajamų, kurios yra lengviausiai gaunamos, surinkimą N. H. C. ir įvairiems konsultantams yra mokami itin reikšmingo dydžio atlygiai. Natūralu, kad tokia situacija ginčo publikacijose buvo traktuojama kaip palankesnė konsultantams ir N. H. C., o ne Lietuvos Respublikos valstybei ar BAB „Snoras” kreditoriams. Pažymi, kad ginčo publikacijoje ir teiginiuose yra pateikiama nuomonė dėl viešai paskelbtų duomenų, yra pateikiamas tokių duomenų vertinimas. Viešojo asmens N. H. C. veiklos vertinimas, nuomonės dėl jo veiksmų ir priimtų sprendimas reiškimas nėra ir negali būti laikomas neteisėtomis veikomis. Nesutikimas su pareiškėjo pateiktais N. H. C. ataskaitų vertinimais, juo labiau kuomet aptariamos ataskaitos teismo apskritai nebuvo tiriamos ir vertinamos, apsiribojant tik vieno ataskaitinio laikotarpio ataskaitos nurodymu, nėra ir negali būti pagrindas pripažinti pareiškėją pažeidus VIĮ nuostatas.

Dėl publikacijos „Pinigų tratinimas „Snore” muša rekordus“ mano, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai ir neteisingai vertindamas šios publikacijos turinį, taip pat tinkamai neištyręs duomenų, kurių pagrindu publikacijoje buvo pateikiama nuomonė, padarė nepagrįstas išvadas, jog ginčo publikacijoje pateikiama informacija yra žinia, kuri neatitinka tikrovės ir diskredituoja N. H. C., žemina jo garbę ir orumą. Šiuo aspektu papildomai akcentuoja, jog teismo sprendime visiškai nepagrįstai teigiama, kad buvo paskelbta tikrovės neatitinkanti informacija apie vidutiniškai BAB „Snoras“ darbuotojams mokamą mėnesinį atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas aiškiai netinkamai analizavo, jeigu apskritai tyrė ir analizavo, BAB „Snoras“. bankroto administratoriaus parengtas ataskaitas. Kokių skaičiavimų ir duomenų pagrindu pirmosios instancijos teismas sprendime gavo pateiktus skaičius dėl darbuotojų BAB „Snoras“ vidutinio atlyginimo, nėra aišku.

Nesutinka su teismo išvadomis dėl atsakymo teisės nesuteikimo ir paskelbtos informacijos šališkumo. Pareiškėjas pažymi, kad priešingai nei sprendime teigia teismas, jis dėjo visas pastangas, jog publikacijose aptariamais klausimais gautų N. H. C. ir BAB „Snoras“ atstovų poziciją ir nuomonę. Teismo teiginiai apie tai, kad byloje nėra duomenų, pagrindžiančių šias aplinkybes, atmestini kaip nepagrįsti, kadangi rašytiniais įrodymais įrodyti aptariamas aplinkybes, tokias kaip, kad telefonu buvo prašoma pateikti N. H. C. nuomonę ir poziciją publikacijose aptariamais klausimais, objektyviai neįmanoma.

Atsakovas Žurnalistų etikos inspektorius atsiliepime (III t., b. l. 122-128) prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti galioti.

Atsiliepime į apeliacinį skundą dėl viešojo asmens statuso ir kritikos ribų trečiojo suinteresuoto asmens atžvilgiu pažymi, jog ginčo atveju trečiojo suinteresuoto asmens priskyrimo nepriskyrimo viešųjų asmenų kategorijai (pagal Visuomenės informavimo įstatyme nustatytus kriterijus) klausimas yra formalus, kadangi tiek iš Žurnalistų etikos inspektoriaus, tiek iš Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimų ir juose esančių motyvų yra visiškai aišku, jog nepaisant trečiojo suinteresuoto asmens statuso, apie šio asmens veiklą paskelbta informacija pagrįstai domina visuomenę, todėl ji gali būti visuomenės informavimo priemonių ir pačios visuomenes stebėjimo, diskusijų, analizės ir kritikos objektas. Tai reiškia, jog ginčo atveju informacijos skleidimas ir trečiojo suinteresuoto asmens veiklos analizė buvo galimi ne tiek dėl jo statuso, kiek dėl pačios situacijos – komercinio banko bankroto proceso, kuris palietė daugelį žmonių (indėlininkų, kreditorių). Be to, Visuomenės informavimo įstatymas, kurio pažeidimus atsakovas nustatė sprendime, nenumato viešojo asmens garbės ir orumo gynimui kitokių reikalavimų ar sąlygų, nei privataus asmens atžvilgiu. Teisė kritikuoti (taip pat ir viešąjį asmenį) nėra absoliuti. Kritika turi būti pagrįsta ir adekvati, sudarant sąlygas išklausyti kritikuojamą (taip pat ir viešąjį) asmenį, suteikiant jam atsakymo teisę.

Dėl publikacijose paskelbtos informacijos vertinimo nurodo, jog nei viena iš pareiškėjo nurodytų aplinkybių nepatvirtina jo paskelbtos informacijos atitikimo tikrovei (pagrįstumo), t. y. nepatvirtina, kad trečiasis suinteresuotas asmuo iššvaistė turtą ar plovė pinigus, atlyginimą gavo už nieką, atliko kitus teisei priešingus veiksmus ir pan. Be to, viešosios informacijos skleidėjas negali paskelbtos informacijos atitikimo tikrovei įrodinėti vėlesnėmis aplinkybėmis nei tos, kurios egzistavo duomenų paskelbimo metu, nes tokia praktika neatitinka visuomenės informavimo tikslų, prieštarauja teisingumo ir protingumo principams. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A525-259/2012.

Dėl publikacijoje „Ištratinęs milijonus N. K. renka išmaldą” paskelbtos informacijos nesutinka su pareiškėjo teigimu, esą šioje ginčo publikacijoje (antraštėje) nebuvo paskleista žinių. Atsakovo įsitikinimu, teiginyje „Ištratinęs milijonus N. K. renka išmaldą” paskelbta informacija yra konstatuojami savarankiški faktai – savo nuožiūra atliktas milijoninių išlaidų iššvaistymas („ištratinimas“ ir smulkių įplaukų („išmaldos”) „surinkimas”. Šių faktinių aplinkybių sugretinimas neabejotinai parodo trečiojo suinteresuoto asmens veiklos neadekvatumą ir nesąžiningumą. Tiek išlaidavimas ir įplaukų surinkimas (kaip procesai), tiek išlaidos ir įplaukos (kaip rezultatai) yra faktinio, o ne vertinamojo pobūdžio duomenys.

Atkreipia dėmesį kad ginčo publikacijoje aptardamas Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 3 d. nutartį, pareiškėjas sąmoningai nutyli, kad teismai vertino ne bankroto administratoriaus veiklą, bet kreditorių komiteto (susirinkimo) nutarimą, kuriuo turi vadovautis bankroto administratorius.

Dėl publikacijoje „N. K. gauna algą už muilo burbulus” paskelbtos informacijos nurodo, kad pareiškėjas, būdamas viešosios informacijos rengėju (skleidėju), ginčo publikacijoje pats nevisapusiškai analizavo BAB banko „Snoras” bankroto administratoriaus veiklą (viešai skleidžiamą oficialią informaciją apie bankroto procesą), be to, straipsnio paantraštėje ir teiginiuose iškraipė tikrovėje egzistuojančius faktus, darė netikslias/nepagrįstas išvadas apie trečiojo suinteresuoto asmens veiklą (pavyzdžiui, kad BAB „Snoras” gautos įplaukos yra susijusios tik su paskolų grąžinimu ir kad tokie rezultatai būtų buvę pasiekti ir be trečiojo suinteresuoto asmens pastangų), todėl nesąžiningai informavo visuomenę.

Dėl publikacijoje „Pinigų tratinimas „Snore” muša rekordus” paskelbtos informacijos nesutinka su pareiškėjo nuomone apie primosios instancijos teismo išvadas dėl BAB “Snoras” darbuotojų vidutinio darbo užmokesčio. Teigia, kad analizuodamas BAB banko „Snoras” darbuotojų vidutinio atlyginimo dydį (vidurkį), teismas pagrįstai rėmėsi atsakovo skaičiavimais, kurie savo ruožtu pagrįsti oficialiais BAB banko „Snoras” bankroto administratoriaus viešais paskelbtais ataskaitų duomenimis. Darytinas esminis skirtumas tarp sąvokų “darbuotojo vidutinis mėnesio atlyginimas” ir “bendrų išlaidų darbuotojams”. Ginčo atveju reikšminga, kad apeliantas ginčo publikacijoje skelbė informaciją apie “vidutinį mėnesio atlyginimą”, o apeliaciniame skunde kalba bendrai apie išlaidas darbuotojams. Tokie pareiškėjo argumentai ir gynybinė pozicija yra klaidinantys teismą, todėl vertintini kritiškai.

Dėl atsakymo teisės nesuteikimo ir paskelbtos informacijos šališkumo teigia, kad pareiškėjo visos pastangos gauti trečiojo suinteresuoto asmens poziciją apsiribojo skambučiais bendruoju BAB banko „Snoras” telefonu, kuriuo ne visada pavykdavo susisiekti. Akivaizdu, kad tokie veiksmai neapima visų viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) pastangų/galimybių gauti kritikuojamo asmens poziciją ar pageidaujamą informaciją Be to, apeliantas, teikdamas paaiškinimus atsakovui trečiojo suinteresuoto asmens skundo tyrimo metu, nenurodė nei konkrečių laikraščio „Vakaro žinios” žurnalistų/rengėjų, kurie „skambino” į BAB banką „Snoras”, nei laiko, kuriuo tai buvo daroma, nei kitų šias aplinkybes/pastangas patvirtinančių duomenų. Užuot paisydamas profesinių elgesio taisyklių (Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 7 straipsnio), kurių įpareigoja laikytis ir Visuomenės informavimo įstatymas, ir informavęs visuomenę, kad informacija nėra patikrinta, apeliantas konkrečiu atveju visą informaciją apie trečiojo suinteresuoto asmens veiklą skelbė kaip neginčytiną.

Trečiasis suinteresuotas asmuo N. H. C. atsiliepime į apeliacinį skundą (III t., b. l. 104-112) prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog trečiasis asmuo nepriskirtinas viešiesiems asmenims, o net jeigu ir būtų priskirtinas šiai kategorijai, tai nepanaikintų pareiškėjo atsakomybės dėl nesąžiningai paskleistų tikrovės neatitinkančių bei sąmoningai iškraipytų duomenų paskelbimo

Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas reikšmingas bylos aplinkybes bei įrodymus ir pagrįstai nusprendė, kad publikacijose „N. K. rado kuo pasigirti“, „N. K. gauna algą už muilo burbulus”, „Pinigų tratinimas „Snore“ muša rekordus” pareiškėjas skelbė tikrovės neatitinkančią informaciją, žeminančią trečiojo suinteresuoto asmens garbę ir orumą. Be to, teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjas, skelbdamas žinias apie trečiąjį suinteresuotą asmenį, buvo šališkas, nesuteikė atsakymo teisės, todėl pažeidė visuomenės informavimo principus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Šios bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apibrėžia pareiškėjo apeliacinis skundas, kuriuo Žurnalistų etikos inspektoriaus 2013 m. lapkričio 8 d. sprendimas Nr. SPR-124 ginčijamas tiek, kiek nepanaikintas UAB „Naujasis aitvaras“ įspėjimas apie padarytus Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies, 16 straipsnio 1 dalies, 19 straipsnio 2 dalies ir 22 straipsnio 8 dalies 2 punkto pažeidimus.

Nustatyta, kad tyrimą dėl publikacijose „Ištratinęs milijonus N. K. renka išmaldą“ („Vakaro žinios“, 2013 m. gegužės 9 d., Nr. 105/3973), „Pagyros“ („Vakaro žinios“, 2013 m. gegužės 11 d., Nr. 107-3975), „N. K. gauna algą už muilo burbulus“ („Vakaro žinios“, 2013 m. gegužės 23 d., Nr. 117-3985), „Pinigų tratinimas „Snore“ muša rekordus“ („Vakaro žinios“, 2013 m. birželio 18 d., Nr. 139-4007) paskelbtos informacijos atsakovas pradėjo trečiojo suinteresuoto asmens N. H. C. atstovo skundo dėl pažeistos jo garbės ir orumo pagrindu.

Pagal lietuvių kalbos žodyną, asmens garbė – tai visuomenės pripažįstama pagarba už nuopelnus, geras asmens vardas, o asmens orumas – tai subjektyvus asmens savęs vertinimas, savo vertės pajautimas (Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2000, p. 165, 463).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog tiek garbė, tiek orumas yra neatsiejami nuo privataus fizinio asmens, jo personalijos, nepriklausomai nuo to, kokią socialinį padėtį jis užima visuomenėje. Garbė ir orumas gynimo objektu byloje gali būti tik tais atvejais, kai ginamos fizinio asmens – žmogaus – teisės (2013 m. vasario 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-169/2013, 2014 m. vasario 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-993/2014).

Atsižvelgdama į tai, kad konkrečiu atveju N. H. C. kreipėsi į Žurnalistų etikos inspektorių dėl vertybių, kurios neatskiriamos nuo jo, žmogaus teisių subjekto, gynimo, teisėjų kolegija daro išvadą, kad N. H. C. 2013 m. rugpjūčio 12 d. skunde nurodytos aplinkybės privalo būti tiriamos Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 2 dalies, nustatančios draudimą platinti dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą, reguliavimo aspektu. Prieš atlikdamas ginčo publikacijų atitikties pagrindiniams visuomenės informavimo principams analizę, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad visiškai sutinka su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo pozicija, jog N. H. C. nepriskirtinas viešųjų asmenų ratui.

Vadovaujantis Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 73 dalimi, viešasis asmuo – valstybės politikas, teisėjas, valstybės ar savivaldybės pareigūnas, politinės partijos ir (ar) asociacijos vadovas, kuris dėl einamų pareigų arba savo darbo pobūdžio nuolat dalyvauja valstybinėje ar visuomeninėje veikloje, arba kitas fizinis asmuo, jeigu jis turi viešojo administravimo įgaliojimus ar administruoja viešųjų paslaugų teikimą arba jeigu jo nuolatinė veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams.

Remiantis nagrinėjamos administracinės bylos duomenimis ir vieša informacija, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2011 m. lapkričio 16 d. nutarimu Nr. 1329 „Dėl akcinės bendrovės banko SNORAS akcijų paėmimo visuomenės poreikiams“ paėmė akcinės bendrovės banko SNORAS akcijas visuomenės poreikiams, Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartimi AB bankui SNORAS buvo iškelta bankroto byla ir N. H. C. paskirtas bankroto administratoriumi. Iki 2014 m. liepos 1 d. galiojusi Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 6 dalis administratoriaus veiklą apibrėžė kaip bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turto išsaugojimo, turto iš skolininkų išieškojimo, turto pardavimo, kreditorių reikalavimų tenkinimo, likusio turto perdavimo organizavimą. Taigi administratorius yra vienas iš pagrindinių bankroto proceso dalyvių, turintis Įmonių bankroto įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitais norminiais teisės aktais, teismo priimtomis nutartimis, kreditorių susirinkimo (komiteto) sprendimais ir pan. jam suteiktas teises bei pareigas. Savo esme šios funkcijos nesusijusios su valstybės valdymu ar viešųjų reikalų tvarkymu, nors neabejotinai civilinėse bylose, kylančiose iš bankroto teisinių santykių, viešasis interesas egzistuoja. Administracinės bylos proceso šalys sutaria dėl to, kad akcinės bendrovės banko SNORAS nemokumas sukrėtė visuomenę ir palietė visą šalies finansų sistemą, todėl visuomenės informavimo priemonių priedermė pranešti apie nacionalizuotos akcinės bendrovės banko SNORAS bankroto procesą ir visuomenės siekis būti apie tai informuotai yra teisėti ir pagrįsti, tačiau neabsoliutūs. Pažymėtina, jog teisės skleisti ir teisės gauti informaciją apribojimus lemia jų santykis su kitomis teisinėmis vertybėmis – asmens garbe ir orumu, privatumu, gera reputacija.

Nagrinėjamu atveju pritartina pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad pareiškėjas, skleisdamas informaciją visuomenei aktualiu bankrutuojančios akcinės bendrovės banko SNORAS klausimu, ginčo publikacijų kontekste išreiškė nesąžiningą kritiką N. H. C. atžvilgiu, šiais veiksmais peržengdamas saviraiškos laisvės ribas. Ištyrus publikacijų turinį visumoje ir atskirai, matyti, kad leidinio „Vakaro žinios“ skaitytojams pateikdamas tam tikrus faktus apie bankrutuojančios bendrovės turto valdymą ir naudojimą, t. y. gautų pajamų bei patirtų išlaidų (iš jų administratoriaus ir kitų asmenų atlyginimams) dydį, UAB „Naujasis aitvaras“ minėtas aplinkybes betarpiškai siejo su trečiojo suinteresuoto asmens individualiomis savybėmis, sudarydamas nesąžiningo ir negarbingo žmogaus įspūdį. O tai, administratoriaus profesinės veiklos rezultatų, pasiektų įgyvendinant kitų bankroto proceso subjektų pagal jiems suteiktą kompetenciją priimtus sprendimus, pašiepimas bei iškraipymas, suponuojantis neigiamas visuomenės nuostatas dėl konkrečios personalijos, teisėjų kolegijos įsitikinimu, pagrįstu visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, negali būti kvalifikuota kaip konstruktyvus, etiškas vertinimas.

Remiantis išdėstytais argumentais ir nekartojant pirmosios instancijos teismo motyvacijos pripažintina, kad Žurnalistų etikos inspektorius pagrįstai ir teisėtai įspėjo pareiškėją dėl Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies ir 19 straipsnio 2 dalies pažeidimo.

Bylos medžiaga rodo, kad UAB „Naujasis aitvaras“ taip pat skirta poveikio priemonė už Visuomenės informavimo įstatymo 16 straipsnio 1 dalies ir 22 straipsnio 8 dalies 2 punkto reikalavimų nesilaikymą. Minėtos teisės normos atitinkamai nustato, kad gerbdami nuomonių įvairovę, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi visuomenės informavimo priemonėse pateikti kuo daugiau viena nuo kitos nepriklausomų nuomonių, be to, privalo būti objektyvūs ir nešališki, pateikti kuo daugiau nuomonių ginčytinais politikos, ekonomikos ir kitais visuomenės gyvenimo klausimais.

Kaip matyti, cituotos nuostatos atspindi pliuralizmo, tolerancijos, abipusio pakantumo ir plačių pažiūrų, be kurių neįmanoma demokratinė visuomenė, idėjas, o atsakymo teisę, dėl kurios suvaržymo atsakovui padavė skundą N. H. C., expressis verbis įtvirtina Visuomenės informavimo įstatymo 15 straipsnis. Tačiau teigdamas, kad UAB „Naujasis aitvaras“ nesudarė jam sąlygų atsakyti, paneigti tikrovės neatitinkančią informaciją ar ją patikslinti, trečiasis suinteresuotas asmuo nepridėjo konkrečių įrodymų, patvirtinančių, jog šią teisę pageidavo realizuoti, t. y. UAB „Naujasis aitvaras“ išreiškė valią pakomentuoti ginčo straipsnius. Pažymėtina, jog tokių aplinkybių įrodinėjimo našta tenka visuomenės informavimo priemonės dėmesio objektu esančiam fiziniam ar juridiniam asmeniui, kadangi būtent pastarieji yra atsakymo teisės turėtojai ir realaus poveikio jų apsisprendimui pasinaudoti ar ne Visuomenės informavimo įstatymo 15 straipsnyje numatyta galimybe visuomenės informavimo priemonė negali daryti. Todėl nagrinėjamu atveju konstatavus trečiojo suinteresuoto asmens paaiškinimus pagrindžiančių duomenų nebuvimą, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 14 d. sprendimas keičiamas ir Žurnalistų etikos inspektoriaus 2013 m. lapkričio 8 d. sprendimas Nr. SPR-124 dalyje, kuria pareiškėjas įspėtas dėl Visuomenės informavimo įstatymo 16 straipsnio 1 dalies ir 22 straipsnio 8 dalies 2 punkto pažeidimo, nesant faktinio pagrindo perkvalifikuoti veiką pagal Visuomenės informavimo įstatymo 15 straipsnį, naikinamas.

Atsižvelgiant į tai, kad galutinis rezultatas šioje byloje tapo palankus pareiškėjui santykiu ½, vadovaujantis ABTĮ 44 straipsnio 1 ir 2 dalimis jam priteistina 50 Lt žyminio mokesčio už skundą ir 25 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (I t., b. l. 13; III t., b. l. 99).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 2 dalimi, 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Naujasis aitvaras“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 14 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Naujasis aitvaras“ skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Žurnalistų etikos inspektoriaus 2013 m. lapkričio 8 d. sprendimo Nr. SPR-124 dalį, kuria nuspręsta pripažinti N. H. C. skundą iš dalies pagrįstu ir įspėti viešosios informacijos rengėją bei skleidėją uždarąją akcinę bendrovę „Naujasis aitvaras“ dėl Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 16 straipsnio 1 dalies ir 22 straipsnio 8 dalies 1 bei 2 punktų pažeidimo.

Kitoje dalyje atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Priteisti iš atsakovo Žurnalistų etikos inspektoriaus pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Naujasis aitvaras“ naudai 50 Lt (penkiasdešimt litų) žyminio mokesčio, sumokėto už pirmosios instancijos teismui paduotą skundą.“

Priteisti iš atsakovo Žurnalistų etikos inspektoriaus pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Naujasis aitvaras“ naudai 25 Lt (dvidešimt penkis litus) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Artūras Drigotas

Ramūnas Gadliauskas

Veslava Ruskan