A-602-905-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A602-905/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01930-2013-2

Procesinio sprendimo kategorija 33.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. lapkričio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos skundą pareiškėjui P. S. dėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas P. S. (toliau – ir pareiškėjas) Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA, Agentūra, atsakovas) 2009 m. birželio 12 d. pateikė paraišką gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus ir paramą (toliau – 2009 m. Paraiška). Agentūra 2010 m. kovo 20 d. apskaičiavo pareiškėjui skiriamą paramą pagal 2009 m. Paraišką ir išmokėjo paramos sumą. Valstybės įmonė Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras (toliau – ir Centras) 2012 m. rugpjūčio 21 d. raštu pateikė Agentūrai sąrašą pareiškėjų, kurių 2009 m. ir 2010 m. deklaruoti laukai patenka į kontrolinius žemės sklypus, žymimus Gkodu bl3m, suformuotus aktualioje Kontrolinių žemės sklypų duomenų bazėje po 2011 m. pasikeitimų integravimo, t. y. atnaujinus 2009-2010 metų ortografinę medžiagą. Atlikusi papildomą patikrinimą, 2013 m. kovo 29 d. Agentūra priėmė sprendimą dėl susidariusios skolos sugrąžinimo. Pareiškėjas nesutiko su sprendimu dėl susidariusios skolos sugrąžinimo ir pateikė skundą Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai (toliau – ir VAGK). VAGK išnagrinėjo pareiškėjo skundą ir jį patenkino – panaikino Agentūros sprendimą dėl susidariusios skolos sugrąžinimo.

Atsakovas NMA skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti VAGK 2013 m. gegužės 10 d. sprendimą Nr. 3R-162 (AG-137/05-2013).

Nurodė, kad NMA sprendimas dėl susidariusios skolos grąžinimo, kuriuo nuspręsta susigrąžinti 2009 m. pareiškėjui nepagrįstai išmokėtos paramos dalį, priimtas vadovaujantis Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 7.1.1 punktu. Savo argumentus atsakovas grindė Nacionalinės mokėjimo agentūros nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. 3D-17 (toliau – ir Nuostatai), 9.13, 9.14 punktais. Pažymėjo, kad Europos Komisijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktoratas (toliau – ir Direktoratas) 2011 m. birželio 6-10 d. Lietuvoje atliko tyrimą, susijusį su plotu grindžiamomis tiesioginės pagalbos priemokų schemomis 2009 ir 2010 paraiškų teikimo metais. Tyrimo išvadoje konstatuota, kad 2009 ir 2010 paraiškų teikimo metais Lietuvos valdžios institucijos naudojo ŽSIS ir GIS sistemas, kurios daugiausia grindžiamos 2005 m. vaizdais, todėl tam tikrais atvejais į ŽSIS ir GIS sistemas įrašytas didžiausias reikalavimus atitinkantis plotas buvo per didelis dėl palyginti pasenusių ortografinių nuotraukų ir prastos ortografinių vaizdų analizės. Atsižvelgiant į tai, Lietuvos valdžios institucijų prašyta pateikti duomenis apie ūkininkų skaičių ir plotą, kuris atnaujinus ortografines nuotraukas (2009 m. ir 2010 m.) nebeatitiko reikalavimų, įskaitant išmokas naujam reikalavimų neatitinkančiam bl3m blokui ir šių ūkininkų atžvilgiu pagal Reglamento 1122/2009 80 straipsnį pradėti susigrąžinimo procedūrą. Vadovaudamasi Direktorato atlikto tyrimo išvadomis, Centro 2012 m. rugpjūčio 21d. rašte pateikta informacija bei atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjas, įbraižydamas deklaruojamų žemės ūkio naudmenų, pasėlių ar kitų laukų ribas, nesilaikė teisės aktų, reglamentuojančių tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus bei paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“ (toliau – ir programos priemonė MPŪV) skyrimą, reikalavimų, t. y. neišskyrė netinkamų paramai plotų, Agentūra atliko pakartotinį 2009 m. paraiškos vertinimą.

Pažymėjo, kad 2010 m. birželio 11 d. pareiškėjas pateikė paraišką gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, atskirąsias tiesiogines išmokas už baltąjį cukrų ir paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones, mokamą už plotus 2010 m. (toliau – ir 2010 m. paraiška), kurioje deklaravo kontroliniame žemės sklype Nr. 192638-1069 esantį lauką Nr. 1 (deklaruota 6,13 ha 5DG-1 (daugiametės ganyklos-pievos (5 m. ir daugiau))), kurio įbraižymas sutampa su 2009 m. paraiškoje deklaruoto lauko įbraižymu. Kadangi administruojant 2010 m. paraišką buvo nustatytas neteisingo deklaravimo (viršdeklaravimo) atvejis kontroliniame žemės sklype Nr. 192638-1069 esančiame lauke Nr. 1 (deklaruota 6,13 ha 5DG-1 (daugiametės ganyklos-pievos (5 m. ir daugiau))), Agentūra 2011 m. sausio 27 d. atliko patikrą vietoje pareiškėjo valdoje, kurios metu deklaruota daugiametė pieva pamatuota vadovaujantis natūraliomis ribomis bei įbraižymo duomenimis. Patikros vietoje metu nustatyta, kad dalis (1,41 ha) kontroliniame žemės sklype esančio lauko ploto yra netinkama paramai gauti, nes užsodinta mišku. Be to, 2009 m. paraiškos lauko ortografinėje nuotraukoje aiškiai matyti, kad laukas yra nevienalytis, o dalis lauko (Centro skaičiavimais – 1,55 ha) yra paramai netinkamas plotas. Pažymėta, kad ši paramai netinkama lauko dalis iš esmės atitinka 2010 m. paraiškos patikros vietoje nustatytą netinkamą paramai gauti mišku užsodintą plotą. Pažymėjo, kad VAGK šios aplinkybės nenagrinėjo, nors, NMA nuomone, ji patvirtina, kad pareiškėjas 2009 m. deklaravo paramai netinkamą plotą.

Pateiktame atsiliepime pareiškėjas P. S. su atsakovo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad yra prieštaravimų dėl nurodomų aplinkybių sprendime ir skunde teismui. Atsakovas skunde nurodė, kad ginčo plotas yra užsodintas mišku, o sprendime nurodė, kad yra pievos. Skaitant NMA sprendimą ir skundą, neaišku, ar šie plotai yra tie patys. Be to, 2009 m. birželio 12 d. tikrindama jo deklaruotą žemės sklypą, NMA nurodė, kad yra daugiametės pievos, o tikrinant paraišką 2010 m., nurodė, kad žemė užsodinta mišku.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. spalio 29 d. sprendimu atsakovo NMA skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Nuostatų 9.1, 9.10, 9.12, 9.13, 9.14, 10.4–10.5 punktais, 2009 m. Taisyklių (akto redakcija, galiojusi nuo 2009 m. gegužės 6 d. iki 2012 m. liepos 1 d.) 4, 7, 26.1, 41.1.1 punktais, Įbraižymo taisyklių (redakcija galiojanti nuo 2009 m. birželio 3 d.) 7, 27.3, 27.18, 25.2.5, 26.4. 25.2.3 punktais, MPŪV taisyklių (akto redakcija, galiojusi nuo 2009 m. balandžio 19 d. iki 2009 m. birželio 24 d.) 3, 13.1, 31.3.1 punktais, Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 7.1.1 ir 7.1.3 punktais, padarė išvadą, kad NMA, nustačiusi neteisingo deklaravimo faktą, turi teisę priimti sprendimą dėl neteisingo deklaravimo išmokėtų lėšų susigrąžinimo.

Remdamasis 2009 m. Taisyklių 4, 34.2, 34.5, 36.8, 36.9, 61 punktais, valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro įstatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2007 m. sausio 17 d. įsakymu Nr. 3D-20 (toliau – ir Centro įstatai), 9.2, 9.5, 9.6 punktais, Reglamento Nr. 1782/2003 23 straipsniu, Reglamento (EB) Nr. 796/2004 24 straipsniu, 32 straipsnio 3 dalimi, 27 straipsniu, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad NMA, administruodama paraiškas ir spręsdama dėl skirtinos išmokų (paramos) sumos, turi teisę naudotis kompetentingos institucijos – Centro – atliktais nuotolinės patikros rezultatais.

Teismas laikė pagrįsta VAGK išvadą, kad šių duomenų naudojimas paraiškų vertinimui siejamas su NMA pareiga (einamaisiais) metais kreiptis į Centrą, t. y. su NMA sprendimu vertinant einamaisiais metais pateiktas paraiškas naudoti nuotolinės patikros rezultatus, rašte nurodant nuotolinės patikros zonas. Ši pareiga siejama su Reglamentuose nustatyta pareiga sudaryti žemės ūkio valdų atrinkimo patikrinimams planą. NMA patikrinimų vietoje ir nuotolinės patikros rezultatų naudojimas siejamas su NMA planais būtent einamaisiais metais patikrinti atitinkamą kiekį paraiškų.

Reglamento Nr. 796/2004 24 straipsnyje nustatyta, jog su patikros metu nustatytais neatitikimais, prieš priimant sprendimą dėl išmokų sumažinimo ar jų neskyrimo, turi būti supažindinami pareiškėjai. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, remiantis minėtu teisiniu reguliavimu, kontrolė turi būti vykdoma pastoviai ir nevilkinant: kiekvienais metais vertinama ankstesnių metų rizika, pasikeitimai lyginami su praeitų metų duomenimis, paskutinių dvejų metų patikrinimų rezultatais. Su patikrų rezultatais reikalaujama supažindinti pareiškėjus, kas akivaizdžiai turi įtakos ir pareiškėjų teisėms bei galimybėms tinkamai bei laiku apsiginti dėl jų atžvilgiu nustatytų pažeidimų.

Nagrinėjamu atveju tiek ginčą sprendžiant VAGK, tiek teisme, nėra duomenų, jog NMA nusprendė 2009 m. paraiškų vertinimui naudoti Centro nuotolinės patikros rezultatus, taip pat nėra duomenų, kad ji 2009 m. pareiškėjo paraišką būtų atrinkusi patikrinti ir atlikusi patikrą vietoje. Teismui pateikti duomenys liudija, kad paraiška tikrinta vietoje 2011 m. sausio 27 d., t. y. praėjus dvejiems metams. Paaiškinti, kodėl nebuvo atliekamos kasmetinės patikros, NMA atstovai negalėjo. Vietos nuotraukos darytos balandžio – gegužės mėnesiais ir buvo daroma prielaida, kad vandens telkinių jau nebuvo, jog vandens telkiniai negalėjo daryti įtakos išvadoms dėl deklaruotų sklypų ploto neatitikimų.

NMA skunde akcentavo, kad VAGK nenagrinėjo tos aplinkybės, jog nurodyta paramai netinkama lauko dalis iš esmės atitinka 2010 m. paraiškos patikros vietoje nustatytą netinkamą paramai gauti mišku užsodintą plotą. Tačiau teismas nurodė, kad NMA nepateikė konkrečių duomenų, darė prielaidas, kad vandens telkinių jau nebuvo, jog deklaruoto sklypo neatitikimus galėjo lemti tik neva augantis miškas, todėl šį NMA argumentą vertino kritiškai. Teismas padarė išvadą, kad VAGK pagrįstai nusprendė, jog Centro 2012 m. rugpjūčio 21 d. raštu NMA pateiktas sąrašas pareiškėjų, kurių 2009 m. deklaruoti laukai patenka į kontrolinius žemės sklypus, kurių Gkodas bl3m, suformuotus 2011 metų deklaravimui paruoštoje Kontrolinių žemės sklypų duomenų bazėje, nėra vienintelis, neginčijamas įrodymas ir nereiškia NMA pareigos ir teisės vien tik šių duomenų pagrindu, praėjus trejiems metams, pervertinti 2009 m. pateiktą paraišką.

III. Apeliaciniu skundu Nacionalinė mokėjimo agentūra prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą ir pripažinti, kad NMA sprendimas dėl susidariusios skolos grąžinimo yra teisėtas ir pagrįstas.

Apeliaciniame skunde atsakovas išdėsto panašius argumentus, kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai nurodo, jog analogiškoje byloje Vilniaus apygardos administracinis teismas išreiškė priešingą nuomonę. Taip pat 2014 m. gegužės 8 d. gautas atsakovo papildomas paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išnagrinėjo analogišką administracinę bylą Nr. A556-963/2014, kurioje ginčas kilo iš tų pačių teisinių santykių ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodytame sprendime pažymėjo, jog NMA, gavusi abejonių nekeliančių duomenų, įrodančių, jog pareiškėjai išmokos pagal 2009 m. ir 2010 m. paraiškas buvo išmokėtos nepagrįstai, nepažeisdama Reglamento Nr. 796/2004 73 straipsnyje įtvirtintų senaties terminų, teisėtai ir pagrįstai priėmė sprendimą dėl lėšų susigrąžinimo.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą P. S. prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą, o NMA apeliacinį skundą atmesti.

Paaiškina, kad NMA vadovaujasi prielaidomis, kad jis 2009 metais neteisingai deklaravo žemės sklypą paramai gauti. Teigia, jog nuo 2009 metų NMA neatliko paraiškos tikrinimo vietoje, paraišką vietoje tikrino tik 2011 metais. NMA remiasi vieninteliu įrodymu – Centro pateiktu raštu – sąrašu, tačiau jis negali būti vienintelis ir neginčijamas įrodymas, kad pareiškėjas neteisingai deklaravo žemės sklypą paramai gauti. Pareiškėjo nuomone, NMA neturi teisės, praėjus 3 metams, pervertinti 2009 metų paraišką.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl NMA teisės susigrąžinti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus ir paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“ už 2009 deklaravimo metus.

Nustatyta, kad pareiškėjas 2009 m. birželio 12 d. pateikė paraišką gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus ir paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“, „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natūra 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“, „Natūra 2000 išmokos“ ir kompensacines išmokas už saugomų teritorijų žemės ūkio naudmenas 2009 m., kurioje deklaravo 45,03 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą, už kurį mokamos tiesioginės išmokos, ir 45,03 ha plotą, už kurį teikiama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“ (b. l. 45-48). 2009 m. liepos 3 d. pareiškėjas pateikė prašymą dėl duomenų keitimo (b. l. 34), kuriame atsisakė vieno iš deklaruotų laukų, kurio plotas 10 ha.

2010 m. kovo 20 d. NMA apskaičiavo pareiškėjui skiriamą paramą pagal 2009 m. Paraišką (VAGK b. l. 25). Pagal minėtą Paraišką pareiškėjui buvo iš viso išmokėta 19 313,63 Lt paramos suma (VAGK b. l. 26-27).

2012 m. rugpjūčio 21 d. raštu Centras pateikė NMA sąrašą pareiškėjų, kurių 2009 m. ir 2010 m. deklaruoti laukai patenka į kontrolinius žemės sklypus, žymimus Gkodu bl3m, suformuotus 2011 metų deklaravimui paruoštoje Kontrolinių žemės sklypų duomenų bazėje, t. y. atnaujinus 2009-2010 metų ortofotografinę medžiagą (b. l. 30-31).

2013 m. kovo 29 d. NMA priėmė sprendimą Nr. SP-(11.2.12E)-351 „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“ (b. l. 27-29), kuriuo nuspręsta susigrąžinti dalį paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Išmokos ūkininkaujantiems vietovėse su kliūtimis, išskyrus kalnuotas vietoves“ ir dalį tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus už 2009 deklaravimo metus, viso – 2 563,76 Lt.

Pareiškėjas, nesutikdamas su minėtu NMA sprendimu, kreipėsi skundu į VAGK (b. l. 25), VAGK 2013 m. gegužės 10 d. sprendimu Nr. 3R-163(AG-137/05-2013) pareiškėjo skundą tenkino – 2013 m. kovo 29 d. NMA sprendimą panaikino.

Nesutikdamas su tokiu VAGK sprendimu, atsakovas NMA pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui (b. l. 1-4). 2013 m. spalio 29 d. sprendimu pirmosios instancijos teismas atsakovo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl VAGK sprendimo panaikinimo, iš esmės jį paliko galioti motyvuodamas 2009 m. Taisyklių 34.2, 34.5, 36.8, 36.9 punktais, nurodydamas, kad Paraiškų kontrolė turi būti vykdoma pastoviai ir nevilkinant: kiekvienais metais vertinama ankstesnių metų rizika, pasikeitimai lyginami su praeitų metų duomenimis, paskutinių dvejų metų patikrinimų rezultatais. Su patikrų rezultatais reikalaujama supažindinti pareiškėjus. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad pareiškėjo 2009 m. paraišką NMA būtų atrinkusi patikrinti ir atlikusi patikrą vietoje. Tai padaryta po dvejų metų. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, Centro 2012 m. rugpjūčio 21 d. raštu NMA pateiktas sąrašas pareiškėjų nėra vienintelis, neginčijamas įrodymas ir nereiškia NMA pareigos ir teisės vien tik šių duomenų pagrindu, praėjus trejiems metams, pervertinti 2009 m. paraišką.

Administracinėje byloje iškelta problema dėl teisinio reguliavimo, apibrėžiančio paramos lėšų susigrąžinimą. Vienas iš teisės aktų, kuriuo vadovautasi priimant 2013 m. kovo 29 d. sprendimą dėl lėšų susigrąžinimo, yra Grąžintinų lėšų administravimo taisyklės. Jų 7.1.1 punktas numato, kad vykdomoji institucija priima sprendimą dėl grąžintinų lėšų susidarymo, jeigu fizinis arba juridinis asmuo nesilaikė ES ir (arba) nacionaliniuose teisės aktuose ir (arba) paramos sutartyje nustatytų reikalavimų paramai gauti. Grąžintinų lėšų administravimo taisyklėse nėra aptartas šiam ginčui spręsti aktualus aspektas – per kiek laiko toks susigrąžinimas yra galimas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Europos Sąjungos (toliau – ir ES) teisės ir ją detalizuojančių nacionalinės teisės aktų, reglamentuojančių ES žemės ūkio fondų lėšų, susidariusių įgyvendinant ES žemės ūkio fondų priemones, išieškojimo procedūras, nuostatas 2014 m. balandžio 1 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A556-963/2014 konstatavo, kad pagal reglamento (EB) Nr. 796/2004 73 straipsnį pernelyg didelės išmokos susigrąžinimo klausimas bendra tvarka gali būti sprendžiamas per dešimt metų, o jeigu paramos gavėjas elgėsi sąžiningai, išmokėtų paramos lėšų susigrąžinimas yra galimas per ketverius metus.

Kaip matyti iš šios bylos faktinių aplinkybių, pagal 2009 m. paraišką apie mokėtiną 19 313,63 Lt sumą NMA pareiškėją informavo 2010 m. kovo 20 d. pranešimu Nr. 1351773 (VAGK b. l. 25). Ši suma dalimis pareiškėjui išmokėta 2010 m. kovo 27 d. ir 2010 m. balandžio 2 d. (VAGK b. l. 26-27). Įvertinus šias aplinkybes, spęstina, jog terminai, numatyti Komisijos reglamento (EB) Nr. 796/2004 patvirtintų taisyklių 73 straipsnyje, nebuvo pasibaigę ir, nesant nustatytų kitų aplinkybių, paneigiančių teisę į pernelyg didelių išmokų susigrąžinimą, 2013 m. kovo 29 d. NMA sprendimas galėjo ir turėjo būti priimtas.

Kita vertus, vykdomoji institucija, įgyvendindama jai priskirtas kontrolės funkcijas, kaip ir bet kuri kita valdžios įstaiga, yra saistoma bendrųjų, inter alia konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, teisės viršenybės, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.). Minėti principai suponuoja išvadą, kad NMA priimamas sprendimas dėl grąžintinų lėšų susidarymo visais atvejais privalo būti pagrįstas pakankamais įrodymais, patvirtinančiais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 patvirtintų Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių 7.1 punkte numatytų aplinkybių egzistavimą.

NMA ginčijamą sprendimą priėmė pakartotinai įvertinusi pareiškėjo 2009 m. paraišką ir nustačiusi, kad parama pareiškėjui buvo išmokėta už paramai netinkamą plotą. Tokią išvadą NMA padarė, vadovaudamasi Centro pateikta informacija, pagal kurią pareiškėjas prašė išmokų už 1,55 ha dydžio netinkamą paramai plotą, kuris 2009 m. paraiškoje patenka į kontroliniame žemės sklype Nr. 192638-1069 esančio lauko Nr. 1, kuriame pareiškėjas deklaravo 6,13 ha dydžio plotą tiesioginėms išmokoms ir paramai pagal programos priemonę MPŪV gauti, ribas. Įvertinusi byloje pateiktus duomenis, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog vieninteliai įrodymai, kuriais 2013 m. kovo 29 d. NMA sprendime Nr. SP-(11.2.12E)-351 (b. l. 27-29) grindžiamas pareiškėjo neteisingo deklaravimo ir išmokų už netinkamą paramai plotą gavimo faktas, yra Centro pateikti duomenys, t. y. pareiškėjo deklaruoto lauko Nr. 1 kontroliniame žemės sklype Nr. 192638-1069 ortofografija ir lentelė, kurioje nurodyta, jog iš šiame lauke deklaruoto 6,13 ha dydžio ploto paramai gauti netinkamas plotas yra lygus 1,55 ha (b. l. 31, 50).

Teisėjų kolegijos nuomone, vien iš šių duomenų nėra aišku, kaip buvo apskaičiuotas būtent tokio dydžio netinkamas paramai gauti plotas, taip pat, kuo remiantis buvo nustatyta, kurios konkrečios lauko Nr. 1 dalys pripažintinos netinkamomis paramai gauti. Iš byloje pateiktų ortofotografijų (b. l. 49, 50, 59, 60) nematyti duomenų, leidžiančių konstatuoti neteisingo deklaravimo būtent 1,55 ha dydžio lauke faktą. Iš pateiktų ortofotografijų ir lentelės nėra aišku, kaip buvo apskaičiuotas nurodyto dydžio netinkamas paramai gauti plotas, taip pat kuo remiantis buvo nustatyta, kurios konkrečios lauko Nr. 1 dalys pripažintinos netinkamomis paramai gauti. Iš minėtų ortofotografijų matyti, jog aplink pareiškėjo deklaruotą lauką auga medžių ir (ar) krūmų, tačiau byloje nėra duomenų, kokio amžiaus yra nuotraukose užfiksuota augalija, kas ypač svarbu norint kuo tiksliau atkurti 2009 m. realybėje buvusį vaizdą, be to kai kuriose nuotraukose matyti nuo medžių krintantis šešėlis, kas taip pat apriboja galimybes nustatyti konkrečias augmenijos ribas.

Byloje taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, jog ginčo administracinės procedūros metu NMA ėmėsi protingų priemonių informuoti ir išklausyti asmenį, įtariamą dėl tyčinio neteisingo deklaravimo.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2010 m. gruodžio 8 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A756-686/2010 akcentavo, kad Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijoje (toliau – ir Chartija) apibrėžiant gero administravimo principo turinį, be kita ko, taip pat nurodoma „teisė būti išklausytam“, kuri reiškia, jog kiekvienas asmuo turi būti išklausytas prieš taikant bet kokią individualią jam nepalankią priemonę (Pagrindinių teisių chartijos 41 str. 2 d. a p.). <...> Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, teisės į gynybą principas, kuris taikomas ne tik tais atvejais, kai asmeniui gresia sankcijos, bet ir tada, kai gali būti priimamas sprendimas, kuriuo asmens interesai būtų paveikiami neigiamai, reikalauja, kad sprendimų, kuriais reikšmingai paveikiami asmens interesai, adresatas turėtų galimybę veiksmingai išreikšti savo nuomonę (pvz., Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2002 m. gruodžio 12 d. sprendimo Distillerie Fratelli Cipriani SpA prieš Ministero delle Finanze, C-395/00, 51 p.) (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-686/2010).

Apelianto nurodoma NMA paraiškos patikrinimo vietoje ataskaita Nr. 10-1004779709-D4-1 (b. l. 35-44) taip pat nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad Centro pateikti duomenys yra teisingi. Visų pirma, pažymėtina, kad ši ataskaita buvo surašyta prieš gaunant Centro duomenis ir patikra atlikta vertinant 2010 m., o ne 2009 m. paraišką. Be to, Centro rašte nurodytas netinkamas paramai gauti plotas yra 1,55 ha, tuo tarpu remiantis patikros vietoje ataskaitos duomenimis, paramai netinkamu pripažintas 1,41 ha plotas. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad vykdant patikrą, pareiškėjas nedalyvavo ir net nebuvo informuotas apie patikrą vietoje (b. l. 35), kas apskritai galėjo užkirsti kelią ar apsunkinti ataskaitoje užfiksuotų duomenų ginčijimą.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra pažymėjęs, kad iš Konstitucijoje įtvirtintų teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų seka, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat. Pabrėžta, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Taigi, atsižvelgiant į minėtą Konstitucinio Teismo jurisprudenciją ir Teismų įstatymo nuostatas, teismų praktika individualioje byloje galima remtis tik tuo atveju, jei bylos aplinkybės tapačios arba labai panašios ir ginčams nagrinėti taikytinos tos pačios (tos pačios redakcijos) įstatymų normos.

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, darydama galutines išvadas dėl skundžiamo akto teisėtumo, neturi pagrindo remtis atsakovo nurodomu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 1 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. A556-963/2014, kadangi nurodytos administracinės bylos ir šios administracinės bylos faktinės aplinkybės Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalies taikymo požiūriu yra skirtingos. Administracinėje byloje Nr. A556-963/2014 buvo pateikta pakankamai įrodymų dėl netinkamai deklaruoto ploto ir iš esmės ginčas dėl neteisingo naudmenų ploto deklaravimo nebuvo kilęs. Tuo tarpu aplinkybėmis sutampančiose bylose Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad NMA priimti sprendimai buvo nepagrįsti (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. A556-1524/2014, A525-1256/2014, A502-930/2014, A492 -1145/2014 ir kt.).

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog VAGK 2013 m. gegužės 10 d. sprendimu teisėtai ir pagrįstai nusprendė panaikinti NMA 2013 m. kovo 29 d. sprendimą, todėl tenkinti atsakovo apeliacinio skundo nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog nors tiek VAGK sprendimas, tiek pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo priimti iš dalies kitais motyvais, šiems sprendimams esant iš esmės teisėtiems ir pagrįstiems, tai nesudaro pagrindo juos keisti ar panaikinti. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimą paliekant nepakeistą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Ričardas Piličiauskas Veslava Ruskan Arūnas Sutkevičius