A-556-1479-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A556-1479/2014

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01969-2013-7

Procesinio sprendimo kategorija 8.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. liepos 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Anatolijaus Baranovo ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės D. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovei D. B. dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas viešoji įstaiga Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėjas, VšĮ ŠRATC) su prašymu (b. l. 2–4) kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą prašydamas priteisti iš atsakovės D. B. 1 022,52 Lt vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, suskaičiuotos nuo 2007 m. rugsėjo 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d.

Pareiškėjas nurodė, kad atsakovei D. B. buvo skaičiuota rinkliava už tris asmenis, kadangi (duomenys neskelbtini) buvo registruota D. B., J. B. ir J. B.. Susidarė skola nuo 2007 m. rugsėjo 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d. – iš viso 1 022,52 Lt. Atsakovei buvo siunčiami mokėjimo pranešimai, įspėjimai apie susidariusią skolą. Pakruojo rajone yra veikiantys atliekų priėmimo punktai, kur visi gyventojai gali suvežti atliekas. Prie atsakovės arčiausiai yra (duomenys neskelbtini) atliekų surinkimo punktas. Iki rinkliavos įvedimo žmonės galėjo bet kur mėtyti tas komunalines atliekas.

Kad nebegalėtų bet kur mėtyti šiukšlių, Pakruojo rajono savivaldybės taryba 2007 m. rugsėjo 1 d. sukūrė atliekų tvarkymo sistemą ir komunalinių atliekų turėtojas privalo ja naudotis. Vežėjas Pakruojo komunalinis ūkis siūlė konteinerį, kad galėtų išvežti atliekas, bet atsakovė atsisakė konteinerio. Konteinerio atsisakymas neatleidžia nuo rinkliavos mokėjimo, kadangi Pakruojo rajono savivaldybės tarybos 2006 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu Nr. T-245 ir 2013 m. rugpjūčio 22 d. Pakruojo rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-220 priimti Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą nuostatai.

Jie yra įsigalioję, teisėti. Pareiškėjas prašo vadovautis Pakruojo rajono tarybos sprendimais dėl komunalinių atliekų tvarkymo ir prašo iš atsakovės priteisti rinkliavos mokestį už laikotarpį nuo 2007 m. rugsėjo 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d. už tris deklaruotus asmenis, kurie yra deklaruoti (duomenys neskelbtini) iki 2007 m. rugpjūčio 31 d. mokestis už komunalinių atliekų tvarkymą buvo mokamas kaip sutartinė prievolė už paslaugą ir buvo mokamas po paslaugos suteikimo, o jo dydis priklausė nuo suteiktos paslaugos apimties.

Nemaža dalis šių atliekų turėtojų, piktnaudžiaudami šia sistema, nesudarė sutarties dėl komunalinių atliekų išvežimo, nemokėjo už jų tvarkymą, o šias atliekas dėjo į kolektyvinio naudojimo konteinerius arba išmesdavo jas draudžiamose vietose. Nuo 2007 m. rugsėjo 1 d. Pakruojo rajone pradėjo veikti iš esmės kita komunalinių atliekų sistema, kurioje minėtas mokestis nebepriklauso nuo teršėjo perduotų atliekų kiekio ir net paties perdavimo fakto, tokiu būdu atliekų turėtojui nebenaudinga slėpti savo atliekų, t. y. teršti aplinką, kuri priklauso visiems.

Mokestis buvo pakeistas vietine rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – ir rinkliava), kuri yra įskaitoma į savivaldybės biudžetą ir yra privaloma įmoka. Įvedant rinkliavą preziumuota, kad visi gyventojai ir veikiantys juridiniai asmenys turi komunalinių atliekų, kurias jie deda į vieną ar kitą konteinerį, todėl apmokestinant juos rinkliava šios aplinkybės nebenustatinėjamos, tačiau siekiama užtikrinti, jog rinkliavą mokėtų jie visi. Rinkliava turi būti mokama ne vėliau kaip iki ataskaitinio laikotarpio pabaigos, o rinkliavos lėšomis tvarkomos komunalinės atliekos, kur ir kiek jų bebūtų.

Rinkliavos dydis apskaičiuojamas, remiantis savivaldybės nustatytu rinkliavos dydžiu vienam gyventojui, dauginamu iš rinkliavos mokėtojui nuosavybės ar savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos teise priklausančio būsto gyventojų skaičiaus. Pakruojo rajono savivaldybės taryba 2007 m. liepos 26 d. sprendimu Nr. T-244 nuo 2007 m. rugsėjo 1 d. Pakruojo rajone įvedė privalomą vietinę rinkliavą ir nustatė jos dydį, kuris buvo pakeistas 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. T-380, bei 2006 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu Nr. T-245 patvirtino Pakruojo rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus, kurių 3.2 ir 3.3 punktai pavedė pareiškėjui rinkliavos administravimą bei kurie yra papildyti ir pakeisti sprendimais: 2008 m. rugpjūčio 28 d.

Nr. T-271; 2010 m. kovo 25 d. Nr. T-85. Pakruojo rajono savivaldybės taryba 2006 m. liepos 27 d. sprendimu Nr. T-213 patvirtino Pakruojo rajono komunalinių atliekų tvarkymo taisykles (pakeistos 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. T-389, 2009 m. vasario 12 d. sprendimu Nr. T-45 bei 2010 m. kovo 25 d. sprendimu Nr. T-84), kurių 6.1 punktas nustatė, kad atliekų turėtojai už mokamą rinkliavą naudojasi regionine komunalinių atliekų tvarkymo sistema, o 6.5 punktas nustato, jog jie privalo teikti pareiškėjui duomenis, reikalingus rinkliavai skaičiuoti.

Šie sprendimai yra viešai paskelbti http://www.pakruojis.lt. Rinkliava atsakovei skaičiuojama 2007 m. liepos 26 d. sprendimo Nr. T-244 1 punkte ir 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimo Nr. T-380 1 punkte bei 2006 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu Nr. 245 patvirtintų nuostatų 3.1 ir 6.2 punktuose nustatyta tvarka pagal atsakovo turimo būsto gyventojų skaičių. Rinkliavos mokėjimas yra atsakovės prievolė (Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.1 str.)), kuri turi būti vykdoma tinkamai (CK 6.38 str.) ir kurią vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (CK 6.59 str.).

Atsakovė D. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad ji gyvena vienkiemyje. Atvažiavę žmonės superka plastmasę ir dar duoda jai pinigų. Popierius dega, plastmasę superka ir ji neturi ką dėti į tą konteinerį. O tie atvykę vyrai paprašė iš jos „pusę litro ir du alaus“. Ji konteinerių atsisakė, kadangi jos paprašė pusę litro ir du alaus. Ji gyvena (duomenys neskelbtini). Dar yra ir S. B., bet jis yra išvažiavęs į (duomenys neskelbtini), ji nežino, kur jis dabar gyvena. Jam ateina prašymai mokėti, o jis jau 3 metai gyvena (duomenys neskelbtini). Ji yra to namo savininkė. Nesutinka, kadangi ji konteinerio nepriėmė, šiukšlių neturi, žaliavas deda į mėšlą, užkasa, plastiką atvažiavę superka žmonės, popierių sudegina. Kitokių atliekų ji neturi.

II. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimu (b. l. 31–35) pareiškėjo VšĮ ŠRATC prašymą patenkino visiškai ir priteisė iš atsakovės D. B. VšĮ ŠRATC 1 022,52 Lt vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, suskaičiuotos nuo 2007 m. rugsėjo 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d.

Teismas konstatavo, kad rinkliava atsakovei skaičiuojama 2007 m. liepos 26 d. sprendimo Nr. T-244 1 punkte ir 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimo Nr. T-380 1 punkte bei 2006 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu Nr. 245 „Dėl Pakruojo rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Pakruojo rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 3.1 ir 6.2 punktuose nustatyta tvarka. Pakruojo rajono savivaldybės tarybos 2007 m. liepos 26 d. sprendimu Nr. T-244 nuspręsta įvesti nuo 2007 m. rugsėjo 1 d. už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą Pakruojo rajono savivaldybės teritorijoje vietinę rinkliavą (1 p.), kurios dydis 40 Lt per metus; 3,34 Lt per mėnesį kiekvienam rajono gyventojui (1.1 p.).

Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų tvarkymą nustatyta visiems Pakruojo rajono savivaldybės komunalinių atliekų turėtojams (3.1 p.). Savivaldybės teritorijoje visiems komunalinių atliekų turėtojams – fiziniams asmenims, kuriems teikiamos komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos, vieniems metams yra nustatyta 40 Lt dydžio rinkliava (6.2 p.). Pakruojo rajono savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. T-380 nuspręsta patvirtinti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir tvarkymą Pakruojo rajono savivaldybės teritorijoje, kurios dydis 60 Lt per metus; 5 Lt per mėnesį kiekvienam rajono gyventojui (1 p.) <<...>>. 1 punktu patvirtintą vietinės rinkliavos dydį už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir tvarkymą Pakruojo rajono savivaldybės teritorijoje taikyti nuo 2009 m. sausio 1 d. (2 p.).

Pakruojo rajono savivaldybės tarybos 2013 m. liepos 18 d. sprendimu Nr. T-200 nuspręsta nustatyti Pakruojo rajono savivaldybės teritorijoje vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą 75 litus per metus vienam gyventojui (1.1 p.). Sprendimas įsigaliojo nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. (3 p.). Pakruojo rajono savivaldybės tarybos 2006 m. liepos 27 d. sprendimu Nr. T-213 „Dėl Pakruojo rajono komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ buvo patvirtintos Pakruojo rajono komunalinių atliekų tvarkymo taisyklės (toliau – ir Taisyklės).

Taisyklės nustato, kad atliekų turėtojai už mokamą rinkliavą naudojasi regionine komunalinių atliekų tvarkymo sistema (6.1 p.). Kiekvieno individualios namo, sodo valdos, esančios savivaldybės teritorijoje, savininkas yra atsakingas už gyventojų joje generuojamų atliekų patalpinimą konteinerių aikštelėje ir rinkliavos mokėjimą pagal šių Taisyklių reikalavimus (6.2 p.). Jei fizinis ar juridinis asmuo išmeta atliekas ne tam skirtoje vietoje, administracinė nuobauda neatleidžia jo nuo prievolės padengti šių atliekų surinkimo, išvežimo ir šalinimo kaštus (19.5 p.).

Nuostatų 25 punktas nustato, kad vietinė rinkliava už Pakruojo rajone negyventą laikotarpį, ne trumpesnį nei 30 dienų, neskaičiuojama šiems fiziniams asmenims, kurie ne vėliau kaip iki einamųjų-mokestinių metų pabaigos pateikia administratoriui prašymą ir aplinkybes patvirtinančius dokumentus. Nagrinėjamu atveju atsakovė tokių prašymų ar dokumentų pareiškėjui nėra pateikusi. Teismas pažymėjo, kad nuostatai numato, jog asmens atsisakymas naudotis minėta paslauga neatleidžia jo nuo vietinės rinkliavos mokėjimo prievolės (27.2.6 p.).

Atsakovė gyvena ir savo gyvenamąją vietą deklaruoja būste, esančiame Pakruojo rajono savivaldybės teritorijoje, ji yra vietinės rinkliavos mokėtoja. Iš pažymos matyti, kad atsakovės įsiskolinimas už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuo 2007 m. rugsėjo 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d. yra 1 022,52 Lt. Pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovei vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti atsakovei draudžiama (CK 59 str.).

Atsakovė netinkamai vykdė savo prievolę mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl iš jos priteistina įsiskolinimo suma pareiškėjui (CK 6.38 str.).

III. Atsakovė D. B. apeliaciniu skundu (b. l. 39) prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimą.

Atsakovė apeliacinį skundą grindžia iš tuo, kad atliekų ji neturi, sutarčių jokių su pareiškėju nėra sudariusi.

Pareiškėjas viešoji įstaiga Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 50–54) prašo Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Pareiškėjas nurodo, jog tai, kad Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 13 dalis nustato, jog visi gyventojai (fiziniai asmenys) ir juridiniai asmenys yra komunalinių atliekų turėtojai, o 4 straipsnio 1 dalis numato, kad atliekų turėtojas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi tvarkyti atliekas pats arba perduoti jas atliekų tvarkytojui. Pagal to paties įstatymo 25 straipsnį, savivaldybių institucijos organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijoje susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti. Šio įstatymo 6 straipsnis nustato, kad leidimai šalinti (utilizuoti, sutvarkyti taip, kad jų neliktų) atliekas gali būti išduoti tik įmonėms ir tik toms, kurios gauna leidimus Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka. Kiti teisės aktai: LR aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 (Žin., 1999, Nr. 63-2065) patvirtintų Atliekų tvarkymo taisyklių 13 punktas nustato, kad atliekų turėtojai buityje, įmonėse, sodo bendrijose, ūkiuose ir kitur susidariusias komunalines atliekas privalo rūšiuoti jų susidarymo vietoje savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka ir naudotis savivaldybės organizuojamomis komunalinių atliekų tvarkymo sistemomis. Gyventojams nėra suteikta teisė šalinti visas savo atliekas, o tik kai kurias (žaliąsias kompostuoti arba sušerti gyvuliams). Kitas atliekas šalinti gali tik juridiniai asmenys gavę tam leidimą ir turintys atliekų šalinimo įrenginius, kuriems keliami griežti aplinkosaugos reikalavimai (sąvartynus). Atsakovė nėra juridinis asmuo, todėl negali šalinti (utilizuoti) atliekų. Visi atliekų turėtojai turi apmokėti atliekų tvarkymo išlaidas ir laikytis nustatytų atliekų tvarkymo reikalavimų. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad ji gali nevykdyti savo prievolės mokėti rinkliavą. Atsakovei buvo suteikta galimybė naudotis individualiu komunalinių atliekų surinkimo konteineriu, ir, kaip ji pati patvirtina, - ši galimybė buvo siūloma ne vieną kartą, tačiau ji tos galimybės atsisakė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Tikrinamoje administracinėje byloje iškelti klausimai išsamiai nagrinėti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 28 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A556-334/2014), todėl, turint omenyje teismų pareigą laikytis vienodos praktikos sprendžiant tokio pat arba analogiško pobūdžio bylas, pateiktinos šiai bylai reikšmingos jau suformuluotos nuostatos.

Vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartyje buvo nurodyta, jog „<...> vietinių rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis šią rinkliavą apibrėžia, kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Savivaldybės tarybos teisė nustatyti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą expressis verbis yra nustatyta minėtame Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte (2002 m. balandžio 23 d.

įstatymo Nr. IX-857 redakcija). Atitinkamai, kaip ne kartą savo jurisprudencijoje yra konstatavęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aptariama vietinė rinkliava vertintina, kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka. Ši rinkliava nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir ji negali būti vertinama, kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme (pvz., žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11‑1574/2005; 2008 m. liepos 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556‑1333/2008; 2012 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822‑2403/2012).

Pareiga mokėti savivaldybės tarybos nustatytą ir jos teritorijoje galiojančią vietinę rinkliavą (Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d., 11 str. 1 d. (2002 m. balandžio 23 d. įstatymo Nr. IX-857 redakcija), 12 str. 1 p.), kurios dydis ir mokėjimo tvarka nustatomi rinkliavos nuostatuose (Rinkliavų įstatymo 12 str., 13 str. 1 d.), tenka visiems šiuose nuostatuose nurodytiems fiziniams ir juridiniams asmenims, išskyrus Lietuvos banką (Rinkliavų įstatymo 3 str. (2004 m. balandžio 15 d. įstatymo Nr. IX-2139 redakcija). Pabrėžtina ir tai, jog vietinė rinkliava ir iš jos kylantys teisiniai santykiai yra viešosios teisės reguliavimo dalykas.

Šie santykiai – tai valdingo pobūdžio teisiniai santykiai tarp vietinės rinkliavos mokėtojų ir vietos savivaldos institucijų (šių institucijų įgaliojimus įgyvendinančių asmenų). Todėl, kaip ir dėl mokesčių, taip ir dėl vietinių rinkliavų su jų mokėtojais nesitariama (šiuo klausimu pagal analogiją, pvz., žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. liepos 10 d. ir 2003 m. lapkričio 17 d. nutarimus; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 29 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A7‑60/2004, Administracinių teismų praktika Nr. 5, p. 33–42)“.

Ką tik paminėtoje Vyriausiojo administracinio teismo nutartyje taip pat buvo pasisakyta, kad „<...> vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka.

Tai lemia, kad nagrinėjamu atveju vertinimo, jog atsakovas pagal Nuostatų 5 punktą yra laikytinas ginčo vietinės rinkliavos mokėtoju, negali paneigti jo nurodomi argumentai, kad jam komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugos nebuvo teikiamos, kad jis šias atliekas tvarkėsi pats. Be to, kadangi, kaip matyti iš šiame baigiamajame teismo akte cituotų ir kitų Nuostatuose įtvirtintų taisyklių, asmens pripažinimas ginčo rinkliavos mokėtoju nėra siejamas su individualaus komunalinių atliekų konteinerio turėjimu ir (ar) naudojimu, minėtam vertinimui neturi įtakos atsakovo argumentai, kad jam nebuvo skirtas joks konteineris atliekoms šalinti <...>“.

Taigi, nesant išskirtinių aplinkybių šioje byloje, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo kitokioms išvadoms nei padaryta pirmiau. Tvirtintina, kad tikrinamoje administracinėje byloje atsakovė yra vietinės rinkliavos mokėtoja, turinti įvykdyti teisės aktais apibrėžtą prievolę – sumokėti vietinę rinkliavą pagal nustatytą teisinį reguliavimą (Teismų įstatymo 33 str., Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str.; Pakruojo rajono savivaldybės tarybos 2006 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas Nr. T-245 „Dėl Pakruojo rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų patvirtinimo“ 2.4 p., 3.1 p., 6.1-6.2 p.; Pakruojo rajono savivaldybės tarybos 2007 m. liepos 26 d. sprendimas Nr. T-244 „Dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą įvedimo“ 1.1 p.; Pakruojo rajono savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimas Nr. T-380 „Dėl vietinės rinkliavos už atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio patvirtinimo“ 1 p.; Pakruojo rajono savivaldybės tarybos 2013 m. liepos 18 d. sprendimas Nr. T-200 „Dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nustatymo“ 1.1 p.; Pakruojo rajono savivaldybės tarybos 2013 m. rugpjūčio 22 d. sprendimas Nr. T-220 „Dėl Pakruojo rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų patvirtinimo nauja redakcija“ 4.1-4.2 p. b.l. 9-10).

Pasisakant dėl vietinės rinkliavos apskaičiavimo pagrįstumo pastebėtina, jog toje pačioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 28 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A556-334/2014) aptartas ir šis aspektas: „<...> nesant atitinkamų norminių teisės aktų nuostatų, individualią bylą dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą priteisimo, kurioje taikytini rinkliavos nuostatai buvo pripažinti prieštaraujančiais aukštesnės galios teisės aktams tiek, kiek juose nenumatyta (jokia) galimybė šią rinkliavą mokėti pagal faktinį šių atliekų kiekį, nagrinėjantis administracinis teismas nukrypti nuo rinkliavos nuostatų gali tik tuo atveju, kai byloje esantys įrodymai ir kiti duomenys leidžia nustatyti ginčo laikotarpiu faktiškai susidariusių ir į savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemą perduotų (patekusių) komunalinių atliekų kiekį. Ir priešingai – tais atvejais, kai bylos duomenys nesudaro objektyvaus ir pakankamo pagrindo vertinti, jog iš konkretaus rinkliavos mokėtojo prašomos priteisti ginčo vietinės rinkliavos (ar jos dalies) dydis galėjo (gali) būti apskaičiuotas pagal minėtą faktinį atliekų kiekį, šios prievolės apimtis nustatoma pagal atitinkamas rinkliavos nuostatų taisykles. Pastaruoju atveju, jei nėra kitų įstatymų ir norminių aktų pažeidimų, turi būti vertinama, kad vietinę rinkliavą administruojantis subjektas (pareiškėjas) pateikė pakankamai duomenų, patvirtinančių prašomų priteisti sumų apskaičiavimo pagrįstumą bei teisingumą“.

Administracinėje byloje nėra atsakovės pateiktų įrodymų (Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str.), kurie leistų nustatyti faktiškai susidariusių ir į savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemą perduotų komunalinių atliekų kiekio, taip pat nėra duomenų apie kreipimąsi dėl vietinės rinkliavos mokėjimo pagal faktinį arba deklaruojamą atliekų, todėl galimybė mokėti vietinę rinkliavą pagal faktiškai sukauptą atliekų kiekį paneigtina.

Dėl išdėstytų priežasčių darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas atsakovės atžvilgiu yra teisėtas bei pagrįstas, tačiau negali būti paliktas galioti esant procesiniam teisės pažeidimui, taip pat neišsprendus aspekto dėl atsakovės (apeliantės) pareigos mokėti vietinę rinkliavą ir už kitus tame pačiame name gyvenančius ar registruotus fizinius asmenis.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 48 straipsnio 2 dalyje pasisakyta, kad administracinės bylos proceso šalys yra: pareiškėjas (skundą, prašymą padavęs subjektas; teismas, priėmęs nutartį); atsakovas (institucija, įstaiga, tarnyba, tarnautojas, kurių aktai ar veiksmai skundžiami); tretieji suinteresuoti asmenys (t.y. tie, kurių teisėms ar pareigoms bylos išsprendimas gali turėti įtakos).

Iš bylos medžiagos matyti, kad prašomos priteisti vietinės rinkliavos dydis apima tris fizinius asmenis (kartu su atsakove). Tai reiškia, kad atsakovė, įsiteisėjus pirmosios instancijos teismo sprendimui, įgytų teisę reikalauti iš į procesą neįtrauktų asmenų kompensuoti jos patirtas išlaidas sumokėjus nurodytą vietinę rinkliavą, kas vienareikšmiškai byloja, jog neįtraukti į procesą asmenys turėjo teisę žinoti apie šį vykstantį procesą, jame dalyvauti, teikti paaiškinimus ir kita (apibrėžta Administracinių bylų teisenos įstatyme), kas nebuvo padaryta.

Nurodyta aplinkybė bei Administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinta nuostata lemia skundžiamo Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendimo naikinimą ir visos administracinės bylos perdavimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kita vertus, bylos nagrinėjimas iš naujo yra nulemtas ir dėl to, kad liko nepaliestas momentas dėl to, ar atsakovė (apeliantė) iki Pakruojo rajono savivaldybės tarybos 2013 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo Nr. T-220 „Dėl Pakruojo rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų patvirtinimo nauja redakcija“ įsigaliojimo turėjo pareigą mokėti vietinę rinkliavą už kitus kartu gyvenančius ar registruotus gyvenamojoje patalpoje fizinius asmenis (Pakruojo rajono savivaldybės tarybos 2006 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas Nr. T-245 „Dėl Pakruojo rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų patvirtinimo“).

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

D. B. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Anatolijus Baranovas

Arūnas Sutkevičius