AS-121-552/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-121-552/2015

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01362-2014-3

Procesinio sprendimo kategorija 63.1; 63.3.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. balandžio 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Ramūno Gadliausko (pranešėjas), rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovams Marijampolės savivaldybės administracijos direktoriui ir Marijampolės savivaldybės merui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims AB „Lesto“ ir UAB „Sūduvos vandenys“ dėl įpareigojimo atsakovą išnagrinėti ir atsakyti į pareiškėjo skundą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Kauno apygardos administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovams Marijampolės savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriui ir Marijampolės savivaldybės merui dėl įpareigojimo atsakovus nevilkinant, teisės aktų nustatyta tvarka išnagrinėti bei atsakyti į pareiškėjo 2014 m. liepos 11 d. skundą, reg. Nr. Sk-68.

Pareiškėjas V. J. 2014 m. lapkričio 3 d. patikslintu skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas įpareigoti Administracijos direktorių ir Marijampolės savivaldybės merą nevilkinant, teisės aktų nustatyta tvarka išnagrinėti bei atsakyti į pareiškėjo 2014 m. liepos 11 d. skundą, panaikinti Marijampolės savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2014 m. gegužės 26 d. sprendimą Nr. I-189 ir įpareigoti Administracijos direktorių ir Marijampolės savivaldybės merą atlikti pareiškėjo 2014 m. liepos 11 d. skundo 4-16 punktuose prašomus atlikti veiksmus.

Kauno apygardos administraciniame teisme 2014 m. lapkričio 11 d. gautas pareiškėjo patikslintas skundas, kuriuo pareiškėjas prašė teismą: 1) įpareigoti Administracijos direktorių ir Marijampolės savivaldybės merą nevilkinant, teisės aktų nustatyta tvarka išnagrinėti bei atsakyti į pareiškėjo 2014 m. liepos 11 d. skundą; 2) panaikinti Tarybos 2014 m. gegužės 26 d. sprendimą Nr. I-189; 3) įpareigoti Administracijos direktorių ir Marijampolės savivaldybės merą atlikti pareiškėjo 2014 m. liepos 11 d. skundo 4-16 punktuose prašomus atlikti veiksmus; 4) panaikinti Administracijos pirminę žemės nuomos mokesčio deklaraciją Nr. 418000000225449.

Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. lapkričio 13 d. nutartimi pareiškėjo patikslintus skundus atsisakė priimti.

Teismas pažymėjo, kad nors Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 52 straipsnis aiškiai įtvirtina pareiškėjo teisę tikslinti skundo (prašymo) pagrindą ar dalyką, tačiau teismas turėtų įvertinti, ar naujais pareiškėjo pareikštais reikalavimais nėra peržengiamos materialinio teisinio santykio ribos, ar tai yra jau pateikto skundo tikslinimas, kaip jį apibrėžia ABTĮ 52 straipsnis.

Teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir pabrėžė, kad iš ABTĮ 52 straipsnio nuostatos turinio matyti, jog pareiškėjas turi teisę keisti tik vieną iš skundo elementų – pagrindą arba dalyką. Pareiškėjui iš esmės pateikus naują reikalavimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai gali nelaikyti jo skundo patikslinimu ir atitinkamai pagrįstai ir teisėtai atsisakyti priimti tokio pobūdžio skundo reikalavimus, kurie iš esmės yra naujas skundas, neatsiejamai nesusijęs su jau pateiktu skundu.

Teismas nustatė, kad administracinė byla nagrinėjama pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovams Administracijos direktoriui ir Marijampolės savivaldybės merui, kuriuo pareiškėjas prašo teismą įpareigoti atsakovus atsakyti į jo 2014 m. liepos 11 d. skundą. Šiame skunde pareiškėjas dėsto teisės aktų normas, kurias, jo nuomone, pažeidė atsakovai vilkindami, neatsakydami į jo 2014 m. liepos 11 d. skundą.

2014 m. lapkričio 3 d. patikslintame skunde pareiškėjas pareiškė du naujus reikalavimus: panaikinti Tarybos 2014 m. gegužės 26 d. sprendimą Nr. I-189 ir įpareigoti Administracijos direktorių ir Marijampolės savivaldybės merą atlikti pareiškėjo 2014 m. liepos 11 d. skundo 4-16 punktuose prašomus atlikti veiksmus, o 2014 m. lapkričio 11 d. patikslintame skunde be šių dviejų naujų reikalavimų dar prašė teismą ir panaikinti Administracijos pirminę žemės nuomos mokesčio deklaraciją Nr. 418000000225449. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas minėtuose patikslintuose skunduose pakeitė pradinio skundo dalyką, prašydamas panaikinti pradiniame skunde nenurodytus skundžiamus atsakovų aktus bei įpareigoti atlikti pareiškėjo 2014 m. liepos 11 d. skundo 4-16 punktuose nurodytus veiksmus, kuriuos atsakovai atsisakė atlikti.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo 2014 m. lapkričio 3 d. ir 2014 m. lapkričio 11 d. patikslinti skundai grindžiami naujais juridiniais faktais, t. y. juose pareiškėjas dėsto aplinkybes ne tik dėl atsakovo vilkinimo atsakyti į jo 2014 m. liepos 11 d. skundą, tačiau nurodo, kad nesutinka ir su atsakovų atsisakymu nagrinėti jo 2014 m. liepos 11 d. skundą, nurodydamas konkrečių teisės aktų nuostatas, kurias atsakovai, jo manymu, atsisakydami nagrinėti jo skundą, pažeidė, taip pat dėsto aplinkybes dėl Marijampolės savivaldybės tarybos 2014 m. gegužės 26 d. sprendimo Nr. I-189, kuriuo nustatyti 2014 metų nuomos mokesčio už valstybinę žemę, išnuomotą ne aukciono būdu arba suteiktą naudotis teisės aktų nustatyta tvarka arba administraciniais sprendimais, tarifai, teisėtumo, šio sprendimo įtaką pareiškėjo teisėms ir interesams, nurodydamas, kad jeigu būtų žinojęs apie jo sklypui minėtu sprendimu nustatytą nuomos mokesčio tarifą, būtų nepirkęs nekilnojamojo turto minėtame sklype, taip pat 2014 m. lapkričio 11 d. patikslintame skunde nurodo, kad teismui skundžiama Marijampolės savivaldybės administracijos pirminė žemės nuomos mokesčio deklaracija Nr. 418000000225449 taip pat yra neteisėta ir nepagrįsta, nes jai taikomas neteisėtai nustatytas 3 nuošimčių žemės nuomos tarifas ir pan. Teismas pažymėjo, kad tokių aplinkybių (išskyrus dėl atsakovų vilkinimo atsakyti į jo 2014 m. liepos 11 d. skundą) pareiškėjas pirminiame skunde nėra išdėstęs, todėl darė išvadą, kad 2014 m. lapkričio 3 d. ir 2014 m. lapkričio 11 d. patikslintuose skunduose V. J. keičia skundo pagrindą.

Teismas vertino, kad pareiškėjo pateikti patikslinti skundai dalyse dėl Tarybos 2014 m. gegužės 26 d. sprendimo Nr. I-189 panaikinimo, įpareigojimo Administracijos direktorių ir Marijampolės savivaldybės merą atlikti pareiškėjo 2014 m. liepos 11 d. skundo 4-16 punktuose prašomus atlikti veiksmus ir Administracijos pirminės žemės nuomos mokesčio deklaracijos Nr. 418000000225449 panaikinimo nėra pareiškėjo pirminio skundo, pagal kurį nagrinėjama byla, tikslinimas ir yra iš esmės nauji skundai, kurie nėra neatsiejamai susiję su jau pateiktu teismui skundu, todėl teismas jų nelaikė patikslintais skundais ir šiose dalyse patikslintus skundus atsisakė priimti (ABTĮ 52 str.).

Teismas pažymėjo, kad skundo nepriėmimas, neužkerta pareiškėjui kelio bendra tvarka pareikšti skundą dėl Tarybos 2014 m. gegužės 26 d. sprendimo Nr. I-189 Administracijos pirminės žemės nuomos mokesčio deklaracijos Nr. 418000000225449 panaikinimo bei įpareigojimo Administracijos direktorių ir Marijampolės savivaldybės merą atlikti pareiškėjo 2014 m. liepos 11 d. skundo 4-16 punktuose prašomus atlikti veiksmus.

Teismas atkreipė pareiškėjo dėmesį, kad prašomas panaikinti Tarybos 2014 m. gegužės 26 d. sprendimas Nr. I-189 atitinka norminio akto požymius, todėl pripažintinas savivaldybių administravimo subjekto priimtu norminiu administraciniu aktu. Jis negali būti teismo panaikintas ta pačia tvarka, kaip individualus teisės aktas, šio akto teisėtumo tyrimui taikomos specialios taisyklės, reglamentuotos ABTĮ šešioliktame skirsnyje.

Teismas V. J. 2014 m. lapkričio 3 d. ir 2014 m. lapkričio 11 d. patikslintus skundus dalyse dėl įpareigojimo atsakovus nevilkinant teisės aktų nustatyta tvarka išnagrinėti bei atsakyti į pareiškėjo 2014 m. liepos 11 d. skundą atsisakė priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu, nes teismo žinioje jau yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

II. Pareiškėjas V. J. atskiruoju skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas nurodo, kad teismas nepagrįstai nenustatė, jog patikslintus skundus su prašymu ištirti, ar norminis teisės aktas atitinka įstatymą, teikė teisėtai – ABTĮ 22 straipsnio 1 dalies, 111 straipsnio 1 dalies pagrindu, nes teisme nagrinėjama konkreti byla dėl jo teisių pažeidimo. Pareiškėjo manymu, teismas nepagrįstai nenustatė, kad jo patikslinti skundai nėra neatsiejamai susiję su pirminiu tikslinamu skundu – atsakovas, pareiškėjas ir tretieji suinteresuoti asmenys yra tie patys, skundų dalykai ir aplinkybės susiję. Pareiškėjas pažymi, kad teismas, nepagrįstai nepriimdamas jo patikslintų skundų dėl naujai paaiškėjusių faktų ir aplinkybių išdėstymo pažeidė ABTĮ 52, 53, 57 straipsnius. Pareiškėjo manymu, naujos bylos iniciavimas pažeistų protingumo, operatyvumo ir ekonomiškumo principus, ABTĮ 3 straipsnį, 5 straipsnio 1, 2 dalis, vilkintų bylos nagrinėjimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Nagrinėjamos bylos dalykas – Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo 2014 m. lapkričio 3 d. ir 2014 m. lapkričio 11 d. patikslintus skundus, teisėtumas ir pagrįstumas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 52 straipsnis numato pareiškėjo teisę atsiimti skundą (prašymą) iki jo priėmimo, taip pat tikslinti ir pakeisti skundo (prašymo) pagrindą ar dalyką arba atsisakyti skundo (prašymo) bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį. Skundo tikslinimas yra procesinė asmens teisė, bet ji turi būti įgyvendinama laikantis įvardintoje normoje numatytų reikalavimų ir sąlygų. Taigi nors ABTĮ 52 straipsnis aiškiai įtvirtina pareiškėjo teisę tikslinti skundo (prašymo) pagrindą ar dalyką, tačiau teismas turėtų įvertinti, ar naujais pareiškėjo pareikštais reikalavimais nėra peržengiamos materialinio teisinio santykio ribos, ar tai yra jau pateikto skundo tikslinimas kaip jį apibrėžia ABTĮ 52 straipsnis. Pastebėtina, jog pateikti nauji skundo reikalavimai negali būti pripažįstami skundo tikslinimu ABTĮ 52 straipsnio prasme (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-333/2009). Atitinkamai, pareiškėjui iš esmės pateikus naują reikalavimą, teismas pagrįstai gali nelaikyti jo skundo patikslinimu ir atitinkamai pagrįstai ir teisėtai atsisakyti priimti tokio pobūdžio skundo reikalavimus, kurie iš esmės yra naujas skundas, neatsiejamai nesusijęs su jau pateiktu skundu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-280/2011, 2012 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-865/2012).

Iš ABTĮ 52 straipsnio nuostatos turinio matyti, jog pareiškėjas turi teisę keisti tik vieną iš skundo elementų – pagrindą arba dalyką. Pareiškėjui iš esmės pateikus naują reikalavimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai gali nelaikyti jo skundo patikslinimu ir atitinkamai pagrįstai ir teisėtai atsisakyti priimti tokio pobūdžio skundo reikalavimus, kurie iš esmės yra naujas skundas, neatsiejamai nesusijęs su jau pateiktu skundu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-280/2011). Administracinėje byloje Nr. AS438-333/2009 teisėjų kolegija konstatavo, kad nauji skundo reikalavimai teismų praktikoje negali būti pripažįstami skundo tikslinimu ABTĮ 52 straipsnio prasme (2009 m. birželio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-333/2009).

Skundo dalyku yra laikomas pareiškėjo reikalavimas, kurį jis pateikia atsakovui, o skundo pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas pareiškėjo reikalavimas. Skundo pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais (faktinis pagrindas).

Byloje nustatyta, kad Kauno apygardos administraciniame teisme priimtas nagrinėti pareiškėjo skundas atsakovams Administracijos direktoriui ir Marijampolės savivaldybės merui dėl įpareigojimo atsakovus nevilkinant, teisės aktų nustatyta tvarka išnagrinėti bei atsakyti į pareiškėjo 2014 m. liepos 11 d. skundą. Pareiškėjas 2014 m. lapkričio 3 d. patikslintu skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas įpareigoti Administracijos direktorių ir Marijampolės savivaldybės merą nevilkinant, teisės aktų nustatyta tvarka išnagrinėti bei atsakyti į pareiškėjo 2014 m. liepos 11 d. skundą, panaikinti Tarybos 2014 m. gegužės 26 d. sprendimą Nr. I-189 ir įpareigoti Administracijos direktorių ir Marijampolės savivaldybės merą atlikti pareiškėjo 2014 m. liepos 11 d. skundo 4-16 punktuose prašomus atlikti veiksmus. Kauno apygardos administraciniame teisme 2014 m. lapkričio 11 d. gautas pareiškėjo patikslintas skundas, kuriuo pareiškėjas prašė teismą: 1) įpareigoti Administracijos direktorių ir Marijampolės savivaldybės merą nevilkinant, teisės aktų nustatyta tvarka išnagrinėti bei atsakyti į pareiškėjo 2014 m. liepos 11 d. skundą; 2) panaikinti Tarybos 2014 m. gegužės 26 d. sprendimą Nr. I-189; 3) įpareigoti Administracijos direktorių ir Marijampolės savivaldybės merą atlikti pareiškėjo 2014 m. liepos 11 d. skundo 4-16 punktuose prašomus atlikti veiksmus; 4) panaikinti Administracijos pirminę žemės nuomos mokesčio deklaraciją Nr. 418000000225449.

Pirmosios instancijos teismas 2014 m. lapkričio 13 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo patikslintų skundų reikalavimus dėl įpareigojimo atsakovus nevilkinti teisės aktų nustatyta tvarka išnagrinėti bei atsakyti į pareiškėjo 2014 m. liepos 11 d. skundą, nurodęs, kad teismo žinioje jau yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Kaip matyti iš pirminio skundo turinio, pareiškėjas tokių reikalavimų jame nereiškė. Taip pat, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjo patikslinti skundai grindžiami naujais juridiniais faktais.

Atsižvelgusi į tai, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, jog šie reikalavimai nėra pareiškėjo skundo tikslinimas, todėl pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimui atsisakyti priimti šiuos reikalavimus. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas pareiškėjo patikslintų skundų reikalavimų nepriėmimas neužkerta jam kelio kreiptis į teismą, inicijuojant naujos bylos iškėlimą.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 5 punktas numato, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Iš bylos medžiagos matyti, kad Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartimi priėmė pareiškėjo V. J. skundą atsakovams Administracijos direktoriui ir Marijampolės savivaldybės merui, dėl įpareigojimo nevilkinant teisės aktų nustatyta tvarka išnagrinėti bei atsakyti į pareiškėjo 2014 m. liepos 11 d. skundą, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti šias patikslintų skundų dalis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytu pagrindu.

Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisingą sprendimą atsisakyti priimti pareiškėjo patikslintus skundus. Tenkinti pareiškėjo atskirąjį skundą ir naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Ramūnas Gadliauskas