A-756-374-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A756-374/14

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02914-2012-4

Procesinio sprendimo kategorija 33.3, 33.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. vasario 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Č. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Č. R. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo R. R.) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Č. R. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1–4), kurį patikslino (b. l. 60–62), prašydamas:

1) panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2012 m. spalio 29 d. sprendimą Nr. 3R-239 (AG-219/04-2012) (toliau – ir Sprendimas);

2) įpareigoti Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra, NMA) grąžinti tiesiogines išmokas už 2009 metus, taip pat už visą plotą ir agrarinės aplinkos apsaugos išmokas.

Skunde pareiškėjas nurodė, kad su R. R. nuo 2007 metų bendro ūkio nevedė, bet turėjo įsipareigojimų grąžinti skolą už pirkimus, todėl laukus deklaravo 2008 m. Tais pačiais 2008 m. R. R. ruošėsi išeiti nėštumo ir gimdymo atostogų, todėl gyvulius perrašė pareiškėjui. Jie sutarė, kad už 2009 m. laukus deklaruos pareiškėjas ir perims ūkio valdymą. 2008 m. gruodžio 14 d. gimė pareiškėjo sūnus ir pareiškėjo sveikata pablogėjo, jis ilgai buvo nedarbingas, todėl nusprendė nedirbti, todėl visas pajamas šeima gavo iš ūkio. Tuo metu buvo pasėlių deklaravimo metas, todėl pasėlius deklaravo ir pareiškėjas, ir R. R., nes pastaroji nežinojo, ar pareiškėjas pasveiks. Taip laukai buvo deklaruoti du kartus. Pareiškėjo teigimu, atsakovas jam neišmokėjo už kelis metus nei tiesioginių išmokų, nei išmokų už agrarinę aplinkosaugą. Be to, jis atsakovui pristatė visas nuomos sutartis, tačiau Nacionalinė mokėjimo agentūra į tai neatsižvelgė.

Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra su skundu nesutiko ir atsiliepimu į skundą (b. l. 75–77) prašė pareiškėjo skundo netenkinti.

Atsakovas palaikė visus Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir VAGK) argumentus, nurodytus skundžiamame Sprendime. Agentūros manymu, Sprendimas laikytinas administraciniu aktu (sprendimu) Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 2 straipsnio 8 dalies ir 11 dalies prasme, nes juo Agentūra išreiškė valią dėl sankcijų taikymo ir išmokų mokėjimo. Agentūros sprendimas yra pagrįstas objektyviais faktais, sprendime detaliai išanalizuotos ir paaiškintos visos faktinės aplinkybės, lėmusios sankcijų atsiradimą. Agentūros sprendime taikomos sankcijos yra motyvuotos bei pagrįstos konkrečiomis teisės aktų nuostatomis, jis pasirašytas tam įgaliojimus turinčio asmens, patvirtintas institucijos antspaudu. Pareiškėjas Skunde nepateikė jokių objektyvių faktų ar aplinkybių, pagrindžiančių Agentūros sprendimo galimą neteisėtumą ar nepagrįstumą. Skunde išdėstyti teiginiai apskritai nėra susiję su Agentūros sprendimo priėmimo aplinkybėmis. Be to, Komisija išsamiai išnagrinėjo visas bylai reikšmingas aplinkybes, todėl jos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nes yra grindžiamas objektyviais duomenimis (faktais) bei teisės normomis, todėl nėra pagrindo jį naikinti. Be to, Agentūrai nėra suteikta neribota teisė bet kokiomis sąlygomis išdalyti Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos paramos lėšas. Agentūra vykdo savo funkcijas vadovaudamasi teisės aktais.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. birželio 11 d. sprendimu (b. l. 99–106) pareiškėjo Č. R. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl VAGK 2012 m. spalio 29 d. sprendimo Nr. 3R-239 (AG-219/04-2012) teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš VAGK bylose Nr. AG-47/04-2011 ir Nr. AG-219/04-2012 esančių dokumentų nustatyta, kad pareiškėjas 2009 m. birželio 18 d. Agentūrai pateikė paraišką gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus ir paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos priemones „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“, „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natūra 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“, „Natūra 2000 išmokos“ ir kompensacines išmokas už saugomų teritorijų žemės ūkio naudmenas 2009 m., pagal kurią deklaravo 78 ha plotą tiesioginėms išmokoms bei paramai pagal mažiau palankių ūkininkauti vietovių priemonę gauti.

2009 m. spalio 27 d. raštu Nr. BR6-1445046 Agentūra pareiškėją informavo, kad paraiškos vertinimo metu buvo nustatytas neatitikimas – laukuose Nr. 4, 5 ir 8 (bloko Nr. 009477-1067), laukuose Nr. 1 ir l a (bloko Nr. 008479-9428), lauke Nr. 1 (bloko Nr. 009479-5907) kitas asmuo taip pat deklaravo tą patį plotą. Agentūra pažymėjo, kad pareiškėjas pateikė laukų Nr. 1 ir l a (bloko Nr. 008479-9428), lauko Nr. 8 (bloko Nr. 009477-1067) nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus, tačiau nuosavybės teisė į žemės sklypą (unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini)) nuo 2009 m. gruodžio 24 d.

įregistruota D. R. vardu. Kartu su paraiška Agentūrai pateiktas 2009 m. liepos 17 d. notariškai patvirtintas įgaliojimas, įgalinantis pareiškėją veikti D. R. vardu, tačiau paraišką pareiškėjas teikė savo, bet ne D. R. vardu, todėl laikoma, kad žemės valdymo teise Č. R. vardu nėra įrodyta. Lauko Nr. 8 (bloko Nr. 009477-1067) žemės sklypo (unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teisė priklauso J. V.. 2007 m. gegužės 18 d. pareiškėjas pateikė panaudos sutartį (nuo 2007 m. gegužės 18 d. iki 2012 m. gruodžio mėn.) tarp J.

V. ir D. R., taigi ir šiame sklype pareiškėjas neįrodė žemės valdymo fakto dėl tos pačios priežasties. Deklaruotame 9,00 ha lauke Nr. 4 (bloko Nr. 009477-1067) nuosavybės teise pareiškėjui priklauso 2,59 ha plotas, todėl įrodytas tik 2,59 ha ploto žemės valdymo faktas. Agentūra nurodė, kad pareiškėjas nepateikė jokių žemės valdymo teisę įrodančių dokumentų dėl lauko Nr. 1 (bloko Nr. 009479-5907) ir lauko Nr. 5 (bloko Nr. 009477-1067). Siekdamas įrodyti žemės dirbimo faktą pareiškėjas Agentūrai pateikė 2010 m. gegužės 11 d. notariškai patvirtintą liudijimą, kuriame J.

Š. patvirtina, kad pareiškėjo žemė buvo dirbama. Agentūra minėto paliudijimo nelaikė oficialiu žemės dirbimą patvirtinančiu įrodymu, nes notarė patvirtino tik J. Š. parašo tikrumą, o ne žemės dirbimo faktą. Pareiškime nurodytų faktų notaras netvirtina. Paraiškoje pagrindinei tiesioginių išmokų daliai gauti yra deklaruotas 78,00 ha plotas, o faktiškai nustatytas – 44,39 ha plotas, todėl pareiškėjui pagrindinė išmokos dalis nemokama ir taikoma ilgalaikė sankcija. Ji buvo pritaikyta pagal Tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus administravimo ir kontrolės 2009 m. taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. kovo 20 d.

įsakymu Nr. 3D-188 (toliau – ir Taisyklės), 41.1.5 punktą. Mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse deklaruotas plotas yra 78,00 ha, o faktiškai nustatytas – 44,39 ha, todėl parama pagal šią priemonę pareiškėjui neskiriama. Sankcija pritaikyta pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos priemonių „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natūra 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“ ir „Natūra 2000 išmokos“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d.

įsakymu Nr. 3D-151 (toliau – ir MPŪV Taisyklės), 31.3.4 punktą. Ilgalaikė sankcija pareiškėjui taikoma, vadovaujantis 2006 m. gruodžio 7 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1975/2006 16 straipsnio 5 ir 6 dalimis. Atsižvelgdama į tai, Agentūra informavo pareiškėją, kad jam yra pritaikyta 9 792,12 Lt ilgalaikė sankcija pagrindinei tiesioginių išmokų daliai ir 6 555,63 Lt ilgalaikė sankcija nepalankaus ūkininkavimo išmokoms.

Pareiškėjas, nesutikdamas su 2009 m. spalio 27 d. Agentūros raštu, su skundu kreipėsi į VAGK, kuri 2011 m. liepos 27 d. sprendimu Nr. 3R-188(AG-47/04-2011) Č. R. skundo netenkino. Nesutikdamas su šiuo sprendimu bei prašydamas jį panaikinti, pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-3577-121/2011 Č. R. skundą atmetė kaip nepagrįstą. Šį Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą pareiškėjas apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (toliau – ir LVAT), kuris 2011 m. gegužės 31 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A602-2112/2012 Č. R. skundą tenkino, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – Agentūros 2010 m. spalio 27 d. sprendimą Nr. BR6-1445046 panaikino, konstatuodamas, kad Agentūra, vertindama pareiškėjo paraišką, pažeidė pagrindines procedūras, deramai neįvertindama pareiškėjo teiktų, aukščiau aptartų dokumentų, tokiu būdu neteisingai konstatuodama deklaruoto ir faktiškai nustatyto ploto skirtumą.

2012 m. liepos 20 d. raštu Nr. BR6-(11.13)-5904 Agentūra, vykdydama LVAT 2012 m. gegužės 21 d. sprendimą, pareiškėjo prašė pateikti papildomus dokumentus dėl laukų, kuriuose buvo nustatyti dvigubo deklaravimo atvejai, dirbimo ir valdymo: laukui Nr. 1 (bloko Nr. 008479-6795); laukui Nr. 1 (bloko Nr. 009479-5907); laukams Nr. 4, 5 ir 8 (bloko Nr. 009477-1067); laukui Nr. 1 (bloko Nr. 008479-9428). Papildomai paaiškino, kad 2010 m. gegužės 11 d. notariškai patvirtintų J. Š. ir J. R. paliudijimų Agentūra nelaikė oficialiais žemės dirbimą patvirtinančiais įrodymais, kadangi Taisyklių 39 punkte nustatyta, kad žemės ūkio veikla įrodoma pagal turimus gyvulių ženklinimo, žemės ūkio produkcijos realizavimo, seniūnijos išduotą pažymą bei kitus dokumentus, patvirtinančius minėtos veiklos faktą. Agentūra pareiškėjo prašė pateikti tinkamus žemės dirbimą ir papildomus žemės valdymo teisę patvirtinančius dokumentus ir raštu paaiškinti apie nustatytus neatitikimus.

2012 m. rugpjūčio 1 d. raštu (Agentūroje gautas 2012 m. rugpjūčio 17 d.) Č. R. Agentūrą informavo, kad jis yra susituokęs su R. R., todėl, jo nuomone, nuosavybė ir visos nuomos sutartys yra bendros, nieko įrodinėti nereikia. Pareiškėjo teigimu, jis asmeniškai buvo Agentūroje 2006 m. ir prašė sujungti ūkius, tačiau Agentūroje jam paaiškino, kad to padaryti negalima, nes to nenumato Agentūros teisės aktai. Nors Č. R. manymu, tai yra bendra nuosavybė. 2008 m. pareiškėjo žmona išėjo dekretinių atostogų, o 2008 m. gruodžio 14 d. gimė sūnus. Pareiškėjas taip pat paaiškino, kad jis buvo pasiruošęs perimti ūkio valdymą, deklaravo jį tiesioginėms išmokoms gauti bei vystė ekologinį ūkininkavimą, nes žmona negalėjo visko laiku sutvarkyti. Vėliau jis staiga susirgo, negalėjo judėti, todėl jo žmona R. R. savo ūkį deklaravo dar kartą. Agentūra nepranešė, kad yra dvigubas deklaravimas, o pareiškėjas negalėjo susitikti su žmona, nes gulėjo reanimacijoje. Sužinojus, kad Agentūra neišmokėjo išmokų, pareiškėją ištiko infarktas ir jis beveik visus 2010 metus buvo ligoninėje, grįžo tik 2010 m. gruodžio 12 d. Pareiškėjo žmona 2010 m. lapkričio 16 d. pagimdė sūnų ir dar negalėjo dirbti. Kadangi jis su žmona vykdo ekologinį ūkininkavimą, jo manymu, žmona neturi grąžinti nei tiesioginių, nei ekoagros išmokų, nes pareiškėjas su sūnumi D. R. toliau tęsė ūkininkavimą. Pareiškėjui turi būti panaikintos visos sankcijos ir išmokėtos išmokos už 2009-2011 m., taip pat atlyginti visi nuostoliai.

2012 m. rugsėjo 13 d. raštu Nr. BR6-(1.14)-7080 Agentūra pareiškėją informavo, kad, administruojant paraišką, panaikinta sankcija dėl tyčinio neteisingo deklaravimo, apie kurią pareiškėjas buvo informuotas Agentūros 2010 m. spalio 27 d. sprendimu. Agentūra nurodė ir tai, kad 2012 m. rugpjūčio 17 d. Agentūroje gautas pareiškėjo raštas ir Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio ir melioracijos skyriaus 2011 m. vasario 8 d. raštas Nr. ŽŪI-27, įrodantis žemės dirbimo faktą, bet kitų dokumentų, kurie įrodytų žemės valdymo teisę, pareiškėjas nepateikė.

Agentūra nurodė laikanti, kad pareiškėjas įrodė žemės dirbimo faktą visuose paraiškoje deklaruotuose kontroliniuose žemės sklypuose. Administruojant paraišką, lauke Nr. 8 (bloko Nr. 009477-1067) paramai skirti patvirtintas 11,00 ha plotas, t. y. kontroliniame žemės sklype Nr. 009477-1067 deklaruotame lauke Nr. 8 pareiškėjas įrodė žemės valdymo teisę ir kontroliniame žemės sklype Nr. 008479-9428 deklaruotame lauke Nr. 1 įrodė 2,75 ha ploto žemės valdymo teisę. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, kontroliniame žemės sklype Nr. 008479-9428 esantį lauką Nr. 1 (deklaruotas 5,00 ha 5DG-1 (daugiametės ganyklos-pievos (5 m. ir daugiau)) plotas) sudaro 3 sklypai: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Agentūrai pareiškėjas nepateikė sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o žemės ūkio naudmenų plotas – 1,26 ha, žemės valdymo teisę (nuosavybės, nuomos ar kitais pagrindais) įrodančių dokumentų. Taip pat Agentūrai pareiškėjas pateikė tik sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o žemės ūkio naudmenų plotas – 2,25 ha, žemėlapį, bet nepateikė šio sklypo žemės valdymo teisę (nuosavybės, nuomos ar kitais pagrindais) įrodančių dokumentų. Todėl, atsižvelgiant į LVAT nutartį, kontroliniame žemės sklype Nr. 008479-9428 esančiame lauke Nr. 1 paramai skirti patvirtintas 2,75 ha plotas, nes sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat priskirtinas ir kontroliniame žemės sklype Nr. 009477-1067 esančiam laukui Nr.

8. Paraiškoje kontroliniame žemės sklype Nr. 009477-1067 esančiame lauke Nr. 4 pareiškėjas deklaravo 9,00 ha 5DG-1 (daugiametės ganyklos-pievos (5 m. ir daugiau)) plotą, kurį vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, sudaro 2 sklypai: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Agentūrai pareiškėjas pateikė žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės ūkio naudmenų plotas – 2,59 ha, nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus, tačiau nepateikė žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), valdymo teisę (nuosavybės, nuomos ar kitais pagrindais) įrodančių dokumentų, pateikė tik šio sklypo žemėlapį, todėl kontroliniame žemės sklype Nr. 009477-1067 esančiame lauke Nr. 4 paramai skirti patvirtintas 2,59 ha plotas, t. y. laikoma, kad pareiškėjas įrodė 2,59 ha ploto žemės valdymo teisę.

Agentūra atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas nepateikė jokių lauko Nr. 1 (bloko Nr. 008479-6795) valdymo teisę įrodančių dokumentų; nuosavybės teisė į šį lauką pareiškėjui nepriklauso, o panaudos sutartis tarp D. R., kurio vardu pareiškėjas įgaliotas veikti pagal 2009 m. liepos 17 d. įgaliojimą, ir minėto sklypo savininko sudaryta nuo 2010 m. balandžio 26 d. iki 2015 m. balandžio 22 d., todėl lauke Nr. 1 (bloko Nr. 008479-6795) paramai gauti patvirtintas 0,00 ha plotas. Pareiškėjas Agentūrai nepateikė jokių lauko Nr. 1 (bloko Nr. 009479-5907) valdymo teisę įrodančių dokumentų; nuosavybės teisė į šį lauką (kurį sudaro 3 sklypai: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pareiškėjui nepriklauso; pareiškėjas nepateikė jokių valdymo teisę įrodančių dokumentų sklypams, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o panaudos sutartis tarp D.

R. ir sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininko sudaryta nuo 2011 m. kovo 30 d. iki 2015 m. balandžio 30 d., todėl lauke Nr. 1 (bloko Nr. 009479-5907) paramai gauti patvirtintas 0,00 ha plotas. Pareiškėjas Agentūrai nepateikė jokių lauko Nr. 5 (bloko Nr. 009477-1067) valdymo teisę įrodančių dokumentų (pateikė tik šio lauko žemėlapį); nuosavybės teisė į šį sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės ūkio naudmenų plotas – 3,80 ha, sklypas priklauso dviems fiziniams asmenims) pareiškėjui nepriklauso, o panaudos sutartis tarp D.

R. ir vieno iš sklypo savininkų dėl 2,32 ha ploto sudaryta nuo 2010 m. birželio 2 d. iki 2011 m. gegužės 31 d., todėl lauke Nr. 5 (bloko Nr. 009477-1067) paramai gauti patvirtintas 0,00 ha plotas. Agentūra pareiškėjui nurodė, kad paraiškoje deklaruotas 78,00 ha plotas, už kurį mokama pagrindinė išmoka ir parama už ūkininkavimą mažiau palankiose vietovėse, o faktiniu laikomas 57,29 ha plotas. Paraiškoje deklaruotas plotas, už kurį mokama pagrindinė išmoka, sumažėjo 20,71 ha (t. y. 36,15 proc.), o pareiškėjui pritaikyta sankcija dėl neteisingo deklaravimo (viršijimas didesnis nei 20 proc.); be to, paraiškoje deklaruotas plotas paramai už ūkininkavimą mažiau palankiose vietovėse gauti, sumažėjo 20,71 ha (t. y. 36,15 proc.), todėl pareiškėjui pritaikyta sankcija dėl neteisingo deklaravimo (viršijimas didesnis nei 30 proc.).

Kadangi paraiška pateikta 2009 m. birželio 18 d., pareiškėjui taip pat pritaikyta sankcija dėl pavėluoto paraiškos pateikimo. Agentūra pažymėjo, kad, baigus paraiškos administravimą pareiškėjui skirta 297,00 Lt dydžio galutinė paramos suma. Agentūra Č. R. nurodė, kad paraiška buvo vertinama, vadovaujantis: Taisyklių 4, 26.2, 29, 39, 41.1.2 punktų nuostatomis; MPŪV taisyklių 3, 14, 31.2.1, 16.1 ir 31.3.2 punktų nuostatomis.

LVAT, išnagrinėjęs Agentūros 2010 m. spalio 27 d. sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, konstatavo, kad Agentūra netinkamai įvertino paraišką tik dėl žemės sklypų – unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (paraiškoje lauko Nr. 1 ir lauko Nr. l a (bloko Nr. 008479-9428) bei lauko Nr. 8 (bloko Nr. 009477-1067)). Dėl kitų Agentūros 2010 m. spalio 27 d sprendime aptartų Č. R. paraiškoje deklaruotų plotų, kuriems buvo nustatytas dvigubo deklaravimo atvejis, LVAT nurodė, kad „kitoje, sprendime <...> dalyje, <...> pareiškėjo deklaruoto žemės valdymo faktą Agentūra pagrįstai priskyrė pareiškėjo sutuoktinei R. R., nes iš bylos duomenų matyti, jog ji pagrindė žemės valdymo faktą (nuosavybės teise, nuomos sutartimis)“. Taigi, šioje dalyje teismas jau konstatavo, kad Č. R. nepagrindę valdymo teisės į 6,41 ha dydžio lauko Nr. 4 (bloko Nr. 009477-1067) dalį, taip pat į 6,00 ha ploto lauką Nr. 5 (bloko Nr. 009477-1067) ir į 4,00 ha ploto lauką Nr. 1 (bloko Nr. 00979-5907). Todėl, nagrinėjamu atveju, teismas atsižvelgia į LVAT 2012 m. gegužės 31 d. sprendimu konstatuotas aplinkybes ir nagrinės ginčą tik dalyje dėl Č. R. 1,60 ha ploto lauko Nr. 1 (bloko Nr. 008479-6795) ir 2,25 ha ploto lauko Nr. 1 (bloko Nr. 008479-9428) dalies neteisingo deklaravimo. Šioje dalyje ginčą nagrinėjo ir VAGK, padariusi išvadą, kad Agentūra pagrįstai skundžiamu 2012 m. rugsėjo 13 d. sprendimu konstatavo, jog pareiškėjas neįrodė valdymo teisės į 6,41 ha dydžio lauko Nr. 4 (bloko Nr. 009477-1067) dalį, 6,00 ha ploto lauką Nr. 5 (bloko Nr. 009477-1067) ir 4,00 ha ploto lauką Nr. 1 (bloko Nr. 00979-5907).

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėjo Č. R. pateikta paraiška dėl išmokų bus vertinama atsižvelgiant į Taisykles ir MPŪV taisykles.

Paramos skyrimo tvarką ir reikalavimus subjektams, norintiems gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus 2009 m. reglamentuoja Taisyklės (redakcija įsigaliojusi 2009 m. gegužės 6 d.), kuriose nustatyta, kad pareiškėjas deklaruojamus žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus įbraižo žemėlapio fragmentuose atskiru žemės ūkio ministro įsakymu nustatyta tvarka (26.1 p.): ranka įbraižytus žemėlapio fragmentus su pažymėtomis juose laukų ribomis nuo 2009 m. balandžio 14 d. iki birželio 15 d. pateikia seniūnijoje dirbančiam savivaldybės darbuotojui pagal pareiškėjo valdos centro adresą.

Kartu pateikia laisvos formos dokumentą su pagrindiniais paraiškai užpildyti reikalingais duomenimis (pasėlių pavadinimai, laukų plotai) (26.2 p.); seniūnijos darbuotojui atspausdinus paraiškos formą, užpildytą pagal pareiškėjo pateiktus duomenis ir pagal Taisyklių 2 priede nurodytą pildymo instrukciją, patikrina paraiškos duomenis ir patvirtina jų teisingumą savo parašu; pareiškėjui parašu patvirtinus paraiškos duomenų teisingumą, paraiška laikoma pateikta, o jos duomenys išsaugomi duomenų bazėje (26.3 p., 27.4 p.).

Jei patikros metu nustatoma, kad du ar daugiau subjektų deklaravo tą patį žemės ūkio naudmenų ar pasėlių plotą, parama mokama pareiškėjui, užsiimančiam žemės ūkio veikla ir turinčiam žemės valdymo teisę (nuosavybes, nuomos ar kitais pagrindais) patvirtinančius dokumentus. Žemės ūkio veikla įrodoma pagal turimus gyvulių ženklinimo, žemės ūkio produkcijos realizavimo, seniūnijos išduotą pažymą bei kitus dokumentus, patvirtinančius minėtos veiklos faktą. Jei žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotų nedeklaravęs, tačiau jų valdymo teisę turintis asmuo praneša apie pareiškėją, kuris neteisėtai deklaravo jo valdomus plotus, parama už šiuos plotus pareiškėjui bus mokama tik tuo atveju, jeigu jis pateiks šių plotų dirbimą bei žemės valdymo teisę įrodančius dokumentus.

Pareiškėjui, įrodžiusiam žemės ūkio veiklos faktą bei žemės valdymo teisę, išmokos mokamos, jei jis tą teisę įrodė iki išmokų mokėjimo pabaigos. Skaičiuojant paramą už plotus, kuriuose pareiškėjas neužsiėmė žemės ūkio veikla, taikomos nuostatos dėl tyčinio neteisingo deklaravimo (39 p.). Atitinkamai, neteisingu deklaravimu laikomas didesnio žemės ūkio naudmenų ar pasėlių ploto, negu pareiškėjas valdo, ir (arba) didesnio ploto, negu jame užsiima žemės ūkio veikla, deklaravimas (4 p.). Kai deklaruotas plotas viršija faktinį daugiau nei 20 procentų, pagrindinė išmoka už žemės ūkio naudmenų plotą einamaisiais metais nemokama (41.1.2 p.).

MPŪV taisyklėse (redakcija, įsigaliojusi 2009 m. balandžio 19 d.) nustatyta, kad Agentūra iš pareiškėjų gali reikalauti Žemės valdymo faktą patvirtinančių dokumentų tais atvejais, kai patikros metu nustatoma, kad du ar daugiau subjektų deklaravo tą patį žemės ūkio naudmenų, miško ar pasėlių plotą. Parama mokama pareiškėjui, užsiimančiam žemės ar miškų ūkio veikla deklaruotame plote ir turinčiam žemės valdymo teisę (nuosavybės, nuomos ar kitu pagrindais) patvirtinančius dokumentus. Žemės nuomos ar panaudos sutartis (jei žemė valdoma nuomos ar panaudos sutarties pagrindu) turi būti įregistruota viešajame registre Lietuvos Respublikos teises aktų nustatyta tvarka. Žemės ūkio veikla įrodoma pagal turimus gyvulių ženklinimo, žemes ūkio produkcijos realizavimo, seniūnijos išduotą pažymą bei kitus dokumentus, patvirtinančius minėtos veiklos faktą. Miškų ūkio veiklą įrodo pateikiami miško ruošos ir malkų gamybos realizavimo bei kiti dokumentai, patvirtinantys faktą. Už plotus, kuriuose pareiškėjas neužsiėmė žemes ūkio veikla, taikomos nuostatos dėl tyčinio neteisingo deklaravimo (16.1 p.). Kai deklaruotas plotas viršija faktinį daugiau nei 30 procentų, einamaisiais metais parama pagal atitinkamą priemonę neteikiama (31.3.2 p.).

Darytina išvada, kad pagal Taisyklių 39 punkto ir MPŪV taisyklių 16.1 punkto nuostatas, parama mokama tik tam pareiškėjui, kuris deklaruotame plote užsiima žemės ūkio veikla ir turi žemės valdymo teisę patvirtinančius dokumentus, t. y., nustačius dvigubą žemes ūkio naudmenų ploto deklaravimą, pareiškėjas privalo įrodyti žemės valdymo teisę ir žemes dirbimą.

Remiantis prie pareiškėjo paraiškos pridėtu lauko Nr. 1 (bloko Nr. 008479-9428), kurio deklaruotas plotas – 5 ha, žemėlapiu ir VĮ Registrų centro duomenimis, šį lauką sudaro 3 žemės sklypai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjas Agentūrai pateikė tik žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės ūkio naudmenų plotas – 10,07 ha, VĮ Registrų centro išduotą Nekilnojamojo turto registro išrašą-pažymėjimą, pagal kurį šio žemės sklypo savininkas yra D. R. (kurio žemę valdyti ir tvarkyti buvo įgaliotas pareiškėjas). Iš su paraiška pridėtų žemėlapių matyti, jog šis žemės sklypas sudaro ir dalį 11 ha ploto lauko Nr. 8 (bloko Nr. 009477-1067). Tačiau, vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašais, žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) savininku D. R. tapo tik nuo 2011 m. vasario 2 d., t. y. po paraiškos pateikimo, žemės nuomos ar panaudos sutarčių neįregistruota; o žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas – A. M., nuo 2006 m. kovo 6 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. įregistruota nuomos sutartis su R. R.. Atsižvelgiant į tai, teismas sutinka su Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos teiginiu, kad Agentūra neturėjo jokių duomenų (jų nepateikė ir pats pareiškėjas), patvirtinančių Č. R. (ar D. R.) valdymo teisę į žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės ūkio naudmenų plotas – 1,26 ha ir žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės ūkio naudmenų plotas – 2,25 ha būtent paraiškos pateikimo Agentūrai dieną. Be to, palyginus kartu su paraiška pridėtame žemėlapyje įbraižyto lauko Nr. 1 (bloko Nr. 008479-9428) bei VĮ Registrų centro duomenų bazės žemėlapius, matyti, jog žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) apytikriai sudaro tik pusę paraiškoje deklaruoto lauko Nr. 1 (bloko Nr. 008479-9428) ploto. Agentūra šią situaciją vertino pareiškėjo naudai, todėl teismas sutinka su Vyriausiosios administracinių ginčų komisija išvada, kad skundžiamu sprendimu pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas įrodė valdymo teisę tik 2,75 ha iš paraiškoje deklaruoto 5,00 ha lauko Nr. 1 (bloko Nr. 008479-9428) ploto.

Kaip minėta, nagrinėjamu atveju Agentūra laikė, jog pareiškėjas žemės dirbimo faktą įrodė visuose paraiškoje deklaruotuose plotuose, ginčas kilo tik dėl to, kad pareiškėjas Agentūrai nepateikė dokumentų patvirtinančių jo valdymo teisę į 6,41 ha dydžio lauko Nr. 4 (bloko Nr. 009477-1067) dalį, 6,00 ha ploto lauką Nr. 5 (bloko Nr. 009477-1067), 4,00 ha ploto lauką Nr. 1 (bloko Nr. 00979-5907), 1,60 ha ploto lauką Nr. 1 (bloko Nr. 008479-6795) ir 2,25 ha dydžio lauko Nr. 1 (bloko Nr. 008479-9428) dalį, t. y. viso į 20,26 ha paraiškoje deklaruoto ploto. Kadangi paraiškoje tiesioginėms išmokoms bei paramai už ūkininkavimą mažiau palankiose vietovėse gauti Č. R. deklaravo 78 ha, o faktiškai nustatytas (tinkamas paramai gauti) plotas šiuo atveju yra 57,74 ha, tai Agentūra skundžiamame 2012 m. rugsėjo 13 d. sprendime pagrįstai nustatė didesnį nei 20 procentų plotų viršdeklaravimą tiesioginėms išmokoms gauti bei didesnį nei 30 procentų viršdeklaravimą paramai pagal „Mažiau palankių ūkininkauti vietovių“ programą gauti ir pritaikė pareiškėjui sankciją pagal Taisyklių 41.1.2 punktą bei pagal MPŪV taisyklių 31.3.2 punktą.

Taip pat teismas sutinka su VAGK argumentu, kad ginčas dėl lauko Nr. 1 (bloko Nr. 008479-6795) dvigubo deklaravimo yra naujas, nes nei Agentūra 2010 m. spalio 27 d. sprendimu, nei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. gegužės 31 d. sprendimu šio lauko deklaravimo klausimo nesprendė. Todėl Agentūra tik 2012 m. liepos 20 d. raštu pareiškėjo prašė pateikti šio lauko valdymo teisę bei dirbimo faktą patvirtinančius dokumentus. Č. R., atsakydamas į Agentūros paklausimą, jokių naujų žemės valdymo teisę patvirtinančių dokumentų (t. y. tokių, kurių nebūtų teikęs 2010 m. kovo 16 d.) skundžiamai institucijai nepateikė. Be to, pareiškėjas naujų įrodymų, aktualių nagrinėjamam ginčui, teismui taip pat nepateikė, nors nagrinėjant bylą teisme 2013 m. kovo 26 d. teismas posėdžio metu siūlė pateikti naujus įrodymus, pagrindžiančius žemės valdymo teisę (2013 m. kovo 26 d. teismo posėdžio garso įrašas).

Atsižvelgiant į išdėstytą, nėra teisinio ir faktinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą.

III. Pareiškėjas Č. R. apeliaciniu skundu (b. l. 111–117), kurį patikslino (b. l. 128–129) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 12 d. sprendimą ir priimti naują – jo skundą tenkinti.

Apeliacinis skundas grindžiamas iš esmės tokiais pat argumentais, kuriuos pareiškėjas nurodė patikslintame skunde. Papildomai nurodė, kad Agentūrai jis pateikė visus reikiamus dokumentus, įrodančius jo nuosavybės teisę į ginčo sklypus, tačiau Agentūra jų neprijungė ir į juos neatsižvelgė.

Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra su apeliaciniu skundu nesutinka ir atsiliepimu (b. l. 134–136) prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovas remiasi iš esmės tokiais pat argumentais, kuriuos pateikė pirmosios instancijos teismui, papildomai nurodo, kad su pirmosios instancijos teismo sprendimu sutinka, o pareiškėjas skunde nepateikė jokių objektyvių faktų ar aplinkybių, pagrindžiančių Sprendimo galimą neteisėtumą ar nepagrįstumą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas.

Šiuo sprendimu pirmosios instancijos teismas pareiškėjo Č. R. skundą atmetė kaip nepagrįstą, konstatavęs, jog Vyriausioji administracinė ginčų komisija pagrįstai ir teisėtai nustatė, jog Č. R. 2009 m. birželio 18 d. paraiškoje gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus ir paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos priemones „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“, „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natūra 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“, „Natūra 2000 išmokos“ ir kompensacines išmokas už saugomų teritorijų žemės ūkio naudmenas 2009 m. deklaravo 78,00 ha, o faktiškai nustatytas (tinkamas paramai gauti) plotas yra tik 57,74 ha, todėl Agentūra 2012 m. rugsėjo 13 d. sprendime pagrįstai nustatė didesnį nei 20 proc. deklaruotų plotų viršijimą tiesioginėms išmokoms gauti bei didesnį nei 30 proc. deklaruotų plotų viršijimą paramai pagal Mažiau palankių ūkininkauti vietovių programą gauti ir pritaikė pareiškėjui sankciją pagal Taisyklių 41.1.2 punktą bei MPŪV taisyklių 31.3.2 punktą.

Nustatyta, kad pareiškėjas Č. R. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2012 m. spalio 29 d. sprendimą Nr. 3R-239 (AG-219/04-2012) bei įpareigoti Nacionalinę mokėjimo agentūrą grąžinti tiesiogines išmokas už 2009 metus, taip pat už visą plotą ir agrarinės aplinkos apsaugos išmokas. Iš pareiškėjo skundo bei patikslinto skundo turinio (b. l. 1–4, 60–62) galima daryti išvadą, jog pareiškėjas iš esmės nesutiko su Agentūros priimtu sprendimu neskirti jam tiesioginių išmokų už 2009 metus, taip pat už visą pareiškėjo deklaruotą plotą bei agrarinės aplinkosaugos išmokas (t. y. iš esmės nesutiko su Agentūros jam paskirta sankcija). Tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, jog reikalavimo panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros 2012 m. rugsėjo 13 d. sprendimą Nr. BR6-(1.14)-7080 pareiškėjas nereiškė, o pirmosios instancijos teismas Č. R. teisės tikslinti skundo dalyką bei prašyti šį Agentūros sprendimą panaikinti neišaiškino.

Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, jog ABTĮ 81 straipsnis nustato, kad nagrinėdami bylas teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Teismas turi išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises (ABTĮ 10 str.). Kolegija vertina, kad šios pareigos nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas neįvykdė, t. y. nepasiūlė pareiškėjui patikslinti skundo dalyką (kartu prašant panaikinti Agentūros sprendimą Nr. BR6-(1.14)-7080, kuriuo Č. R. paskirtos sankcijos, su kuriomis jis iš esmės ir nesutinka) tokiu būdu, kad būsimu procesiniu sprendimu pažeistoji teisė arba įstatymų saugomas interesas galėtų būti realiai apginti, o kartu ir byla išnagrinėta iš esmės.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos, patikrinusios bylą ABTĮ 136 straipsnyje nustatyta tvarka, vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka ir ABTĮ 86 bei 87 straipsniuose sprendimui keliamų reikalavimų.

ABTĮ 86 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad priimtas teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, o priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas. Taigi, teismas privalo motyvuoti savo išvadas, nurodyti teisinius argumentus (įstatymus), kurių pagrindu jis daro atitinkamas išvadas (ABTĮ 87 str. 4 d.). Be to, pagal ABTĮ 57 straipsnio 6 dalį, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Nagrinėjamu atveju, iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas sprendimo motyvuojamoje dalyje iš esmės tik perrašė Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2012 m. spalio 29 d. sprendimo Nr. 3R-239 (AG-219/04-2012) turinį, t. y. nurodė Komisijos sprendime išdėstytas faktines bylos aplinkybes, rėmėsi vien tik šiame Komisijos sprendime nurodytų teisės aktų nuostatomis bei padarė iš esmės identiškas išvadas (kai kur pakeisdamas tik sakinių struktūrą ir jų išdėstymo tvarką) arba pritarė Komisijos padarytoms išvadoms, tačiau Komisijos nustatytų faktų teisėtumo ir pagrįstumo visiškai neanalizavo ir netyrė, taip pat nemotyvavo, kodėl remiasi Komisijos sprendime surašytais teiginiais ir neatsižvelgia į pareiškėjo skunde nurodytus argumentus.

Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išvis nepasisakė dėl antrojo pareiškėjo skundo reikalavimo (įpareigoti Nacionalinę mokėjimo agentūrą grąžinti pareiškėjui tiesiogines išmokas už 2009 metus, taip pat už visą plotą ir agrarinės aplinkos apsaugos išmokas), tuo pažeisdamas ABTĮ 86 straipsnio 3 dalį, kurioje nustatyta, jog teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus. Tai reiškia, kad byloje neturi likti pareikštų, bet neišspręstų pagrindinių reikalavimų, tokios aplinkybės nustatymas sudaro pagrindą priimti papildomą sprendimą (ABTĮ 95 str. 1 d. 1 p.), o jei toks trūkumas nebuvo ar negalėjo būti pašalintas papildomu sprendimu, tai lemia teismo sprendimo panaikinimą ir bylos perdavimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 141 str. 1 d. 3 p.).

Vykdydamas teisingumą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str.), teismas privalo išspręsti tarp proceso šalių kilusį ginčą iš esmės. Teismo išspręstoje administracinėje byloje neturi likti neatsakytų klausimų, palikta neaiškumų, darančių išnagrinėtą bylą iki galo neišspręsta arba esančių naujo teisinio ginčo tarp šalių šaltiniu ir todėl reikalaujančių papildomo teisminio įsikišimo. Sprendimu, kuriame teismas nepasisako dėl esminių skundo argumentų bei reikalavimų, yra pažeidžiama teismo pareiga motyvuoti teismo sprendimus. Nemotyvuotas teismo sprendimas pažeidžia tiek privačių šalių teisėtą lūkestį dėl efektyvios jų teisės į teisminę gynybą realizacijos, tinkamo jų ginčo išsprendimo, tiek viešąjį interesą, nes šiuo atveju pažeidžiami pagrindiniai proceso principai. Toks bylos išsprendimas, kai teismas argumentuotai nevertina skundžiamų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo bei pareiškėjo atsikirtimų į ginčijamus sprendimus, nepasisako dėl vieno iš pagrindinių pareiškėjo skundo reikalavimų, nėra teisingumo vykdymas, teismo sprendimas vertinamas kaip esantis be motyvų, todėl vadovaujantis ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies 1 bei 3 punktais, 142 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 5 punktu, naikinamas, bylą grąžinant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Tuo pačiu, kolegija atkreipia dėmesį, kad nagrinėjant bylą iš esmės turėtų būti atsižvelgta, į tai, jog Nacionalinės mokėjimo agentūros 2012 m. rugsėjo 13 d. sprendimas Nr. BR6-(1.14)-7080 buvo priimtas, be kita ko, vadovaujantis ir Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonių „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natūra 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“ ir „Natūra 2000 išmokos“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-151, 16.1 punktu, kuris numato, jog kai patikros metu nustatoma, kad du ar daugiau subjektų deklaravo tą patį žemės ūkio naudmenų, miško ar pasėlių plotą, parama mokama pareiškėjui, užsiimančiam žemės ar miškų ūkio veikla deklaruojamame plote ir turinčiam žemės valdymo teisę patvirtinančius dokumentus. Iš byloje surinktų duomenų matyti, jog 2009 m. gegužės 29 d. trečiasis suinteresuotas asmuo R. R. (pareiškėjo Č. R. žmona) taip pat pateikė paraišką gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus ir paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos priemones „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“, „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natūra 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“, „Natūra 2000 išmokos“ ir kompensacines išmokas už saugomų teritorijų žemės ūkio naudmenas 2009 m., ir taip pat už šį deklaravimą jai buvo paskirtos sankcijos (b. l. 1–4, 111–114). Su tuo susijusios aplinkybės turėtų būti atitinkamai ištirtos ir įvertintos tuo aspektu, ar Č. R. ir R. R. atsakovo sprendimais nebuvo paskirtos sankcijos už tuos pačius NMA konstatuotus pažeidimus.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Č. R. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė