AS-122-756/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS-122-756/2015

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01790-2014-0

Procesinio sprendimo kategorija: 58; 63.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. sausio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo O. B. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo O. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas O. B. kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 2–6), prašydamas: iš atsakovo Lietuvos valstybės priteisti 21 000 Lt neturtinę žalą.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimu (b. l. 73–76) pareiškėjo O. B. skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo buvo atmestas.

Pareiškėjas O. B. 2014 m. spalio 10 d. (spaudas ant voko, b. l. 79) Šiaulių apygardos administraciniam teismui pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimą ir jo skundą patenkinti.

Šiaulių apygardos administracinio teismas 2014 m. spalio 14 d. nutartimi (b. l. 85–86) pareiškėjo apeliacinį skundą atsisakė priimti, konstatavęs, kad apeliacinis skundas paduotas praleidus jam paduoti nustatytą terminą ir neprašoma šio termino atnaujinti. Ši nutartis O. B. įteikta 2014 m. spalio 17 d. (b. l. 88).

Pareiškėjas Šiaulių apygardos administraciniam teismui 2014 m. spalio 22 d. (spaudas ant voko, b. l. 100) pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti. Prašyme nurodo, kad atlieka bausmę Alytaus pataisos namuose, nuo 2014 m. rugpjūčio 27 d. iki 2014 m. spalio 12 d. jis buvo uždarytas į baudos izoliatorių, kur yra ypatingai apribotos galimybės gauti teisinę informaciją, įsigyti rašymo priemones, popierių, gauti teisines knygas, literatūrą, išsikviesti teisininką. Baudos izoliatoriuje tik kartą per savaitę apsilanko bibliotekos darbuotojas, per kurį galima gauti teisinę literatūrą. Įsigyti vokų, rašiklį, leidžiama kartą per mėnesį. Šios aplinkybės nepriklauso nuo apelianto valios, jos sutrukdė laiku kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatorius, atsiliepime dėl praleisto termino skundui paduoti atnaujinimo (b. l. 107) nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatorius negali vertinti termino praleidimo priežasčių, nes nėra žinomos aplinkybės, kadangi pareiškėjas laikomas kitoje įstaigoje. Klausimą dėl praleisto termino atnaujinimo prašo spręsti savo nuožiūra.

II. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2014 m. lapkričio 7 d. nutartimi (b. l. 108–111) pareiškėjo O. B. prašymo netenkino ir termino apeliaciniam skundui paduoti neatnaujino; nutarčiai įsiteisėjus prašymą (atskirąjį skundą) ir prie jo esančius dokumentus grąžino pareiškėjui.

Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju skundžiamas teismo sprendimas buvo priimtas ir paskelbtas 2014 m. rugsėjo 15 d. Remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 127 straipsnio nuostatomis, paskutinė diena paduoti apeliacinį skundą dėl šio Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendimo buvo 2014 m. rugsėjo 29 d. Pabrėžtina, jog Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendime jo apskundimo tvarka ir terminas bei jo skaičiavimo tvarka nurodyti konkrečiai ir aiškiai, t. y. nurodyta, kad sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (toliau – ir LVAT) tiesiogiai arba per šį teismą. Šiaulių apygardos administraciniam teismui O. B. apeliacinis skundas buvo paduotas 2014 m. spalio 10 d. (spaudas ant voko).

Teismas, siekdamas objektyviai išnagrinėti O. B. prašyme atnaujinti terminą nurodytas aplinkybes, įpareigojo Alytaus pataisos namus pateikti teismui informaciją, susijusią su pareiškėjo laikymo baudos izoliatoriuje sąlygomis nuo 2014 m. rugpjūčio 27 d. iki 2014 m. spalio 12 d., t. y. informaciją, kada pareiškėjui buvo įteiktas Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-2323-362/2014, Alytaus pataisos namų tvarką dėl suimtųjų galimybės rašyti (išsiųsti) laiškus būnant baudos izoliatoriuje bei kitą, su pareiškėjo skunde dėstomomis aplinkybėmis, susijusią medžiagą.

Alytaus pataisos namai 2014 m. spalio 30 d. raštu Nr. 8-12551 informavo Šiaulių apygardos administracinį teismą, kad Alytaus pataisos namuose nėra patvirtintos tvarkos dėl galimybės rašyti (išsiųsti) laiškus būnant baudos izoliatoriuje, tai reglamentuoja Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 210 punktas, kuriuo nuteistajam, uždaromam į baudos ar drausmės izoliatorių, leidžiama turėti vokus, pašto ženklus, rašymo priemonę ir popierių. Nurodė, kad nuteistajam, uždarytam baudos izoliatoriuje, nėra apribota susirašinėjimo teisė.

Pažymėtina, kad svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjų valios nepriklausančios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Teismo diskrecijai palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes. Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios (LVAT 2012 m. kovo 16 d. nutartis Nr. AS858-187/2012, 2012 m. kovo 2 d. nutartis Nr. AS858-152/2012). Spręsdamas, ar termino skundui paduoti praleidimo priežastys yra svarbios, teismas vertina, ar minėtos aplinkybės galėjo užkirsti kelią asmeniui laiku ir tinkamai realizuoti šią teisę, ar pareiškimas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo.

ABTĮ 5 straipsnis kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, garantuoja galimybę kreiptis į teismą, siekiant jas apginti, tačiau ši asmens teisė nėra absoliuti. Įstatymas įpareigoja asmenį minėtą savo teisę realizuoti laikantis įstatymo reikalavimų, tarp jų nustatytų kreipimosi teisminės gynybos terminų. Atsisakymas atnaujinti skundo padavimo terminą, kai ištyrus kiekvienai konkrečiai bylai reikšmingų aplinkybių visumą nustatoma, jog asmuo praleido įstatymu nustatytą terminą kreiptis į teismą dėl subjektyvaus pobūdžio priežasčių, negali būti vertinamas kaip teisės į gynybą pažeidimas.

ABTĮ įtvirtina aiškius apeliacinio skundo padavimo terminus, o tokių terminų atnaujinimas iš esmės siejamas su išskirtinėmis, objektyviomis, nuo skundą paduodančio asmens valios nepriklausiusiomis aplinkybėmis. Vertinant, dėl kokių priežasčių pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą skundui paduoti, būtina įvertinti ir tai, ar pareiškėjas, siekdamas įgyvendinti teisę į teisminę gynybą buvo rūpestingas, sąžiningas ir atidus. Remiantis LVAT praktika, asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomas rūpestingumo, sąžiningumo ir atidumo standartas. Pareiškėjai, būdami atidūs ir rūpestingi, gavę jiems nepalankų administracinį aktą, turi neatidėliodami pasirūpinti dėl jo apskundimo per įstatymu nustatytą terminą (LVAT 2014 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-505/2014).

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 210 punkte nustatyta, kad nuteistiesiems, uždaromiems į baudos arba drausmės izoliatorių ar į karcerį, neleidžiama su savimi imti maisto produktų ir asmeninių daiktų, išskyrus nutarimo dėl nuobaudos skyrimo kopiją, vokus, pašto ženklus, rašymo priemonę ir popierių, rūkalus, degtukus ir vienkartinius žiebtuvėlius, rankšluostį, muilą, dantų pastą, dantų šepetėlį, plastmasines šukas, nosinę. Kaip nurodoma Alytaus pataisos namų 2014 m. spalio 30 d. rašte Nr. 8-12551, nuteistajam, uždarytam baudos izoliatoriuje, nėra apribota susirašinėjimo teisė. Tai įrodo ir Alytaus pataisos namų pateikta O. B. susirašinėjimo apskaitos kortelė, patvirtinanti pareiškėjo gautų/siunčiamų laiškų datas. Taip pat pažymėtina, kad O. B. Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimas buvo įteiktas 2014 m. rugsėjo 17 d., apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui išsiuntė 2014 m. spalio 10 d., t. y. dar būdamas baudos izoliatoriuje.

Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodytos termino praleidimo priežastys negali būti laikomos išskirtinėmis, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusiomis aplinkybėmis, sutrukdžiusiomis laiku kreiptis į teismą. Pareiškėjo prašyme atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą nenurodyta jokių objektyvių priežasčių ar veiksnių, išskirtinių aplinkybių, sukliudžiusių per ABTĮ 127 straipsnyje numatytą terminą efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise ir pateikti apeliacinį skundą. Teismas sprendžia, kad pareiškėjas skundo padavimo terminą praleido ne dėl svarbių priežasčių, nes įgyvendindamas savo procesines teises buvo nepakankamai atidus ir rūpestingas, todėl terminas apeliaciniam skundui paduoti dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimo panaikinimo neatnaujintinas.

III. Pareiškėjas O. B. atskiruoju skundu (b. l. 116–117) prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės.

Pareiškėjo manymu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus: nuo 2014 m. rugpjūčio 27 d. iki 2014 m. spalio 12 d. pareiškėjas buvo uždarytas į baudos izoliatorių. Alytaus pataisos namuose nėra patvirtintos tvarkos dėl galimybės rašyti (išsiųsti) laiškus būnant baudos izoliatoriuje. Tačiau tai, kad nuteistajam pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisykles leidžiama turėti vokų ir rašymo priemones, dar nereiškia, kad pareiškėjo teisės baudos izoliatoriuje nebuvo pažeistos. Rašte nieko nepaminėta apie teisinę pagalbą ir jos teikimą baudos izoliatoriuje esantiems nuteistiesiems. Be to, netgi jeigu baudos izoliatoriuje leidžiama turėti vokus ir rašymo priemones, jas įsigyti galima tik kartą per mėnesį.

Atsakovas Šiaulių tardymo izoliatorius atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo klausimą dėl termino apeliaciniam skundui pateikti atnaujinimo spręsti teismo nuožiūra.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskiruoju skundu skundžiama Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nutartis, kuria teismas netenkino pareiškėjo O. B. prašymo ir termino apeliaciniam skundui paduoti neatnaujino.

ABTĮ 127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Administracinių bylų nagrinėjimą reglamentuojantis įstatymas apeliacinio skundo padavimo teismui termino eigos pradžią tiesiogiai sieja su pirmosios instancijos teismo sprendimo paskelbimo momentu, todėl ABTĮ 127 straipsnio 1 dalyje numatytas keturiolikos dienų terminas apeliaciniam skundui paduoti turi būti skaičiuojamas nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos, nepriklausomai nuo to, ar šalis dalyvavo paskelbiant teismo sprendimą (žr., pvz., LVAT 2012 m. birželio 13 d. nutartį adm. byloje Nr. TA552-52/2012). Pastebėtina, jog ABTĮ nėra įtvirtinta galimybė pradėti skaičiuoti apeliacinio skundo padavimo teismui termino pradžią ne nuo nurodyto momento, todėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apeliacinio skundo padavimo teismui termino eiga negali būti skaičiuojama kitaip, nei nustatyta ABTĮ, net ir atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo judėjimo laisvė apribota (žr. LVAT 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-287/2012).

Iš bylos medžiagos nustatyta, jog Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendimas, kuriam apskųsti apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo atnaujinti terminą, buvo paskelbtas 2014 m. rugsėjo 15 d., todėl atsižvelgiant į ABTĮ 127 straipsnio 1 dalies nuostatas, terminas paduoti apeliacinį skundą dėl šio sprendimo baigėsi 2014 m. rugsėjo 29 d. Pareiškėjas apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pirmą kartą pateikė 2014 m. spalio 10 d. (spaudas ant voko, b. l. 79), t. y., kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, praleidęs įstatymo nustatytą keturiolikos dienų apskundimo terminą. Taigi, nagrinėjamoje byloje iš esmės sprendžiamas klausimas dėl to, ar pagrįstai Šiaulių apygardos administracinis teismas 2014 m. lapkričio 7 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo šį terminą atnaujinti.

ABTĮ 127 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis arba pirmosios instancijos teismas (jeigu per jį paduodamas apeliacinis skundas), skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Pastebėtina, jog ABTĮ nenumato konkrečiai, kokios termino praleidimo priežastys laikytinos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą praleistą terminą atnaujinti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog tokio pobūdžio priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo apelianto valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr. LVAT 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį adm. byloje Nr. TA858-85/2012; 2012 m. balandžio 6 d. nutartį adm. byloje Nr. TA92-6/2012; 2013 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA602-15/2013). Termino atnaujinimas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismo diskrecijai palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes bei suformuotą teismų praktiką (žr. LVAT 2012 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-53/2012; 2012 m. gruodžio 19 d. nutartį adm. byloje TA822-89/2012). Spręsdamas, ar termino skundui paduoti praleidimo priežastys yra svarbios, teismas vertina, ar minėtos aplinkybės galėjo užkirsti kelią asmeniui laiku ir tinkamai realizuoti šią teisę (žr. LVAT nutartis administracinėse bylose Nr. AS6-601/2006; Nr. AS6-247/2006; Nr. AS6-208/2006).

Nors pareiškėjas nedalyvavo skelbiant Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimą, tačiau byloje esantis lydraštis (b. 1. 77, 80) patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimą pareiškėjui išsiuntė tą pačią dieną, t. y. 2014 m. rugsėjo 15 d. Vadinasi, ABTĮ 93 straipsnyje nustatyti teismo sprendimo nuorašo išsiuntimo terminai nepažeisti. Be to, iš nuteistojo O. B. susirašinėjimo apskaitos kortelės (b. l. 102–103) bei Gautų registruotų pašto siuntų apskaitos registro kopijos (b. l. 104–105) matyti, jog Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimas jam buvo įteiktas 2014 m. rugsėjo 17 d., t. y. iki apeliacinio skundo padavimo termino pabaigos likus dvylikai dienų. Apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pareiškėjas padavė tik praėjus dvidešimt trim dienom nuo jo gavimo dienos.

Prašyme atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą pareiškėjas nurodė, kad terminą praleido iš esmės dėl to, kad nuo 2014 m. rugpjūčio 27 d. iki 2014 m. spalio 12 d. buvo uždarytas į baudos izoliatorių, kuriame yra ribotos galimybės nusipirkti vokų ir rašymo priemonių, taip pat naudotis teisine literatūra bei gauti teisinę pagalbą.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 136 straipsnyje nustatyta tvarka, sutinka su Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nutartyje išdėstytais argumentais, kuriais teismas atmetė minėtą pareiškėjo prašymą dėl termino atnaujinimo, todėl jų iš naujo nekartoja. Papildomai teisėjų kolegija pažymi, jog kaip matyti iš teismui pateikto apeliacinio skundo turinio, jo parengimas nebuvo sudėtingas: pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės tik atkartojo skundo pirmosios instancijos teismui argumentus, taip pat nurodė, jog nesutinka su teismo sprendimu (b. l. 78). Taigi, apeliacinio skundo parengimui, kaip kad nurodyta prašyme atnaujinti skundo padavimo terminą bei atskirajame skunde, pareiškėjui neprireikė teisinės pagalbos ar specialios literatūros. Be to, kaip teisingai pažymėjo Šiaulių apygardos administracinis teismas, apeliacinį skundą teismui pareiškėjas išsiuntė 2014 m. spalio 10 d., t. y. dar būdamas baudos izoliatoriuje. Vadinasi, netgi būdamas baudos izoliatoriuje pareiškėjas turėjo galimybę gauti bei naudotis rašymo priemonėmis, taip pat ir vokais. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, jog įstatymų nustatyti atskirų procesinių veiksmų atlikimo, tame tarpe ir apeliacinio skundo padavimo teismui, terminai įpareigoja teisminės gynybos siekiantį asmenį operatyviai reaguoti į savo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimus. Todėl pareiškėjas, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo padavimo terminą, turėjo pasirinkti jam priimtinus apdairaus ir rūpestingo elgesio variantus. Atitinkamai manytina, jog pareiškėjas galėjo suplanuoti savo veiklą (2014 m. rugsėjo 17 d. gavęs jam nepalankų Šiaulių apygardos administarcinio teismo sprendimą, iki termino apeliaciniam skundui pateikti pabaigos, įsigyti tušinuką bei voką, arba šias priemones iš anksto pasiimti į baudos izoliatorių, nes, kaip minėta, jos nėra draudžiamų turėti baudos izoliatoriuje daiktų sąraše) ir parengti bei išsiųsti apeliacinį skundą nepraleisdamas termino.

Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisingai aiškino bei taikė proceso teisės normas, nenukrypo nuo administracinių teismų praktikos panašiose bylose, pagrįstai darė išvadą, kad pareiškėjo nurodytos termino praleidimo priežastys negali būti vertinamos kaip svarbios priežastys, sutrukdžiusios jam laiku paduoti apeliacinį skundą. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjos atskirasis skundas netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo O. B. atskirąjį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Romanas Klišauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė