A-113-438/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-113-438/2015

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01064-2013-3

Procesinio sprendimo kategorija 38

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. vasario 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso būdu apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų R. A. ir V. Z. A. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų R. A. ir V. Z. A. skundą atsakovui Radviliškio rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai R. A. ir V. Z. A. (toliau – ir pareiškėjai) su skundu (b. l. 2–3) kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti atsakovo Radviliškio rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas) direktoriaus pavaduotojos 2013 m. birželio 18 d. įsakymą Nr. A-655-(8.2) „Dėl R. A. ir V. Z. A. šeimos įrašymo į Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą“.

Pareiškėjai nurodė, kad už tai, jog 2013 m. birželio 9 d. neatstovavo mažamečio sūnaus interesų gydymo įstaigose, jiems buvo surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolai pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 181 straipsnio 1 dalį, o bylos perduotos nagrinėti Radviliškio rajono apylinkės teismui. Sprendimai pagal minėtus protokolus nepriimti, todėl jų surašymas nėra pagrindas jų šeimą įrašyti į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Pažymėjo, kad nė vienas iš sutuoktinių nevartoja alkoholio, narkotinių ar psichotropinių medžiagų, nėra priklausomi nuo azartinių lošimų, vaikų interesų nepažeidžia, netrukdo jiems ugdytis, nenaudoja smurto prieš juos.

Yra sudarytos sąlygos vaikams ruošti pamokas, vaikai gauna padėkas. Teigė, kad turi pakankamai socialinių įgūdžių ir sugeba prižiūrėti savo vaikus. Taip pat nurodė, kad vaikais rūpinasi pagal išgales. Tuo metu, kai vaikas buvo išvežtas į gydymo įstaigą, pareiškėja blogai jautėsi, todėl, negalėdama važiuoti kartu, paprašė su jais kartu gyvenančios D. J. prižiūrėti jos vaiką ir važiuoti kartu su juo į ligoninę. D. J. yra pareiškėjo nesantuokinė dukra, tėvystės faktas oficialiai dar nėra nustatytas. Pareiškėjas dėl šio įvykio pažymėjo, kad, slaugydamas sutuoktinę, pastebėjo, jog sūnus suklupo.

Jis iškvietė greitąją pagalbą. Atvažiavę medikai nurodė, kad vaiką reikia vežti į ligoninę. Vaiko negalėjo lydėti į gydymo įstaigą, kadangi prižiūrėjo savo sutuoktinę, kuri tuo metu jautėsi silpnai, nes neseniai buvo sugrįžusi iš ligoninės. Paprašė D. J., kad ji palydėtų jo sūnų į ligoninę. Tą pačią dieną jis paskambino D. J. pasidomėti, kaip jaučiasi jo sūnus, ir jam buvo pranešta, kad vaikas yra reanimacijoje. Tuomet jis nuvažiavo į ligoninę Šiauliuose ir buvo ten tol, kol sūnus buvo paleistas iš ligoninės. Kitos dienos ryte jį parsivežė namo.

Pareiškėjų atstovas nurodė, kad įvykį, kai vienas iš vaikų buvo nuvežtas į ligoninę, nagrinėjo Radviliškio rajono apylinkės teismas. Teismas neįvertino, kad pareiškėjas veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis. Yra įsitikinęs, kad pareiškėjas neturėjo tyčios įvykdyti administracinio teisės pažeidimo. D. J. yra nesantuokinė pareiškėjo dukra, ji gyvena pareiškėjų namuose, padeda prižiūrėti vaikus. Kai serga D. J. vaikai, juos padeda prižiūrėti pareiškėja, o susirgus pareiškėjų vaikams ar pareiškėjai, padeda D.

J..

Atsakovas Radviliškio rajono savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjų skundą (b. l. 40–42) nurodė, kad su juo nesutinka ir prašė jį atmesti.

Atsakovas nurodė, kad Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato budinčios dalies policijos pareigūnas 2013 m. birželio 9 d. telefonu informavo, jog į VšĮ Radviliškio ligoninės priėmimo skyrių buvo pristatytas mažametis pareiškėjų sūnus, kurį atlydėjo vaikui svetimas asmuo, negalintis atstovauti vaiko interesų, teikiant vaikui būtinąją pagalbą dėl (duomenys neskelbtini). Minėto policijos komisariato viršininkas 2013 m. birželio 13 d. raštu Nr. 40-81-S-6472 informavo Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių (toliau – ir Vaiko teisių apsaugos skyrius) apie tai, kad 2013 m. birželio 9 d. policijos komisariate buvo gautas VšĮ Radviliškio ligoninės priėmimo skyriaus slaugytojos pranešimas, jog į priėmimo skyrių, įtariant (duomenys neskelbtini), buvo pristatytas pareiškėjų sūnus, ir, kad tą pačią dieną vaikas buvo išgabentas į VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko kliniką, kurios medikai pranešė, jog vaikas į minėtos įstaigos Vaikų reanimacijos skyrių paguldytas dėl (duomenys neskelbtini).

Informacijoje pažymima, kad pareiškėjų sūnų į gydymo įstaigas lydėjo svetima moteris D. J., save pristatanti aukle ir giminaite. Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai bei Radviliškio rajono policijos komisariato pareigūnė 2013 m. birželio 13 d. apsilankė pareiškėjų šeimoje ir konstatavo, kad jų vaikams nesudarytos tinkamos buitinės sąlygos augti ir vystytis. Tą pačią dieną pareiškėjams už tai, kad 2013 m. birželio 9 d. neatstovavo mažamečio sūnaus interesų gydymo įstaigose, surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolai ATPK 181 straipsnio 1 dalį. 2013 m. birželio 14 d. administracinės bylos medžiaga poveikio priemonių taikymui perduota Radviliškio rajono apylinkės teismui.

Pažymėjo, kad 2011 m. spalio 12 d. lankydamiesi D. J., tuo metu gyvenusios pas pareiškėjus, šeimoje Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai jau buvo pareiškę pastabas dėl netinkamų buitinių sąlygų. D. J. ir pareiškėja buvo įsipareigojusios susitvarkyti buitį, užtikrinti vaikams tinkamas gyvenimo sąlygas ir priežiūrą. Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad socialinės rizikos šeima – šeima, kurioje auga vaikų iki 18 metų ir kurioje bent vienas iš tėvų piktnaudžiauja alkoholiu, narkotinėmis, psichotropinėmis ar toksinėmis medžiagomis, yra priklausomas nuo azartinių lošimų, dėl socialinių įgūdžių stokos nemoka ar negali tinkamai prižiūrėti vaikų, naudoja prieš juos psichologinę, fizinę ar seksualinę prievartą, gaunamą valstybės paramą naudoja ne šeimos interesams ir todėl iškyla pavojus vaikų fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi bei saugumui; socialinės rizikos šeimai priskiriama ir šeima, kurios vaikui įstatymų nustatyta tvarka yra nustatyta laikinoji globa (rūpyba).

Vaiko teisių apsaugos skyrius, įvertinęs ir išanalizavęs informaciją apie pareiškėjų šeimą, nustatė, kad dėl socialinių įgūdžių stokos ir negebėjimo tinkamai rūpintis vaikais, buitimi yra pažeidžiamos vaikų teisės į gyvenimo sąlygas, būtinas jų fiziniam, protiniam, dvasiniam ir doroviniam vystymuisi, todėl Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. A-655-(8.2) ši šeima pagrįstai buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. liepos 28 d.

įsakymu Nr. A1-212 patvirtinto Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitos savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnyboje (skyriuje) tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 5, 6.3, 6.4, 8 punktais.

II. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2014 m. kovo 4 d. sprendimu (b. l. 135–140) pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad sprendžiant ginčijamo įsakymo pagrįstumo klausimą yra svarbu nustatyti, ar buvo laikomasi Apraše nurodytos procedūros priimant šį įsakymą, ir šiuo aspektu įvertinti byloje esančius įrodymus. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato budinčios dalies policijos pareigūnas 2013 m. birželio 9 d. telefonu informavo, kad į VšĮ Radviliškio ligoninės priėmimo skyrių buvo pristatytas mažametis pareiškėjų sūnus, kurį atlydėjo vaikui svetimas asmuo, negalintis atstovauti vaiko interesų teikiant vaikui būtinąją pagalbą dėl (duomenys neskelbtini) (tai patvirtina Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2013 m. birželio 13 d.

šeimos aplankymo akte Nr. VAA-193 įrašytas šeimos aplankymo tikslas (priežastis)). Teismo nuomone, nors paminėta žodinė informacija nebuvo gauta tiesiogiai iš asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kaip numatyta Aprašo 6.3 punkte, tačiau tai nelaikytina esminiu procedūriniu pažeidimu, nes gauta žodinė informacija savo turiniu atitiko Aprašo 6.3 punkte numatytą informaciją, t. y. buvo gauta žodinė informacija apie nesirūpinančius vaikų sveikata. Vėliau, 2013 m. birželio 18 d., Radviliškio rajono savivaldybės administracijoje gautas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus 2013 m. birželio 13 d. raštas Nr. 40-81-S-6472, kuris patvirtino gautą žodinę informaciją.

Iš minėto Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2013 m. birželio 13 d. šeimos aplankymo akto Nr. VAA-123 matyti, kad Vaiko teisių apsaugos skyrius, kai gavo žodinę informaciją (numatytą Aprašo 6.3 punkte), aplankė pareiškėjų šeimą ir surašė Aprašo 1 priede nustatytos formos aplankymo aktą. Tuomet buvo priimtas Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2013 m. birželio 17 d. teikimas „Dėl R. A. ir V. Z. A. šeimos įrašymo į socialinės rizikos šeimų apskaitą“ Nr. TK-164 , kuriuo taip pat įvertinta ir apibendrinta visa surinka informaciją apie pareiškėjų šeimą ir, vadovaujantis Aprašo 5 ir 8 punktais, buvo pasiūlyta pareiškėjų šeimą įrašyti į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos ir negebėjimo tinkamai rūpintis vaikais.

Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja ginčijamu 2013 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. A-655-(8.2), vadovaudamasi Aprašo 5 ir 8 punktais, Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. gegužės 4 d. įsakymo Nr. A-420-(8.2) „Dėl dalies funkcijų perdavimo“ 1 punktu bei atsižvelgdama į Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2013 m. birželio 17 d. teikimą Nr. TK-164, įrašė pareiškėjų šeimą į Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą.

Iš to teismas padarė išvadą, kad nebuvo pažeista procedūra (taisyklės), turėjusi užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei skundžiamo įsakymo pagrįstumą, įsakymas priimtas kompetentingo asmens, todėl Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos 2013 m. birželio 18 d. įsakymas Nr. A-655-(8.2.) yra teisėtas ir pagrįstas ir negali būti panaikintas.

Atkreipė dėmesį į tai, kad aplinkybę, jog pareiškėjų šeima pagrįstai įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, patvirtina ir vėliau priimti teismo nutarimai, t. y. Radviliškio rajono apylinkės teismo įsiteisėjęs 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutarimas, kuriuo pareiškėjui už pažeidimą, numatytą ATPK 181 straipsnio 1 dalyje, skirtas įsėjimas, ir Radviliškio rajono apylinkės teismo įsiteisėjęs 2013 m. lapkričio 21 d. nutarimas, kuriuo pareiškėjai už pažeidimą, numatytą ATPK 181 straipsnio 1 dalyje, skirtas įspėjimas. Radviliškio rajono apylinkės teismo įsiteisėjusiame 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutarime nustatyta, kad pareiškėjas pažeidė tėvo pareigą tinkamai atstovauti mažamečio sūnaus interesus sveikatos priežiūros įstaigose, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme, ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 181 straipsnio 1 dalyje. Minėtame nutarime taip pat nustatyta, kad byloje nurodytos būtinojo reikalingumo aplinkybės neatitinka ATPK 17 straipsnyje numatytų būtinojo reikalingumo sąlygų, nes pareiškėjas turėjo tinkamai pasirūpinti pirmiausia mažamečiu vaiku.

Pažymėjo, kad pareiškėjų šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos ir nesugebėjimo tinkamai rūpintis vaikais, o ne dėl to, jog vienas iš tėvų vartoja alkoholį, narkotines ar psichotropines medžiagas, yra priklausomi nuo azartinių lošimų. Tai, kad pareiškėjų šeima pagrįstai dėl netinkamos vaikų priežiūros įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą, patvirtina nepažeista procedūra (taisyklės), kuri užtikrino objektyvų visų aplinkybių dėl įrašymo į socialinės rizikos šeimų apskaitą įvertinimą, ir liudytojos I. J. bei L. P., kurios paliudijo, jog pareiškėjų namuose yra problemų dėl švaros bei tvarkos. Taip pat atsakovo atstovas ir liudytoja L. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad po įrašymo į socialinės rizikos šeimų apskaitą pareiškėjų šeimos gyvenimo kokybė pagerėjo, buitis tapo tvarkingesnė, kas patvirtina, jog socialinė pagalba šeimai reikalinga.

III. Pareiškėjai, nesutikdami su Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 4 d. sprendimu, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 144–145), kuriuo prašo šį sprendimą pakeisti ir panaikinti ginčijamą atsakovo sprendimą.

Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neįvertino pareiškėjų pateiktų įrodymų dėl vaikų tinkamos priežiūros bei neatsižvelgė į liudytojų parodymus apie jų šeimą.

Atsakovas atsiliepimu į pareiškėjų apeliacinį skundą (b. l. 149–150) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad pareiškėjų apeliacinis skundas neatitinka tokio pobūdžio procesiniams dokumentams įstatymo keliamų reikalavimų, nėra aišku, dėl kokių priežasčių pareiškėjai nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, todėl atsakovas negali pateikti atitinkamų atsikirtimų į nesamus apeliacinio skundo argumentus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Byloje sprendžiamas ginčas dėl Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos 2013 m. birželio 18 d. įsakymo Nr. A-655-(8.2) „Dėl R. A. ir V. Z. A. šeimos įrašymo į Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą“ teisėtumo bei pagrįstumo.

Ginčijamu įsakymu pareiškėjų šeima buvo įrašyta į Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą.

Šį sprendimą atsakovas grindė Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2013 m. birželio 17 d. teikimu, kuriame konstatuota, kad pareiškėjai dėl socialinių įgūdžių stokos ir negebėjimo tinkamai rūpintis vaikais, buitimi pažeidžia vaikų teises į gyvenimo sąlygas, būtinas jų fiziniam, protiniam, dvasiniam ir doroviniam vystymuisi.

Pareiškėjai savo nesutikimą su ginčijamu sprendimu grindžia tuo, kad vaikų buitine gerove rūpinasi pagal turimus materialinius išteklius, o jų dorovinio, dvasinio, fizinio ir protinio vystymosi sąlygų neriboja bei prisideda prie jų vystymo šiose srityse.

Šeimų, auginančių vaikus, įrašymo į socialinės rizikos apskaitą reglamentuoja Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas bei su jo įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai.

Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 60 straipsnyje nustatyta, kad „Vaiko teisių apsaugą savivaldybėse garantuoja atitinkamos savivaldybių tarybos, vietos savivaldos vykdomosios institucijos, vaiko teisių apsaugos institucijos (tarnybos), policijos nepilnamečių (jaunimo) reikalų inspektoriai, taip pat mokyklos ir kitos institucijos, kurios rengia ir įgyvendina vaiko teisių apsaugos, vaikų teisės pažeidimų prevencijos priemones. Šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytų institucijų veiklą bei kompetenciją nustato atitinkami įstatymai bei kiti teisės aktai.“

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. A1-212 patvirtintas Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitos savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnyboje (skyriuje) tvarkos aprašas (Aprašas) detalizuoja šeimų, auginančių vaikus, įrašymo į socialinės rizikos šeimų apskaitą sąlygas bei tvarką.

Socialinės rizikos šeimos sąvoka, jos požymiai yra pateikti Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje, kurioje nustatyta, kad „Socialinės rizikos šeima – šeima, kurioje auga vaikų iki 18 metų ir kurioje bent vienas iš tėvų piktnaudžiauja alkoholiu, narkotinėmis, psichotropinėmis ar toksinėmis medžiagomis, yra priklausomas nuo azartinių lošimų, dėl socialinių įgūdžių stokos nemoka ar negali tinkamai prižiūrėti vaikų, naudoja prieš juos psichologinę, fizinę ar seksualinę prievartą, gaunamą valstybės paramą panaudoja ne šeimos interesams ir todėl iškyla pavojus vaikų fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi bei saugumui. Socialinės rizikos šeimai priskiriama ir šeima, kurios vaikui įstatymų nustatyta tvarka yra nustatyta laikinoji globa (rūpyba).“

Byloje nagrinėjamu atveju aktualus yra tas socialinės rizikos šeimos požymis, kuris susijęs su vieno ar abiejų tėvų nemokėjimu ar negalėjimu tinkamai prižiūrėti vaikų dėl socialinių įgūdžių stokos. Iš minėtos socialinės rizikos šeimos sąvokos taip pat matyti, kad socialinės rizikos šeimų kategorijai priskiriama ne bet kokia tėvų veikla, o tik ta veikla dėl kurios atsiranda neigiamos pasekmės, o būtent, „iškyla pavojus vaikų fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi bei saugumui.“

Pagal Aprašo 8 punktą, faktinį pagrindą šeimą įrašyti į socialinės rizikos šeimų apskaitą, sudaro vykdomi toje šeimoje vaiko teisių ir interesų pažeidimai, kuriuos nustatyta tvarka konstatuoja atitinkama Vaiko teisių apsaugos tarnyba (skyrius).

Apibendrinus šį teisinį reglamentavimą darytina išvada, kad šeima gali būti įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą tais atvejais, kai nustatoma šių požymių visuma: bent vienas iš tėvų dėl socialinių įgūdžių stokos nemoka ar negali tinkamai prižiūrėti vaikų; dėl šios tėvų veiklos yra pažeidžiamos vaiko (vaikų) teisės bei teisėti interesai; šis vaiko teisių ir teisėtų interesų pažeidimas(ai) sukelia pavojų vaiko (vaikų) fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi bei saugumui.

Byloje nustatyta, kad Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, 2013 m. birželio 9 d. gavęs informaciją iš Radviliškio policijos komisariato apie pareiškėjų sūnaus, A. M. A., gimusio 2010 m., pristatymą į ligoninę dėl (duomenys neskelbtini), 2013 m. birželio 13 d. atliko patikrinimą pareiškėjų gyvenamojoje vietoje ir nustatė, jog šeimos buitis skurdi, apleista, gyvenamasis plotas mažas, patalpoms reikalingas remontas, baldai seni, susidėvėję, vaikų rūbai netvarkingi, suversti spintose, lovų patalynė nešvari, keturiems mokyklinio amžiaus vaikams nėra įrengta vieta pamokų ruošai, ne visi vaikai turi atskiras miegamas vietas, vaikai neturi higienos priemonių, retai prausiami ir maudomi, medikamentai laikomi vaikams prieinamoje vietoje. Iš šių faktinių aplinkybių Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius padarė išvadą, kad pareiškėjų vaikams yra nesudarytos tinkamos buitinės sąlygos augti ir vystytis, sanitarinės gyvenimo sąlygos neatitinka higienos normų, vaikai neturi tinkamų sąlygų poilsiui, pamokų ruošai, neužtikrinama jų asmens higiena.

Pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatas tėvai ar kiti teisėti vaiko atstovai privalo: sudaryti tinkamas sąlygas vaikui gyventi ir augti šeimoje, rūpintis juo; užtikrinti gyvenimo sąlygas būtinas vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi; sudaryti sąlygas vaikui augti, vystytis ir tobulėti, auklėti savo vaikus humaniškai, dorais žmonėmis (Įstatymo 6;11; 21 straipsniai).

Byloje duomenų, kad pareiškėjai savo veikla sukeltų pavojų vaikų protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi nenustatyta. Tokių aplinkybių nenurodo ir atsakovas. Priešingai į bylą pateikti duomenys apie vaikų pasiekimus mokykloje ir užklasinėje veikloje, patvirtina, kad vaikų pasiekimai mokymosi srityje yra geri arba labai geri bei kad yra vystoma bei ugdoma ir įvairi jų kūrybinė užklasinė veikla, kurioje vaikai taip pat pasiekė atitinkamai gerų rezultatų (b. l. 97-117).

Šios aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, kad pareiškėjai savo veikla pažeidžia vaikų teises šioje srityje bei sukelia pavojų jų protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui. Priešingai, aptartos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjai savo pareigas vaikų atžvilgiu šioje srityje vykdo tinkamai.

Tačiau byloje nagrinėjamu atveju pareiškėjai kaltinami tuo, kad neužtikrina vaikams tinkamų buitinių, sanitarinių ir higienos sąlygų.

Kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų (2013 06 13 šeimos aplankymo akto, liudytojų I. J., L. P. parodymų), šis vaikų teisių pažeidimas iš esmės yra susijęs su elementarios švaros ir tvarkos nebuvimu pareiškėjų namuose.

Švaros ir tvarkos palaikymas, higienos elgesio taisyklių laikymasis ir pan., kaip taisyklė, nėra susijęs su ypatingų įgūdžių turėjimu bei panaudojimu. Šioms sąlygoms užtikrinti, paprastai užtenka atlikti elementarius, kasdienius buities ruošos ir tvarkymo darbus, tas pats pasakytina ir dėl reikalavimų susijusių su asmens higiena.

Tačiau, kai buitinių, sanitarinių ir higienos sąlygų pažeidimai yra tęstinio (pastovaus) pobūdžio ar nuolat pasikartojantys bei ilgalaikiai, tai šių sąlygų pažeidimai gali kelti pavojų vaikų sveikatai, jų fiziniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi bei saugumui.

Ir priešingai, vienkartinio pobūdžio, trumpalaikiai pažeidimai šioje srityje, paprastai nėra susiję su minėto pavojaus atsiradimu vaikams.

Visa tai apibendrinus darytina išvada, kad šeima šiuo pagrindu gali būti įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą, kai pažeidimai, susiję su elementarių buitinių, sanitarinių ir higienos sąlygų nesilaikymu, yra tęstinio (pastovaus) pobūdžio ar nuolat pasikartojantys bei ilgalaikiai.

Iš bylos matyti, kad pareiškėjų šeimoje dar 2011 m. spalio mėnesį buvo nustatyti buitinių, sanitarinių ir higienos sąlygų pažeidimai, kuriuos pareiškėjai žadėjo pašalinti (b. l. 24-25). Tačiau 2013 m. birželio 13 d. apsilankius jų šeimoje vėl buvo konstatuoti tie patys pažeidimai (b. l. 21-23).

Šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjų šioje srityje daromi pažeidimai yra tęstinio pobūdžio, trunkantys ilgą laiką, dėl ko atsakovo sprendimas įrašyti juos į socialinės rizikos šeimų apskaitą, yra atitinkantis minėtų teisės aktų reikalavimus, o tuo pačiu pagrįstas ir teisėtas.

Šiuo atveju pažymėtina, kad šeimos įrašymo į socialinės rizikos šeimų apskaitą trukmė, priklauso ir nuo šeimos elgesio, t. y., nuo to, kaip ji šalina padarytus pažeidimus. Pagal Aprašo 14.1.; 14.2. punktų nuostatas „Šeima išbraukiama iš apskaitos, išanalizavus ir įvertinus gautus raštiškus pranešimus apie teigiamus pokyčius šeimoje, taip pat pagal papildomai surinktą informaciją ar apsilankymo šeimoje metu užfiksuotus faktus šiais atvejais: kai su šeima dirbantis socialinis darbuotojas per vienerius metus nuo jos įrašymo į apskaitą VTAT nepranešė apie vaiko teisių pažeidimus šeimoje arba jų nenustatė VTAT darbuotojai; kai yra gautas raštiškas ir motyvuotas socialinio darbuotojo, dirbančio su šeima, pasiūlymas dėl šeimos išbraukimo iš apskaitos, nes išnyko įrašymo į apskaitą priežastys.“

Iš byloje apklaustų liudytojų parodymų taip pat matyti, kad šiuo metu buitinės, sanitarinės ir higienos sąlygos pareiškėjų šeimoje pagerėjo, jų buitis tapo tvarkingesnė. Visa tai patvirtina, kad šioje srityje pareiškėjai turi pakankamus socialinius įgūdžius bei gali ir geba juos tinkamai panaudoti. Toks pareiškėjų elgesys – pažeidimų buitinių, sanitarinių ir higienos sąlygų srityje pašalinimas, pagal Aprašo 14.1.; 14.2. punktų nuostatas, gali sudaryti teisines prielaidas pareiškėjų šeimą išbraukti iš socialinės rizikos šeimų apskaitos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjų R. A. ir V. Z. A. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Dainius Raižys