AS-602-936-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS602-936/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03239-2014-7

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2014 m. spalio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. T. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento, dėl valstybinės pensijos dalies priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 2014 m. birželio 25 d. Vilniaus apygardos administraciniame teisme gautas 2014 m. birželio 23 d. pareiškėjo D. T. (toliau – ir pareiškėjas) skundas (b. l. 2-6), kuriame prašoma: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) 2014 m. gegužės 14 d. raštą Nr. (75)-18-1186; 2) priteisti pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento, neišmokėtos valstybinės pensijos dalį, sumažintą pagal Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 4 straipsnio 1 dalį – 13 472,85 Lt.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. birželio 30 d. nutartimi (b. l. 11-12) atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Teismas nurodė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. lapkričio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 išaiškino, jog suinteresuoti asmenys dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos į teismą privalo kreiptis per 3 metų procesinį terminą, kuris, kai asmuo skundžia ne konkretų administracinį sprendimą, kuris turi būti jam įteiktas, o kompetentingos valstybės institucijos veiksmus, pradedamas skaičiuoti nuo šio asmens sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie skundžiamą veiksmą dienos. Pirmosios sumažintos valstybinės pensijos išmokėjimo diena yra ta objektyvi aplinkybė, su kuria gali būti siejama skundo padavimo teismui termino pradžia.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai inter alia yra susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Be to, administracinių teismų praktikoje akcentuojama ir tai, jog savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-845/2012).

Teismas konstatavo, kad iš skundo turinio ir pateiktų jo priedų matyti, kad pareiškėjas prašo priteisti pensijos nepriemoką, susidariusią dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. sausio 20 d. nutarimu Nr. 83 patvirtintų Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatų 24 punktą pareigūnų ir karių valstybinė pensija mokama už praėjusį mėnesį pensiją mokančių institucijų nustatyta tvarka. Atsižvelgęs į šią nuostatą, įvertinęs pareiškėjo skundo turinį ir jo priedus, teismas sprendė, kad pirmoji sumažinta valstybinė pensija už 2010 m. sausio mėn. pareiškėjui buvo išmokėta 2010 m. vasario mėn., t. y. pareiškėjui apie jo galimai pažeistas teises tapo žinoma (turėjo tapti žinoma) 2010 m. vasario mėn., kai nebuvo išmokėta atitinkama valstybinės pensijos dalis.

Skundą teismui pareiškėjas išsiuntė tik 2014 m. birželio 23 d., t. y. praėjus daugiau kaip 3 metams nuo sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie skundžiamą veiksmą – sumažintos valstybinės pensijos mokėjimą. Ši aplinkybė lėmė teismo išvadą, kad pareiškėjas ginčą dėl pensijos nepriemokos išmokėjimo teisme kelia praleidęs terminą tokio pobūdžio reikalavimams pareikšti. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skundo praleidimo priežasčių nepaaiškino, praleisto termino atnaujinti neprašė, todėl jo skundą atsisakė priimti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 str. 2 d. 8 p.).

Be to, teismas nurodė, kad iš teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, jog Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra išnagrinėta administracinė byla Nr. I-2629-624/2013 pagal pareiškėjo D. T. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai VSD, trečiajam suinteresuotam asmeniui VSD dėl sprendimo panaikinimo, neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo, kuriame pareiškėjas, be kita ko, prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VSD, neišmokėtos valstybinės pensijos dalį, susidariusią laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 1 d., neišmokėtą dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo. Taigi teismas darė išvadą, kad dalis pareiškėjo reikalavimo jau yra išnagrinėta, dėl jo priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas (ABTĮ 37 str. 2 d. 4 p.).

Teismas pažymėjo, kad ginčijamas Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento 2014 m. gegužės 14 d. raštas Nr. (75)-18-1186 tik patvirtina, kad pareiškėjas inicijavo ginčą, tačiau realių pasekmių nesukelia, nes skundžiamas teismui praleidus trejų metų skundo padavimo terminą, todėl teismas šiuo atveju pareiškėjo teisių apginti negalėtų. Šią skundo dalį teismas atsisakė priimti pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktą.

III. Pareiškėjas D. T. pateikė atskirąjį skundą (b. l. 14-15), kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir pareiškėjo skundą priimti nagrinėti.

Atskirajame skunde nurodo, kad šiuo metu valstybėje yra pasikeitusi ekonominė situacija ir objektyviai neturėtų trūkti lėšų mokėti nustatyto dydžio pensijas bei dengti neišmokėtos pensijos dalis asmenims, kuriems dėl šios situacijos pensijos buvo sumažintos. Teigia, kad pasibaigus Laikinojo įstatymo 15 straipsnio galiojimo terminui ir valstybei neišmokėjus sumažintos pensijos dalies, pareiškėjas pakartotinai kreipėsi į buvusį darbdavį su prašymu išmokėti nepriemoką už pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį sumažintą pensijos dalį. Mano, kad terminas skundui paduoti turėtų būti skaičiuojamas nuo Laikinojo įstatymo 15 straipsnio galiojimo laiko pabaigos – 2013 m. gruodžio 31 d., todėl jis nėra praleistas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

VI. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 30 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pareiškėjas D. T. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento 2014 m. gegužės 14 d. raštą Nr. (75)-18-1186; 2) priteisti pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento, neišmokėtos valstybinės pensijos dalį, sumažintą pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį – 13 472,85 Lt.

Pirmosios instancijos teismas 2014 m. birželio 30 d. nutartimi (b. l. 11-12) atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas skundą teismui išsiuntė tik 2014 m. birželio 23 d., t. y. praėjus daugiau kaip 3 metams nuo sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie skundžiamą veiksmą – sumažintos valstybinės pensijos mokėjimą. Todėl pareiškėjas ginčą dėl pensijos nepriemokos išmokėjimo teisme kelia praleidęs terminą tokio pobūdžio reikalavimams pareikšti. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skundo praleidimo priežasčių nepaaiškino, praleisto termino atnaujinti neprašė, todėl jo skundą atsisakė priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.).

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, suformuotą nagrinėjant ginčus dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydžio ribojimo taikant Laikinąjį įstatymą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 ir 2013 m. lapkričio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013), reikalavimams dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos pareikšti procesinis terminas yra 3 metai. Nustatant šio termino eigos pradžią kiekvienu atveju būtina įvertinti pažeidimo, su kuriuo pareiškėjas sieja savo reikalavimą, pobūdį ir bylos individualias faktines aplinkybes. Pažymėtina, jog pareiškėjui D. T. paskirtos valstybinės pensijos mažinimas buvo pradėtas nuo 2010 m. sausio 1 d. atsakovui nepriėmus jokio individualaus administracinio akto, o kiekvieną mėnesį tiesiogiai taikant Laikinojo įstatymo nuostatas ir perskaičiuojant mokėtinos pensijos dydį.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. lapkričio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 išaiškino, kad tais atvejais, kai asmuo skundžia ne konkretų administracinį sprendimą, kuris turi būti jam įteiktas, o kompetentingos valstybės institucijos veiksmus, tokio asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo šio asmens sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie skundžiamą veiksmą dienos. Nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės rodo, jog pareiškėjas apie jo teises pažeidžiančius veiksmus sužinojo (turėjo sužinoti) ne vėliau kaip 2010 m. vasario mėnesį, t. y. gavęs pirmą sumažintą valstybinę pensiją, išmokėtą už 2010 m. sausio mėnesį. Į teismą pareiškėjas kreipėsi tik 2014 m. birželio 23 d. (b. l. 10). Ši aplinkybė yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi praleidęs terminą tokio pobūdžio reikalavimams pareikšti.

Pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktą, administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu praleistas skundo (prašymo) padavimo terminas ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti ar teismas atmeta tokį prašymą.

Administracinės bylos duomenys rodo, kad tiek skunde, pateiktame pirmosios instancijos teismui (b. l. 2-6), tiek atskirajame skunde (b. l. 14-15) pareiškėjas kategoriškai teigia, jog termino paduoti skundą nėra praleidęs. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje įtvirtinta, kad pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktą, termino praleidimo fakto konstatavimas ir prašymo atnaujinti terminą nebuvimas yra pakankamos sąlygos atsisakyti priimti teismui paduotą skundą (prašymą). Įstatymas neįpareigoja teismo papildomai siūlyti pareiškėjui pateikti prašymą dėl termino atnaujinimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-63/2012). Kadangi pareiškėjas, manydamas, jog skundo padavimo termino nepraleido, galimybe prašyti atnaujinti terminą nepasinaudojo, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 30 d. nutartis atsisakyti priimti skundą yra teisėta bei pagrįsta.

Pažymėtina, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 30 d. nutartis neužkerta pareiškėjui kelio paduoti naują skundą kartu su juo pateikiant motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo (ABTĮ 34 str. 1 ir 2 d.).

Be to, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatavo, jog dalis pareiškėjo reiškiamų reikalavimų jau buvo išnagrinėti ankstesnėje administracinėje byloje Nr. I-2629-624/2013 ir šioje dalyje skundą pagrįstai atsisakė priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu. Pareiškėjas atskirajame skunde šios nutarties dalies neginčija, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jos nepasisako.

Apibendrindama, tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias skundo priėmimo klausimą, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 30 d. nutartis paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo D. T. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius