AS-771-492/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS-771-492/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01053-2015-0

Procesinio sprendimo kategorija 63.2; 63.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. balandžio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos M. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos M. N. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai dėl įsakymo panaikinimo ir neišmokėtos pensijos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja M. N. (toliau – ir pareiškėja) pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui prašydama įpareigoti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją (toliau – ir atsakovas, VRM) pakeisti VRM 2013 m. sausio 8 d. sprendimą Nr. 11SP-39; į tarnybos laiką pensijai skirti įskaityti laikotarpį nuo 2001 m. rugsėjo 24 d. iki 2012 m. sausio 3 d.; perskaičiuoti pensiją pagal naują tarnybos stažą; išmokėti dėl neteisingo pensijos dydžio susidariusią pensijos nepriemoką.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. vasario 17 d. nutartimi nustatė pareiškėjai terminą pašalinti nutartyje nurodytus trūkumus. Teismas nurodė, kad pareiškėja netinkamai suformulavo skundo reikalavimą, kuris neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio nuostatų, t. y. teismas negali pakeisti atsakovo priimto sprendimo. Be to, su skundu pateiktas ne skundžiamas aktas, o kitas atsakovo priimtas 2015 m. sausio 22 d. sprendimas. Teismas pareiškėjai išaiškino apskundimo terminus bei tvarką, remiantis ABTĮ 33, 34 straipsnių nuostatomis.

Pareiškėja pateikė patikslintą skundą, kuriuo prašė įpareigoti VRM pakeisti VRM 2013 m. sausio 8 d. sprendimą Nr. 11SP-39; į tarnybos laiką pensijai skirti įskaityti laikotarpį nuo 2001 m. rugsėjo 24 d. iki 2012 m. sausio 3 d.; perskaičiuoti pensiją pagal naują tarnybos stažą; išmokėti dėl neteisingo pensijos dydžio susidariusią pensijos nepriemoką. Kartu su patikslintu skundu pareiškėja pateikė skundžiamą aktą bei prašymą dėl termino skundui paduoti atnaujinimo.

Pareiškėja nurodė, kad apie skundžiamą sprendimą sužinojo 2013 m. sausio mėnesį, tačiau apie jo neteisėtumą sužinojo tik 2014 m. rugsėjo mėnesį. 2014 m. spalio 23 d. kreipėsi į atsakovą, 2014 m. gruodžio 22 d. kreipėsi į ministrą. 2015 m. sausio 22 d. ministro sprendimą per įstatymo nustatytą terminą, t.y. per 20 dienų apskundė teismui.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. kovo 17 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą.

Teismas atkreipė dėmesį, kad patikslinus skundą pareiškėjos reikalavimas neatitinka ABTĮ 88 straipsnio nuostatų. Teismas negali pakeisti administracinio akto ar perskaičiuoti pensijos. Be to, pareiškėja neprašo panaikinti VRM 2015 m. sausio 22 d. sprendimo Nr. 1D-895, kuriuo perskaičiuotas pareiškėjos tarnybos stažas.

III. Pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 17 d. nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui skundo priėmimo klausimą spręsti iš naujo.

Pareiškėja nurodo, kad tiek pirminiame, tiek patikslintame skunde neprašė, kad pats teismas perskaičiuotų pensiją, o prašė įpareigoti Vidaus reikalų ministeriją pakeisti VRM 2013 m. sausio 8 d. sprendimą Nr. 11SP-39; į tarnybos laiką pensijai skirti įskaityti laikotarpį nuo 2001 m. rugsėjo 24 d. iki 2012 m. sausio 3 d.; perskaičiuoti pensiją pagal naują tarnybos stažą; išmokėti dėl neteisingo pensijos dydžio susidariusią pensijos nepriemoką.

Nurodo, kad neprašė panaikinti Vidaus reikalų ministerijos 2015 m. sausio 22 d. sprendimo Nr. 1D-895, kadangi pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimą, išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija negali būti ginčo šalimi administracinėje byloje, į kurį persikėlė ikiteismine tvarka išnagrinėtas ginčas. Be to, toks trūkumas nebuvo konstatuotas 2015 m. vasario 17 d. nutartyje trūkumams šalinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas yra Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 17 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundą konstatavus, kad pareiškėja per teismo nustatytą terminą nepašalino skundo trūkumų, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra pamatinė asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teisės aktų. Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad asmens teisė kreiptis į teismą yra absoliuti (Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. vasario 7 d., 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. gegužės 9 d. nutarimai). Asmens teisė kreiptis į teismą negali būti apribota ar paneigta, nes kiltų grėsmė vienai svarbiausių teisinės valstybės vertybių. Asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai tiek nuo privačių asmenų, tiek nuo valdžios institucijų ar pareigūnų neteisėtų veiksmų (inter alia Konstitucinio Teismo 1997 m. spalio 1 d., 2000 m. gegužės 8 d., 2001 m. liepos 12 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimai). Kaip yra pažymėjęs Europos Žmogaus Teisių Teismas, teisminiam procesui taikomi teisingumo, viešumo ir spartumo standartai iš tiesų tampa beverčiai, jeigu teisminis procesas apskritai nėra pradedamas. Vargu, ar galima kalbėti apie teisinės valstybės principą, jeigu apskritai nėra įgyvendinama teisė kreiptis teisminės gynybos (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1975 m. sausio 21 d. sprendimo Golder prieš Jungtinę Karalystę, 34–36 par., Series A, Nr. 18).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje teisė kreiptis į administracinį teismą aiškinama plačiai. Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad smulkūs formalaus pobūdžio trūkumai asmeniui neturėtų trukdyti įgyvendinti teisę į teismą (žr., pvz., 2008 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-611/2008). Vien tik formalus laikymasis teisės normų, reglamentuojančių skundo (prašymo) priėmimą, yra netoleruotinas. Asmens teisės turi būti ginamos realiai. Konstatuoti kreipimosi dokumento (skundo, prašymo ar pan.) turinio ir formos trūkumai, jeigu jie nėra esminiai, nėra kliūtis priimti skundą (prašymą) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS17-400/2006).

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundą konstatavęs, kad ji nepašalino teismo 2015 m. vasario 17 d. nutartyje nurodyto trūkumo, t. y. pareiškėjos reikalavimas neatitinka ABTĮ 88 straipsnio nuostatų, be to, pareiškėja neskundžia Vidaus reikalų ministerijos 2015 m. sausio 22 d. sprendimo Nr. 1D-895.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija tokiai pirmosios instancijos teismo pozicijai nepritaria ir vertina, kad teismas formaliai taikė skundo priėmimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas bei nepagrįstai suvaržė pareiškėjos teisę į teisminę gynybą.

ABTĮ 24 straipsnio 1 dalis numato, kad prie skundo (prašymo) pridedamas skundžiamas aktas; jei skundas (prašymas) buvo nagrinėtas administracinių ginčų komisijoje ar kitoje išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijoje, – atitinkamos administracinių ginčų komisijos ar institucijos sprendimas. Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, pareiškėja kartu su patikslintu skundu pateikė skundžiamą aktą (b. l. 19), be to, tiek iš patikslinto skundo bei prašymo, atnaujinti terminą skundui paduoti (b. l. 22 ) turinio matyti, kad pareiškėja bandė savo teises realizuoti kreipiantis į išankstinio ginčo nagrinėjimo ne per teismą institucijas.

Žmogaus teisių apsaugos reikalavimai lemia, kad proceso rezultatas administracinėje byloje turi kuo mažiau priklausyti nuo šalies sugebėjimo ginti savo interesus administraciniame teisme, o teismo sprendimas turi kuo labiau atitikti tarp šalių realiai susiklosčiusius teisinius santykius bei jiems taikytinas teisės normas. Todėl teismas turėtų imtis aktyvesnio vaidmens, kai mato, kad šalis yra teisiškai neišprususi, jai neatstovauja advokatas ir dėl to jai gali būti sunku pačiai realizuoti savo procesines teises, kai kyla abejonių dėl šalių nurodytų faktinių aplinkybių tikslumo, ypač jei galbūt nenurodytos aplinkybės ir įrodymai gali nulemti teismo sprendimą byloje, o jų neištyrus būtų pažeistas viešasis interesas, taip pat tų kategorijų bylose, kuriose asmens galimybės pateikti įrodymus ribotos, pavyzdžiui, ginčuose dėl socialinės apsaugos ir pan. (2009 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-373/2009, 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2922/2011, 2012 m. kovo 1 d. nutartis administracinėse byloje Nr. A492-1574/2012).

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėja pakankamai aiškiai suformulavo savo reikalavimų esmę, todėl vien ta aplinkybė, kad pareiškėjos reikalavimas pažodžiui neatitinka ABTĮ 88 straipsnio nuostatų laikytina formaliu trūkumu, neturėjusiu lemti atsisakymo priimti skundą, kadangi ABTĮ 10 straipsnis įpareigoja teismą padėti asmenims įgyvendinti jų procesines teises, be to, ABTĮ 52 straipsnis numato pareiškėjui teisę tikslinti skundo pagrindą ar dalyką bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje.

Teisėjų kolegija taip pat pabrėžia, kad pareiškėja skundžia VRM 2013 m. sausio 8 d. sprendimą Nr. 11SP-39 bei kartu su patikslintu skundu pateikė prašymą dėl termino skundui paduoti atnaujinimo, tačiau pirmosios instancijos teismas šio prašymo nenagrinėjo.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas formaliai taikė skundo priėmimą reglamentuojančias teisės normas, todėl pareiškėjos atskirasis skundas tenkinamas, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 17 d. nutartis naikinama pareiškėjos skundo priėmimo klausimą perduodant pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjos M. N. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 17 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjos skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė