A-505-662/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-505-662/2015

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00923-2014-5

Procesinio sprendimo kategorija 20

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. vasario 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės, rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Omrama“ skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl atleidimo nuo sankcijos ir įsakymo pakeitimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Omrama“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „Omrama“) skundu (b. l. 4–8) prašė Kauno apygardos administracinio teismo pakeisti Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Savivaldybė) direktoriaus 2014 m. birželio 25 d. įsakymą (duomenys neskelbtini) „Dėl UAB „Omrama“ išduotos licencijos Nr. (duomenys neskelbtini) verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais galiojimo panaikinimo“ (toliau – ir Įsakymas) (b. l. 10) ir atleisti pareiškėją nuo Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir Alkoholio kontrolės įstatymas) 34 straipsnio 16 dalyje numatytos sankcijos taikymo (licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais panaikinimo).

Pareiškėjas paaiškino, kad turi licenciją Nr. (duomenys neskelbtini) verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais kavinėje (duomenys neskelbtini). 2014 m. kovo 13 d. buvo atliktas patikrinimas ir šio neplaninio patikrinimo metu rasti du 0,2 l talpos degtinės buteliukai, pažymėti prekės ženklu „Sobieski“ be juridinę galią turinčių įsigijimo dokumentų. Visoms kitoms prekėms buvo pateikti įsigijimo dokumentai. Pažymėjo, kad dėl prekių gausos per neapsižiūrėjimą galimai nebuvo nuskenuoti minėto alkoholinio 0,2 l tūrio degtinės buteliukai. Tai pirmas pareiškėjo pažeidimas, paskirta 1 000 Lt bauda sumokėta, imtasi priemonių, kad įmonėje kruopščiau būtų atliekama dokumentų ir prekių apskaita. Tikrinančios institucijos atstovams pareiškėjas sudarė visas sąlygas atlikti patikrinimą, teikė paaiškinimus, pripažino minėtą pažeidimą. Įsakymu pareiškėjui paskirta papildoma sankcija – panaikinta licencija verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais. Pareiškėjas manė, kad ši papildoma sąlyga yra neproporcinga, neadekvati ir neteisinga. Jeigu Įsakymas būtų vykdomas, įmonei kiltų nepataisoma žala, nes tektų atleisti darbuotojus, uždaryti kavinę, įmonė patirtų bankrotą.

Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į pareiškėjo skundą (b. l. 33–36) su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad ginčijamas Įsakymas buvo priimtas vadovaujantis Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 16 dalimi, atsižvelgiant į Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento nutarimą taikyti ekonomines sankcijas už alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nutarimas) (b. l. 18–19), raštą (duomenys neskelbtini) „Dėl licencijuojamos veiklos pažeidimų“ (b. l. 45) ir Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą (duomenys neskelbtini). Nutarime neginčijamai nustatyta, kad UAB „Omrama“ parduodama ir prekybos vietose laikydama alkoholio produktus be juridinę galią turinčių privalomų jų įsigijimo dokumentų pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 17 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimus. Pažymėjo, kad administracinių teismų praktikoje ne kartą konstatuota, jog viešojo administravimo subjektas, kuris yra įgaliotas spręsti dėl licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais galiojimo panaikinimo, neturi pasirinkimo teisės spręsti, panaikinti licenciją ar jos nepanaikinti, jeigu buvo padarytas Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 16 dalyje nurodytas teisės pažeidimas. Akcentavo, jog pareiškėjas Nutarimo neskundė teismine tvarka.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. spalio 1 d. sprendimu (b. l. 67–69) pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Omrama“ skundą tenkino.

Rėmėsi Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 16 dalimi (redakcija galiojanti nuo 2012 m. rugsėjo 1 d.) ir paaiškino, kad administracinių teismų praktikoje ne kartą konstatuota, jog viešojo administravimo subjektas, kuris yra įgaliotas spręsti dėl licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais galiojimo panaikinimo, neturi pasirinkimo teisės spręsti, panaikinti licenciją ar jos nepanaikinti, jeigu buvo padarytas Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 16 dalyje nurodytas teisės pažeidimas, ir jis privalo licenciją panaikinti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinės bylos Nr. A261–96/2009; Nr. A525–346/2009 ir kt.).

Nurodė, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 2 dalies 2 punkto reikalavimų pažeidimų faktas byloje įrodytas. Ginčijamas Įsakymas atitinka teisėtumo bei pagrįstumo kriterijus, keliamus šio pobūdžio sprendimams, todėl naikinti teisėto ir pagrįsto viešojo administravimo subjekto sprendimo, kuriuo buvo panaikintas licencijos galiojimas, nėra teisinio pagrindo. Tačiau šiuo atveju bylos išsprendimui yra aktualus Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2008 m. sausio 21 d. nutarimas, kuriame Konstitucinis Teismas, aiškindamas Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 17 dalies (redakcija galiojusi iki 2012 m. rugsėjo 1 d.) nuostatas, konstatavo, kad teismas, net ir tuo atveju, kai yra padarytas toks Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimas, už kurį nustatytas licencijos galiojimo panaikinimas, turi galimybę atsižvelgti į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir, vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, nuspręsti, kad minėta sankcija neturi būti taikoma, nes dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga. Taigi teismas turi teisę spręsti, ar papildomos sankcijos skyrimas yra būtinas. Tai savo ruožtu taip pat lemia, kad tokiais atvejais, kai teismas nusprendžia atleisti subjektą nuo sankcijos (bausmės), numatytos Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 17 dalyje, naikinti teisėto ir pagrįsto viešojo administravimo subjekto sprendimo, kuriuo buvo panaikintas licencijos galiojimas, nėra teisinio pagrindo. Tokiu atveju, teismas gali tik pakeisti viešojo administravimo subjekto sprendimą, nurodydamas, kad subjektą, padariusį atitinkamos Alkoholio kontrolės įstatymo normos pažeidimą, jis atleidžia nuo sankcijos (bausmės), numatytos Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 17 dalyje.

Aplinkybė, jog patikrinimo metu įmonei priklausančioje kavinėje be įsigijimo dokumento rasti 2 mažos talpos buteliai (0,2 l talpos) degtinės „Sobieski“ (b. l. 13, 20), sudaro pagrindą teigti, jog padaryto pažeidimo mastas nedidelis. Iš byloje esančios medžiagos matyti, jog pareiškėjas pažeidimo nustatymui ir tyrimui nekliudė, pažeidimą padarė pirmą kartą, šios aplinkybės pripažintos lengvinančiomis jo atsakomybę, administracine tvarka jam buvo skirta mažesnė už sankcijos vidurkį 1 000 Lt bauda. Nėra duomenų apie tai, kad pažeidimu būtų sukeltos neigiamos pasekmės visuomenei. Anksčiau už to paties pobūdžio pažeidimus pareiškėjas nėra baustas.

Įvertinęs pažeidimo mastą, pobūdį, padarymo aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog licencijos panaikinimas įmonei yra aiškiai neproporcingas padarytam teisės pažeidimui ir papildomos ekonominės sankcijos taikymas būtų neadekvatus siekiamam tikslui, pažeistų teisingumo bei proporcingumo principus, todėl pareiškėjo skundą tenkino.

Be kita ko, pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismo nuomone, atsakovo nurodyta aplinkybė, jog pareiškėjas teismine tvarka neginčijo Nutarimo nėra reikšminga šio ginčo teisiniam vertinimui.

III. Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija apeliaciniu skundu (b. l. 78–80) prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 1 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Omrama“ skundą atmesti.

Apeliaciniame skunde išdėsto atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus ir mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ginčo faktinę situaciją bei byloje pateiktus įrodymus, netinkamai interpretavo teisės normas, reglamentuojančias prekybą alkoholiniais gėrimais ir viešąjį administravimą. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos teismų praktikos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinės bylos Nr. A261-96/2009, Nr. A525-346/2009 ir kt.), kuria remiantis galima daryti išvadą, kad pagal Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 16 dalį savivaldybės vykdomoji institucija privalo panaikinti licencijos galiojimą tuo atveju, jei licencijos turėtojas nesilaikė Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 17 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimų.

Paaiškina, kad Kauno miesto savivaldybės taryba Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu (duomenys neskelbtini) „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“ nusprendė apriboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką nuo 22 val. iki 8 val. šiose Kauno prekybos vietose: (duomenys neskelbtini). Minėtas sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant į eilę policijos raštų, tarybos posėdžio metu pateiktus bendruomenių, seniūnijų, Kauno jaunimo organizacijos „Apskritasis stalas“ raštu išdėstytą poziciją bei siekiant pozityvių, teisėtų ir visuomeniškai pagrįstų tikslų, kitų konstitucinių vertybių (visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos, žmogaus sveikatos ir kt.) apsaugos. Todėl mano, kad bet kokie Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimai prekybos vietose, kurias atitinkami Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje nurodyti subjektai yra įvardinę kaip nesaugumo židinius, prie kurių neretai kyla įvairūs incidentai turi būti vertinami itin kritiškai, t. y. kaip pažeidžiantys viešąjį interesą.

Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju be įsigijimo dokumentų rasti du 0,2 1 talpos degtinės „Sobieski“ buteliai sudaro pagrindą teigti, jog padaryto pažeidimo mastas nedidelis, nes toks pažeidimo vertinimas gali sudaryti prielaidas ūkio subjektams tikėtis, kad jie bus atleisti nuo ekonominės sankcijos, jei bus rasta nedaug alkoholio butelių. Be to, gali netgi skatinti nesilaikyti licencijų prekiauti alkoholiniais gėrimais sąlygų. Taigi, nagrinėjamu atveju be įsigijimo dokumentų rasti du 0,2 1 talpos degtinės „Sobieski“ buteliai negali būti traktuojami kaip mažareikšmiai ir todėl pareiškėjas neturi būti atleistas nuo sankcijos – licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gaminiais panaikinimo.

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Omrama“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 84–86) prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą išdėsto, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas vadovaujantis Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarimu, nenukrypstant nuo suformuotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos bylose dėl licencijos panaikinimo verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, atsižvelgiant į pažeidimo mažareikšmiškumą ir proporcingumo principų taikymą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atleido pareiškėją nuo sankcijos, nes padarytas pažeidimas yra mažareikšmis, egzistuoja pareiškėjo atsakomybę lengvinančios aplinkybės (pažeidimas padarytas pirmą kartą, pažeidėjas sumokėjo baudą, gailisi, padėjo išaiškinti pažeidimą ir pan.). Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, kad šiuo atveju „Omrama“ licencijos panaikinimas būtų akivaizdžiai neproporcinga sankcija padarytam pažeidimui. Licencijos panaikinimas sukeltų didžiules neigiamas pasekmes pareiškėjo įmonei ir kavinės darbuotojams, t. y. būtų atleidžiami darbuotojai, veikla būtų sustabdyta, įmonė bankrutuotų. Pareiškėjas jau yra sumokėjęs 1 000 Lt baudą, todėl mano, jog sankcijos prevenciniai tikslai jau yra pasiekti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Omrama“ į teismą kreipėsi prašydamas pakeisti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą (duomenys neskelbtini) „Dėl UAB „Omrama“ išduotos licencijos Nr. (duomenys neskelbtini) verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais galiojimo panaikinimo“ ir atleisti pareiškėją nuo Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 16 dalyje numatytos sankcijos taikymo. Pirmosios instancijos teismas šį pareiškėjo skundą tenkino.

Atsakovas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ginčo faktinę situaciją bei byloje pateiktus įrodymus, netinkamai interpretavo teisės normas, reglamentuojančias prekybą alkoholiniais gėrimais ir viešąjį administravimą.

Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad administracinėje byloje nekyla ginčo dėl bylos faktinių aplinkybių, t. y. kad pareiškėjas turi licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais kavinėje (duomenys neskelbtini). 2014 m. kovo 13 d. buvo atliktas neplaninis patikrinimas, kurio metu rasti du 0,2 l talpos degtinės buteliukai, pažymėti prekės ženklu „Sobieski“ be juridinę galią turinčių įsigijimo dokumentų. Visoms kitoms prekėms buvo pateikti įsigijimo dokumentai. Už šį pažeidimą pareiškėjui buvo skirta 1 000 Lt bauda bei ginčijamu Įsakymu papildoma sankcija – panaikinta licencija verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais.

Vertindama proceso šalių pateiktus argumentus teisėjų kolegija visų pirma pabrėžia, kad Konstitucijos 46 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, jog Lietuvos ūkis grindžiamas asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva. Ūkinės veiklos laisvė ir iniciatyva yra Konstitucijos garantuojama vertybė, be kita ko, reiškianti tai, kad valstybės ar vietos savivaldos institucijoms draudžiama įstatymuose nenumatytais metodais reglamentuoti ūkinę veiklą, tvarkyti įmonių reikalus. Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalis numato, kad valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei. Tai reiškia, jog ūkinės veiklos laisvė yra saugoma Konstitucijos ir jokiomis priemonėmis negali būti nepagrįstai varžoma ar ribojama.

Alkoholinių gėrimų mažmeninė prekyba yra ūkinė veikla, kuri patenka į Konstitucijos 46 straipsnio 1 dalimi ginamą ūkinės veiklos laisvės sritį. Kita vertus, atsižvelgiant į alkoholio produktų, kaip specifinių civilinės apyvartos objektų, darančių neigiamą poveikį žmogaus sveikatai, pobūdį, valstybė gali nustatyti specialų, būtent šio produkto apyvartai skirtą, teisinį reguliavimą (žr. Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimą). Konstitucinis Teismas taip pat yra nurodęs, kad įstatymų leidėjas turi nustatyti ne tik būtinus reikalavimus, kuriuos turi atitikti ūkio subjektai, siekiantys gauti licencijas užsiimti didmenine ar mažmenine prekyba alkoholio produktais (kaip ir bet kuria kita licencijuojama veikla), bet ir reikalavimus, kurių turi laikytis tokias licencijas gavę asmenys (žr. 2008 m. sausio 21 d. nutarimą).

Toks reguliavimas ir yra numatytas inter alia Alkoholio kontrolės įstatyme, kuris reguliuoja teisinius santykius, priskirtinus viešajai teisei. Šiame įstatyme nustatytomis administracinėmis priemonėmis yra varžoma asmens ūkinės veiklos laisvė alkoholio gamybos, prekybos ir vartojimo srityje, tačiau tuo yra siekiama pozityvių Alkoholio kontrolės įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatytų tikslų, taip numatant ir įtvirtinant atitinkamus reikalavimus vertimuisi ūkine veikla (Alkoholio kontrolės įstatymo 1 str. 2 d., 4 str. 1 d.).

Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnis konkrečiai numato alkoholio produktų pardavimo, laikymo ir gabenimo reikalavimus. Pareiškėjui nagrinėjamu atveju buvo inkriminuotas Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 2 dalies 2 punkto pažeidimas, todėl dėl šios nuostatos aiškinimo pasisakytina plačiau.

Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad Lietuvos Respublikoje draudžiama parduoti alkoholio produktus, kurie neįrašyti į licencijas juos gaminti, importuoti, parduoti, ir alkoholio produktus neturint juridinę galią turinčių privalomų tų produktų įsigijimo arba gabenimo dokumentų. O to paties straipsnio 2 dalies 2 punktas nustato, kad įmonėms, Europos juridiniams asmenims ir jų filialams, užsienio juridinių asmenų atstovybėms Lietuvos Respublikoje draudžiama laikyti ir gabenti alkoholio produktus, kurie neįrašyti į licencijas juos gaminti, importuoti, parduoti, ir alkoholio produktus neturint juridinę galią turinčių privalomų tų produktų įsigijimo arba gabenimo dokumentų.

Pažymėtina, kad pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui neginčijo paties Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimo padarymo fakto, bet prašė panaikinti Įsakymą iš esmės remdamasis tuo, kad juo skirta papildoma sankcija – licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais panaikinimas – yra neproporcinga pareiškėjo padarytam pažeidimui.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad pareiškėjo skundžiamas Įsakymas dėl licencijos panaikinimo priimtas vadovaujantis Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 16 dalimi, kuri nustato, jog įmonėms, turinčioms licencijas gaminti alkoholio produktus ar licencijas verstis didmenine prekyba alkoholio produktais ir pažeidusioms šio Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2, 4, 8 ir (ar) 9 punktų, 2 dalies 2, 4 ir (ar) 7 punktų reikalavimus, licencijų galiojimas panaikinamas ir naujos licencijos neišduodamos penkerius metus nuo licencijų galiojimo panaikinimo dienos. Licencijas verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais turinčioms įmonėms, Europos juridiniams asmenims ir jų filialams, pažeidusiems šio Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2, 4, 8 ir (ar) 9 punktų, 2 dalies 2, 4 ir (ar) 7 punktų reikalavimus, licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais toje prekybos vietoje, kurioje nustatytas pažeidimas, galiojimas panaikinamas ir nauja licencija neišduodama vienus metus nuo licencijos galiojimo panaikinimo dienos.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Konstitucinis Teismas 2008 m. sausio 21 d. nutarimu įvertino tam tikrų Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatų atitikimą Konstitucijai. Šiame nutarime Konstitucinis Teismas, be kita ko, konstatavo, kad teismas, nagrinėjantis bylą, susijusią su ekonominių sankcijų taikymu ūkio subjektui, pažeidusiam Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimus, turi iš Konstitucijos kylančius įgaliojimus, atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, nuspręsti, kad ūkio subjektui išduotos licencijos galiojimas neturi būti panaikinamas, nes dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ši sankcija yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga.

Pasisakydama dėl pareiškėjo padarytų pažeidimų reikšmingumo (jų adekvatumo sankcijai panaikinti pareiškėjo turimos licencijos galiojimą), kolegija pažymi, kad šios bylai reikšmingos aplinkybės vertintinos Alkoholio kontrolės įstatymo 41 straipsnio 4 dalies taikymo požiūriu.

Pažymėtina, kad bylą nagrinėjantis teismas, taikydamas šią materialinės teisės normą (Alkoholio kontrolės įstatymo 41 str.), kiekvienu konkrečiu atveju suinteresuotos šalies ar savo iniciatyva privalo aptarti faktinę byloje nagrinėjamą situaciją tuo aspektu, ar yra (nėra) pagrindas, vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, nuspręsti, kad sankcija – licencijos galiojimo panaikinimas – įmonei už Alkoholio kontrolės įstatyme nurodytus teisės pažeidimus neturi būti taikoma.

Teisėjų kolegija taip pat pabrėžia, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia ir tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Šie principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui. Pareiškėjui skirtos ekonominės sankcijos tikslas yra susijęs su inter alia Alkoholio kontrolės įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu siekiu mažinti Lietuvos Respublikoje alkoholio vartojimą, jo prieinamumą ir dėl alkoholio vartojimo atsiradusius neigiamus padarinius gyventojų sveikatai ir ūkiui.

Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad klausimas, ar vienokios, ar kitokios faktinės aplinkybės (aptariamu aspektu) gali būti pripažintos reikšmingomis bylai, yra teismo diskrecija. Tai reiškia, kad, spręsdamas šį klausimą, teismas nėra saistomas tik aptariamos sankcijos subjekto konkrečius veiksmus ir jo ūkinę veiklą apibūdinančių aplinkybių analizės, bet ir gali praplėsti šių aplinkybių vertinimo kontekstą. Šiuo atveju teisėjų kolegija pažymi, kad būtina atsižvelgti į ūkinės veiklos laisvę kaip Konstitucijos garantuojamą teisę. Ginčijamas Įsakymas, kuriuo Kauno miesto savivaldybės administracija panaikino UAB „Omrama” licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, yra kartu susijęs su pareiškėjo ūkinės veiklos laisvės ribojimu, todėl toks ribojimas turi būti paremtas tik įstatymu ir proporcingas siekiamam tikslui. Tikslai, kurių atsakovas siekė, priimdamas Įsakymą, yra viešosios tvarkos saugumas ir teisės aktų laikymosi užtikrinimas. Pabrėžtina, kad šie tikslai iš esmės buvo pasiekti pareiškėjui skyrus 1 000 Lt baudą, todėl nėra tikslinga taikyti ir antrąją priemonę. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėjo padarytas pažeidimas yra mažareikšmis, o jam paskirtoji bausmė būtų neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga, nes kaip nustatyta byloje, pareiškėjui priklausančioje kavinėje be įsigijimo dokumento rasti 2 mažos talpos buteliai (0,2 l talpos) degtinės „Sobieski“ (b. l. 13, 20), pareiškėjas pažeidimo nustatymui ir tyrimui nekliudė, pažeidimą padarė pirmą kartą, šios aplinkybės pripažintos lengvinančiomis jo atsakomybę, administracine tvarka jam buvo skirta mažesnė už sankcijos vidurkį 1 000 Lt bauda. Nėra duomenų apie tai, kad pažeidimu būtų sukeltos neigiamos pasekmės visuomenei. Išvardintų aplinkybių visuma leidžia kolegijai daryti išvadą, kad šiuo atveju taikyti nurodytą sankciją būtų neproporcinga.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, administracinių teismų praktikoje ne kartą konstatuota, jog viešojo administravimo subjektas, kuris yra įgaliotas spręsti dėl licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais galiojimo panaikinimo, neturi pasirinkimo teisės spręsti, panaikinti licenciją ar jos nepanaikinti, jeigu buvo padarytas Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 16 dalyje nurodytas teisės pažeidimas, ir jis privalo licenciją panaikinti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinės bylos Nr. A261–96/2009; Nr. A525–346/2009 ir kt.). Taip pat, tinkamai vadovavosi Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarimu, kuriame konstatuota, jog teismui nusprendus atleisti subjektą nuo sankcijos (bausmės), numatytos Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 17 dalyje (redakcija galiojusi iki 2012 m. rugsėjo 1 d.), naikinti teisėto ir pagrįsto viešojo administravimo subjekto sprendimo, kuriuo buvo panaikintas licencijos galiojimas, nėra teisinio pagrindo. Tokiu atveju, teismas gali tik pakeisti viešojo administravimo subjekto sprendimą, nurodydamas, kad subjektą, padariusį atitinkamos Alkoholio kontrolės įstatymo normos pažeidimą, jis atleidžia nuo sankcijos (bausmės). Nagrinėjamu atveju ginčijamas Įsakymas atitinka visus teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus, keliamus šio pobūdžio sprendimams, todėl nėra jokio teisinio pagrindo minėtą Įsakymą naikinti.

Remdamasi tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ginčijamą atsakovo Įsakymą paliko galioti, tačiau tenkino pareiškėjo skundą, t. y. atleido jį nuo papildomos sankcijos – licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais panaikinimo. Dėl šių priežasčių atsakovo apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Vaida Urmonaitė-Maculevičienė Skirgailė Žalimienė