eA-691-525/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-691-525/2015

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00178-2014-8

Procesinio sprendimo kategorija 16.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. kovo 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. M., A. J., A. G., A. B., E. M., J. G., N. G., I. R., S. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. M., A. J., A. G., A. B., E. M., J. G., N. G., I. R., S. V. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl neišmokėtų darbo užmokesčio dalių priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai A. M., A. J., A. G., A. B., E. M., J. G., N. G., I. R., S. V. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydami už laikotarpį nuo 2011 metų sausio mėnesio iki 2013 m. gruodžio mėnesio priteisti iš atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos AVPK) pareiškėjų naudai neišmokėto darbo užmokesčio dalis: A. B. – 197 431 Lt; A. G. – 1 616,67 Lt; N. G. – 2 105,96 Lt; J. G. – 2 930,52 Lt; A. J. – 892,45 Lt; E. M. – 1 927,52 Lt; A. M. – 1 924,56 Lt; I. R. – 947,49 Lt; S. V. – 1 322,71 Lt.

Pareiškėjai nurodė, kad jų užimamos pareigos patenka į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. 1150 pavirtintų Nustatytas funkcijas nepertraukiamai vykdančių vidaus reikalų statutinių įstaigų pareigūnų, dirbančių pamainomis, pareigybių sąrašą. Jiems negali būti taikoma Vidaus tarnybos statuto 29 straipsnio 3 dalis, pagal kurią jų darbas kiekvieną savaitę (7 dienų laikotarpį) neviršijantis 48 valandų darbo laiko normos, nelaikomas viršvalandiniu, nes nėra vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovo sprendimo, kuriuo nustatyta darbo laiko norma. Jiems turi būti taikoma Vidaus tarnybos statuto 29 straipsnio 1 dalis, t. y. 40 valandų per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laiko norma, o už šią normą viršijusias darbo valandas turi būti apmokama kaip už viršvalandžius. Jeigu teismas nustatytų, jog pareiškėjams pagrįstai buvo taikoma Vidaus tarnybos statuto 29 straipsnio 3 dalis, prašo priteisti jiems neišmokėtą darbo užmokestį už darbą, viršijantį 48 valandų per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laiko normą, nurodė konkrečius laikotarpius, kai ši norma, jų nuomone, buvo viršyta.

Atsakovas Klaipėdos AVPK atsiliepime prašė pareiškėjų prašymą atmesti.

Nurodė, kad visi pareiškėjai ginčijamu laikotarpiu dirbo Klaipėdos AVPK Patrulių rinktinės vyresniojo patrulio arba vyriausiojo patrulio pareigose. Lietuvos policijos generalinis komisaras 2003 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. V-502 įgaliojo teritorinių policijos įstaigų (tame tarpe ir Klaipėdos AVPK) vadovus iki 2003 m. spalio 15 d. nustatyti vadovaujamų įstaigų padalinių, dirbančių pamainomis, pareigūnų pamainos pradžią ir pabaigą. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 5-V-277 įstaigų vadovai (Klaipėdos AVPK yra teritorinė policijos įstaiga) yra įgalioti nustatyti pamainos trukmę, jos pradžią ir pabaigą. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos 6 punkte nurodyta, kad policijos patrulinių padalinių vadovai privalo „<...> nustatyti policijos patrulių tarnybos laiką, vietą (patruliavimo sektorių, maršrutą, postą) ir trukmę taip, kad <...>“. Patrulių rinktinės pareigybių, dirbančių pamainomis, sąrašas yra patvirtintas Klaipėdos AVPK viršininko 2013 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. 30-V-960. Šiuo įsakymu taip pat yra pavesta Patrulių rinktinės viršininkui sudaryti pareigūnų, dirbančių pamainomis, darbo grafikus ir pateikti juos tvirtinti Klaipėdos AVPK viršininko pavaduotojui. Klaipėdos AVPK viršininko 2013 m. gruodžio 10 d. įsakymas Nr. 30-V-960 yra tąsa kitų iki tol (nuo 2003 m. spalio 15 d.) galiojusių įsakymų dėl pamaininio darbo organizavimo.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu iš dalies tenkino pareiškėjų A. M., A. J., A. G., A. B., E. M., J. G., N. G., I. R., S. V. patikslintą prašymą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl neišmokėtų darbo užmokesčio dalių priteisimo; priteisė iš atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareiškėjams: A. B. – 116,14 Lt, A. G. – 227,74 Lt, N. G. – 71,43 Lt, J. G. – 66,06 Lt, A. J. – 169,63 Lt, E. M. – 45,25 Lt, A. M. – 85,55 Lt, I. R. – 116,30 Lt; S. V. – 36,93 Lt.

Teismas apibrėžė, kad byloje iš esmės ginčas kyla dėl laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. pareigūnams A. M., A. J., A. G., A. B., E. M., J. G., N. G., I. R., S. V. neišmokėto darbo užmokesčio už viršvalandinį darbą priteisimo.

Teismas rėmėsi Vidaus tarnybos statuto, patvirtinto 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538, 29 straipsnio 1 ir 3 dalimis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-575-2063/2008 pateiktu teisės aiškinimu.

Teismas nustatė, kad pareiškėjai ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., užėmė Klaipėdos AVPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio patrulio, vyresniojo patrulio ar vyriausiojo patrulio pareigas (I t., b. l. 12-15; 18-20), išskyrus pareiškėją J. G., kuris į šias pareigas buvo perkeltas tik nuo 2011 m. balandžio 29 d. (I t., b. l. 16). Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjai minėtas pareigas užima nustatytas funkcijas nepertraukiamai vykdančioje vidaus reikalų įstaigoje ir kad jie dirba pamainomis. Pareiškėjų užimamos pareigos patenka į Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 9 d. nutarimo Nr. 1150 1 punktu patvirtintų Nustatytas funkcijas nepertraukiamai vykdančių vidaus reikalų statutinių įstaigų pareigūnų, dirbančių pamainomis, pareigybių sąrašą (Pareigybių sąrašo 1.21, 1.24, 1.27 punktai).

Vertindamas pareiškėjų argumentus, kad ginčo laikotarpiu nebuvo įstaigos vadovo sprendimo, kuriuo nustatyta ne ilgesnė kaip 24 valandų pamainos trukmė, viršijanti Vidaus tarnybos statuto 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą 40 valandų per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laiko normą, bet ne ilgesnė kaip 48 valandų per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laiko norma, teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 9 d. nutarimo Nr. 1150 2 punktu patvirtintų Nustatytas funkcijas nepertraukiamai vykdančių vidaus reikalų statutinių įstaigų pareigūnų, dirbančių pamainomis, darbo ir poilsio laiko apskaitos ypatumų (toliau – ir Ypatumai) 2, 3 ir 4 punktais, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. rugsėjo 22 d.

įsakymo Nr. V-502 „Dėl įgaliojimų nustatyti pamaininio darbo pradžią ir pabaigą suteikimo policijos įstaigų vadovams“ 1.1 punktu, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 5-V-277 1 punktu patvirtinto Darbo ir poilsio laiko apskaitos policijos įstaigose tvarkos aprašo III skirsnio „Darbo ir budėjimo grafikų sudarymas, derinimas ir keitimas“ 13, 15 punktais, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymo Nr. 660 1 punktu patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos (redakcija galiojusi iki 2011 m. rugsėjo 1 d.) 60 punktu, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d.

įsakymo Nr. 5-V-673 1 punktu patvirtintų Policijos patrulių veiklos instrukcijų 6.2.1 punktu, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 5-V-277 1 punktu patvirtinto Darbo ir poilsio laiko apskaitos policijos įstaigose tvarkos aprašo III skirsnio „Darbo ir budėjimo grafikų sudarymas, derinimas ir keitimas“ 18, 21 punktais ir pažymėjo, kad nei viename iš aukščiau paminėtų teisės aktų nėra nustatyta, kokia forma turi būti įtvirtintas įstaigos vadovo sprendimas, nustatantis pamainos pradžią ir pabaigą.

Byloje ginčo nėra, kad darbo ar budėjimo grafikai, kuriuose buvo nustatytas pareiškėjų darbo laikas, pamainos pradžia ir pabaiga, buvo patvirtinti Klaipėdos AVPK viršininko ar jo įgalioto asmens. Teismas vertino, kad toks patvirtinimas ir laikytinas įstaigos vadovo sprendimu, nustatančiu pamainos pradžią ir pabaigą, todėl konstatuota, kad šioje byloje nagrinėjama teisinė situacija pagal faktines aplinkybes patenka į Vidaus tarnybos statuto 29 straipsnio 3 dalies reglamentavimo sritį.

Pasisakydamas dėl pareiškėjų argumento, kad yra atvejų, kai ginčo laikotarpiu pareiškėjams nustatytas darbo laikas viršydavo 48 val. per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laiko normą, teismas nurodė, kad pagal Vidaus tarnybos statuto 29 straipsnio 4 dalį, šio straipsnio 3 dalyje nurodytiems pareigūnams dirbti viršvalandžius galima pavesti tik šio statuto 30 straipsnyje nustatytais atvejais; tokiais atvejais pamainos trukmė kartu su viršvalandžiais negali būti ilgesnė kaip 26 valandos, o vieno pareigūno viršvalandžiai per metus negali viršyti 164 valandų. Teismas pažymėjo, kad atsakovas byloje nepateikė duomenų apie Vidaus tarnybos statuto 30 straipsnyje buvusius atvejus. Nepaisant to, teismo vertinimu, pareiškėjų dirbtas laikas, kuris viršijo 48 val. per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laiko normą, laikytinas viršvalandiniu darbu.

Teismas nurodė, kad pagal Vidaus tarnybos statuto 38 straipsnio 1 dalį, pareigūnams priemokos mokamos ir už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą apmokama Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 261 straipsnį, už nakties ir viršvalandinį darbą mokama ne mažiau kaip pusantro valstybės tarnautojo pareiginės algos su jam nustatytais priedais dydžio. Byloje nėra ginčo, kad už visas darbo valandas buvo apmokėta kaip už neviršvalandinį darbą, todėl teismas laikė, kad pareiškėjams už jų viršvalandinį darbą nėra sumokėta pusė jų pareiginės algos su jiems nustatytais priedais dydžio.

Pažymėta, jog pareiškėjai 2014 m. liepos 3 d. prašyme nurodė konkrečius laikotarpius, kuriais, anot jų, buvo viršyta 48 valandų per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laiko norma bei dirbtų valandų skaičių. Teismas išanalizavo 2014 m. liepos 3 d. prašyme nurodytus duomenis ir palygino juos su pareiškėjų darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose už laikotarpį nuo 2011 m. sausio mėnesio iki 2013 metų gruodžio mėnesio (I t., 27-174) pateiktais duomenimis. Teismas taip pat paskaičiavo pareiškėjams priteistiną darbo užmokestį už viršvalandžius pareiškėjų 2014 m. liepos 3 d. prašyme nurodytais laikotarpiais, atsižvelgdamas į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2014 m. liepos 18 d. pažymą Nr. 3-PAZ1-272 bei 2014 m. liepos 24 d. pažymą Nr. 3-PAZ1-275, kuriose nurodyti pareiškėjų vienos valandos darbo užmokesčiai.

Atskirai apskaičiavęs kiekvieno iš pareiškėjų ginčo laikotarpiu dirbtų viršvalandžių skaičių ir už juos priteistiną sumą, atsižvelgęs į nurodytas teisines ir faktines bylos aplinkybes, teismas pareiškėjų patikslintą prašymą tenkino iš dalies.

III. Pareiškėjai pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą ir pareiškėjų prašymą tenkinti visiškai.

Apeliaciniame skunde pateikia šiuos argumentus:

1) Remiasi Vidaus tarnybos statuto 29 straipsnio 3 dalimi, Ypatumų 2 punktu. Nurodo, kad vadovaujantis šiomis teisės normomis, imperatyviai nustatyta tik centrinės įstaigos vadovo teisė priimti sprendimą dėl pamainos trukmės ilgesnį kaip 40 valandų per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laiko norma. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad centrinės įstaigos vadovas (Policijos generalinis komisaras) būtų priėmęs tokį sprendimą ar būtų pavedęs tai padaryti kitam pareigūnui.

2) Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje administracinėje byloje Nr. A575-2063/2008 pateiktu Vidaus tarnybos statuto 29 straipsnio 1 ir 3 dalių aiškinimu, pažymi, kad tokios praktikos laikomasi ir kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse.

3) Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A62-380/2011 yra pažymėjęs, kad lokalinio teisės akto priėmimas (subjekto požiūriu) nelaikytinas tinkamu Statuto 29 straipsnio 3 dalyje numatytos sąlygos (centrinės įstaigos vadovo sprendimo priėmimo) išpildymu.

4) Teismo sprendime cituojami teisės aktai, kuriuose nėra pasisakyta dėl pamainos trukmės nustatymo tvarkos. Šiuo aspektu pažymi, kad esant prieštaravimų tarp Vidaus tarnybos statuto 29 straipsnio 3 dalies ir kitų žemesnių teisės aktų, teismas turėjo taikyti Vidaus tarnybos statuto normas.

5) Teismo posėdžio metu pareiškėjai pažymėjo, jog nors jų pamainos trukmę nustato padalinio vadas, šiuo atveju neaišku, kokiais kriterijais remiamasi. Jų pamainos trukmė nuo 2011 m. iki prašymo padavimo dienos svyravo nuo 8 iki 12.30 valandų (buvo po 8, 9, 10, 11, 12 val.), skirtingiems pareigūnams nustatyta skirtinga pamainos trukmė. Iš darbo laiko apskaitos žiniaraščių matyti, kad to paties padalinio pareigūnai dirba po 8, 13 valandų. Tačiau Ypatumų 6 punkte kalbama tik apie 12 ir 24 valandų trukmės pamainas. Mano, kad pamainos trukmės sąvoka negali būti aiškinama plačiai, ji turi būti arba 12, arba 24 valandų.

6) Teismo posėdžio metu taip pat paaiškėjo, kad po bylos iškėlimo atsakovas pakoregavo pareiškėjų pamainas, jie dirba po 40 valandų per savaitę.

7) Nagrinėjamu atveju, nei teisiniu, nei faktiniu aspektu nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjų atžvilgiu buvo pasirinkta būtent 40 valandų per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo organizavimo forma.

Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjų apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime nurodo, kad teismas ištyrė visus pateiktus įrodymus, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bei išsiaiškino tiek faktines, tiek teisines bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, atsakovas palaiko jame išdėstytus argumentus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl policijos pareigūnų viršvalandinio darbo sampratos bei apmokėjimo už viršvalandinį darbą.

Vidaus tarnybos statuto patvirtinto 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538 29 straipsnio („Pareigūnų darbo laikas“) 1 dalyje yra nustatyta, kad „pareigūnų, išskyrus šio straipsnio 3-5 dalyse nurodytus pareigūnus, darbo laiko norma negali būti ilgesnė kaip 40 valandų per savaitę (7 dienų laikotarpį). To paties įstatymo 29 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nustatytas funkcijas nepertraukiamai vykdančiose vidaus reikalų įstaigose tam tikras pareigas einantiems pareigūnams, dirbantiems pamainomis, vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovo sprendimu gali būti nustatyta ne ilgesnė kaip 24 valandų pamainos trukmė, viršijanti šio straipsnio 1 dalyje nustatytą 40 valandų per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laiko normą, bet ne ilgesnė kaip 48 valandų per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laiko norma. Šių pareigūnų darbas, kiekvieną savaitę (7 dienų laikotarpį) neviršijantis 48 valandų darbo laiko normos, nelaikomas viršvalandiniu. Šioje dalyje nurodytų pareigūnų pareigybių sąrašą bei šių pareigūnų darbo ir poilsio laiko apskaitos ypatumus nustato Vyriausybė.

Aiškinant šias teisės normas būtina atsižvelgti į tai, kad Vidaus tarnybos statuto 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pareigūnų tarnybos santykius reglamentuoja šis Statutas, vidaus reikalų įstaigų veiklą reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai. Taigi įstatymų leidėjas, visų pirma, siekė pareigūnų teisinį statusą nustatyti specialiu nei Darbo kodeksas įstatymu - Vidaus tarnybos statutu. Taip pat, būtina atsižvelgti į tai, kad Vidaus tarnybos statute pareigūnų darbo laikas yra specialiai reglamentuotas – tam yra skirtas 29 straipsnis („Pareigūnų darbo laikas“) ir nėra nuorodos į Darbo kodekso XIII skyrių („Darbo laikas“). Iš to akivaizdu, kad įstatymų leidėjas siekė pareigūnų darbo laiko normas reglamentuoti Vidaus tarnybos statutu išsamiai. Taip pat, teismas pažymi, kad pareigūnų darbo ir poilsio rėžimas turi itin didelę specifiką lyginant su darbuotojais dirbančiais darbo sutarties pagrindu. Todėl ir Vidaus tarnybos statutas įtvirtina tarnybos ypatumų kompensavimo principą, pagal kurį pareigūnų tarnybos ypatumai (padidėjęs pavojus gyvybei ar sveikatai, sugriežtinta atsakomybė, ilgesnis darbo laikas bei įvairūs su tarnyba susiję apribojimai) yra kompensuojami šiame statute bei kituose teisės aktuose nustatytomis socialinėmis garantijomis (įvairiais priedais ir priemokomis, specialia tvarka skaičiuojamu tarnybos stažu, specialia sveikatos priežiūra, kompensacijomis, specialia pareigūnų valstybine pensija, aprūpinimu maistu, gyvenamosiomis patalpomis ir t.t.). Todėl pareigūnų ir darbuotojų dirbančių pagal darbo sutartis mechaniškas sulyginimas nėra galimas.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vidaus tarnybos statuto 29 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra aiškiai nustatytos pareigūnų darbo laiko normos, kurios gali būti dvejopos - 40 val. per savaitę (7 dienų laikotarpį), arba 48 val. per savaitę (7 dienų laikotarpį). Esant 48 val. per savaitę darbo laiko normai turi būti įstatymu nustatytos sąlygos, t.y. vidaus reikalų įstaigose nustatytos funkcijos turi būti nepertraukiamai vykdomos, dirbama pamainomis, pareigūno pareigybė turi būti įrašyta Vyriausybės patvirtintame sąraše, turi būti įstaigos vadovo sprendimas. Įstatymu nėra nustatyta, kad apskaičiuojant pareigūnų darbo laiko normas per ilgesnį laikotarpį turi būti taikoma suminė darbo laiko apskaita nustatyta Darbo kodeksu.

Šioje byloje nustatyta, kad pareiškėjai yra statutiniai valstybės tarnautojai, ginčo laikotarpiu dirbo Klaipėdos AVPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio patrulio, vyresniojo patrulio ar vyriausiojo patrulio pareigose, todėl jų tarnybos teisiniai santykiai yra reglamentuojami Vidaus tarnybos statutu. Pareiškėjai aptartas pareigas užima nepartraukiamai nustatytas funkcijas vykdančioje vidaus reikalų įstaigoje ir savo darbą dirba pamainomis. Pareiškėjų užimamos pareigos patenka į Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. 1150 patvirtintų Nustatytas funkcijas nepertraukiamai vykdančių vidaus reikalų statutinių įstaigų pareigūnų, dirbančių pamainomis, pareigybių sąrašą (Pareigybių sąrašo 1.21, 1.24, 1.27 punktas). Byloje taip pat nustatyta, kad LR Policijos generalinio komisaro 2010m. balandžio 2d. įsakymu Nr. 5-V-277 patvirtinto Darbo ir poilsio laiko apskaitos policijos įstaigose tvarkos aprašo 13 punktu policijos įstaigų vadovai įgalinti priimti sprendimus dėl pamainomis dirbančių darbuotojų darbo laiko trukmės nustatymo, numatant kad pamainos trukmė negali būti ilgesnė nei 24 valandos, o savaitės darbo laiko norma negali viršyti 48 valandų per savaitę. Byloje taip pat nustatyta, kad Klaipėdos AVPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio darbo grafikus tvirtino savo sprendimais Klaipėdos AVPK vadovas arba jo pavaduotojas.

Atsižvelgiant į anksčiau aptartas byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog šioje byloje nagrinėjama teisinė situacija, pagal faktines aplinkybes, patenka į Vidaus tarnybos statuto 29 straipsnio 3 dalies reglamentavimo sritį. Todėl pareiškėjų darbo laikas viršijantis 40 val. per savaitę, tačiau neviršijantis 48 val. per savaitę nelaikytinas viršvalandiniu darbu.

Kita vertus, kaip teisingai byloje nustatė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjų dirbtas darbo laikas atskirais atvejais viršijo 48 val. per savaitę, todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai šį darbo laiką įvertino kaip viršvalandžius ir, atsižvelgęs į byloje nustatytas faktines aplinkybes, pareiškėjų skundą tenkino iš dalies bei priteisė pareiškėjams neišmokėtą darbo užmokestį.

Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo pilnai ir visapusiškai, teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, procesinės teisės normų pažeidimų nepadarė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti pagrindo nėra.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a

A. M., A. J., A. G., A. B., E. M., J. G., N. G., I. R., S. V. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Ramūnas Gadliauskas